132ffb17-bc44-4ba4-8a1e-e676cdb228f5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7974-279/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02105-2018-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 27 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo Teismas n u s t a t ė :

Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas V. V. (toliau – ir V. V., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės ( toliau ir atsakovės atstovas, LAVL ) , priteisti 700 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginti už laikotarpius nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 7, nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2017 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. (b. l. 3-4).

PareiÅ¡kėjas V. V. skunde nurodė, kad bÅ«vimo Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje nebuvo stalo, elektrinio virdulio. Ä® kameras karÅ¡tas vanduo tiekiamas nepatogiu laiku. Sanitariniai įrenginiai, duÅ¡ai nėra pritaikyti neįgaliesiems. Ä® kameras tiekiamas atÅ¡alęs maistas. KiekvienÄ kartÄ atvykus į LAVL buvo atliekamos kratos, kurių metu bÅ«davo paimamos kuprinė bei rankinė, o leidžiami turėti daiktai bÅ«davo sudedami į plastikinius maiÅ¡us, kurie suplyÅ¡davo, anot pareiÅ¡kėjo taip buvo siekiama pažeminti nuteistuosius.

Atvykus į LVAL buvo atimama arbata, kuri bÅ«davo padedama į sandėlį. Teigė, kad pavalgius tekdavo indus plautis patiems. Nurodė, kad jis buvo laikomas kamerinėje sistemoje, iÅ¡leidžiamas buvo tik pasivaikščioti, į procedÅ«ras. Teigė, kad dirbtinis apÅ¡vietimas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teigimu LAVL jis nebuvo supažindintas su įstaigos vidaus taisyklėmis bei kitais teisės aktais. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį.

Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, emocine krize, fiziniu skausmu, pažeminimu. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 56-64) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 7 d.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 207, nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 207, nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 203, nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 202, o nuo 2017 m. lapkričio 10 d. perkeltas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus patalpÄ Nr. 205, kurioje buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio 15 d.

Pažymėjo, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo atlikta visuminė asmens krata, surašytas protokolas ir pridedamas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai (žalia tašė, juoda kuprinė, juoda striukė, pilkas viršus, kelnės, baltas virdulys, tabako 100 mg.).  Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais, iš įrašų matyti, kad maisto produktai paimti nebuvo.

Ä® ligoninę atvykusiems pacientams, esant poreikiui yra iÅ¡duodami maiÅ¡eliai, kuriuose pacientai gali persineÅ¡ti turimus daiktus į gydomÄ jį skyrių. Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 nenustatyta, kad palatoje turi bÅ«ti stalas bei elektrinis virdulys, todėl Ligoninė neaprÅ«pindama pareiÅ¡kėjo nurodytais daiktais, teisės aktų nuostatų nepažeidė. KarÅ¡tas vanduo maistui yra tiekiamas kiekvienÄ dienÄ dienotvarkėje numatytu metu. KarÅ¡tÄ vandenį tiekia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiÅ«rint budinčios priežiÅ«ros pamainos pareigÅ«nams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu.

PareiÅ¡kėjas dėl karÅ¡to vandens maistui į Ligoninės administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Alytaus PN buvo priskirtas paprastajai grupei pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kasdien 3 val. pasivaikščioti. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 12 punktÄ pagamintÄ maistÄ , kuris turi bÅ«ti patiekiamas karÅ¡tas, bÅ«tina laikyti ne žemesnėje kaip 680C temperatÅ«roje. Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimÄ detalizuoja 2017 m. gegužės 4 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus patvirtintas įsakymas Nr. V-90 „Dėl gerosios higienos praktikos taisyklių taikymo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo apraÅ¡as). Maitinimo organizavimo apraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad ligoninės valgyklos vedėjas pamatuoja gauto maisto temperatÅ«rÄ ir duomenis registruoja Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale.

Pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl patiekiamo maisto temperatūros nėra užfiksuota. Nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 207, kurioje gydėsi pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra pritaikytas neįgaliesiems, kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitariniai mazgai nėra pritaikyti neįgaliesiems, tačiau nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus LAVL gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose pagal nuteistųjų prašymus ir esant poreikiui padeda jiems atlikti asmens higienos procedūras.

