AS-438-209-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438–209/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03189-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 73 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. gruodžio 12 d. buvo gautas G. Š. skundas, kuriame jis teismo prašė:

1) pripažinti, kad nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą;

2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įvykdyti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams;

3) nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo G. Š. skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2-1321(2S.11) „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymas. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. prašyme prašė nutraukti pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus ir kreiptis į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, Lietuvos liaudies partijai bei Rusų aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos faktą 2012 m. Seimo rinkimuose nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. rašte pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Šiame rašte buvo paaiškinta, kad politinė partija Rusų aljansas ir Lietuvos liaudies partija nesiregistravo dalyvauti Seimo rinkimuose kaip savarankiški subjektai ir jie rinkimuose nedalyvavo. Paaiškinta dėl Lietuvos lenkų rinkimo akcijos kandidatų sąrašo ir dalyvavimo Seimo rinkimuose, kokia tvarka sudaromas koalicijos sąrašas. Rašte nurodė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos keliamų kandidatų sąrašas, kuriame įrašyti kitų partijų ir nepartiniai kandidatai, atitiko Seimo rinkimų įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas nebuvo skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui iki rinkimų ir Konstituciniam Teismui po rinkimų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamu raštu Vyriausioji rinkimų komisija argumentuotai atsakė į pareiškėjo prašymą, jam suteikė informaciją. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai ir įgaliojimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai yra:

1) organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą (toliau – rinkimai) ir referendumus;

2) užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais;

3) garantuoti vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) atlikti Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų mandatų komisijų funkcijas laikotarpiu tarp šių institucijų rinkimų; 5) įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų (toliau – partijų), politinių kampanijų finansavimą;

6) koordinuoti Europos Sąjungos piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos:

3) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų, miestų, rajonų rinkimų, referendumo komisijų sprendimų, o prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų, referendumo komisijų sprendimų, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

4) nustato ir skelbia rinkimų bei referendumo galutinius rezultatus;

5) pripažįsta rinkimus, referendumo rezultatus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų arba referendumo dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams;

10) rinkimų ir Referendumo įstatymų nustatyta tvarka organizuoja rinkėjų sąrašų sudarymą, nuolatinį jų tikslinimą ir tvarkymą, taip pat papildomą rinkėjų sąrašų patikslinimą iki balsavimo rinkimuose ar referendume pradžios, kad iš rinkėjų sąrašų būtų išbraukti mirę, įstatymų nustatyta tvarka netekę Lietuvos Respublikos pilietybės ar teismo pripažinti neveiksniais rinkėjai;

11) prižiūri, kaip vykdomi rinkimų ir Referendumo įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas. Taigi, Vyriausiajai rinkimų komisijai įstatymu suteikti įgaliojimai rinkimų organizavimo ir vykdymo klausimais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ir neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi, atitinkamai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl kandidatų sąrašų sudarymo, pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, galėjo būti skųstas Vyriausiajam administraciniam teismui arba kreiptasi į Konstitucinį teismą. Kaip nurodė Vyriausioji rinkimų komisija tokio skundo nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įvertinus rašte pateiktą informaciją matyti, kad atsakyme pateikta informacija pareiškėjui tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o skundas, kuriame yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtinas teismų.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde prašo pripažinti, kad Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas, nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Teismas tokių pareiškėjo reikalavimų negali nagrinėti, nes teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Teismas negali konstatuoti pažeidimų, kylančių iš vykusių Seimo rinkimų, nes jam tokia kompetencija nesuteikta. Teismas tik nagrinėja administracinius ginčus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 ir 19 straipsniuose teismui suteiktą kompetenciją ir priima sprendimus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas, be to, prašo įpareigoti įvykdyti jo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, kaip minėta anksčiau, Vyriausioji rinkimų komisija pareiškėjui motyvuotai ir argumentai atsakė į jo prašymą, paaiškindama kaip buvo sudaryti sąrašai ir kad pažeidimų, sudarant sąrašus, nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokio pareiškėjo prašymo negali nagrinėti, nes teismui tokia kompetencija nesuteikta.

Pirmosios instancijos teismas teigė, kad pareiškėjas 3 reikalavime teismo prašo nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui, nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Prokuroras nėra pavaldus teismui ir teismas negali jo įpareigoti atlikti vienokius ar kitokius veiksmus iš jo vykdomos nepriklausomos ikiteisminio tyrimo veiklos. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas pagal paties pareiškėjo kreipimąsi galėtų būti atliktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepaaiškino teismui, kodėl pats nesikreipė į prokuratūrą su pareiškimu dėl rinkimų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi pareiškėjo ginčas iš esmės kilęs iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2-1321(2S.11) „Dėl Jūsų prašymo“, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, o yra tik informacinio pobūdžio atsakymas į jo prašymą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, jog jis savo teisę skųsti realizavo, pateikdamas prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti jo skundą arba perduoti jį nagrinėti tam teismui, kurio kompetencijai priskirtina nagrinėti šį skundą. Atskirajame skunde nurodo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija skundams dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų ar neveikimo. Todėl, anot pareiškėjo, akivaizdu, kad skundai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos reagavimo į jai oficialiai pareikštus prašymus nagrinėtini būtent administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalis numato, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniam teismui pateikiamo skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą, kuriame jis teismo prašė:

1) pripažinti, kad nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą;

2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įvykdyti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams;

3) nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog skunde išdėstytas prašymas konstatuoti tam tikras aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu. Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Tuo tarpu teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 484/2010). Akivaizdu, jog dėl šios priežasties pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas – pripažinti, kad nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą – negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme.

Vertinant pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą – nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai – konstatuotina, jog ABTĮ 109 straipsnis numato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Tačiau iš ABTĮ 109 straipsnio nuostatų matyti, jog šioje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas neįpareigoja administracinio teismo pačiam tirti galimai padaryto nusikaltimo aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-171/2011). Administracinio proceso priemonėmis negalima konstatuoti nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo fakto, todėl ABTĮ įtvirtina tik pranešimą prokurorui. Asmenys, turėdami pagrindą manyti, kad jų atžvilgiu yra padarytos nusikalstamos veikos, paprastai turėtų patys kreiptis į įstatymų įgaliotas valstybės institucijas (prokuratūrą, policiją, specialiųjų tyrimų tarnybą) šiuos klausimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, o ne bandyti ginti savo teises paminėto instituto pagalba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-118/2010). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat negalėjo būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme.

Dėl pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo – įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įvykdyti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams – konstatuotina, jog iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2-1321(2S.11) (b. l. 6-7) matyti, kad juo buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą. Šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo G. Š. skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo G. Š. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramūnas Gadliauskas