13362dac-7fba-424f-9ef8-d030bee25a3d · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1198-530/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06513-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 48.1. (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi I. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas I.

K. suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.00 val., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) , kieme, kaimynę Ž. M. iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Å iais savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutarimu I. K. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Lt (vieno Å¡imto litų) baudÄ .

Apeliaciniu skundu I. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimÄ , kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Skunde nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka, nes ji nepadarė jokio nusižengimo. PareiÅ¡kėjos nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, įvykio aplinkybes, o tai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, turėjo esminės įtakos skiriant baudÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, kad liudytojos Ž. M. bei J. V. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes minėtos liudytojos yra Ž.

M. artimos giminaitės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vienintelės liudytojos parodymai, kurie galėtų bÅ«ti laikomi objektyvias, liudija pareiÅ¡kėjos naudai. PareiÅ¡kėja taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytoja R. M. paliudijo mačiusi, jog Ž. M. pati pradėjo pareiÅ¡kėjÄ Ä¯Å¾eidinėti, griebė jÄ už drabužių ir juos suplėšė. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas ATPK 174 str. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados virÅ¡ininko R.

B. pateiktame raÅ¡te dėl atsiliepimo į I. K. skundÄ nurodyta, kad su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimu sutinka ir prieÅ¡taravimų neturi.              I. K. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis. PareiÅ¡kėjos nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir įvykio aplinkybes, liudytojos Ž. M. bei J. V. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, vienintelės liudytojos R.

M. parodymai galėtų bÅ«ti laikomi objektyviais. Ä®rodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bet kuriuo atveju įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio organo, Å¡iuo atveju teismo, prerogatyva, todėl proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl byloje esančių įrodymų teismui nėra privalomos, į jas teismas gali atsižvelgti darydamas galutines iÅ¡vadas.

AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ I. K. kalta, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmÄ numatyta ATPK 174 str. Pagal šį straipsnį nedidelis chuliganizmas suprantamas kaip necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie kitų žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

IÅ¡ ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡is pažeidimas privalo bÅ«ti atliktas vieÅ¡oje vietoje ir pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei žmonių rimtį. VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2206/2011, N575-93/2012). Analizuojamu atveju konfliktas prasidėjo dėl to, kad Ž. M. paprašė I. K. atrakinti garaÅ¾Ä , jog iÅ¡ kanalizacijos Å¡ulinio bÅ«tų galima avarinei tarnybai iÅ¡traukti kanalizacijÄ , o I. K. teigė neturinti rakto ir pavadino Ž. M. „ligone“. Konfliktas kilo kieme, dėl ko dėmesį atkreipė ir paÅ¡aliniai asmenys, taigi Å¡i vieta atitinka vieÅ¡os vietos kriterijų. Liudytojomis apklaustos Ž. M. ir J.

V., bÅ«damos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tiek pirminėse liudytojų apklausose, tiek duodamos parodymus pirmosios instancijos teisme, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukta I. K., bÅ«dama neblaivi, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, Ž. M. iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Buvus konfliktÄ Â tarp I. K. ir Ž. M. patvirtino pačios apeliantės pakviesta į apylinkės teismÄ liudyti R.

M.. Ji nurodė, kad konfliktÄ matė iÅ¡ antro namo aukÅ¡to balkono, konkrečių žodžių pasakyti negali. Konfliktas baigėsi greitai. Tai iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų J. V. ir Ž. M. parodymus buvus konfliktÄ vieÅ¡oje vietoje. Apeliantė teisme neneigė iÅ¡vadinusi Ž. M. „ligone“. Kad apeliantė vartojo tokio pobÅ«džio žodžius, apibÅ«dinančius Ž. M. sveikatos bÅ«senÄ , vieÅ¡oje vietoje, patvirtina ir nukentėjusios Ž. M. motinos J. V. ir sesers Ž. M. parodymai.

Jos nurodė, kad I. K. vadino Ž. M. „ iÅ¡gama“, „invalide“ ir „šizofrenike“. Be to pati apeliantė I. K. 2014-09-03 susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo protokolu paaiÅ¡kinime nurodė, kad Ž. M. jÄ kaltinant jog neturi nuo sandėliuko rakto, ji pasakė ramintis, pavadino jÄ ligone. Nurodė, kad galėjo tuo metu pavartoti rusiÅ¡kus keiksmažodžius( b.l.2). Taigi aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad pirmos instancijos teismas priimdamas nutarimÄ Ä¯vertino įrodymų visumÄ ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl I.

K. kaltės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ATPK 174 str. apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai Å¡io pažeidimo sudėties požymiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-59/2011). Kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK 174 straipsnį, neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai, todėl analizuojamu atveju visai nesvarbus I. K. paaiÅ¡kinimas, kokie nukentėjusios veiksmai kėlė jos pasipiktinimÄ .

Kiekvienas asmuo, esantis vieÅ¡oje vietoje, turi suvokti, kad savo elgesiu negali iÅ¡Å¡aukti nepagarbÄ kitų asmenų teisėms, o kartu ir visai supančiai aplinkai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                                                       Danutė Giačaitė