132cb6e6-8fcb-4f5f-b05a-e2336c009625 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-216-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07308-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.3; 2.6.8.11.1; 2.6.29; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės AB DNB banko (apeliantės) apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M. Å . ir S. Å . ieÅ¡kinį atsakovei AB DNB bankui dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai S. Å . ir M. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/2733 nutraukimÄ neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 1/2733/1 buvo pakeista pradinė 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutartis Nr. 1/2733 (toliau – ir Sutartis), kadangi mirė vienas iÅ¡ pradinių skolininkų R.

Å ., o jo turtÄ paveldėjo M. Å .. Paskolos dydis ir mokėjimo grafikas bei tvarka keičiami nebuvo. 2016 m. gegužės mėn. ieÅ¡kovams nuvykus pas atsakovÄ Ä¯neÅ¡ti eilinės kredito įmokos, atsakovo darbuotoja jiems pasakė, kad jų kredito sutartis yra nutraukta, tačiau įneÅ¡amus pinigus priėmė. Paprašė pateikti sutarties nutraukimo dokumentus, tačiau 2016 m. gegužės 20 d. gavo tik notaro 2016 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imÄ ir notarės siųstų, bet neįteiktų laiÅ¡kų nepatvirtintas kopijas su vokų nepatvirtintomis kopijomis. 2016 m. gegužės 18 d. iÅ¡ notaro gavo tik nepatvirtintÄ vykdomojo įraÅ¡o kopijÄ be jokių lydinčių dokumentų.

Gavę dokumentus, kreipėsi į atsakovę ir jos darbuotojai informavo, kad Sutartis yra nutraukta dėl pradelsto apie 300,00 Eur mokėjimo ir jie turi grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ . Manydami, kad notaras vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡davė neteisėtai, apskundė notaro veiksmus. IeÅ¡kovai teigia, kad pagrindo nutraukti Sutartį nebuvo, nes pradelsti mokėjimai palyginti su visa kredito suma yra nedideli. Pradelsta prievolė 2016 m. vasario 23 d. sudarė 420,44 Eur, apie 1/17 dalį likusios kredito dalies, ir tai buvo tik kredito mokėjimo uždelsimas, bet nebuvo palÅ«kanų mokėjimo uždelsimo. 2015 m. gruodžio 15 d. pradelsta prievolė buvo 288,24 Eur kredito ir 22,00 Eur palÅ«kanų, negrÄ Å¾inta kredito dalis įskaitant pradelstus mokėjimus buvo 7 363,06 Eur, o 2016 m. vasario 23 d.

– tik 7 255,33 Eur. Taigi per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. vasario 23 d. ne tik buvo sumokėtos priklausančios palÅ«kanos, bet ir sumažinta kredito įsiskolinimo dalis iki 113,00 Eur, t. y. per minėtÄ laikotarpį jie vykdė sutartį, nors ir ne visa apimtimi. NegrÄ Å¾intas kreditas 2016 m. balandžio 14 d. buvo jau tik 7 194,68 Eur. Tai rodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2006 m. balandžio 14 d. jie vykdė sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teismo motyvai:4.1. IeÅ¡kovų nurodytas argumentas, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie Sutarties nutraukimÄ , yra nepagrįstas. Byloje esanti raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, jog jiems Sutartyje nurodytu adresu buvo siunčiami raÅ¡tai, kuriuose buvo nurodyti įspėjamieji terminai, detalizuoti pradelsti mokėjimai.4.2. Nurodė, kad Sutarties 58.1 punkte įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas, t. y. jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, teismų praktikoje yra pripažįstamas kaip nesÄ Å¾iningas vartotojų, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų, atžvilgiu.4.3.

IeÅ¡kovai patirtų sutarties pažeidimui neproporcingai didelių nuostolių Sutarties nutraukimo atveju. Teismas atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes – iki sutarties nutraukimo momento ieÅ¡kovai buvo sumokėję beveik visas pagal Sutartį priklausančias mokėti sutartines palÅ«kanas, delspinigius, o negrÄ Å¾intos kredito dalys sudarė nedidelę dalį likusio grÄ Å¾inti kredito. Å alių sutartiniai santykiai tęsiasi ilgÄ laikÄ (daugiau nei 10 metų), todėl jos nevisiÅ¡ko vykdymo laikotarpis nėra ilgas Å¡alių sutartinių santykių trukmės kontekste.

IeÅ¡kovai, toliau vykdydami Sutartį po jos nutraukimo, įrodė, jog yra suinteresuoti realiai atkurti Å¡alių sutartinius santykius ir tam turi realias galimybes. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė AB DNB bankas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundÄ ir prašė sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio. Skundo motyvai: Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad sutarties nutraukimo teisėtumas turi bÅ«ti vertinamas pagal įstatyme, o ne sutartyje įtvirtintus kriterijus ir kad ieÅ¡kovų netinkamas įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas nėra esminis sutarties pažeidimas, yra nepagrįstos, klaidingos, padarytos netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

IeÅ¡kovai buvo tinkamai informuoti apie Sutarties nutraukimÄ , jiems nustatytas didesnis įspėjamasis terminas nei numatytas įstatyme. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė S. Å . 2016 m. pradžioje kreipėsi į bankÄ dėl sutarties sÄ lygų peržiÅ«rėjimo, numatydama gresiančius finansinius sunkumus, yra klaidinga ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad į bankÄ dėl Sutarties sÄ lygų keitimo siekdama atidėti mokėjimus nesikreipė ir nebendradarbiavo.

Pirmosios instancijos teismas nevertino, koks yra ieÅ¡kovų gaunamų pajamų ir iÅ¡laidų santykis, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais apie jų galimybę ateityje tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti netenkintas. Atsiliepimo motyvai:6.1. Teismas pagrįstai įvertino ieÅ¡kovų pastangas vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. kad 2/3 kredito jau yra grÄ Å¾inta, kad per laikotarpį, kai sustojo paskolos grÄ Å¾inimas, buvo sumokėtos visos netesybos ir palÅ«kanos, o pradelsti mokėjimai iÅ¡ esmės yra tik negrÄ Å¾intas kreditas.

Laiku negrÄ Å¾ino tik 6 proc. kredito, kas sudaro tik 2,5 proc. viso kredito.6.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nukrypimus nuo grafiko lėmė laikinas finansinės padėties pablogėjimas, t. y. neatsargumas, kuris nebuvo didelis. Å iuo metu finansinė padėtis pasikeitusi ir yra galimybė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kitų kredito įstaigų nesutikimas refinansuoti skolÄ negali patvirtinti, kad skolininkas nėra pajėgus vykdyti sutartį, nes sutikimÄ refinansuoti lemia daug veiksnių, o galėjimas mokėti tam tikro dydžio įmokas yra tik vienas iÅ¡ jų. 6.3.

Atsakovė nesiėmė jokių kitų veiksmų, iÅ¡skyrus minimalius formaliuosius, kad iÅ¡saugotų Sutartį, ir parodė, kad ji nepakankamai bendradarbiavo siekiant iÅ¡saugoti Sutartį, o sutarties nutraukimÄ , kaip kraÅ¡tutinę priemonę, galima taikyti tik tokiu atveju, jei iÅ¡naudotos visos galimybės jÄ iÅ¡saugoti.Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Faktinės bylos aplinkybės Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. R. Å ., S. Å . (kredito gavėjai) ir AB DNB bankas (kredito davėjas) sudarė Sutartį Nr. 1/2733, pagal kuriÄ bankas suteikė 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) kreditÄ bÅ«stui įsigyti. 2013 m. lapkričio 29 d. susitarimu Nr. 1/2733/1 dėl 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/2733 sÄ lygų pakeitimo kreditavimo sutartis buvo iÅ¡dėstyta nauja redakcija ir kredito gavėjais tapo ieÅ¡kovai M.

Š., S. Š.. Kredito likutis nurodytas – 8 940,46 Eur (30 869,62 Lt). 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 30.56-37/5236 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ bankas įspėjo ieškovus, kad iki 2016 m. vasario 13 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (288,24 Eur skola, 22,00 Eur palūkanų, 0,32 Eur delspinigių) sutartį vienašališkai nutrauks. 2016 m. vasario 23 d. raštu Nr. 30.56-37/743 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ bankas įspėjo ieškovus, kad iki 2016 m. kovo 29 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (420,44 Eur skola, 00,52 Eur palūkanų) sutartį vienašališkai nutrauks.

AB DNB Sutartį su ieÅ¡kovais vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2016 m. balandžio 5 d.Ginčas byloje kilo dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrįstumo, kredito gavėjams nevykdant pareigos mokėti pagal sutartį, Å¡alių bendradarbiavimo vykdant sutartį pareigos.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti Å¡alis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimÄ . VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė.

AtotrÅ«kis bus maksimalus visiÅ¡ko neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę, vertintina, ar konkrečios sutarties sÄ lygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimÄ . Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, bÅ«tina analizuoti pažeidėjo kaltės formÄ pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia.

Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios Å¡alies pagrįstas interesas iÅ¡laikyti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, bÅ«tina nustatyti, ar sutartį pažeidusi Å¡alis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir turėdama geriausius ketinimus ji iÅ¡ viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

Å iuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-7-297/2012).Dėl sutarties nutraukimo tvarkos ginčo Sutartyje nurodyta, kad atsiradus bent vienam iÅ¡ Sutarties nutraukimo pagrindų bankas raÅ¡tu paragina kredito gavėjÄ paÅ¡alinti Sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Sutartį bei skiria papildomai 60 dienų terminÄ tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui.

Kredito gavėjui iki tokiame raginiame nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti Sutartį prieÅ¡ 30 dienų iÅ¡siųsdamas gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ apie Sutarties nutraukimÄ . Sutartis bus laikoma nutraukta, jei iki banko raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime nurodyto Sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas nebus visiÅ¡kai paÅ¡alinęs Sutarties pažeidimų ir ar tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Tais atvejais, kai Sutarties pažeidimai dėl objektyvių priežasčių negali bÅ«ti paÅ¡alinti, bankas turi teisę nutraukti Sutartį nesuteikdamas Å¡iame punkte numatyto 60 dienų termino. Sutarties nutraukimo terminas ir kiti terminai skaičiuojami nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo gavėjui dienos. Iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti Sutarties nutraukimÄ (55 p.). Sutarties 58.1 punkte numatyta, kad Sutartis nutraukiama kredito gavėjui Sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾inus bankui bent vienos kredito dalies ir (ar) nemokant palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 30.56-37/5236 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ įspėjo ieÅ¡kovus, kad iki 2016 m. vasario 13 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (288,24 Eur skola, 22,00 Eur palÅ«kanos, 0,32 Eur delspinigiai) sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks. 2016 m. vasario 23 d. raÅ¡tu Nr. 30.56-37/743 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ bankas įspėjo ieÅ¡kovus, kad iki 2016 m. kovo 29 d. skolininkams nevykdant įsipareigojimų (420,44 Eur skola, 00,52 Eur palÅ«kanos) sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks.

IeÅ¡kovai nurodė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie Sutarties nutraukimÄ . IÅ¡ bylos raÅ¡ytinės medžiagos matyti, jog Å¡ie praneÅ¡imai buvo siųsti ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos adresais – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Taikos pr. 83-21, Klaipėda, ieÅ¡kovui M. Å . – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registruotÄ ja paÅ¡to siunta ir grįžo bankui neįteikti. Å ie adresai nurodyti Sutartyje, ieÅ¡kinyje, atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Duomenų, kad kredito gavėjai informavo bankÄ apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ , ieÅ¡kovai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad tokia aplinkybė kaip siuntos atsiėmimas paÅ¡te priklausė iÅ¡imtinai nuo ieÅ¡kovų valios. Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo įspėjimÄ apie sutarties nutraukimÄ laikyti netinkamu.Å iuo atveju ginčo nėra, kad ieÅ¡kovai šį Sutarties punktÄ pažeidė (2015 m. gruodžio 15 d. įspėjimo metu įsiskolinimas – 288,24 Eur, po 2016 m. vasario 23 d. įspėjimo įsiskolinimas – 420,44 Eur). Vadinasi, Sutartis buvo nutraukta pačioje Sutartyje numatytu pagrindu, kas atitinka CK 6.217 straipsnio 5 dalį.

Apeliantas nurodė, kad sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais. Minėta, kad sutarties nutraukimas – vienas Å¡ių bÅ«dų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ Sutarties sÄ lygÄ ir jÄ vertino pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies sÄ lygas. Nesutiktina su skundo motyvu.Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetÄ taikė įstatymo, o ne sutarties Å¡alių valiai dėl sutarties nutraukimo, įtvirtintai Sutartyje.

Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-3-577/2007, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. TŪB „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; kt.), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma.

VieÅ¡asis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ riboja sutarties Å¡alies vienaÅ¡alę iniciatyvÄ nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios Å¡alies interesus, taip užtikrinant Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Å ių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikÅ¡mės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių teisėtų interesų apsaugÄ .

Sutartį pažeidusios Å¡alies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sÄ lygų ar sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Jei Å¡alių sutartos sÄ lygos prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sÄ lygų turinio ir vadovautis teisės normomis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.2284 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Remiantis Å¡iuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu pirmosios instancijos pagrįstai nesivadovavo vien tik formaliu Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu ir vertino, ar ieÅ¡kovų padarytas pažeidimas yra esminis CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme. Sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti.

PrieÅ¡ nutraukdama kreditavimo sutartį ar pareikalaudama sugrÄ Å¾inti visÄ skolÄ prieÅ¡ terminÄ nenutraukiant sutarties, kredito įstaiga turėtų iÅ¡naudoti objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones iÅ¡saugoti sutartį, o teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį pasinaudoti tik kaip kraÅ¡tutine priemone.Byloje nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 24 d. AB DNB bankas suteikė 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) dydžio kreditÄ R. Å . ir S. Å . bÅ«stui įsigyti. 2013 m. lapkričio 29 d. keičiant pradinę Sutartį, kredito likutis nurodytas – 8 940,46 Eur (30 869,62 Lt).

Sutarties nutraukimo momentu, t. y. 2016 m. balandžio 5 d., negrÄ Å¾into kredito dalis sudarė 6 761,65 Eur. Vadinasi, deÅ¡imt metų ieÅ¡kovai sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir padengė 61 procentÄ kredito. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vieno mėnesio įmokÄ sudarė apie 72,00 Eur grÄ Å¾inama kredito dalis ir apie 9,00 Eur palÅ«kanų. pradelsta grÄ Å¾intino kredito dalis banko įspėjimų iÅ¡siuntimo momentu buvo didesnė nei viena grÄ Å¾intino kredito dalis: pirmojo 2015 m. gruodžio 15 d.

įspėjimo metu – 288,24 Eur, t. y. 4 grÄ Å¾intinos kredito įmokos, antrojo 2016 m. vasario 23 d. įspėjimo – 420,44 Eur, t. y. beveik 6 grÄ Å¾intinos kredito įmokos.Byloje esančiais įrodymais (skolos detalizacija) nustatyta, kad ieÅ¡kovų įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Per šį laikotarpį ieÅ¡kovai yra sumokėję tokio dydžio įmokas: 2015 m. spalio 27 d. – 40,00 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. – 60,00 Eur, 2016 m. vasario 3 d.

– 70,00 Eur, 2016 m. kovo 9 d.– 70,00 Eur. IÅ¡ Å¡ių faktinių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai stengėsi nors iÅ¡ dalies vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl buvo sumokėtos beveik visos bankui priklausiusios sutartinės palÅ«kanos, delspinigiai ir liko nesumokėtos bankui grÄ Å¾intinos kredito dalys. Atsakovei nutraukus Sutartį, ieÅ¡kovai sutartinius įsipareigojimus vykdė toliau: 2016 m. balandžio 7 d. sumokėjo 85,00 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 85,00 Eur, 2016 m. birželio 16 d.

– 85,00 Eur, 2016 m. liepos 27 d. – 100,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 24 d. – 100,00 Eur, o bankas šį sutarties vykdymÄ priėmė, t. y. nuskaitydavo sutartyje nustatyta tvarka nuo sutartį aptarnaujančios sÄ skaitos atitinkamas sumas. Dėl Å¡ių skolininkų aktyvių veiksmų jų įsiskolinimas bankui po sutarties nutraukimo ne tik neaugo (neskaitant banko reikalavimo sugrÄ Å¾inti visÄ likusiÄ kredito dalį, nutraukus sutartį), bet ir bÅ«tų Å¡iek tiek sumažėjęs, jei sutartiniai santykiai nebÅ«tų buvę nutraukti, ir 2016 m. rugsėjo 5 d. bÅ«tų sudaręs 392,25 Eur negrÄ Å¾into kredito įmokų ir 8,53 Eur palÅ«kanų.Remiantis Å¡ių aplinkybių pagrindu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų pradelstų mokėjimų suma sutarties nutraukimo momentu buvo 433,03 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 10,71 Eur palÅ«kanų.

Taigi negrÄ Å¾into kredito dalis sudarė 6 proc. bankui likusio grÄ Å¾inti kredito ir 2,5 proc. viso ieÅ¡kovams suteikto kredito, o nesumokėtų sutartinių palÅ«kanų dydis buvo nedidelis (maždaug vieno mėnesio mokėtinų palÅ«kanų dydžio).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali bÅ«ti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Pirmosios instancijos teismas vertindamas Sutarties nutraukimÄ CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme nurodė, kad ieÅ¡kovai prievolės nevykdė dėl didelio neatsargumo ir yra pagrindas manyti, kad Sutartis bus vykdoma ateityje.

Apeliantas su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog teismas netinkamai vertino šias aplinkybes. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Ieškovai ieškinyje, teismo posėdžio metu ir atsiliepime į skunde neneigė aplinkybės, kad dėl finansinių sunkumų, atsiradusių po pradinio kreditoriaus R. Š. mirties, nevisiškai vykdė sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Tačiau teismo posėdyje ieškovė S. Š. patvirtino, kad finansinė padėtis yra pagerėjusi, jos pajamos, atskaičius mokesčius, yra 200,00 Eur invalidumo pensija, sūnaus pajamos, atskaičius mokesčius, yra 500,00 Eur darbo užmokestis.

Banko atstovė sutiko, kad nėra pagrindo abejoti šiais paaiškinimais (teismo posėdžio garso įrašo 43,46 min., 1 val. 46 min.). Šiuo žodžius patvirtina ieškovų elgesys, t. y. 2016 m. balandžio 7 d. sumokėjo 85,00 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 85,00 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 85,00 Eur, 2016 m. liepos 27 d. – 100,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 24 d. – 100,00 Eur. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovų finansinė padėtis atkurta ir yra galimybė sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai.

IÅ¡ faktinės bylos medžiagos teisėjų kolegija sprendžia, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje numatytÄ Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ . Vadovaujantis CK 6.208 straipsnio 5 dalimi Å¡alis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trÅ«kumus Å¡alinančia Å¡alimi visÄ trÅ«kumų Å¡alinimo laikotarpį. Byloje nėra raÅ¡ytinių duomenų, kad ieÅ¡kovai, susidÅ«rę su sunkumais vykdydami Sutartį, bÅ«tų kreipęsi į atsakovę su raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. pradžioje ji kreipėsi į bankÄ dėl sutarties sÄ lygų peržiÅ«rėjimo, numatydama gresiančius finansinius sunkumus, tačiau jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Taigi ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės domėjosi kredito davėjo pozicija, neignoravo susidariusios situacijos. Pati atsakovė, be formalių sutarties nutraukimo procedÅ«rų, jokių veiksmų nesiėmė, nesiÅ«lė keisti Sutarties sÄ lygų, nors ir matė, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ dalies moka kreditÄ .

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė tarpusavyje nebendradarbiavo, dėl to prioritetas buvo teikiamas ne sutarties sÄ lygų pakeitimui, o nutraukimui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad net ir sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų bÅ«ti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios Å¡alies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Parex“ bankas v.

J. B., bylos Nr. 3K-3-348/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nutraukus kreditavimo sutartį, priverstine tvarka pardavinėjamas ieÅ¡kovų hipoteka įkeistas butas, sutarties nutraukimo pasekmės ieÅ¡kovams ypatingai skaudžios, nes S. Å . Å¡iame bute gyvena, dėl pardavimo proceso ji patiria moralinius praradimus, taip pat gali patirti materialinių nuostolių dėl per mažos priverstinio pardavimo kainos.Remdamasi iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė AB DNB bankas turėjo suteikti prioritetÄ sutartinių santykių iÅ¡saugojimui ir sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu kaip neatitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė AB DNB bankas teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 560,00 Eur, t. y. 1 452,00 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ , 108,00 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.IeÅ¡kovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsakovės AB DNB banko apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ .

Teisėjai                                                                                                                    Marius Dobrovolskis                                                                                             Kristina Domarkienė                                                                                                          Alona Romanovienė