2013-08-22 Nr. AB-4299-3-63-3-00496-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A575-2159/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00496-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012 m. spalio 4 d. administracinį aktą Nr. (1.7)-SR-3674 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. prašymą Nr. ATP-1810 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012.

Skunde (b. l. 3–4) nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-122-549/2012, kurioje pareiškėjas yra kaltinamuoju. 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjas Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą paruošti ir pateikti teismui apeliacinį skundą, atlikti kitus procesinius veiksmus iki visiško bylos išnagrinėjimo ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, tačiau 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3674 atsakovas nepagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, kuriuose įtvirtinta asmens teisė į gynybą. Teigia, jog prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, jis užpildė standartinę prašymo formą ir į joje suformuotus klausimus atsakė savo nuožiūra, pasirinkdamas galimą atsakymo variantą. Mano, kad prašymo nenagrinėdama tik dėl to, kad jis prašyme pažymėjo, jog nesutinka, kad jo pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, atsakovas vilkina antrinės teisinės pagalbos suteikimo procesą ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (b. l. 36–37) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad 2012 m. spalio 1 d. gauto pareiškėjo J. S. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I-122-549/2012 paskutinio lapo laukelyje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“, pareiškėjas ranka įrašė „nesutinku“. Ginčijamu 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3674 Klaipėdos VGTPT informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nes pareiškėjas nesutinka, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Su skundžiamu raštu 2012 m. spalio 1 d. pateikto prašymo originalas ir prie jo pateikti priedai buvo grąžinti pareiškėjui. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 13 dalimi, kurioje numatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Teigia, jog pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys, tačiau to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalis suteikia asmeniui teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Mano, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 patvirtinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu (b. l. 61–65) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad atsakovas Klaipėdos VGTPT 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3674 pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. prašymą paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesutiko, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenis, o be pareiškėjo sutikimo Tarnyba negali tvarkyti jo asmens duomenų antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ir negali nagrinėti pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, teismas pažymėjo, kad gavusi prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam reikalinga Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme tvarkyti asmens duomenis. Nors VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalis ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis pareiškėjui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo. Vertintina, jog klausimas dėl asmens sutikimo dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais yra pagrįstas ir būtinas. Pareiškėjui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, neturėdama klausimo išsprendimui reikalingų dokumentų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo.

Teismas konstatavo, kad nustačius aplinkybę, jog pareiškėjas J. S. nedavė sutikimo tvarkyti jo asmens duomenų, laikytina, kad atsakovas Klaipėdos VGTPT neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, taigi ir atlikti veiksmų, numatytų VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimu, taigi 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-3674 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ atsakovas Klaipėdos VGTPT pagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas vilkino sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad net ir nustatęs, kad pareiškėjas J. S. netinkamai užpildė prašymą, atsakovas Klaipėdos VGTPT operatyviai per Įstatymo nustatytą terminą priėmė ginčijamą administracinį aktą.

Pripažinęs, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. prašymą Nr. ATP-1810 paliko nenagrinėtu ir grąžino pareiškėjui, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos VGTPT priimti sprendimą pagal jo 2012 m. spalio 1 d. prašymą Nr. ATP-1810 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012.

III. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo pripažinti jo teisę dalyvauti jo apeliacinio skundo nagrinėjime ir pateikti įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti kartu su apeliaciniu skundu.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad neturėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant jo skundą, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neatskleidęs bylos esmės.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 90–91).

Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas nebuvo nustatęs šalių privalomo dalyvavimo, visiems proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl šalims neatvykus į teismo posėdį ir iš anksto nepranešus apie svarbias neatvykimo priežastis, teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant. Apeliantas visiškai neargumentuoja savo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o subjektyvus pareiškėjo vertinimas nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir leisti jam pateikti papildomus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Esant tokiai situacijai jis negali pateikti reikiamų įrodymų ir tinkamai motyvuoti apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir priimti tirti naujus įrodymus, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo prašymai atmestini ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2012 m. spalio 4 d. rašto Nr. (1.7)-SR-3674, kuriuo pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. prašymas (registracijos Nr. ATP-1810) grąžintas pareiškėjui nenagrinėtas, nustačius, jog jis nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertinant minėto Klaipėdos VGTPT sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką reglamentuoja VGTPĮ 18 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Atitinkamai VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, turi būti nurodyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai. Tuo tarpu, remiantis VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalimi, tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Šios bylos kontekste taip pat aktualus ir taikytinas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio 2 straipsnyje pateikiamos nagrinėjamam ginčui aktualios sąvokos: asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (ADTAĮ 2 str. 1 d.); duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (ADTAĮ 2 str. 4 d.); sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu.

Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią (ADTAĮ 2 str. 12 d.). Be to, ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p.); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 p.); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (ADTAĮ 5 str. 1 d. 6 p.).

Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Nagrinėjamu atveju aktuali ir šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas rašytinį pranešimą apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikia duomenų valdytojui asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.

Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog tarnyba, gavusi fizinio asmens prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, turi įvertinti, ar jis atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam tarnybai reikia ADTAĮ prasme tvarkyti asmens duomenis. Tačiau, nors VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalies ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę tarnybai sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalis teisinės pagalbos prašančiam asmeniui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo. Prašančiam suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo, nes neturi ir negali įvertinti šio klausimo išsprendimui reikalingų duomenų, negali įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-833/2013 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo minėta teise nesutikti, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, ką aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, pildydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija) patvirtintą prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą ir skiltyje dėl sutikimo, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodydamas „nesutinku“ (b. l. 38−42), taip atimdamas galimybę Tarnybai vertinti jos pateiktą prašymą ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, vykdyti imperatyvią pareigą įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą. Tarnyba šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrįstai paliko jį nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui prašyme nurodžius, jog jis nesutinka, kad jo duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 1 d. prašymą Nr. ATP-1810 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012.

Pasisakydama dėl aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Iš byloje esančių teismo šaukimų administracinėje byloje grąžinamųjų dalių (b. l. 54–55) matyti, kad nagrinėjamos bylos proceso dalyviai buvo asmeniškai ir pasirašytinai informuoti apie pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 27 d. posėdžio laiką ir vietą, t. y. apie teismo posėdį jiems buvo tinkamai pranešta. Tačiau į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 60) nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. kovo 28 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo 2013 m. kovo 27 d. prašymas sudaryti jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje nelaikytinas pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui nustačius, kad proceso šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, skundo reikalavimas suformuluotas aiškiai, atsakovės pozicija išsamiai išdėstyta atsiliepime į skundą, o byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės.

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo J. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius