Legislator Case Law & Legislation
13469b38-020c-4cc0-91fa-cee2a63adb2e AI generated

13469b38-020c-4cc0-91fa-cee2a63adb2e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 13469b38-020c-4cc0-91fa-cee2a63adb2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės antstolės L. U. N. ieÅ¡kinį atsakovui Antstolių garbės teismui dėl Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje – Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė antstolė L. U. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ , kuriuo skirta ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – papeikimas.

Legislator headnote

AI generated

13469b38-020c-4cc0-91fa-cee2a63adb2e · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas atmetė nepagrįstus antstolės argumentus, kad vykdymo procese priimti patvarkymai yra procesiniai veiksmai, kuriuos gali vertinti tik teismas. IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad antstolės procesinių veiksmų teisėtumas nevertintas, nepasisakyta dėl skundų esmės. Antstolių garbės teismas vertino, ar antstolė vadovavosi antstolių veiklos principais, efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-217-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00137-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.4.6;3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės antstolės L.

U. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės antstolės L. U. N. ieÅ¡kinį atsakovui Antstolių garbės teismui dėl Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje – Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė antstolė L. U. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ , kuriuo skirta ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – papeikimas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ir ginčijamas sprendimas) konstatuoti formalÅ«s antstolės veiklos trÅ«kumai nepagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimas antstolei suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis bei skundo nagrinėjimo ir vykdomosios bylos vilkinimas. Antstolė nepiktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis bei nevilkina skundų nagrinėjimo. Vykdymo proceso Å¡alies (pareiÅ¡kėjos) skundai buvo iÅ¡nagrinėti per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ 5 dienų terminÄ ir iÅ¡siųsti vadovaujantis CPK 604, 605 straipsniais.

Taip pat antstolė tinkamai taikė skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nes skundas turi atitikti keliamus reikalavimus bei pagrįstai atsisakė nagrinėti skolininkės skundÄ , nes buvo praleistas naikinamasis terminas skundui paduoti. Priimdama sprendimus ieÅ¡kovė vadovaujasi teisės principais, teisės aktais, teismų formuojama praktika. Antstolių garbės teismo sprendime nurodyti teisės aktų pažeidimai yra neaiÅ¡kÅ«s, nemotyvuoti ir abstraktÅ«s. IÅ¡ ginčijamo sprendimo neaiÅ¡ku, kodėl antstolės elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo principu, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10, 11 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, pagarbiu elgesiu bei bendradarbiavimu.

Ieškovė akcentavo, kad antstolio priimti patvarkymai dėl vykdymo procese pateiktų skundų yra procesiniai veiksmai, kuriuos vertinti gali tik teismas. Antstolių rūmų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo vertinti antstolės atliktų procesinių veiksmų. Ieškovės veiksmai, susiję su skundų trūkumų nustatymu, neturėtų būti pripažįstami netinkamais ar laikomi neteisėtais ir dėl to neturėtų būti keliama drausmės byla. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas – turi atitikti CPK įtvirtintus bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus ir antstolė turi teisę naudotis procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutu. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ne visi nustatyti tam tikro procesinio dokumento trÅ«kumai yra kliÅ«tis antstolei priimti skundÄ bei jį iÅ¡nagrinėti. Tik esminiai procesinio dokumento trÅ«kumai, kurių nepaÅ¡alinus antstolė negalėtų iÅ¡nagrinėti vykdymo proceso dalyvio pateikto skundo, bÅ«tų pagrindas antstolei taikyti procesinio dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Formalių trÅ«kumų nurodymas ir reikalavimas juos paÅ¡alinti nepagrįstai užvilkintų skundo dėl antstolio veiksmų iÅ¡nagrinėjimÄ , kuris turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas kuo operatyviau (CPK 510 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis). Taigi antstolis turi teisę taikyti skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , tačiau Å¡is turi bÅ«ti taikomas protingai, kiekvienu atveju konkrečiai ir iÅ¡samiai įvertinus skundo trÅ«kumus bei jų Å¡alinimo bÅ«tinumÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1236-777/2014).

5. Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu teisingai pažymėta, jog antstolis turėtų imtis priemonių tam, kad vykdymo procese kylantys klausimai bÅ«tų sprendžiami protingai vertinant situacijos esmę, o ne teikiant prioritetÄ formalumams. Vykdomosios bylos aplinkybių ir skolininko (ar iÅ¡ieÅ¡kotojo) pateikiamų dokumentų formalus vertinimas, nesivadovaujant bendraisiais teisės principais, neatitinka vykdymo proceso tikslų, pažeidžia vykdymo proceso Å¡alių interesus. Formalių trÅ«kumų nurodymas ir reikalavimas juos paÅ¡alinti tik nepagrįstai užvilkina skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimÄ .

Nagrinėjamu atveju antstolė įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ paÅ¡alinti skundo trÅ«kumus du kartus: 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu pareiÅ¡kėja įpareigota nurodyti tinkamÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiÅ¡kėja įpareigota aiÅ¡kiai suformuluoti skundo reikalavimÄ â€“ nurodyti konkretų CPK 629 straipsnyje įtvirtintÄ vykdomosios bylos nutraukimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėjai paÅ¡alinus trÅ«kumus, antstolė atsisakė priimti skundÄ kaip pateiktÄ praleidus 90 dienų naikinamÄ jį terminÄ skundui pateikti.

Tokie antstolės veiksmai užkirto keliÄ operatyviam proceso Å¡alių teisių gynimui, antstolė neparodė pagarbos vykdymo proceso dalyviams, dėl to skolininkė galėjo patirti papildomų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus. Vadovaudamasi antstolių veiklos principais, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais, antstolė, gavusi pirminį pareiÅ¡kėjos skundÄ , ne tik privalėjo vertinti visus skundo trÅ«kumus ir juos nurodyti viename motyvuotame patvarkyme, bet ir spręsti, ar skundas paduotas nepraleidus skundo padavimo terminų.

Tokie antstolės veiksmai padėtų iÅ¡vengti vykdymo proceso vilkinimo, užtikrintų efektyvų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų gynimÄ . Be to, nagrinėjamu atveju antstolės įvardyti trÅ«kumai dėl netinkamo iÅ¡ieÅ¡kotojo laikytini iÅ¡ esmės formaliais, kurie nebÅ«tų užkirtę kelio antstolei spręsti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo.

6. Teismas atmetė nepagrįstus antstolės argumentus, kad vykdymo procese priimti patvarkymai yra procesiniai veiksmai, kuriuos gali vertinti tik teismas. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad antstolės procesinių veiksmų teisėtumas nevertintas, nepasisakyta dėl skundų esmės. Antstolių garbės teismas vertino, ar antstolė vadovavosi antstolių veiklos principais, efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas.

7. IÅ¡analizavęs byloje surinktų duomenų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolės elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10, 11 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, pagarbiu elgesiu ir bendradarbiavimu, ir turėjo teisę taikyti antstolei drausminę atsakomybę (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertino padaryto pažeidimo pobÅ«dį, tai, kad antstolė turi dar vienÄ galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ bei sprendė, jog Antstolių garbės teismas, skirdamas ieÅ¡kovei papeikimÄ , parinko adekvačiÄ drausminę nuobaudÄ . Dėl to ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė antstolė L. U. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. teisės aktai imperatyviai nustato, kad Lietuvos antstolių rÅ«mai vertina antstolių veiklÄ tiek, kiek nesusiję su procesiniais veiksmais bei nustato pažeidimus savo kompetencijos ribose. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantės vertinimu, Lietuvos antstolių rÅ«mams buvo apskųsti antstolės procesiniai veiksmai. Antstolės procesinių veiksmų, susijusių su patvarkymų priėmimu dėl vykdymo Å¡alies skundų, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas priklauso bendrosios kompetencijos teismui, todėl Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo (neturėjo kompetencijos) nustatyti pažeidimų (CPK 594 straipsnio 1 dalis, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-2014/2008; 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016).

Jeigu antstolių procesinę veiklÄ vertintų bendrosios kompetencijos teismas ir Lietuvos antstolių rÅ«mai, už tÄ patį pažeidimÄ bÅ«tų taikoma dviguba teisinė atsakomybė (dvigubas nubaudimas), o tai pažeistų non bis in idem (už vienÄ nusikaltimÄ negalima dukart bausti) principÄ . 8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog atsakovė vertino ne antstolės veiksmus, o, ar antstolė vadovavosi antstolių veiklos principais, efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas. Skundžiamo teismo sprendimo 12 punkte neteisingai nurodyta, kad antstolės veiksmai užkirto keliÄ operatyviam proceso Å¡alių teisių gynimui, antstolė neparodė pagarbos vykdymo proceso dalyviams, dėl to skolininkė galėjo patirti papildomų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus.

Vykdymo proceso Å¡alies skundai buvo iÅ¡nagrinėti per CPK 510 straipsnio 3 dalies nustatytÄ 5 dienų terminÄ ir iÅ¡siųsti vadovaujantis CPK 604, 605 straipsniais. Taigi, antstolė tinkamai taikė skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ bei pagrįstai atsisakė skundÄ nagrinėti, nes buvo praleistas naikinamasis terminas skundui paduoti. Vykdymo Å¡alies patirtos papildomos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ negali bÅ«ti traktuojamos kaip antstolės kaltė. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatas, kuris privalėjo tinkamai suraÅ¡yti skundÄ ir aiÅ¡kiai suformuluoti reikalavimus, taip pat atsižvelgti į procesinius terminus ir, jeigu jie praleisti praÅ¡yti juos atnaujinti bei skundÄ pateikti tinkamai institucijai. 8.3.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad apeliantė trÅ«kumų Å¡alinimo klausimÄ ir skundo padavimo termino klausimÄ turėjo spręsti vienu motyvuotu patvarkymu, nes 2017 m. rugpjūčio 30 d. (trečiame) patikslintame skunde pareiÅ¡kėjos atstovas aiÅ¡kiai nurodė teisės normas ir suformulavo skundo reikalavimus. 2017 m. liepos 28 d. skunde nenurodyta tinkama Å¡alis (iÅ¡ieÅ¡kotojas), o 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintame skunde nurodytas CPK 629 straipsnis. Akcentuoja, jog CPK 629 straipsnį sudaro 3 dalys ir 10 punktų, todėl nebuvo aiÅ¡ku, kuriuo pagrindu grindžiamas skundas. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas atitiko skundui keliamus reikalavimus.

Taigi 2017 m. liepos 28 d. skundas ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintas skundas neatitiko reikalavimų, dėl to, vadovaudamasi Sprendimų instrukcijos 29 punktu, CPK 110–115 straipsniais ir teismų praktika, antstolė grÄ Å¾ino skundus trÅ«kumams paÅ¡alinti. Å ie procesiniai veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip vykdymo proceso vilkinimas. 8.4. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog trÅ«kumai dėl netinamo iÅ¡ieÅ¡kotojo laikytini formaliais, kurie nebÅ«tų užkirtę kelio spręsti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte įtvirtinta, jog skunde turi bÅ«ti nurodytos vykdomosios bylos Å¡alys. Skolininkė žinojo kas yra iÅ¡ieÅ¡kotojas, todėl privalėjo nurodyti. Kita vertus, formalÅ«s trÅ«kumai nėra pagrindas pripažinti antstolių veiksmu neteisėtais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017). Taigi vien už tai, jog antstolė nustatė skundo trÅ«kumus paÅ¡alinti, kad nurodyti tinkamÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ (formalÅ«s trÅ«kumai) nėra pagrįstas pagrindas iÅ¡kelti drausmės bylÄ ir už tai skirti nuobaudÄ . 8.5.

Apeliantė nesutinka su skundžiamojo sprendimo motyvais, jog antstolės elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (skundžiamo sprendimo 14 punktas). Taip pat iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų apeliantei neaiÅ¡ku kaip ir kokiu bÅ«du jos elgesys neatitinka Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir kodėl apeliantės elgesys neatitiko Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 10 ir 11 punktų.

Teigia, jog nepažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nustatytų reikalavimų, savo profesines pareigas atlieka sÄ Å¾iningai; taikė skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , priėmė patvarkymus, atsakė į skolininkės raÅ¡tus, t. y. vykdomojo proceso eigos nevilkino.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismas praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 9.1. Antstolių garbės teismas nevertino antstolės procesinių veiksmų ir, ar antstolė tinkamai taikė naikinamÄ jį terminÄ ir / arba tinkamai atliko kitus procesinius veiksmus. Drausmės bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinta, ar apeliantė efektyviai vykdė jai pavestas funkcijas bei ėmėsi teisėtų priemonių skolininkės interesams apsaugoti ir padėjo ginti Å¡alių teises bei įstatymų saugomus interesus.

Atsakovės nuomone, apeliantė formaliais pagrindais (nustatydama trÅ«kumus paÅ¡alinti) vilkino skolininkės pateiktų skundų nagrinėjimÄ , nepasisakė dėl skundų esmės. 9.2. Antstolių profesinės etikos kodekso 7 punktu įtvirtintas nepiktnaudžiavimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad antstolis savo veikloje naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis nevirÅ¡ydamas teisės aktų suteiktų įgaliojimų. Taigi, antstoliai turi teisę naudotis skundų trÅ«kumų Å¡alinimo institutu, tačiau Å¡ia teise turi naudotis pagrįstai ir teisėtai.

Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 10 punktais įtvirtinti pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms bei pagarbos principai. Å iuo atveju apeliantė savo veiksmais užkirto keliÄ operatyviam proceso Å¡alių teisių gynimui, neparodė pagarbos skolininkei. Taip pat antstolė netinkamai bendradarbiavo su skolininke (pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 11 punktÄ ). Skundų nagrinėjimo terminų Antstolių garbės teismas nevertino, o atsižvelgė į aplinkybių visumÄ . Skiriant apeliantei nuobaudÄ buvo atsižvelgta ir į turimÄ galiojančiÄ nuobaudÄ â€“ pastabÄ už kitÄ padarytÄ pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nagrinėjamos bylos ribų 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl faktinių aplinkybių 11. Antstolė L. U. N. 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojos AB DNB bankas (dabar Luminor bankas) pateiktÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-94-920/2013 dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės Ž.

K.. Skolininkės atstovas advokatas L. M. pateikė antstolei 2017 m. birželio 22 d. praÅ¡ymÄ nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 ir grÄ Å¾inti skolininkei nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. Antstolė 2017 m. birželio 29 patvarkymu vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 sustabdė, atÅ¡aukė 2016 m. birželio 7 d. patvarkymus bei įpareigojo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ sugrÄ Å¾inti iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡kotas ir jam pervestas lėšas. Antstolė 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu panaikino 2017 m. birželio 29 d. patvarkymÄ .

Skolininkės advokatas pateikė 2017 m. liepos 28 d. skundÄ dėl antstolės veiksmų, kurį antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu atsisakė priimti dėl nenurodytos tinkamos Å¡alies (iÅ¡ieÅ¡kotojo) bei nustatė 7 dienų terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Skolininkės advokatas pateikė antstolei 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodė tinkamÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ bei prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymÄ ir vadovaujantis CPK 629 straipsniu nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243.

Antstolė 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu šį patikslintÄ skundÄ atsisakė priimti, nes skolininkė nesuformulavo aiÅ¡kių skundo reikalavimų bei nustatė 7 dienų terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Skolininkės advokatas pateikė antstolei 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ , kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymÄ , nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ ir grÄ Å¾inti Ž. K. iÅ¡ jos neteisėtai iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir CPK 629 straipsnio 3 dalimi.

Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu šį patikslintÄ skundÄ grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, nes skundas buvo paduotas praleidus 20 dienų terminÄ skundui paduoti ir naikinamÄ jį 90 dienų terminÄ .

12. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Ž. K. 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl antstolės priimtų patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo (CPK 510, 512 straipsniai, 643 straipsnio 5, 6 punktai). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017 pareiÅ¡kėjos Ž. K. skundÄ dėl antstolės L. U. N. veiksmų tenkino – panaikino antstolės 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. spalio 3 d. patvarkymus, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos Ž.

K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ dėl antstolės veiksmų, bei 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ priėmė; panaikino antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymÄ â€žDėl 2017 m. birželio 22 d. praÅ¡ymo nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 ir grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas“; vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 nutraukė; įpareigojo antstolę L. U. N. iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjos Ž. K. (skolininkės) praÅ¡ymÄ dėl vykdymo proceso metu vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ skolininkės piniginių lėšų jai grÄ Å¾inimo.

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-561-638/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

13. Taip pat pareiÅ¡kėja Ž. K. kreipėsi ir į Lietuvos antstolių rÅ«mus su 2017 m. spalio 23 d. praÅ¡ymu dėl antstolės veiksmų (antstolė formaliai nagrinėjo pareiÅ¡kėjos pateiktus skundus ir praÅ¡ymus, nurodant tariamus trÅ«kumus ir nurodė tariamai praleistus terminus) įvertinimo. Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, antstolės pateiktu paaiÅ¡kinimu bei kitais dokumentais, priėmė 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimÄ Nr. 407 dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L.

U. N.. Antstolių garbės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 133/17 skyrė antstolei L. U. N. veiksmus – drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 15 straipsnio 2 punktas). Antstolė L. U. N., nesutikdama su Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su skundu dėl jo panaikinimo (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Dėl Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo teisės iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ 14.

Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Antstolių įstatyme, taip pat Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2009 m. balandžio 24 d.).

15. Antstolių įstatymo 13 straipsniu reglamentuojama antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedÅ«ra. Už Å¡io Ä®statymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklÄ , vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali bÅ«ti taikoma Å¡iame Ä®statyme nustatyta drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). IÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalis).

16. Taisyklių 3 dalyje nurodyta, kad drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) gali bÅ«ti iÅ¡kelta už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių neprocesinę veiklÄ , vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus, arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimai. Taisyklių 5 dalyje nustatyta, jog Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylÄ iÅ¡kelia priimdamas nutarimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Ž. K. kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus su 2017 m. spalio 23 d. prašymu, kuriame nurodė, jog antstolė formaliai nagrinėjo pateiktus prašymus ir skundus (nurodė tariamus trūkumus ir tariamai praleistus terminus). Asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, nagrinėja Lietuvos antstolių rūmai ar Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija paprastai nenagrinėja asmenų prašymų ir skundų, kurie nebuvo nagrinėti Lietuvos antstolių rūmuose (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rÅ«mų valdymo organas (Antstolių įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas, atlikdamas Lietuvos antstolių rÅ«mams priskirtas funkcijas: tikrina antstolių darbo organizavimÄ , teikia pasiÅ«lymus antstolių susirinkimui antstolių veiklos klausimais, apdraudžia antstolių civilinę atsakomybę, organizuoja kursus ir seminarus antstolių kvalifikacijai kelti, gali reikalauti iÅ¡ antstolių informacijos, reikalingos Lietuvos antstolių rÅ«mų funkcijoms atlikti ir atlieka kitas Lietuvos antstolių rÅ«mų įstatuose bei Prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 48 straipsnio 3 dalies 1–6 punktai).

Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalį iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas.

18. Taigi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėti apeliantės veiklÄ buvo pateiktas Lietuvos antstolių rÅ«mams, o Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas, kaip kompetentingo subjektas, priėmė nutarimÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. N. (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 5 dalis), t. y. Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, antstolės pateiktu paaiÅ¡kinimu ir kitais dokumentais, sprendė, kad apeliantė galimai piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis, vilkina skundo nagrinėjimÄ , nesilaiko protingumo principo, o remiasi vien tik formaliais reikalavimais, delsia spręsti pareiÅ¡kėjos teises įtakojančius vykdymo proceso klausimus (Taisyklių 6 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo sprendimai iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ savaime nepažeidžia suinteresuotų subjektų įstatymais saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, o galiojančių teisės aktų taikymas, kai nutarimas ar įsakymas iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iÅ¡keliama drausmės byla, teisių ir nepaneigia konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , nes savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47/2013; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552/2014).

Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo nurodytos aplinkybės, galimai sudarančios pagrindÄ drausminės atsakomybės taikymui antstoliui, iÅ¡ esmės yra iÅ¡nagrinėjamos Antstolių garbės teisme. Todėl apeliantės teiginys, kad Antstolių įstatymas nenustato besÄ lyginės Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo pareigos iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ vien tik praÅ¡ymo pagrindu yra nepagrįstas.

19. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-28057-924/2017 konstatuoti antstolės vykdymo veiksmų atlikimo tvarkÄ reglamentuojančių imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai – pareiÅ¡kėja antstolės nustatytu terminu paÅ¡alino 2017 m. liepos 28 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trÅ«kumus, todėl antstolė turėjo laikytis CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos, tačiau antstolė nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ dėl to, kad buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti.

Dėl antstolės veiksmų 20. Apeliantė teigia, kad priimdama patvarkymus vėl vykdomojo proceso Å¡alies skundų atliko procesinius veiksmus, kurių vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. PareiÅ¡kėja pateiktame praÅ¡yme skundė bÅ«tent antstolės veiksmus, kurie laikytini antstolio procesine veikla, todėl Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo jų vertinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog antstolės procesiniai veiksmai nebuvo vertinti, o vertinta, ar: antstolė jai pavestas funkcijas vykdė efektyviai;

ėmėsi teisėtų priemonių apsaugoti pareiškėjos interesus; padėjo šalims ginti jų teises bei įstatymų ginamus interesus.

21. CPK 594 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad antstolio procesinę veiklÄ kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iÅ¡ teismo rÅ«mų, – teismo rÅ«mų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Å ios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Å¡io Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio suraÅ¡yti vykdymo proceso dokumentai.

22. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumÄ CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi Å¡io Ä®statymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklÄ , ir vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetencijÄ teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rÅ«mai (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas tam, kad antstolis veiktų nevirÅ¡ydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau nesutinka su apeliante, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodyti antstolės veiksmai yra tik procesiniai, todėl Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas ir Antstolių garbės teismas negalėjo jų vertinti. Pirma, Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas, priimdamas sprendimÄ iÅ¡kelti apeliantei drausminę bylÄ , jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė.

Antra, Antstolių garbės teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡sprendė tik drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei klausimÄ ir neiÅ¡sprendė antstolės procesinių teisių ir pareigų klausimo. Antstolio procesiniais veiksmais laikytini konkretÅ«s vykdymo veiksmai kurie gali bÅ«ti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, ar atsisakymas juos atlikti, kuris taip pat skundžiamas CPK tvarka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl atliktų procesinių vykdymo veiksmų teisėtumo arba pagrįstumo, bet iÅ¡ esmės dėl vykdymo veiksmų vilkinimo t. y. dėl antstolės profesinės veiklos, vertinant jÄ CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas aspektu.

24. Antstolių garbės teismas 2017 m. gruodžio 18 sprendime drausmės byloje Nr. 133/17 antstolės L. U. N. veiksmus – 2017 m. rugpjūčio 8 d ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymais grÄ Å¾ino skundÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu atsisakė patikslintÄ skundÄ nagrinėti kaip praleistÄ naikinamÄ jį 90 dienų terminÄ â€“ vertino kaip piktnaudžiavimÄ antstolei suteiktais įgaliojimais ir procesinėmis teisėmis bei skundo nagrinėjimo ir visos vykdomosios bylos nepagrįstÄ vilkinimÄ bei sprendė, kad tokie antstolės veiksmai neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10 ir 11 punktų reikalavimų.

Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimÄ drausmės byloje, turi atsižvelgti į nusižengimo pobÅ«dį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudÄ atsižvelgė į tai, jog antstolė jau turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

25. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiÅ¡kumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiÅ¡kėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taip pat Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Å¡iuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu.

26. Antstolių profesinės etikos kodekso (suvestinė redakcija nuo 2014 m. balandžio 24 d.) II dalis reglamentuoja antstolio veiklos principus. Antstolių profesinės etikos kodekso 7 straipsniu nustatytas nepiktnaudžiavimo principas; šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis naudojasi neviršydamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų. Šio kodekso 8 straipsniu apibrėžtas pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principas; šis principas reiškia, kad antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei; veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis;

Å¡is principas taip pat apima pagarbÄ teismui bei kitų institucijų vykdytiniems sprendimams; antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kitų institucijų vykdytinų sprendimų priimtų jo atžvilgiu.

27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog antstolė vykdymo proceso nevilkino ir nepažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Å iuo atveju apeliantė formalizavo 2017 m. liepos 28 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymÄ ir nepagrįstai nepriėmė 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslinto skundo, dėl to užvilkino pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dėl antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo panaikinimo, vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 nutraukimo ir iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų grÄ Å¾inimo, kuris galiausiai buvo iÅ¡spręstas 2018 m. kovo 1 d.

įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017, kuo operatyvesnį iÅ¡nagrinėjimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas papildomai paaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjos pateikti visi minėti skundai yra identiÅ¡ki, tačiau 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu antstolė nutarė atsisakyti priimti 2017 m. liepos 28 d. skundÄ , kai vykdomojoje byloje dar nebuvo priimto patvarkymo dėl Å¡alies pakeitimo (Å¡iuo klausimu patvarkymas priimtas tik 2017 m. lapkričio 6 d.), o patvarkymas, kuriuo skundas atsisakytas priimti dėl netinkamai nurodyto iÅ¡ieÅ¡kotojo priimtas 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. daug anksčiau nei vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl Å¡alies pakeitimo.

Taigi, apeliantės veiksmų visuma užvilkino vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 nutraukimÄ ir neužtikrino efektyvaus Å¡alių teisių ir interesų gynimo (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Antstolių profesinės etikos kodekso 7 ir 8 punktai).

28. Antstolių profesinės etikos kodekso 10 straipsniu nustatytas pagarbos principas; Å¡is principas reiÅ¡kia, kad antstolis visuomet elgiasi pagarbiai, gerbia tiek savo, tiek antstolių kontorų darbuotojų, taip pat kitų institucijų darbuotojų darbÄ , vykdymo proceso dalyvius bei suinteresuotus asmenis; Å¡is principas taip pat reiÅ¡kia, kad antstolis savo nuomonę reiÅ¡kia neįžeidžiamai. Å iuo atveju apeliantė, pernelyg formalizavo veiklÄ , užvilkino vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 nutraukimo ir iÅ¡ skolininkės iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų grÄ Å¾inimo klausimų iÅ¡sprendimÄ bei tokiu bÅ«du neparodė pagarbos pareiÅ¡kėjai.

29. Antstolių profesinės etikos kodekso 11 straipsniu įtvirtintas bendradarbiavimo principas; Å¡is principas reiÅ¡kia, kad savo santykius su kitais antstoliais, Lietuvos antstolių rÅ«mais, teisinių profesijų atstovais bei visomis institucijomis antstolis grindžia abipusiÅ¡kumo ir geranoriÅ¡kumo kriterijais. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad skundų nagrinėjimo terminų Antstolių garbės teismas nevertino, o atsižvelgęs į aplinkybių visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog antstolė netinkamai bendradarbiavo su pareiÅ¡kėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl apeliantės formalaus požiÅ«rio (biurokratizmo) santykiai su pareiÅ¡kėja nebuvo pagrįsti abipusiÅ¡kumo ir geranoriÅ¡kumo kriterijais.

30. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog Antstolių garbės teismas įvertino apeliantės veiksmus kaip tęstinio pobÅ«džio pažeidimus, todėl pagrįstai juos kvalifikavo kaip neprocesinės veikos pažeidimus. Dėl to drausminė atsakomybė apeliantei buvo taikyta pagrįstai.

31. Antstolių garbės teismas, iÅ¡nagrinėjęs drausmės bylÄ , priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) nutraukti drausmės bylÄ nenustačius nusižengimo arba jei paaiÅ¡kėja, kad praleistas Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo terminas;

2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vienÄ iÅ¡ Å¡io Ä®statymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.

32. Apeliantė, teigdama, kad jos veiksmai neturėtų būti pripažįstami netinkamais ar laikomi neteisėtais dėl formalių trūkumų, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

34. Kasacinio teismo byloje spręsta dėl pripažinimo negaliojančiais turto, kuris buvo apraÅ¡ytas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, perdavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktus, o Å¡ioje byloje sprendžiama dėl Antstolių garbės teismo skundžiamojo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017 pasisakė dėl antstolio veiksmų, kurie laikytini formaliais ir nesudarančias pagrindo panaikinti ginčo aktus – praneÅ¡imo neiÅ¡siuntimo laiku ar jo neiÅ¡siuntimo, kai byloje buvo duomenys, jog ieÅ¡kovė ir antstolė, turinti pareigÄ ginti jos interesus bei veikti vadovaudamasi, be kitų, kooperacijos principu, buvo informuotos apie antstolio vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ to paties skolininko.

Nagrinėjamojoje byloje yra nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-28057-924/2017 konstatuoti antstolės vykdymo veiksmų atlikimo tvarkÄ reglamentuojančių imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, o Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 18 sprendime drausmės byloje Nr. 133/17 konstatuoti antstolės tarnybinės (profesinės) veiklos pažeidimai. Taigi, apeliantės nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-232-219/2017 teisės taikymo klausimu nėra panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ , taip pat Å¡ios kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skirtingos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

35. Priimant sprendimÄ , atsižvelgiama į nusižengimo pobÅ«dį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taisyklių 29 punkte nustatyta, jog, priimdamas sprendimÄ drausmės byloje, Antstolių garbės teismas įvertina antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobÅ«dį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas.

36. Priimdama skundžiamÄ sprendimÄ atsakovė atsižvelgė į aplinkybę, jog antstolės tęstinis prioriteto teikimas formalumams trukdė pareiÅ¡kėjos skundus iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės (užvilkino įstatymų nustatytų funkcijų vykdymÄ ), garantuojant skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingÄ gynybÄ , taip pat antstolė turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ â€“ pastabÄ , skirtÄ Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 119/16.

Dėl antstolės procesinių veiksmų 37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, jog nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundÄ ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminÄ pareiÅ¡kėjui paÅ¡alinti pateikto skundo trÅ«kumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsnių numatytus reikalavimus.

Tačiau akcentuoja, jog procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Taigi  skundų trūkumų šalinimo institutu antstolis gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai realiai nėra galimybės nustatyti dėl kokių antstolio veiksmų paduotas skundas arba dėl visiškai neaiškaus (netinkamo) reikalavimo, jo pagrindo ar ribų suformulavimo.

38. Nustatyta, jog 2017 m. liepos 28 d. skunde skolininkė prašė: panaikinti antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymÄ , kuriu panaikintas 2017 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243, nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 ir grÄ Å¾inti Ž. K. iÅ¡ jos nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. Apeliantė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu nustatė terminÄ 2017 m. liepos 28 d. skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – nenurodyti tinkamÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ . 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslintame skunde skolininkė nurodė AB DNB bankas reikalavimÄ perėmusiÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Lindorff Oy (paÅ¡alino 2017 m. liepos 28 d. skundo trÅ«kumus) bei dar kartÄ prašė remiantis CPK 629 straipsniu vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 nutraukti. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu nustatė dar kitÄ terminÄ 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – suformuluoti aiÅ¡kių skundo reikalavimÄ .

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. liepos 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundų reikalavimai – panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymÄ , kuriuo panaikintas 2017 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243, nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 ir grÄ Å¾inti Ž. K. iÅ¡ jos nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas yra aiÅ¡kÅ«s, todėl antstolė galėjo juos iÅ¡nagrinėti pagal CPK 510 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ ir dėl kiekvieno pasisakyti.

Vien tik 2017 m. liepos 28 d. skunde nurodytas netinkamas iÅ¡ieÅ¡kotojas ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. skunde nurodytas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas – CPK 629 straipsnis, – nenustačius kitų Å¡ių skundų trÅ«kumų, nesudarė pagrindo taikyti skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis). IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo nepagrįstus teiginius, jog antstolė tinkamai ir pagrįstai taikė 2017 m. liepos 28 d. skundo ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikslinto skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

40. Nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu skundu pareiÅ¡kėja dar kartÄ prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymÄ , remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ (paÅ¡alino 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundo trÅ«kumus) ir grÄ Å¾inti Ž. K. iÅ¡ jos neteisėtai iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu šį patikslintÄ skundÄ grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, nes vertino, kad skundas buvo paduotas praleidus 20 dienų terminÄ skundui paduoti ir naikinamÄ jį 90 dienų terminÄ .

41. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017 nustatė aplinkybes, jog atsisakydama priimti pareiÅ¡kėjos 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ antstolė nepagrįstai vertino, kad Å¡is skundas yra pateiktas dėl 2016 m. balandžio 14 d. jos procesinio veiksmo (vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti); 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundo reikalavimai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s – dėl 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo, kuriuo atmestas skolininkės praÅ¡ymas nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243.

Antstolė tiek 2017 m. liepos 28 d. pateiktam skundui, tiek 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateiktam skundui nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas paduotas nepraleidus antstolės nustatyto termino, minėtu skundu buvo paÅ¡alinti antstolės nustatyti trÅ«kumai, todėl antstolė nepagrįstai atsisakė jį priimti dėl to, kad pateikiant 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti.

42. Teismas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡taisius antstolės nustatytus trÅ«kumus per nustatytÄ terminÄ , skundas turi bÅ«ti laikomas paduotu pradinio jo pateikimo antstoliui dienÄ (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Skolininkė skundus antstolei pateikė laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų, todėl turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėtis, kad antstolė taip pat laikysis CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Taip pat teismas, nagrinėdamas Ž. K. praÅ¡ymÄ dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslinto skundo, konstatavo, jog Latvijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimas pradėti Ž. K. nemokumo procesÄ ir 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedÅ«rÄ bei nemokumo procesÄ yra pagrindas spręsti, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti pradėta, todėl teismas vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0050/16/00243 nutraukė (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

43. Taigi apeliantės teiginį, jog antstolė tinkamai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintÄ skundÄ , paneigia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-28057-924/2017 nustatytos faktinės aplinkybės – 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas paduotas nepraleidus antstolės nustatyto termino ir minėtu skundu buvo paÅ¡alinti antstolės nustatyti trÅ«kumai bei antstolė nepagrįstai atsisakė jį priimti dėl to, kad pateikiant šį skundÄ buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadÄ , jog Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolės elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 10, 11 punktuose įtvirtintų reikalavimų;

Antstolių garbės teismas, skirdamas ieÅ¡kovei papeikimÄ , parinko adekvačiÄ drausminę nuobaudÄ . Tai, kad nebuvo priimtas apeliantei nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Kazys Kailiūnas Antanas Rudzinskas Egidija Tamošiūnienė