Dirbtinis apÅ¡vietimas yra įrengtas taip, kaip tai yra numatyta teisės aktuose. Nurodo, kad Ligoninėje nuteistiesiems bei suimtiesiems pavalgius, lėkÅ¡tės yra sutrenkamos ir nuneÅ¡amos plauti į valgyklos indų plovyklÄ . ApibÅ«dindamas patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2018 m. gruodžio 21d. gautame atsiliepime į V.V. atsikirtimÄ nurodė, kad ligoninė yra sudariusi specializuoto skalbimo sutartį Nr. CPO89747, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB“ Kauno skalbykla“. Ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra skalbimo maÅ¡ina, kurioje nuteistieji gali iÅ¡siskalbti savo asmeninius rÅ«bus. Nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus Ligoninės gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose pagal nuteistųjų ( suimtųjų) praÅ¡ymus ir esant poreikiui surenka ir grÄ Å¾ina iÅ¡skalbtus nuteistųjų ( suimtųjų)asmeninius rÅ«bus.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad Ligoninėje pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡siskalbti rÅ«bų. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies tenkinamas. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje laikotarpiu jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis buvo laikomas nebuvo stalo bei elektrinio virdulio. LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintose normose (toliau – ir HN 47:2011). Å ios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (galiojanti redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 19 punkte numatyta, kad į gydomÄ jį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir iÅ¡duodamas Ligoninės patalynės komplektas.

IÅ¡vykdamas iÅ¡ Ligoninės, iÅ¡raÅ¡ytas pacientas privalo grÄ Å¾inti Ligoninės iÅ¡duotÄ patalynę, drabužius ir avalynę. Atkreiptinas dėmesys, jog nei higienos normos HN 47:2011 21 punktas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nenumato stalų įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjo skunde tvirtino, jog jam atvykus į LAV iÅ¡ jo buvo neteisėtai paimta rankinė, kuprinė bei arbata.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad jam atvykus į LAVL iÅ¡ jo buvo neteisėtai paimta rankinė, kuprinė bei arbata. Teigė, jog rÅ«bams susidėti buvo iÅ¡duotas polietileninis maiÅ¡elis, su Å¡iuo maiÅ¡eliu pareiÅ¡kėjas jautėsi žeminamas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte numatyta, Nuteistiesiems, iÅ¡skyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė nevirÅ¡ija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä nustato Å¡ių taisyklių 18 priedas.

Nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Bendra Å¡io punkto trečiojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiamų turėti daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 10 kilogramų, neįskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos. Kratos atlikimo tvarkÄ detalizuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), kurios 153.1. punkte numatyta, kad  suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintose, Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 13 punktas numato, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas (toliau – DBP) organizuoja Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimÄ , supažindinimÄ su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant bÅ«tinybei, Ligoninės pacientų konvojavimÄ Ä¯ kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, 17 punktas numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, iÅ¡skyrus apatinį trikotaÅ¾Ä , marÅ¡kinėlius, pižamÄ (skirtÄ miegui), kojines ir vienÄ porÄ batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, iÅ¡duodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitÄ (2 priedas).

Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali bÅ«ti iÅ¡duodami tik raÅ¡tiÅ¡kai papraÅ¡ius ir gavus Ligoninės administracijos leidimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į ligoninę buvo atlikta visuminė krata, suraÅ¡yti laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai bei perduotų saugoti turimų daiktų kvitai (b. l. 119-128). 2017 m. rugpjūčio 2 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole yra užfiksuotos pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl arbatos, iÅ¡ 2017 m. birželio 14 d.

Nr. PS-7658 bei 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. BS-9877 laisvės atėmimo vietų ligoninės perduotų saugoti turimų daiktų kvitų, matyti, kad iš pareiškėjo buvo paimtas krepšys, kuprinė ir kiti daiktai. Atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. paimtos rankinės, kuprinės bei arbatos. Tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo jog išjo buvo paimtas krepšys, kuprinė bei arbata ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl paimtos rankinė, kuprinė bei arbatos atmetami, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo, kada panorėjęs gauti verdančio vandens, taip pat nurodė, kad pavalgius indus tekdavo plautis patiems nuteistiesiems Atsakovės atstovas, karÅ¡tas (virintas) vanduo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ buvo kiekvienÄ dienÄ pagal nustatytÄ grafikÄ (nuteistųjų maitinimo metu) (b. l. 62), indus, po valgio, kaip numatyta laisvės atėmimo vietų ligoninės nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 11 punkte (b. l. 118), surenka valgyklos darbuotojai ir iÅ¡neÅ¡a juos plauti į valgyklos indų plovyklÄ .

Byloje yra pateikti V. V. medicinos pažymėjimai, kuriuose rekomenduojama 6-8 kartus į parÄ gerti arbatÄ (b. l. 17-19). Byloje taip pat yra pateiktas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas LAVL direktoriui, kuriame V. V. reiÅ¡kia pretenzijas dėl karÅ¡to vandens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Atsakovas nurodė, jog karÅ¡tas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvienÄ dienÄ dienotvarkėje numatytu maitinimo metu, tačiau nenurodė, kiek tiksliai karų į dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas karÅ¡tu vandeniu. Todėl konstatuotina, jog atsakovui nepaneigus Å¡ių pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jie laikomi nustatytais.

Teismas neturi pagrindo netikėti LAVL pateiktais paaiÅ¡kinimais dėl neÅ¡varių indų priežiÅ«ros, todėl jais remiasi ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl neplautų indų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl LAVL tiekiamo Å¡alto maisto.

Pagal Taisyklių 12 punktÄ pagamintÄ maistÄ , kuris turi bÅ«ti patiekiamas karÅ¡tas, bÅ«tina laikyti ne žemesnėje kaip 680 C temperatÅ«roje, 20 punkte įtvirtinta, kad atsakingi už maitinimo organizavimÄ asmenys tikrina pristatyto termiÅ¡kai apdoroto maisto temperatÅ«rÄ ir pasiraÅ¡o Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimÄ detalizuoja 2017 m. gegužės 4 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus patvirtintas įsakymas Nr. V-90 „Dėl gerosios higienos praktikos taisyklių taikymo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo apraÅ¡as).

Maitinimo organizavimo apraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad ligoninės valgyklos vedėjas pamatuoja gauto maisto temperatÅ«rÄ ir duomenis registruoja Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale. Byloje yra pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Å«kio skyriaus maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnalas (b. l. 65-104), kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl patiekiamo maisto temperatÅ«ros nėra užfiksuota. Byloje yra pateiktas 2017 m. balandžio 25 d.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas Nr. 31B6-(31,5), kuriame nustatyta, kad grikių košės temperatūra mažesnė nei 68o C. Atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių duomenis dėl grikių košės temperatūros. Tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė jog LAVL dušai bei sanitariniai įrenginiai nėra pritaikyti neįgaliesiems, jam nustatytas 60 % nedarbingumo lygis. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 207, kurioje gydėsi pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra pritaikytas neįgaliesiems, kitose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitariniai mazgai nėra pritaikyti neįgaliesiems, tačiau nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus LAVL gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose pagal nuteistųjų prašymus ir esant poreikiui padeda jiems atlikti asmens higienos procedūras. (b. l. 62).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems, be kita ko, sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d.). Ä®statyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris suprantamas, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.).

Byloje yra pateiktas 2017 m. liepos 18 d. sveikatos bÅ«klės patikrinimo aktas Nr. 60-9, kuriame pažymėta, jog pareiÅ¡kėjui nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2021 m. kovo 10 d. yra nustatytas 60 % nedarbingumo lygis (b. l. 22). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų medicinos dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad V. V. nustatyta abiejų kojų venų varikozė, daugybinės trofinės opos, galÅ«nių arterijų aterosklerozė su skausmu ramybės bÅ«senoje, (b. l. 22, 27, 30). Daroma iÅ¡vada, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo galimybės oriai pasinaudoti duÅ¡u ir sanitariniu mazgu buvo ribotos.

Teismas pažymi, kad atsakovo atstovas, turėdamas realiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, jo darbingumo lygį, ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti jo sveikatos bÅ«klę atitinkančias kalinimo sÄ lygas, t. y. patalpinti į gyvenamÄ sias patalpas, kuriose duÅ¡ai bei sanitariniai įrenginiai bÅ«tų pritaikyti neįgaliesiems. Teismo vertinimu, nesudarydamas sÄ lygų pareiÅ¡kėjui savarankiÅ¡kai judėti, atsakovo atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam jo sveikatos bÅ«klę atitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisėtÄ pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu jis nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad Ligoninės Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas organizuoja Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusių pacientų asmens kratas ir daiktų patikrinimÄ , supažindinimÄ su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu nustatyta dienotvarke ir kitais dokumentais, esant bÅ«tinybei, Ligoninės pacientų konvojavimÄ Ä¯ kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas.

Kad pareiÅ¡kėjas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais teisės aktais buvo supažindintas, patvirtina į bylÄ pateikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolai (b. l. 119-123), kuriuose pareiÅ¡kėjas paraÅ¡u patvirtino, jog gavo Atmintinę, bei su LAVL vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis buvo supažindintas, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad palatoje buvo netinkamas apÅ¡vietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja.

LAVL atsiliepime į skundÄ nurodė, kad dirbtinis apÅ¡vietimas buvo įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, oro temperatÅ«ra atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje yra pateiktas 2017 m. balandžio 10 d. Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktas Nr. 2.2-1986917.2.338.2.22), kuriame nurodyta, kad 12 korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 205 dirbtinės apÅ¡vietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apÅ¡vietos Å¡altinius i užtamsinus visus Å¡viesos Å¡altinius, siekė 107 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx), konstatuota, kad pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimas.

Todėl, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo laikomi įrodytais. Pareiškėjas skunde nurodė, jog LAVL jam buvo sugriežtinta bausmė, kadangi jis buvo jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl buvo nuolatos užrakintas gyvenamosiose patalpose. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus pataisos namuose, buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 70 straipsnio 7 dalis numato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka užrakinami.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio (731.1 p.), kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus (731.2 p.).

Å ių taisyklių 732 punktas numato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sÄ lygų. Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato iÅ¡lygos, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi bÅ«ti užrakinami aukÅ¡tuose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis negalėjo bÅ«ti laikomas užrakintas jo gyvenamojoje patalpoje, atmestinas. Atsakovės atstovas savo atsiliepime patvirtino, kad laikosi BVK 73 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų buvę pažeistos jo teisės, numatytos BVK 73 straipsnyje, ar bÅ«tų buvę pažeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nustatytos sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, laikant jį užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobÅ«džio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat skunde taip pat suabejojo, ar asmenys, iÅ¡duodantys maistÄ buvo pasitikrinę sveikatÄ , tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė jo atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LAVL pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, ginčo laikotarpiu, t. y. iÅ¡ viso 47 parų, atsakovas nesudarė pareiÅ¡kėjui jo sveikatos bÅ«klę atitinkančių kalinimo sÄ lygų duÅ¡o patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, taip pat laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., bei nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., viso 13 parų, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė naudotis sanitariniu įrenginiu pritaikytu neįgaliesiems, taip pat visÄ ginčo laikotarpį netiekiant karÅ¡to vandens arbatoms 6-8 kartus į dienÄ , nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ . Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekyla abejonių, jog negalėdamas naudotis pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei pritaikytu sanitariniu mazgu bei duÅ¡u ar negaudamas pakankamÄ kiekį karÅ¡to geriamo vandens, taip pat tinkamo apÅ¡vietimo pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei Ligoninėje jis bÅ«tų kalinamas sÄ lygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos bÅ«klę, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Todėl teismas sprendžia, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiÅ¡kėjo patirtos žalos.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta teisė į jo sveikatos bÅ«klę atitinkančias kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), įvertinus Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė