Legislator Case Law & Legislation
133fe8b5-1d50-459a-b3ef-c4ac015f625f AI generated

133fe8b5-1d50-459a-b3ef-c4ac015f625f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 133fe8b5-1d50-459a-b3ef-c4ac015f625f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Let‘s Jet“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: pripažinti negaliojančiu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės HAKAIR LIMITED 2013 m. birželio 5 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ dėl orlaivio CRJ-200LR su MSN 7617 pirkimo už 8 500 000 USD;

Legislator headnote

AI generated

133fe8b5-1d50-459a-b3ef-c4ac015f625f · Lietuvos apeliacinis teismas: Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB „Let‘s Jet“ ieÅ¡kinį atsakovei HAKAIR LIMITED dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Civilinė byla Nr. e2-682-790/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00634-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Let‘s Jet“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Let‘s Jet“ ieÅ¡kinį atsakovei HAKAIR LIMITED dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Let‘s Jet“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1.1. pripažinti negaliojančiu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės HAKAIR LIMITED 2013 m. birželio 5 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ dėl orlaivio CRJ-200LR su MSN 7617 pirkimo už 8 500 000 USD;

1.2. pripažinti, kad atsakovė HAKAIR LIMITED neįgijo 3 999 975 USD reikalavimo teisės į 2013 m. birželio 5 d. papildomame susitarime nurodytus ieškovei atliktus avansinius mokėjimus, kuriuos sudaro PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia (toliau – ir GFM) 2013 m. gegužės 2 d. ieškovei sumokėti 499 975 USD bei Sterling Asset Management and Trustees Ltd. (toliau – ir SAMTL) 2013 m. gegužės 28 d. ieškovei sumokėti 3 500 000 USD;

1.3. taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės HAKAIR LIMITED priteisti visas atsakovės naudai antstolio Dariaus StakeliÅ«no vykdomojoje byloje Nr. 0032/22/00707 iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, kurių dydis Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu yra 34 752,25 Eur;

1.4. priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-940-866/2023 paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, jog 2013 m. balandžio 10 d. ketinimų protokolas dėl orlaivio pirkimo–pardavimo, kurio pagrindu GMF ir SAMTL atliko ieÅ¡kovei avansinius mokėjimus ir pagal kurį atsakovė perėmė HAGLAG Inc. teises ir pareigas, įkaitant ir teises į GMF ir SAMTL ieÅ¡kovei sumokėtus avansinius mokėjimus, buvo sudarytas su neegzistuojančia bendrove, nes ketinimų protokolÄ pasiraÅ¡iusi Nigerijos piliečio A. H. K. atstovaujama Britų Mergelių Salų bendrovė HAGLAG Inc. niekada nebuvo įregistruota ir realiai neegzistavo. Be to, pagal atsakovės HAKAIR LIMITED finansines ataskaitas už laikotarpį 2012–2018 m., atsakovė yra jokios veiklos nevykdanti ir beveik jokio turto neturinti bendrovė, neturėjusi jokių galimybių įvykdyti ginčo papildomu susitarimu perimtus neegzistuojančios HAGLAG Inc. finansinius įsipareigojimus dėl orlaivio pirkimo. Taigi sudarant papildomÄ susitarimÄ , kuriuo orlaivio pirkimo įsipareigojimai buvo perleisti iÅ¡ neegzistuojančios bendrovės HAGLAG Inc. jokios veiklos nevykdančiai ir beveik jokio turto neturinčiai atsakovei HAKAIR LIMITED, ieÅ¡kovė Å¡ioms bendrovėms atstovavusio Nigerijos piliečio A. H. K. buvo neteisėtai apgaule įtraukta į minėtų sandorių schemÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis) bei iÅ¡ esmės suklydo dėl sudaromų sandorių esmės ir turinio (CK 1.90 straipsnis). Dėl su atsakove sudaryto papildomo susitarimo ieÅ¡kovė patyrė didelių nuostolių, nes neįvykus orlaivio pardavimo atsakovei sandoriui, ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 3 560 000 USD netesybas pirminei orlaivio pardavėjai Hansel Prime Ltd., taip pat papildomai turi grÄ Å¾inti 3 999 975 USD avansÄ tariamai orlaivio pirkėjai atsakovei, kuri jokių įsipareigojimų, susijusių su orlaivio pirkimu, niekada realiai nevykdė ir neketino vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Let‘s Jet“ ieškinį atsakovei HAKAIR LIMITED dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 5 d. atsakovė HAKAIR LIMITED kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ UAB „Let‘s Jet“ (buvęs pavadinimas UAB „AVIAAM B01“) priteisti GMF bei SAMTL sumokėtus 499 975 USD ir 3 500 000 USD su palÅ«kanomis, kuriuos Å¡ios įmonės sumokėjo už HAGLAG Inc. (Didžiosios Britanijos Mergelių salose įsteigta bendrovė) pagal 2013 m. balandžio 10 d. ketinimo protokolÄ , sudarytÄ su UAB „Let‘s Jet“. Minėtoje civilinėje byloje HAKAIR LIMITED nurodė, kad ji yra perėmusi reikalavimo teises iÅ¡ HAGLAG Inc. ir tokį perėmimÄ patvirtino su UAB „Let‘s Jet“ 2013 m. birželio 5 d. sudarytame papildomame susitarime. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 priimtu sprendimu patenkino HAKAIR LIMITED ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies – 2013 m. balandžio 10 d. ketinimo protokolo ir 2013 m. birželio 5 d. papildomo susitarimo pagrindu priteisė HAKAIR LIMITED iÅ¡ UAB „Let‘s Jet“ 3 999 975 USD avansinį mokėjimÄ , 1 200 000 USD palÅ«kanų ir 6 procentų metines procesines palÅ«kanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-236-302/2022 pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

5. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė UAB „Let‘s Jet“ ginčija sandorį – 2013 m. birželio 5 d. papildomÄ susitarimÄ , kuriuo remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovei HAKAIR LIMITED priteista skola iÅ¡ ieÅ¡kovės.

6. Teismas, vertindamas, ar ieÅ¡kovė gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kuriuo ginčija teismo sprendimu priteistos skolos pagrindÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagrindiniame procese nekėlė „tinkamos Å¡alies“ klausimo, nors byloje teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ , naudojosi mediacija, trys ieÅ¡kovės atstovai dalyvavo žodiniame teismo procese. Pasak teismo, ieÅ¡kovė, 2013 m. birželio 5 d. sudarydama papildomÄ susitarimÄ , žinojo, kad kita sandorio Å¡alis nepateikė raÅ¡ytinio susitarimo (dokumento), sudaryto tarp HAKAIR LIMITED ir HAGLAG Inc., dėl reikalavimo teisių perėmimo. Be to, iÅ¡ sandorio sudarymo aplinkybių matyti, kad pirkėjo tapatybės klausimo ieÅ¡kovė nelaikė reikÅ¡mingu, nes abi įmones atstovavo tas pats atstovas Nigerijos pilietis A. H. K., kuris pasirašė ketinimų protokolÄ , kaip HAGLAG Inc. atstovas, ir vėliau – papildomÄ susitarimÄ , kaip HAKAIR LIMITED atstovas. IeÅ¡kovė pirminėje byloje yra nurodžiusi, kad jai buvo žinoma, jog faktinis orlaivio pirkėjas buvo i ne minėtos įmonės, bet trečiasis asmuo – Nigerijos pilietis. IeÅ¡kovė neprašė pagrįsti A. H. K. turimų įgaliojimų raÅ¡ytiniu dokumentu. Teismas nusprendė, kad Å¡iuo metu nėra pasikeitusios kokios nors esminės aplinkybės, reikÅ¡mingos kitos sutarties Å¡alies ir jos atstovo identifikavimui. Taip pat nėra nustatytos ir kitos priežastys, dėl kurių reikėtų pripažinti, jog ieÅ¡kovės procesinės teisės pirminėje byloje buvo iÅ¡ esmės suvaržytos, dėl ko ji nebÅ«tų galėjusi ginčyti sandorio. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio aplinkybes naujai inicijuotu teismo procesu ieÅ¡kovė tikėtinai siekia neproporcingų tikslų, t. y. iÅ¡ esmės siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir taip iÅ¡vengti prasidėjusio priverstinio vykdymo, o ne apginti pažeistas teises, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teikia praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Be to, ieÅ¡kovė nenurodo, kodėl ji apskritai turėtų bÅ«ti laikoma nukentėjusia dėl apgaulės, nepaisant to, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei sumokėto avanso grÄ Å¾inimas buvo anksčiau teismo iÅ¡nagrinėtos bylos dalyku.

7. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra kasacinio teismo praktikoje suformuotų priežasčių, dėl kurių reikėtų taikyti iÅ¡imtį ir leisti ieÅ¡kovei UAB „Let‘s Jet“ ginčyti savo pačios sudarytÄ sandorį po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iÅ¡ Å¡io sandorio, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. IeÅ¡kovė UAB „Let‘s Jet“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

8.1. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti laikomas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra aiÅ¡kiai suformuluoti; ieÅ¡kovė ne tik turi civilinį procesinį teisnumÄ bei veiksnumÄ , bet ir ginčija sandorį, tiesiogiai pažeidžiantį jos teises; ieÅ¡kinio patenkinimas sukeltų ieÅ¡kovei tiesiogines teisines pasekmes. Be to, teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus, ginčijant savo dėl apgaulės ar suklydimo sudarytus sandorius, tiesiogiai įtvirtina įstatymas (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnio 1 dalis).

8.2. Ginčijamo papildomo susitarimo galiojimo klausimas nebuvo spręstas jokiuose teismuose nagrinėtose bylose. Nors byloje dėl avanso priteisimo buvo keliami reikalavimai dėl papildomo susitarimo vykdymo ir jo pagrindu Å¡alims atsiradusių prievolių, tačiau paties papildomo susitarimo galiojimo klausimas joje nebuvo keliamas ir svarstomas, todėl vien tik teismų pasirėmimas sandoriu iÅ¡nagrinėtoje byloje savaime neatima galimybės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu bei tokio ieÅ¡kinio reikalavimo nedaro nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, o tik sukuria pareigÄ teismui, sprendžiant dėl tokio sandorio negaliojimo pagrindų, įvertinti visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei nuspręsti, ar ankstesnis teismo sprendimas tokio sandorio galiojimo aspektu turi bÅ«ti vertinamas kaip turintis prejudicinę galiÄ , ar vis dėlto Å¡io sandorio ginčijimo faktiniai pagrindai sudaro prielaidas iÅ¡ naujo įvertinti tokio sandorio galiojimÄ atsižvelgiant į naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes.

8.3. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakove byloje dėl avanso priteisimo, ne tik nereiÅ¡kė jokių reikalavimų dėl papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau pagal savo tuo metu turėtÄ informacijÄ laikė šį sandorį galiojančiu. Tik po bylos dėl avanso priteisimo iÅ¡nagrinėjimo ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės dėl atsakovės veiklos nevykdymo bei HAGLAG Inc. neįregistravimo ir neegzistavimo, kurios sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovės suvokimui, jog sudarant papildomÄ susitarimÄ prieÅ¡ jÄ buvo panaudota apgaulė dėl tikrųjų atsakovės ketinimų ir ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sandorio esmės, kas ir sudaro Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ . Todėl ieÅ¡kovei negali bÅ«ti užkirstas kelias patikrinti papildomo susitarimo teisėtumÄ ir galiojimÄ , esant paaiÅ¡kėjusioms naujoms aplinkybėms, kurios bylos dėl avanso priteisimo nagrinėjimo metu dar nebuvo žinomos.

8.4. Teismas neturėjo teisės dėl ginčijamo sandorio galiojimo ir ieÅ¡kovės galimybės jį ginčyti anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje nuspręsti ir pasisakyti ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. Nustatant ar ieÅ¡kovė turi teisę ginčyti sandorį, dėl kurio vykdymo jau yra priimti teismų sprendimai, turi bÅ«ti įvertintos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl sandorio nuginčijimo reiÅ¡kia jau po minėtų teismų sprendimų priėmimo. Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes ir patikrinti, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų turėjo galimybę jau iÅ¡nagrinėtoje byloje dėl sandorio vykdymo remtis aplinkybėmis, kurios sudaro jos ieÅ¡kinio dėl sandorio negaliojimo pagrindÄ ir kas nulėmė, kad atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis yra remiamasi tik reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį naujoje byloje. Tokios aplinkybės gali bÅ«ti įvertinamos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl teismas, atsisakęs priimti ieÅ¡kinį, faktiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės net neiÅ¡klausęs Å¡alių.

8.5. Teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį neatitinka civilinio proceso tikslų – teisingai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ bei pažeidžia ieÅ¡kovės teisę į teisminę gynybÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

11. Teisės į veiksmingÄ teisminę gynybÄ principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kinyje suformulavusi tris reikalavimus – (1) pripažinti negaliojančiu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės HAKAIR LIMITED 2013 m. birželio 5 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ dėl orlaivio CRJ-200LR su MSN 7617 pirkimo už 8 500 000 USD; (2) pripažinti, kad atsakovė HAKAIR LIMITED neįgijo 3 999 975 USD reikalavimo teisės į 2013 m. birželio 5 d. papildomame susitarime nurodytus ieÅ¡kovei atliktus avansinius mokėjimus, kuriuos sudaro GFM 2013 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovei sumokėti 499 975 USD bei SAMTL 2013 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovei sumokėti 3 500 000 USD; (3) taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės HAKAIR LIMITED priteisti visas atsakovės naudai antstolio Dariaus StakeliÅ«no vykdomojoje byloje Nr. 0032/22/00707 iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, kurių dydis Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo 34 752,25 Eur.

13. IeÅ¡kovė pagrindinį reikalavimÄ dėl 2013 m. birželio 5 d. papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu reiÅ¡kia, kai įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-236-302/2022 iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Let‘s Jet“ atsakovei HAKAIR LIMITED 2013 m. balandžio 10 d. ketinimo protokolo ir 2013 m. birželio 5 d. papildomo susitarimo pagrindu priteistas 3 999 975 USD avansinis mokėjimas, 1 200 000 USD palÅ«kanų ir 6 procentų metinės procesinės palÅ«kanos.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iÅ¡ jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ , nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios iÅ¡imčių iÅ¡ pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių iÅ¡imčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, neužtikrintos esminės kasatoriaus teisės į teisingÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutarties Nr. e3K-3-84-421/2019 40 punktas).

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, ginčijama nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei pirminėje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 dėl avanso priteisimo, kurioje ieÅ¡kovė aktyviai naudojosi savo teise į teisminę gynybÄ , nereikalavus atsakovės pateikti raÅ¡ytinio susitarimo (dokumento), sudaryto tarp atsakovės ir HAGLAG Inc., dėl reikalavimo teisių perėmimo, taip pat nepraÅ¡ant pagrįsti Nigerijos piliečio A. H. K. įgaliojimų atstovauti abi bendroves HAKAIR LIMITED ir HAGLAG Inc. bei žinant aplinkybes dėl orlaivio faktinio pirkėjo tapatybės, nėra pagrindo spręsti apie pasikeitusias kokias nors esmines aplinkybes, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos kitos sutarties Å¡alies ir jos atstovo identifikavimui. Teismas taip pat nenustatė ir kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų pripažinti, kad ieÅ¡kovės procesinės teisės pirminėje byloje dėl avanso priteisimo buvo iÅ¡ esmės suvaržytos, dėl ko ji nebÅ«tų galėjusi ginčyti sandorio.

16. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, iÅ¡ esmės įvertino ieÅ¡kovės galimybes ankstesnėje byloje įrodinėti papildomo susitarimo negaliojimÄ dėl apgaulės ir suklydimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir pažymi, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina skirti ieÅ¡kovės procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (teisę į teisminę gynybÄ procesine prasme) nuo ieÅ¡kovės teisės į jos pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimÄ (teisės į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme).

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktas; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 110 punktas).

19. Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 74 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės įrodinėjamų iÅ¡imtinių aplinkybių, lėmusių ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo sandorio nuginčijimo pareiÅ¡kimÄ jau po įsiteisėjusių teismų sprendimų priėmimo, įvertinimas, kurį pirmosios instancijos teismas atliko skundžiamoje nutartyje, reiÅ¡kia materialinį teisinį pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo tikrinimÄ , o ne procesinės teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, kurios bÅ«tent ir yra vertinamos civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, patikrinimÄ . Kaip pagrįstai nurodo apeliantė savo atskirajame skunde, tokios aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės galimybe anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje remtis jos naujo ieÅ¡kinio pagrindais ir naujai pateiktais įrodymais, gali bÅ«ti iÅ¡tirtos ir patikrintos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bet ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje.

21. Taigi nustatęs, kad argumentai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet ne procesinės teisės į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ Ä¯gyvendinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas jais remdamasis nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Å iuo atveju tokie pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieÅ¡kovės galimybių sandorį ginčyti pirminėje civilinėje byloje dėl avanso priteisimo prieÅ¡tarauja pirmiau aptartam ieÅ¡kinio priėmimo klausimo vertinimui.

22. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl padarė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės procesinės teisės prielaidų kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir susijusių reikalavimų dėl restitucijos taikymo nebuvimo, dėl to ieÅ¡kovės atskirasis skundas patenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Let‘s Jet“ ieÅ¡kinio atsakovei HAKAIR LIMITED dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėjas Marius Bajoras