2021-12-22 Nr. CB-10538-2-68-3-06834-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-6345

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06834-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 13 d. paduotu suinteresuoto asmens S. Š. (S. Š.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo S. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. (D. F.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde pažymima, jog teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Teismai išvadas dėl skolininko sąžiningumo padarė nevertindami visų į bylą pateiktų įrodymų, argumentų, nepasisakydami dėl jų, padarydami išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Teismai taip pat pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas, t. y. netinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes nepagrįstai nenustatinėjo ir nevertino pareiškėjo nemokumo susidarymo priežasčių, pareiškėjo veiksmų, elgesio, siekiant išlaukti tam tikrą reikalingą terminą ir, pasikreipus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismai iš esmės netyrė suinteresuoto asmens keliamų klausimų, kad pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas išsilavinimą bei solidžią darbinę patirtį, būdamas darbingas, nedėjo pastangų, kad pradėtų grąžinti skolas ir bent iš dalies atsiskaitytų su kreditoriais. Teismai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas įsidarbino ir oficialias pajamas pradėjo gauti faktiškai prieš pat prasidedant procesui dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismai nepagrįstai nesivadovavo FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir nebuvo pakankamai aktyvūs siekdami surinkti visus nagrinėjamos bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski