AS-444-82-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-82/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2012 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas E. D. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-12217 ir įpareigoti Inspekciją įvykdyti (vykdyti) tvoros savavališkos statybos šalinimo procedūrą; panaikinti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-10965.

E. D. Š. taip pat prašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi jis buvo Inspekcijos suklaidintas dėl jos sprendimo apskundimo tvarkos, todėl kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą atsisakė priimti nagrinėti, kaip gautą pažeidus įstatymų nustatytą apskundimo tvarką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas. Inspekcijos 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 49 punkte nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su Inspekcijos atsakymu į jo prašymą, skundą (pranešimą), arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo, skundo (pranešimo) nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1829-244/2012 įpareigojo Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti E. D. Š. 2011 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Išnagrinėjęs šį prašymą Kauno skyrius 2012 m. liepos 26 d. raštu Nr. (15.2)-2D-10965 atsakė pareiškėjui, kad jo prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, kadangi savavališkos statybos faktas ginčo sklype nenustatytas. E. D. Š. Kauno skyriaus 2012 m. liepos 26 d. raštą Nr. (15.2)-2D-10965 apskundė Inspekcijai, kuri išnagrinėjusi jo skundą ikiteismine tvarka, dėl jo skundo 2012 m. rugpjūčio 24 d. priėmė raštą Nr. (7.9)-2D-12217, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo naikinti Kauno skyriaus 2012 m. liepos 26 d. raštą Nr. (15.2)-2D-10965. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti minėtus Inspekcijos ir Kauno skyriaus raštus.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kada gavo skundžiamą Inspekcijos raštą, laikė, kad jį pareiškėjas gavo ne vėliau nei 2012 m. rugsėjo 14 d. , t. y. tą dieną, kai surašė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl jo panaikinimo.

Pabrėžė, kad Inspekcija 2012 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (7.9)-2D-12217 jam išaiškino, kad jos raštą jis gali skųsti arba administracinių ginčų komisijai arba teismui, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 7R-184(4R-426) atsisakė priimti nagrinėti jo skundą, kaip paduotą pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Nurodė, kad klaidingas apskundimo tvarkos išaiškinimas skundžiamame sprendime laikytinas objektyvia priežastimi sutrukdžiusia laiku paduoti skundą. Tačiau pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, tam, kad atnaujinti terminą skundui paduoti, objektyviomis priežastimis turėtų būti pagrįstas visas termino praleidimo laikotarpis. Tuo tarpu pareiškėjas E. D. Š. nenurodo, kodėl gavęs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 7R-184(4R-426) su tinkamai išaiškinta kreipimosi į teismą tvarka, jis ilgiau nei mėnesį delsė paduoti skundą teismui. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepagrindė objektyviomis priežastimis viso termino praleidimo laikotarpio, pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį, skundo padavimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad Inspekcija apskundimo tvarką nurodė netinkamai ir taip suklaidino pareiškėją pripažino svarbia.

Nurodo, jog skundo negalėjo pateikti dėl senyvo amžiaus, sveikatos problemų dėl kurių sunkiai vaikšto. Teigia, jog nesuprato greitai kreiptis pagalbos į teisininkus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis byloje pateiktais duomenimis, pareiškėjas apie skundžiamą aktą sužinojo ne vėliau nei 2012 m. rugsėjo 14 d. t. y. kai pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo.

Pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles, t. y. į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pasirinko ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką ir kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. liepos 26 d. sprendimo. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinos ABTĮ 32 straipsnio taisyklės.

Nustačius, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą sužinojo ne vėliau nei 2012 m. rugsėjo 14 d., paskutine skundo padavimo diena laikytina 2012 m. spalio 4 d. Pašto spaudas ant voko patvirtina, kad pareiškėjas skundą pateikė 2012 m. spalio 31 d. (b. l. 51) t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar yra pagrindas jį atnaujinti.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį.

Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą. (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog skundžiamame sprendime buvo netinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka, vertintina, kaip reikšminga aplinkybė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes inter alia pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–603/2010).

Teisėjų kolegija, pažymi kad sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta 2012 m. rugsėjo 21 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos rašte „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“, pareiškėjas kreipėsi į teismą 2012 m. spalio 31 d. Pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios pareiškėjo vertinimu sutrukdė jam kreiptis nurodytu laikotarpiu, jis nenurodė prašyme dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui, jas nurodė tik atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad objektyviomis priežastimis turi būti pagrįstas visas termino praleidimo laikotarpis ir konstatavęs, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl minėtu laikotarpiu nesikreipė į teismą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi skundo negalėjo paduoti dėl senyvo amžiaus, sveikatos problemų (lūžusios pėdos), tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos prašyme dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, kad ABTĮ, reglamentuojantis skundo priėmimo klausimą, būtent termino klausimą, nenustato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas. Toks naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo negalėtų būti patenkintas, nėra nustatytas ir ABTĮ bendrosiose nuostatose, reglamentuojančiose procesinius terminus (65 – 67 straipsniai). Įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-90-12).

Pareiškėjui išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti jo skundą neužkerta jam kelio iš naujo pateikti teismui skundą dėl to paties dalyko kartu pateikiant motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir prie prašymo pridedant termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas ir pagrįstai nutarė atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundo nepriimti. Konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. D. Š. atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė