2017-01-03 Nr. AB-463-3-61-3-03085-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1044-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03085-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1P-1830 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) posto vyresniajai inspektorei A. J.

Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniosios inspektorės A. J. veiksmų ir 2016 m. birželio 30 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1957, kurioje konstatuota, jog A. J. padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnės padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnei A. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi A. J. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo narė, Muitinės departamentas 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. (5.46)3B-7274 kreipėsi į šią profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą, tačiau 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1 P-1830 šį sutikimą duoti atsisakyta. Pareiškėjo teigimu, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. J., nenurodė nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės profesinėje sąjungoje. Pateiktoje medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą A. J. ketinama skirti dėl jos narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo kitiems nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga skundžiamame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra. Pareiškėjo nuomone, tarnybinę nuobaudą Klaipėdos TM posto vyresniajai inspektorei A. J. ketinama skirti konstatavus jos pareigybės aprašyme nustatytos pareigos pažeidimą, tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su šios pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, todėl profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į prašymą nepateikė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr.1P-1830 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. J..

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai buvo pateiktas Muitinės departamento 2016 m. liepos 8 d. raštas Nr. (5.46)3B-7274, kuriuo informuojama, jog, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos TM posto vyresniosios inspektorės A. J., atliekančios pareigas Panemunės kelio poste, veiksmų, nustatyta, kad ši muitinės pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą. Rašte nurodyta, kaip pasireiškė šios muitinės pareigūnės tarnybinis nusižengimas ir, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, paprašyta duoti sutikimą skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1P-1830 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. J., pareiškėjo ketinimą skirti tarnybinę nuobaudą vertindama kaip poveikio priemonę šiai pareigūnei ir profesinės sąjungos nariams.

Teismas, išdėstęs aktualų teisinį reglamentavimą ir remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tai vertinama prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu. Teismo vertinimu, skundžiamame rašte nėra nurodoma išsamių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą A. J. siekiama skirti būtent dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas rašte abstrakčiai pateikė savo vertinimą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra poveikio priemonė pareigūnei ir profesinės sąjungos nariams, tačiau neapibūdino, kokia konkrečia veikla profesinėje sąjungoje A. J. užsiima, nenurodo, kaip pasireiškė pareigūnės principingumas, nuomonės reiškimas profesinės sąjungos veikloje, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jos patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo jai nustatytus įgaliojimus. Situacija, kai valstybės institucija tarnybinį pažeidimą galimai padariusiam pareigūnui negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, sudaro sąlygas išvengti tarnybinės atsakomybės taikymo vien dėl priklausymo profesinės sąjungos renkamajam valdymo organui.

Įvertinęs atsakovo 2016 m. liepos 22 d. rašte Nr.1P-1830 nurodytą faktinę situaciją, kurioje nebuvo taikytos tarnybinės atsakomybės priemonės, teismas sprendė, kad šios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo.

Dėl išdėstytų argumentų teismas vertino, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovo teigimu, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Įvertinus visas aplinkybes, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Atsakovo teigimu, Muitinės departamentas, ginčydamas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Muitinės departamentas tokių įrodymų nepateikė, o teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Pareiškėjo teigimu, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. J. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, todėl ji, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo jai nustatytus įgaliojimus. Pareiškėjas pabrėžė, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.). Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagristumą ir teisėtumą, viršijo savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje, pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamas organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3738-662/2016 ir kt.).

Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo davimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Teismų įstatymo 33 str.).

Aptartą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000. Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad lemiamą reikšmę tokio pobūdžio administracinėse bylose turi fakto nustatymo klausimas, t. y. įrodymų įvertinimo klausimas.

Iš ginčijamo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rašto matyti, kad atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvavo tuo, jog Muitinės departamentas kitų muitinės pareigūnų, kurie nepriklauso profesinei sąjungai, atžvilgiu tarnybinių patikrinimų neatlieka, todėl taiko dvigubus standartus, be to, šiuo atveju atsižvelgtina į trečiojo suinteresuoto asmens A. J. tarnybą, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes. Taigi šiuo raštu pateiktas profesinės sąjungos subjektyvus A. J. asmenybės vertinimas, nenurodant jokių argumentų, susijusių su jos persekiojimu dėl veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. tarnybinę nuobaudą būtent dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

Pabrėžtina, kad muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkcija bei sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcija nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją, muitinės profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, tačiau priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Tai, kad įstatymų leidėjo profesinėms sąjungoms tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje suteikta stebėtojo teisė nekeičia ir neišplečia profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją, savo praktikoje nuolat pabrėžia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3737-552/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2207-146/2016 ir kt.).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Muitinės departamentas byloje neįrodė, jog Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui trukdo Muitinės departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius, pareiškėjas, priešingai nei atsakovas, pateikė teismui įrodymus, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti tarnybiniai nusižengimai, suteikiantys pagrindą skirti muitinės pareigūnui, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2016 m. liepos 22 d. raštą Nr. 1P-1830, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius