2019-04-10 Nr. AB-9006-3-61-3-00671-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-758-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00671-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. VR-P-27 „Dėl E. M.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo netinkamai supažindintas su jam pavesta užduotimi, todėl neprivalėjo šios užduoties vykdyti. Nors Departamente įdiegta dokumentų apskaitos ir pavedimų kontrolės programa VDVIS ir Departamento 2017 m. sausio 2 d. raštas Nr. (38-18)-VR-1.7-11 „Dėl Aplinkos ministerijos kontrolės skyriaus patikrinimo rezultatų“ (toliau – ir Raštas) joje buvo registruotas, pareiškėjui šis Raštas pateiktas elektroniniu paštu, be rezoliucijų ar kitokių prierašų. Pareiškėjas teigė, kad jo kompiuteris nuolat ir sistemingai genda, dėl to jis negali būti supažindinamas su užduotimis elektroniniu paštu. Toks supažindinimo su užduotimis būdas nenustatytas ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis jis nėra supažindintas.

3. Pareiškėjas Raštą įvertino kaip prašymą, pateiktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), todėl manė, kad šiame Rašte nustatytas pavedimo įvykdymo terminas prieštarauja nurodytuose teisės aktuose nustatytam 20 darbo dienų prašymo išnagrinėjimo terminui. Pareiškėjas teigė dėjęs visas pastangas net laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kad Raštu suformuluotas pavedimas būtų įvykdytas, ką patvirtina informacijos persiuntimas Departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) vedėjo pavaduotojui V. R. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatytas nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes. Pareiškėjas teigė, kad Agentūroje yra itin didelis darbo krūvis, pavedant užduotis nustatomi labai trumpi terminai joms atlikti, nuolat trūksta žmonių, o tai apsunkina galimybes tinkamai atlikti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Pareiškėjas jautė nuolatinį vadovų psichologinį spaudimą palikti einamas pareigas, jis kentėjo nuolatinį pažeminimą prieš kolegas, įtampą, jautė bendravimo galimybių sumažėjimą ir orumo sumenkinimą darbo aplinkoje, dėl ko ypač išgyveno.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad telefonu buvo susisiekęs su Rašto rengėja, kuri jam paaiškino, kad gali pavėluoti vykdyti užduotį, taip pat, kad ji gali būti įvykdyta laisva forma.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime (I t., b. l. 25–29) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. pasirašytinai supažindintas su Departamento direktoriaus 2016 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 patvirtintu Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas) ir Departamento vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Pareiškėjas yra pavaldus Departamento direktoriui ir privalo vykdyti jo pavedimus. Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už ne laiku, formaliai, nekokybiškai ir nepakankamai efektyviai bei aplaidžiai vykdytus Rašte aiškiai suformuluotus pavedimus. Pareiškėjas Rašte nurodytus pavedimo įvykdymo terminus nepagrįstai siejo su VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju šie teisės aktai netaikytini. Įvertinęs pareiškėjo 2017 m. vasario 22 d. iš namų kompiuterio persiųstą informaciją Agentūros vedėjo pavaduotojui V. R., Departamentas priėjo išvados, kad pareiškėjas pavedimą įvykdė nekokybiškai, ne laiku ir nepakankamai efektyviai.

7. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo tyčia nenustatyta, bet nustatytas nepakankamai atidus ir rūpestingas, aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas. Tyrimo metu nenustatyta objektyvių kliūčių, galėjusių trukdyti pareiškėjui tinkamai įvykdyti Rašte suformuluotą pavedimą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų skaičių Departamente nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Kadangi Agentūros aptarnaujamoje teritorijoje daugiausia registruotų ūkio subjektų, joje yra įsteigta daugiau pareigybių, nei kituose Departamento struktūriniuose padaliniuose, atliekančiuose analogiškas funkcijas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo Departamento direktorius pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (16-4)-D8-9401 „Dėl patikrinimo rezultatų“ (toliau – ir Ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. raštas) Departamento direktorių informavo apie Ministerijos Kontrolės skyriaus atliktą Departamento pareigūnų veiklos tarnybinį patikrinimą, išsiuntė 2016 m. gruodžio 20 d. pažymą „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų 2016 m. veiklą, vykdant ūkinės veiklos objektų, tarp jų ir atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo, kontrolę, tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (toliau – ir Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažyma) (I t., b. l. 35–62). Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažymoje, be kita ko, buvo pateikti pasiūlymai Departamento direktoriui: „1. Užtikrinti Ūkinės veiklos objektų, esančių Vilniaus mieste, tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę“ (toliau – ir 1 Pasiūlymas); „2. Išanalizuoti ir įvertinti priežastis, kodėl kontrolės rezultatai vykdant ūkinės veiklos objektų kontrolę ženkliai skiriasi tarp Vilniaus RAAD agentūrų ir pareigūnų“ (toliau – ir 2 Pasiūlymas). Ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Departamento direktorius buvo paprašytas užtikrinti pažymoje pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą, o apie pavedimo įvykdymą iki 2017 m. sausio 25 d. informuoti Ministeriją.

11. Departamento direktorius Raštu, adresuotu ir Departamento agentūroms, persiuntė Ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. raštą ir Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažymą (I t., b. l. 33–34). Rašte, be kita ko, nurodyta „iki 2017-01-18 raštu ir el. paštu pateikti: 1. Vilniaus miesto agentūros vedėjui – priemonių planą dėl Pažymoje pateikto Pasiūlymo 1 punktą [punkto] įgyvendinimo bei informaciją dėl Pažymos Pasiūlymo 2 punktą [punkto]“. Ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. raštas, Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažyma ir Departamento 2017 m. sausio 2 d. raštas el. paštu 2017 m. sausio 3 d. išsiųstas ir pareiškėjui (el. paštu (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 31–32). Tai, kad jam elektroniniu paštu siųstą laišką pareiškėjas gavo, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas.

12. Departamento Kontrolės skyriaus vedėja 2017 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu Departamento direktorių informavo apie tai, kad pareiškėjas iki 2017 m. sausio 18 d. nepateikė Raštu prašytos informacijos ir kad 2017 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu iš Agentūros vedėjo pavaduotojo V. R. gautas Agentūros vedėjo paaiškinimas, kuriame nurodomos Agentūros veiklos problemos, tačiau nėra pateikiamas priemonių planas dėl ūkinės veiklos objektų, esančių Vilniaus mieste, tinkamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės užtikrinimo bei pagrįsta informacija, dėl kokių konkrečių priežasčių kontrolės rezultatai, vykdant ūkinės veiklos objektų kontrolę, ženkliai skiriasi tarp Departamento agentūrų ir pareigūnų. Tą pačią dieną Departamento direktorius nurodė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą padalinio vadovui E. M. (I t., b. l. 63–66).

13. Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėja 2017 m. sausio 25 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-85 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą (šį pranešimą pareiškėjas gavo 2017 m. sausio 27 d.) (I t., b. l. 65). Pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d. pateikė paaiškinimą, kuriame dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo išdėstė argumentus, kurie yra iš esmės analogiški išdėstytiems skunde teismui, t. y. teigė, kad jis buvo netinkamai informuotas apie pavestą užduotį, o šiai užduočiai įvykdyti skirti per trumpi terminai, kad jis dėjo visas pastangas užduočiai įvykdyti laiku, nurodė, kad Agentūros veiklos kokybei esminę įtaką turi neproporcingai didelis darbo krūvis ir kad jis iš darbdavio patiria psichologinį spaudimą išeiti iš darbo savo noru (I t., b. l. 68–71).

14. Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėja 2017 m. vasario 23 d. surašė ir Departamento direktoriui pateikė motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-135 (toliau – ir Išvada) (I t., b. l. 72–75). Išvadoje nustatyta, kad: (1) pareiškėjo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo ir Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatytų funkcijų netinkamo vykdymo požymiai, nes ne laiku, formaliai, nekokybiškai ir nepakankamai efektyviai, neužtikrinant tarnybos interesų vykdytas Raštu pateiktas pavedimas; (2) Raštu pateikto pavedimo vykdymo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 18 d.) pareiškėjas vykdė Agentūros vedėjo funkcijas, jo laikinojo nedarbingumo laikotarpis nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 23 d., šio pavedimo vykdymo pareiškėjas nepavedė kitam darbuotojui, o informacija apie pavedimą Agentūros vedėjo pavaduotojui el. paštu perduota tik 2017 m. sausio 20 d.; (3) nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė neatsargiai, t. y. nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas, nors objektyvių kliūčių, galėjusių trukdyti jam tinkamai įvykdyti Rašte suformuluotą pavedimą, nebuvo; padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, nenustatytos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose yra VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatytų funkcijų netinkamo vykdymo požymiai, ir pasiūlyta pareiškėjui skirti VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

15. Departamento direktorius 2017 m. vasario 24 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė, pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, netinkamai vykdydamas Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatytas funkcijas. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojas. Vadovaudamasis VTĮ 2 straipsnio 12 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, 30 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), įvertinęs Įsakymo ir Išvados turinį, teismas akcentavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta nustačius, kad jis, būdamas Agentūros vedėjas, ne laiku, formaliai, nekokybiškai ir nepakankamai efektyviai, vykdė Raštu pateiktus pavedimus iki 2017 m. sausio 18 d. raštu ir el. paštu pateikti priemonių planą dėl Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažymoje pateikto 1 Pasiūlymo ir informaciją dėl 2 Pasiūlymo ir taip pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.1 punktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų, taip pat byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl esminių bylos aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, ar yra pagrindas Įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti pareiškėjo pateiktų argumentų pagrindu.

17. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo netinkamai supažindintas su jam pavesta užduotimi, todėl neprivalėjo jos vykdyti. Nustatyta, kad užduotis pareiškėjui suformuluota Rašte. Šioje byloje surinkti įrodymai (I t., b. l. 31–34) patvirtina, kad Ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. raštas, Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažyma ir Departamento 2017 m. sausio 2 d. raštas pareiškėjui el. paštu (el. paštu (duomenys neskelbtini)) išsiųsti 2017 m. sausio 3 d. Tai, kad šį jam elektroniniu paštu siųstą laišką pareiškėjas gavo, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas, kuris, be kita ko, nurodė, kad į tarnybinį paštą nuolat gauna laiškus. Kaip matyti iš 2017 m. sausio 3 d. išsiųsto elektroninio laiško gavėjų sąrašo, šis laiškas buvo išsiųstas ir kitiems Departamento padaliniams. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pavedimų (užduočių) teikimas elektroniniais laiškais yra įprasta praktika Departamente (jo padaliniuose), todėl vien tai, kad užduotis buvo duota išsiunčiant dokumentus elektroniniu laišku, o ne kitais pareiškėjo nurodytais būdais (pvz., naudojantis programa VDVIS), esant įrodymams, kad pavedimą pareiškėjas gavo ir jį suprato, savaime neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti tinkamą pavedimo įvykdymą. Pareiškėjo teiginiai, kad jo kompiuteris nuolat ir sistemingai genda ir kad supažindinimo su užduotimis elektroniniu paštu būdas nenustatytas vidaus darbo tvarkos taisyklėse, dėl to jis negali būti supažindinamas su užduotimis elektroniniu paštu, vertinti kaip deklaratyvūs ir formalūs, savaime nepaneigiantys fakto, kad apie pavestą užduotį pareiškėjui buvo žinoma. Teismas vertino, kad tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos tinkamai ir laiku vykdyti Departamento direktoriaus pavedimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo netinkamai supažindintas su jam pavesta užduotimi, atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju Rašte įtvirtinti Departamento direktoriaus pavedimai buvo teikiami vadovaujantis VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, todėl jiems įvykdyti turėjo būti nustatytas 20 darbo dienų terminas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytuose teisės aktuose reglamentuojamas asmenų prašymų nagrinėjimas ir jų aptarnavimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose, todėl pareiškėjo minimas terminas nagrinėjamu atveju neturėjo jokios teisinės reikšmės. Kartu, įvertinęs Rašte duotų pavedimų pobūdį, ir tai, kad pareiškėjas tuo metu užėmė aukštas Agentūros vedėjo pareigas, kurio tiesioginės funkcijos buvo planuoti ir organizuoti Agentūros darbą, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų Departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą, teismas konstatavo, kad tokios užduoties įvykdymo terminas (nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 19 d.) buvo protingas ir pakankamas.

19. Kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad jis dėjo visas pastangas užduočiai įvykdyti. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas galimai dėjo pastangas pavedimui įvykdyti, nepaneigia teismo nustatytos objektyvios aplinkybės, kad pavedimą pareiškėjas įvykdė pavėluotai. Taip pat teismas, įvertinęs 2017 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu iš Agentūros vedėjo pavaduotojo V. R. gauto Agentūros vedėjo paaiškinimo (I t., b. l. 65–66) turinį, pritarė Įsakyme ir Išvadoje nurodytiems teiginiams, kad toks paaiškinimas negali būti laikomas tinkamu Raštu suformuluotų pavedimų įvykdymu. Teismas pritarė Išvadoje ir skundžiamame Įsakyme padarytiems vertinimams, kad toks užduoties atlikimas yra ne tik nesavalaikis, bet formalus, nekokybiškas, todėl ir neefektyvus.

20. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūroje yra didelis darbo krūvis, pavedant užduotis nustatomi labai trumpi terminai, nuolat trūksta žmonių, o jis jaučia nuolatinį vadovų psichologinį spaudimą palikti einamas pareigas. Teismas pažymėjo, kad šie teiginiai iš esmės yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs ir nėra tiesiogiai susiję su skundžiamo Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir prieštaraujantys Išvados turiniui atmesti ir pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatytas nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Byloje esantiems rašytiniams įrodymams (žr., pvz., I t., b. l. 87, 117–118) prieštarauja ir pareiškėjo teiginys, kad jis nesupažindintas su nagrinėjamai bylai aktualiais jo veiklą reglamentuojančiais vidaus (lokaliniais) teisės aktais.

21. Kritiškai teismas vertino teismo posėdyje išsakytus pareiškėjo teiginius, kad jis telefonu buvo susisiekęs su Rašto rengėja, kuri jam esą paaiškino, kad gali pavėluoti vykdyti užduotį, taip pat, kad ji gali būti įvykdyta laisva forma. Teismas nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, o apie tokio pobūdžio bendravimą su Rašto rengėja pareiškėjas nemini nei savo 2017 m. vasario 2 d. teiktame paaiškinime, nei skunde teismui, todėl jie vertinti kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Taip pat teismas pažymėjo, kad Raštą pasirašė direktorius, todėl pareiškėjas dėl galimų sunkumų vykdant šiuos pavedimus, manydamas, kad jie nekonkretūs ar jiems įvykdyti nustatyti per trumpi terminai ir siekdamas tinkamai įvykdyti užduotį, turėjo kreiptis ne į Rašto rengėją, o tiesiogiai į Departamento direktorių.

22. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis, būdamas valstybės tarnautojas (Agentūros vedėjas), ne laiku, formaliai, nekokybiškai ir nepakankamai efektyviai, vykdė Rašte pateiktus pavedimus. Tokiu būdu jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.1 punktą. Dėl tokio pareiškėjo aplaidumo buvo akivaizdžiai apsunkintas Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodytų 1 ir 2 pasiūlymų, kuriais siekiama efektyvinti Agentūros veiklą, įgyvendinimas. Vadinasi, Departamento atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad Departamento direktorius Įsakymu pareiškėjo atliktą veiką įvertino tinkamai, o pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y. pati švelniausia tarnybinė nuobauda, yra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų teisėtumo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant Įsakymą ir pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą visų Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse nustatytų procedūrų buvo laikytasi, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.

24. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 25. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–5), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas nemotyvavo priimto sprendimo ir aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė. Teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su Rašto vykdymu, nes neįvertino pareiškėjo skundo argumentų, dėl kokių objektyvių priežasčių Rašto vykdymas faktiškai užsitęsė. Teismas neatsižvelgė į Agentūros darbo specifiką. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Raštas būtų įvykdytas, Raštą iš dalies vykdė pareiškėjas, o pareiškėjo ligos metu tai darė Agentūros vedėjo pavaduotojas. Tačiau darbdavys sąmoningai pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą tik pareiškėjo atžvilgiu.

25.2. Teismas nevertino atsakovo pozicijos pareiškėjo atžvilgiu: nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato kūrimo. Pareiškėjas pažymi, kad prieš jį buvo atliekami nuolatiniai tikrinimai, kurie kenkė, trukdė normaliam darbui, vargino pareiškėją.

25.3. Nagrinėjant ginčą, liko nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo viename sudėtingiausių (darbo krūvio ir darbo srautų prasme) Departamento padalinyje. Pareiškėjas pats ne kartą buvo atkreipęs Departamento vadovybės dėmesį į didžiulius krūvius Agentūroje. Teismas nevertino, ar dėl egzistuojančio itin didelio darbo krūvio, tarnautojų / specialistų trūkumo, didelės darbuotojų kaitos, pareiškėjas, veikdamas atsakingai ir rūpestingai, objektyviai turėjo galimybę laiku įvykdyti pavedimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog el. paštu atsiųstos užduoties laiku nematė, kadangi užduotis pateikta ne taip, kaip nustatyta – per VDVIS, bet el. paštu. Kadangi apie užduotį sužinojo pavėluotai, pavedimo įvykdymas užsitęsė. Pareiškėjas mano, kad jam, kaip silpnesnei tarnybinio ginčo pusei, nepagrįstai perkelta nekaltumo įrodinėjimo našta.

25.4. Teismas privalėjo įvertinti, ar pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ir kilusių neigiamų pasekmių pobūdį. Nagrinėjamu atveju pažeidimas (nežymus pavedimo įvykdymo termino praleidimas) buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių realių neigiamų pasekmių (ar žalos). Teismo nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimai yra bendro pobūdžio normos, pačiais bendriausiais bruožais apibūdinančios tarnautojo elgesio taisykles. Teismas iš viso nevertino priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių.

26. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 99–101), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl patiriamo persekiojimo ar psichologinio spaudimo darbinėje aplinkoje. Pažymi, kad tarnybinės atsakomybės taikymas negali būti tapatinamas su psichologiniu smurtu, nes Departamentui privalu reaguoti į informaciją apie pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus, vykdyti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, kurių pagrindu priimtus sprendimus tarnautojai turi teisę ginčyti teismine tvarka. Atsakovas akcentuoja, jog Rašte suformuluoti aiškūs rašytiniai Departamento direktoriaus funkcijas vykdžiusio asmens pavedimai Agentūros vedėjui, kurie pastarojo privalėjo būti besąlygiškai įvykdyti. Pavedimų (užduočių) teikimas tarnybiniu elektroniniu yra įprasta praktika Departamente, todėl esant įrodymams, jog pareiškėjas pavedimą gavo ir jį suprato, kritiškai vertintina apelianto pozicija dėl užduoties gavimo ne per VDVIS. Atsakovas pažymi, kad pavedimas turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. sausio 18 d., šiuo terminu pareiškėjas vykdė savo tiesiogines pareigas, pareiškėjo laikino nedarbingumo laikotarpis prasidėjo tik 2017 m. sausio 20 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. VR-P-27, kuriuo pareiškėjui E. M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Iš Departamento 2017 m. vasario 23 d. išvados apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-135 ir ginčijamo Įsakymo turinio matyti, jog pareiškėjui nuobauda paskirta dėl to, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.1 punktą, t. y. ne laiku, formaliai, nekokybiškai ir nepakankamai efektyviai vykdė Rašte pateiktą pavedimą Agentūrai. Pareiškėjas veikė neatsargiai, t. y. nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas, nors objektyvių kliūčių, galėjusių trukdyti jam tinkamai įvykdyti Rašte suformuluotą pavedimą, nebuvo. Padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, nenustatytos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pritarė atsakovo pozicijai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (t. y. dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir skirtos nuobaudos proporcingumo) bei pripažino, kad šios nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista.

32. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, jog teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų Rašto neįvykdymo priežasčių, itin didelio darbo krūvio, pareiškėjo laikino nedarbingumo, to, kad jis funkcijas perdavė Agentūros vedėjo pavaduotojui, nuolatinio psichologinio persekiojimo darbe bei to, kad pažeidimas nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad pažeidimas neįrodytas arba yra tik formalus.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina, kad Rašte suformuluoto pavedimo iki 2017 m. sausio 18 d. raštu ir el. paštu pateikti priemonių planą dėl ūkinės veiklos objektų, esančių Vilniaus mieste, tinkamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės užtikrinimo bei pagrįstą informacija, dėl kokių konkrečių priežasčių kontrolės rezultatai, vykdant ūkinės veiklos objektų kontrolę, ženkliai skiriasi tarp Departamento agentūrų ir pareigūnų, pareiškėjas laiku neįvykdė ir kitam jam pavaldžiam asmeniui vykdyti nepavedė. Nors pareiškėjas nurodo, jog laikino nedarbingumo laikotarpiu šią funkciją perdavė Agentūros vedėjo pavaduotojui, tačiau nustatyta, jog pareiškėjo laikino nedarbingumo laikotarpis prasidėjo tik 2017 m. sausio 20 d., t. y. jau po Rašte suformuluoto pavedimo įvykdymo termino pabaigos (2017 m. sausio 18 d.).

37. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo informavimo apie pavedimą pagrįstai atmesti, nes neabejotinai nustatyta, jog užduočių teikimas tarnybiniu elektroniniu paštu yra įprasta praktika Departamente, elektroninį laišką su pavedimu pareiškėjas gavo ir jį suprato (tai, kad jam elektroniniu paštu siųstą laišką pareiškėjas gavo, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas), t. y. pareiškėjas žinojo ir suprato jam duotą vadovo pavedimą. Todėl tai, kad pavedimas nebuvo gautas per VDVIS, neturi reikšmės vertinant padarytą nusižengimą.

38. Vertinimo dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjas pavedimo neįvykdymo priežastis siejo su itin dideliu darbo krūvio. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, jog dirbo viename sudėtingiausių (darbo krūvio ir darbo srautų prasme) Departamento padalinių, tačiau nedetalizavo, kokie konkretūs darbai trukdė atlikti būtent Rašte suformuluotą pavedimą nustatytu terminu. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į savo vadovą, iš kurio gavo pavedimą, informuodamas, jog nespėja laiku įvykdyti užduotį, prašydamas dėl objektyvių priežasčių pratęsti terminą ir pan.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog prieš jį vykdomas nuolatinio psichologinis persekiojimas darbe. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė, net jei būtų įrodyta, nekeičia fakto, jog pareiškėjas laiku neįvykdė jam vadovo duoto konkretaus pavedimo ir būtent už tai jam skirta tarnybinė nuobauda.

40. Pažymėtina, kad pareiškėjas E. M., būdamas Agentūros vedėjas, ne laiku, formaliai, nekokybiškai ir nepakankamai efektyviai vykdė Rašte suformuluotus pavedimus ir taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dėl pažeidimo kilusių neigiamų pasekmių. Teismas konstatavo, jog dėl tokio pareiškėjo aplaidumo buvo akivaizdžiai apsunkintas Ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodytų 1 ir 2 pasiūlymų, kuriais siekiama efektyvinti Agentūros veiklą, įgyvendinimas. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog Departamento atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.

41. Pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo skirta lengviausio pobūdžio nuobauda, t. y. pastaba (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p.), dėl to teisėjų kolegija šios tarnybinės nuobaudos neturi pagrindo vertinti kaip neadekvačios ir neproporcingos jo padarytam tarnybiniam nusižengimui.

42. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan