132861a3-1a7f-4e85-97b3-bd2e4e203955 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50533-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8, 1.1.8.6.2, 1.1.8.6.3, 1.1.8.1.2, 1.1.8.9.2, 1.1.8.6.14, 1.1.10.1, 2.4.6.4.1, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjams advokatams Dariui Kurpavičiui, Aliui Galminui, Alvydui Kvaščevičiui, nuteistajam R.

K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S., nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: J. G. pripažinta kalta ir nuteista: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimo bausme trejiems metams; – pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu ir J. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį areštu keturiasdešimt penkiomis paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Iš J. G.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1 031,93 Eur (vienas tÅ«kstantis trisdeÅ¡imt vienas euras 93 ct), o iÅ¡ R. K. 18,30 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 30 ct). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. G. pripažinta kalta ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį nuteista už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes 2018 m. spalio 19 d., apie 23.00 val., J.

G. paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstruodama aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , ignoruodama elementarias moralės bei elgesio normas, veikdama bendrininkų grupe su R. K. ir E. S., prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir Å¡alia esančių gyvenamųjų namų, siekdama įbauginti ir sumuÅ¡ti D. T. bei jo draugus dėl D. T. (D. T.) raÅ¡ytų SMS žinučių R. K. draugei, rėkavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Visi kumščiais ir spirdami smÅ«giavo A.

K., sukeldami jam fizinį skausmÄ . R. K. kumščiais ir spirdamas smÅ«giavo D. T., padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės projekcijoje, poodinę kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . R. K. baugino peiliu ir vaikėsi bėgančius nuo jo A. K., J. B. ir A. V.. Tuoj po to J. G., R. K. ir E. S. be jokios dingsties užpuolė atsitiktinai pro Å¡alį ėjusį ir įvykį mačiusį T.

S., kuriam sudavė daugybinius smÅ«gius į galvÄ , kitas kÅ«no vietas. E. S., sugriebęs už striukės T. S., sviedė jį į stovintį automobilį, o J. G. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė T. S. į krÅ«tinės lÄ stÄ , dėl to jam buvo padaryta krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda ir pažeistas kairiojo plaučio trečias segmentas, kraujas ir oras pateko į kairiÄ jÄ pleuros ertmę, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9 punktas).

Taip J. G. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatÄ T. S. ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

2. E. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes jis 2018 m. spalio 19 d., apie 23.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Taikos pr. 100, Klaipėdoje, ir Å¡alia esančių gyvenamųjų namų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, veikdamas bendrininkų grupe su J.

G. ir R. K., siekdamas įbauginti ir sumuÅ¡ti D. T. ir jo draugus dėl D. T. raÅ¡ytų SMS žinučių R. K. draugei, rėkavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Visi kumščiais ir spirdami smÅ«giavo A. K., sukeldami jam fizinį skausmÄ . R. K. kumščiais ir spirdamas smÅ«giavo D. T., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , baugino peiliu ir vaikėsi bėgančius nuo jo A. K., J. B. ir A. V.. Tuoj po to E. S., J. G. ir R. K. be jokios dingsties užpuolė atsitiktinai pro Å¡alį ėjusį ir įvykį mačiusį T.

S., kuriam bendrai sudavė daugybinius smÅ«gius į galvÄ , kitas kÅ«no vietas. E. S., sugriebęs už striukės T. S., sviedė jį į stovintį automobilį, o J. G. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė T. S. į krÅ«tinės lÄ stÄ . Taip E. S. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

3. R. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes jis 2018 m. spalio 19 d. apie 23.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir Å¡alia esančių gyvenamųjų namų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, veikdamas bendrininkų grupe su J.

G. ir E. S., siekdamas įbauginti ir sumuÅ¡ti D. T. ir jo draugus dėl D. T. raÅ¡ytų SMS žinučių R. K. draugei, rėkavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Visi kumščiais ir spirdami smÅ«giavo A. K., sukeldami jam fizinį skausmÄ . R. K. kumščiais ir spirdamas smÅ«giavo D. T., padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės projekcijoje, poodinę kraujosruvÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Be to, R. K. baugino peiliu ir vaikėsi bėgančius nuo jo A. K., J. B. ir A. V.. Tuoj po to R. K., J. G. ir E. S. be jokios dingsties užpuolė atsitiktinai pro Å¡alį ėjusį ir įvykį mačiusį T. S., kuriam sudavė daugybinius smÅ«gius į galvÄ , kitas kÅ«no vietas. E. S., sugriebęs už striukės T. S., sviedė jį į stovintį automobilį, o J. G. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė T. S. į krÅ«tinės lÄ stÄ . Taip R. K. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 4.

Apeliaciniame skunde nuteistosios J. G. gynėjas advokatas Darius Kurpavičius praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti: – J. G. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį; – Pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; – Pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

– Pakeisti J. G. paskirtos bausmės rūšį ir paskirti laisvės apribojimo bausmę. 4.1. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas J. G. veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ konstatavęs, kad J. G. sunkiai sužalojo T. S. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡ku paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementariu moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog nusikalstami veiksmai padaryti iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to, pykčio ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. 4.2. Gynėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju J. G. viso proceso metu nuosekliai parodė, jog nukentėjusiajam T. S. peiliu dÅ«rė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o gindamasi nuo pastarojo smurto. Å ias nuteistosios nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik nuteistieji E. S., R.

K., bet ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Minėtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog įvykio metu J. G. prieÅ¡ T. S., pastarajam konfliktuojant, stumdantis ir muÅ¡antis su E. S., nesmurtavo, o tik stovėjo Å¡alia. Peiliu T. S. į kairį petį ji smÅ«giavo tik tada, kai pastarasis jai sudavė smÅ«gį kumščiu ir įspyrė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Å¡ios nusikaltimo padarymo aplinkybės nutylėtos, dėl jų iÅ¡ viso nepasisakyta, nors, jos patvirtina, jog nuteistosios J. G. veiksmai įvykio metu buvo atsakas į paties nukentėjusiojo prieÅ¡ jÄ nukreiptÄ fizinį smurtÄ .

Apelianto teigimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jų visuma, įvykio aplinka, nuteistosios J. G. parodymai aiÅ¡kinant ir argumentuojant savo veiksmus, toje pačioje konfliktinėje situacijoje dalyvavusių asmenų – nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, apibÅ«dinant nuteistosios elgesį įvykio metu, objektyviai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ nukentėjusįjį T. S. nuteistosios atlikti smurtiniai veiksmai buvo nulemti pykčio ir buvo atsakas į pastarojo smurtinius veiksmus.

Taigi, nusikaltimo padarymÄ nulėmė ne chuliganiÅ¡kos paskatos, o tarp nukentėjusiojo ir J. G. susiklosčiusi konfliktinė situacija. Gynėjo vertinimu, įvykio metu smÅ«giuodama peiliu nukentėjusiajam J. G. nesiekė demonstruoti ir nedemonstravo aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, nuteistosios veiksmai nebuvo atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams. Atvirkščiai, J. G. nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį T.

S. dingstis besÄ lygiÅ¡kai buvo asmeninio pobÅ«džio, o ne chuliganiÅ¡kos paskatos. Dėl to nuteistosios J. G. nusikalstami veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip padaryti veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Gynėjo teigimu, perkvalifikavus nuteistosios J. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, bausmė jai turi bÅ«ti skiriama iÅ¡ naujo. 4.3. Nesutikdamas su nuteistajai J. G. paskirta laisvės atėmimo bausme trejiems metams apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai kvalifikavo jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , bet taip pat netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir J.

G. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Pirma, apygardos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nenustatyta J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Gynėjo teigimu, pastaroji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino jog padarė nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų. Be to, nors teismo nuosprendyje nurodyta, jog nuteistoji neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusiojo T. S. 2019 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kimas įrodo prieÅ¡ingas aplinkybes.

Aplinkybė, jog nuteistoji nesutiko su jai inkriminuotos veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip nenuoÅ¡irdus nuteistosios elgesys, neprisipažinimas ar panaÅ¡iai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 4.4. Antra, J. G. atlygino nukentėjusiajam T. S. visÄ neturtinę bei turtinę žalÄ . Å iÄ aplinkybę nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai jos nepripažino J.

G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 4.5. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. G. galėjo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. J. G., kaip minėta, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi, yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ji atlygino žalÄ nukentėjusiajam ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ . Nuteistajai skyrus laisvės atėmimo bausmę, mažamečio vaiko nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, kadangi J.

G. yra iÅ¡situokusi ir vaikÄ augina viena. 4.6. Apeliantas nurodo, jog nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, J. G. galėtų bÅ«ti pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirta Å¡velnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, apibÅ«dinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ir jÄ padariusio asmens asmenybę, rodo, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

J. G. anksčiau neteista, nors bausta administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nėra susiję su inkriminuotomis veikomis. Po nusikaltimo padarymo ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam T. S. turtinę bei neturtinę žalÄ , nukentėjusiojo atsiprašė, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , gailėjosi tokio savo poelgio, pripažino sužalojusi nukentėjusįjį peiliu, savo kaltės dėl T. S. sužalojimo fakto neneigė. Be to, Å¡is nusikaltimas buvo spontaniÅ¡kas, truko tik kelias akimirkas, nuteistoji peiliu sudavė tik vienÄ smÅ«gį, kuris laikytinas jos gynybine reakcija į paties nukentėjusiojo prieÅ¡ jÄ panaudotÄ smurtÄ .

J. G. dirba, viena iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , jos pačios sveikatos bÅ«klė nėra gera. Gynėjo nuomone, įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias J. G. asmenybę, yra pagrindas spręsti, kad nuteistosios padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė. Dėl to pastarajai paskyrus net ir minimaliÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmę, tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai.

J. G. izoliavus nuo visuomenės, bausmės tikslai nebÅ«tų pasiekti. Apelianto teigimu, visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant J. G. Å¡velnesnės negu nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės apribojimÄ . 4.7. Apeliantas tai pat nurodo, kad J. G. nebuvo aktyvus konflikto dalyvis, tačiau visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje.

Tačiau mano, kad už Å¡io nesunkaus nusikaltimo padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu J. G. buvo paskirta per griežta bausmė.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alius Galminas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti ir R. K. už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ skirti baudÄ arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. 5.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Apeliantas nurodo, kad R.

K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iÅ¡ dalies prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atskleisti nusikaltimo aplinkybes. R. K. nesutiko tik su kaltinimo dalimi, kad panaudojo smurtÄ prieÅ¡ atsitiktinai pro Å¡alį ėjusį nukentėjusįjį T. S.. Aplinkybę, kad jis pastarojo nelietė, jam nesmÅ«giavo patvirtina ir bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys. Dėl to, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, turėjo bÅ«ti nustatyta R.

K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, R. K. dirba ir mokosi, teismo posėdžio metu jis prašė teismo paskirti jam piniginę baudÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų, galėdamas skirti ir alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, paskyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. 5.2. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos R. K. už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ skirti piniginę baudÄ arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam R. K. galimybės ir nepagrįstai neatidėjo jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Apelianto teigimu, apygardos teismas, įvertinęs R. K. apibÅ«dinančius duomenis, jo Å¡eiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, esant iÅ¡imtinėms sÄ lygoms, turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2006, Nr. 2K-293/2012, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-9/2008).

Gynėjas nurodo, jog paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali pakenkti R. K. asmenybei, socializacijai, jo artimųjų, darbdavio interesams. Juo labiau kad R. K. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡iuo metu mokosi Klaipėdos laivininkų mokykloje 3 kurse, dirba, prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ močiutę. Be to, pagal teismų suformuotÄ praktikÄ , BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas net tiems asmenims, kurie turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę į minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę. 6.1. Nesutikdamas su jam paskirta bausme – areÅ¡tu keturiasdeÅ¡imt penkioms paroms – E. S. nurodo, kad Å¡i bausmės rÅ«Å¡is yra per griežta, neteisinga, neproporcinga ir neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl turi bÅ«ti pakeista Å¡velnesne. Apelianto teigimu, įvykio metu konfliktÄ pradėjo ne jis. 2018 m. spalio 19 d.

į susitikimÄ su nepažįstamais vaikinais jis vyko tik norėdamas palaikyti kompanijÄ R. K., muÅ¡tynėms nesiruošė, konfliktuoti nenorėjo, į muÅ¡tynes įsivėlė dėl kilusios sumaiÅ¡ties. Be to, muÅ¡tynės su nukentėjusiuoju T. S. buvo abipusės. Apelianto vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje jo atlikti veiksmai buvo antraeiliai, nukentėjusiajam nesukėlę jokių sunkių padarinių. 6.2. Apelianto nuomone, skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, nors turėjo įvertinti, kad jis vykdo individualiÄ veiklÄ bei dirba įmonėje, turi profesinį iÅ¡silavinimÄ , neturi žalingų įpročių, yra sukÅ«ręs faktinę Å¡eimÄ , kurioje auga nepilnametis vaikas.

Apeliantas pripažįsta, kad yra padaręs administracinių pažeidimų, tačiau jie visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla. Jis taip pat buvo nuteistas 2008 metais, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų ar naujų nusikalstamų veikų. Dėl to bÅ«tų tikslingiau jam skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės suvaržymu. AreÅ¡to bausmė, kuri savo esme yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, todėl neteisinga.

Apelianto nuomone, bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, paskyrus jam BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintÄ laisvės apribojimo bausmę. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y., kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. K., nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 8. Nuteistojo R. K. gynėjo Aliaus Galmino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus ir nuteistojo E. S. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. G. gynėjas nesutinka su jo ginamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir už šį nusikaltimÄ bei nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje jai paskirtomis bausmėmis. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti J. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, o vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis J. G. turėjo skirti Å¡velnesnę nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nuteistosios J. G. veiksmus, peiliu sužalojant T. S., kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

10. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-24-689/2019).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties arba ji akivaizdžiai neadekvati priežasčiai.

11. Nagrinėjamu atveju J. G. pripažinta kalta ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnį nuteista už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, demonstruodama aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , ignoruodama elementarias moralės bei elgesio normas, veikdama bendrininkų grupe su R.

K. ir E. S., siekdama įbauginti ir sumuÅ¡ti D. T. bei jo draugus dėl D. T. raÅ¡ytų SMS žinučių R. K. draugei, rėkavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Visi kumščiais ir spirdami smÅ«giavo A. K., sukeldami jam fizinį skausmÄ . R. K. kumščiais ir spirdamas smÅ«giavo D. T., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . R. K. baugino peiliu ir vaikėsi bėgančius nuo jo A. K., J. B. ir A. V.. Tuoj po to J. G., R. K. ir E. S. be jokios dingsties užpuolė atsitiktinai pro Å¡alį ėjusį ir įvykį mačiusį T.

S., kuriam sudavė daugybinius smÅ«gius į galvÄ , kitas kÅ«no vietas. E. S., sugriebęs už striukės T. S., sviedė jį į stovintį automobilį, o J. G. peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė T. S. į krÅ«tinės lÄ stÄ , dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmiau nurodyti nuteistosios J. G. veiksmai buvo nulemti pykčio, tarp nukentėjusiojo T. S. ir nuteistosios susiklosčiusios konfliktinės situacijos, ir buvo atsakas į pastarojo smurtinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar J. G. BK 135 straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, svarbu įvertinti visÄ Ä¯vykio eigÄ ir nuteistosios, jos bendrininkų bei nukentėjusiojo elgesį įvykio metu.

13. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog 2018 m. spalio 19 d. tarp J. G., R. K. E. S. ir D. T. susiraÅ¡inėjant SMS žinutėmis kilo konfliktas, kurį abi pusės nusprendė iÅ¡spręsti susitikimo metu. Apklausiama teisme nuteistoji J. G. parodė, kad įvykio naktį ji su E. S. ir R. K. taksi automobiliu atvyko į įvykio vietÄ ir pamatė ateinančius tris ar keturis vyrus, t. y. D. T. su draugais. Jiems prisiartinus prie Å¡ių asmenų, pastarieji iÅ¡ karto pradėjo žodinį konfliktÄ . Ji nepastebėjo, kas ir kam sudavė pirmuosius smÅ«gius.

Vėliau ji pamatė link įvykio vietos ateinančius dar tris ar keturis žmones, o dar vienÄ stovintį ant Å¡aligatvio. Po to prasidėjo muÅ¡tynės. Ji matė, kaip dalis vaikinų pradėjo bėgti, o juos vijosi R. K., todėl ir ji bėgo jam iÅ¡ paskos. Grįždama į įvykio vietÄ matė, kaip E. S. muÅ¡asi su nukentėjusiuoju T. S.. Kažkuriuo momentu jie venas nuo kito atsitraukė ir T. S. jÄ užpuolė. T. S. sugriebęs pradėjo jÄ tampyti, todėl ji iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė peiliukÄ ir smogė jam vienÄ kartÄ Ä¯ petį.

Taip pasielgė norėdama, kad T. S. nuo jos „atsikabintų“. T. S. jÄ užpuolė ir nepaleido, todėl ji ir smÅ«giavo jam peiliu. IÅ¡ nuteistosios J. G. gynėjo pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad vadovaujantis tokia J. G. pateikta įvykių interpretacija grindžiami ir apeliacinio skundo argumentai, praÅ¡ant J. G. veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei suÅ¡velninti jai paskirtÄ jÄ bausmę.

14. Tačiau nuteistosios parodymai apie konflikto eigÄ bei jos pačios vaidmenį jame iÅ¡ dalies paneigiami objektyviais bylos duomenimis. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog į susitikimÄ su D. T. ir jo draugais atvykę R. K., E. S. ir J. G. buvo nusiteikę agresyviai, tiek R. K., tiek J. G. į susitikimÄ atvyko apsiginklavę peiliais. Apklausiama teisme nuteistoji J. G. tvirtino, kad peilis jos kiÅ¡enėje buvo likęs atsitiktinai, nebuvo specialiai paimtas žmonėms žaloti, tačiau Å¡ie jos parodymai paneigiami liudytojos V. P. parodymais. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme minėta liudytoja nuosekliai parodė, kad matė, kaip J. G. iÅ¡eidama iÅ¡ namų į susitikimÄ su D. T. iÅ¡ virtuvės pasiėmė peilį. Ä®vykio vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, jog J. G. įvykio vietoje pasirodė kairėje rankoje laikydama gan didelį peilį.

15. Minėtame vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, kad J. G. nebuvo tik pasyvi gatvėje vykusio konflikto dalyvė. PrieÅ¡ingai, atvykusi į įvykio vietÄ ir kartu su bendrininkais priėjusi prie gatvėje stovinčių A. K., J. B., A. V. su jais bendravo agresyviai nusiteikusi, visÄ laikÄ už nugaros slėpė peilį, stebėjo, kaip R. K. pirmasis ranka suduoda smÅ«gį A. K. į galvÄ , kÅ«no judesiais skatino į konfliktÄ labiau įsitraukti ir E. S.. Pamatęs link jų ateinančius D. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, R.

K. iÅ¡ po drabužių iÅ¡sitraukė peilį ir puolė juos vytis. Nors E. S. rankos mostu ir bandė jÄ sulaikyti, R. K. iÅ¡ paskos nubėgo ir J. G., mojuodama deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu. J. G. ir R. K. nusivijus minėtus asmenis, likęs vienas E. S. kalbėjosi su A. K., J. B. ir A. V.. Nė vienas iÅ¡ jų nesmurtavo, tik A. K. kelis kartus rankomis nuo savęs pastÅ«mė E. S.. Vaizdo kameros filmavimo lauke vėl pasirodęs R. K. prisiartino prie A. K.. Pastarasis bei kiti du nukentėjusieji jo rankoje pastebėjo peilį ir iÅ¡sibėgiojo į skirtingas puses.

Tačiau bandančiam pasiÅ¡alinti A. K. R. K. ranka smÅ«giavo į veidÄ , tada vijosi A. V., bet vėl grįžo prie A. K. ir jam įspyrė. A. K. bėgant, E. S. ranka taip pat smÅ«giavo jam į galvÄ . J. G., prisiartinusi prie A. K., vienÄ kartÄ ranka smÅ«giavo jam į galvÄ . Vėliau, minėtiems nukentėjusiesiems atsitraukus, nuteistoji demonstratyviai ėjo link jų, rankoje laikydama peilį.

16. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis T. S. įvykio metu būtų buvęs agresyvus, elgęsis provokuojančiai. Priešingai, vaizdo įraše užfiksuota, kad įvykio metu jis stovėjo nuošaliai nuo konfliktuojančių asmenų ir juos stebėjo. Pirmasis jį, pargriuvusį ant žemės, užpuolė R. K., nes, vydamasis D. T. ir prabėgdamas pro šalį, įspyrė T. S.. Po to, atsikėlęs nuo žemės, T. S. vėl atsistojo nuošaliau nuo konflikto dalyvių. Tačiau ir vėl buvo užpultas E. S., kuris po to kai sudavė smūgį A.

K., priėjo prie nuoÅ¡aliau stovinčio nukentėjusiojo ir iÅ¡ karto sudavė smÅ«gius jam į galvÄ , spyrė į krÅ«tinę. Nukentėjusysis, apklausiamas teisme parodė, jog buvo užpultas po to, kai žodžiu iÅ¡sakė priekaiÅ¡tus dėl netinkamo nuteistųjų elgesio. Ä®vykio vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, kad smurtiniams nuteistojo E. S. veiksmams jo bendrininkai nebuvo abejingi ir neliko nuoÅ¡alyje. Po to, kai E. S. sudavė nukentėjusiajam pirmiau nurodytus smÅ«gius, prie jų prisiartino R.

K.. Kadangi nukentėjusysis bandė sekti iÅ¡ paskos nuo jo nueinantiems R. K. ir E. S., E. S. sugrįžo prie T. S. ir kaire ranka sugriebęs jam už striukės, deÅ¡ine ranka penkis kartus smÅ«giavo į galvÄ , tempdamas už rÅ«bų jis pasodino T. S. ant žemės ir pastarajam sėdint deÅ¡ine ranka sudavė tris smÅ«gius į galvÄ . Nuteistajam E. S. atliekant Å¡iuos veiksmus Å¡alia jo stovėjo J. G., vienoje rankoje laikydama peilį, stebėjo pastarojo veiksmus. IÅ¡ jos kÅ«no kalbos matyti, jog nuteistoji neatsitraukė ir buvo pasiruoÅ¡usi bet kuriuo momentu padėti savo bendrininkui.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad užpultas T. S. prieÅ¡intis E. S. pradėjo tik tuomet, kai pastarasis, sugriebęs nukentėjusįjį už striukės grubiai pastÅ«mė, o nukentėjusysis atsitrenkė į Å¡alia stovintį automobilį. Tuomet tiek nukentėjusysis, tiek E. S. smÅ«giavo vienas kitam kumščiais. Å iuo momentu prie besigrumiančiųjų prisiartino ir R. K., kuris atsistojo Å¡alia J. G.. Pajutęs pasiprieÅ¡inimÄ , E. S. atsitraukė nuo nukentėjusiojo, ir tuo metu nukentėjusysis T.

S. ranka sudavė smÅ«gius į galvÄ Å¡alia bendrininko stovėjusiems ir jo veiksmus stebėjusiems R. K. bei J. G.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad po Å¡io nukentėjusiojo smÅ«gio J. G. elgesys tapo agresyvesnis, ji bandė prieiti arčiau prie T. S., bet jÄ sulaikė R. K.. Tuo momentu T. S. ėjo paskui E. S., tačiau apsisuko, ir grįždamas bandė spirti jam iÅ¡ deÅ¡inės stovinčiai J. G.. Tuo momentu J. G. iÅ¡tiesė kairę rankÄ ir ja prilaikydama nukentėjusįjį smÅ«giavo deÅ¡inėje rankoje laikytu peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę.

17. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismo nustatytos sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės faktiÅ¡kai patvirtina, jog atsitiktinai nusikaltimo vietoje atsidÅ«rusiam nukentėjusiajam T. S. sunkus sveikatos sutrikdymas vieÅ¡oje vietoje buvo padarytas iÅ¡ esmės esant menkavertei priežasčiai. SmÅ«gis peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, Å¡ioje situacijoje buvo absoliučiai neadekvatus veiksmas. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog įvykio vietoje atsitiktinai atsidÅ«ręs nukentėjusysis T.

S. buvo užpultas R. K., E. S. ir J. G., prieÅ¡ jį panaudotas intensyvus smurtas. Nors intensyviausiai prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo E. S., tačiau kiti nuteistieji stovėjo juos apsupę, matė savo bendrininko veiksmus ir jiems pritarė. Nuteistoji J. G. visÄ laikÄ rankoje laikė peilį, o tai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog ji buvo iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡usi bet kada panaudoti šį žmogui žaloti skirtÄ Ä¯rankį, kÄ vėliau ir padarė. Dėl to natÅ«ralu, kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, nuo aktyviai prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ vartojusių nuteistųjų gynėsi taip, kaip sugebėjo.

Bandydamas apsiginti nuo jį supančių ir bendrininkų grupe veikusių nuteistųjų, jiems visiems sudavė smÅ«gius rankomis, bandė įspirti J. G.. PrieÅ¡ingai nei teigė nuteistoji, nukentėjusysis jos nelaikė sugriebęs, o bÅ«tent ji po nepavykusio nukentėjusiojo bandymo jai įspirti, įrėmė vienÄ rankÄ nukentėjusiajam į krÅ«tinę, o kita smÅ«giavo jam peiliu. Tokiu nuteistosios elgesiu buvo siekiama ne iÅ¡sivaduoti nuo nukentėjusiojo ar nuo jo apsiginti, o pademonstruoti savo pranaÅ¡umÄ .

Nuteistoji tokiais veiksmais elgėsi įžūliai, demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ar visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ . Juo labiau kad smÅ«gis peiliu nukentėjusiajam nebuvo spontaniÅ¡kas. Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog J. G. viso konflikto metu rankoje laikė į įvykio vietÄ iÅ¡ anksto atsivežtÄ peilį, juo mosikavo ir buvo pasirengusi bet kada jį panaudoti. Nors ir buvo nustatyta, kad įvykio metu, po to kai buvo užpultas E. S., nukentėjusysis sudavė smÅ«gį ranka J.

G. ir bandė jai įspirti, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad prieÅ¡ tai tarp nukentėjusiojo T. S. ir J. G. buvo susiklostę kokie nors asmeniniai santykiai, o nukentėjusysis sužalotas dėl jos ir nukentėjusiojo asmeninio konflikto. Nukentėjusysis T. S. įvykio vietoje atsidÅ«rė atsitiktinai, nuteistiesiems jokios grėsmės nekėlė, iki jo užpuolimo su J. G. jis nebendravo, anksčiau jie nebuvo pažįstami. Taigi, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad J. G. vieÅ¡oje vietoje nukentėjusiajam padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininkės ir nukentėjusiojo asmeninių, dalykinių santykių, kurios paneigtų chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ jos veikoje.

18. Teisėjų kolegija, spręsdama apie nuteistosios J. G. veiksmų chuliganiÅ¡kÄ pobÅ«dį, įvertina visÄ konflikto eigÄ ir nuteistosios vaidmenį jo metu, o ne vien tik atskirÄ konflikto fragmentÄ , kuomet buvo sužalotas T. S.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. G. nei vieno nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, tačiau nuo pat konflikto pradžios jų atžvilgiu buvo itin agresyviai nusiteikusi, grasino jiems peiliu, tuo sukeldama realiÄ grėsmę jų sveikatai ar net gyvybei. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kiti įvykio dalyviai nebuvo sužaloti todėl, kad aktyviai nesiprieÅ¡ino peiliais ginkluotiems J.

G. ir R. K. ir iÅ¡ įvykio vietos pabėgo. Tuo tarpu T. S. gindamasis nuo tebesitęsiančių neteisėtų chuliganiÅ¡kų veiksmų pasiprieÅ¡ino ir J. G. sudavus smÅ«gį peiliu buvo sunkiai sužalotas. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos nuosprendyje J. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio sutaptis.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog turėjo bÅ«ti nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuteistosios J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sÄ lygas:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ;

b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-345-511/2018 ir kt.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. 20. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad J. G. prisipažino padariusi BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistoji J. G. davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus. Ji neneigė, kad dalyvavo 2018 m. spalio 19 d. vykusiame konflikte, pripažino, jog peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam T. S., tačiau viso proceso metu nuteistoji menkino savo ir kitų nuteistųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, dalį nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių iÅ¡ viso nutylėjo arba davė apie jas neteisingus, byloje surinktiems objektyviems įrodymams prieÅ¡taraujančius parodymus. Nuteistoji teigė sÄ moningai į nusikaltimo vietÄ nesineÅ¡usi peilio, tačiau Å¡ie jos parodymai paneigti liudytojos V.

P. parodymais. Byloje esančio vaizdo įraÅ¡o medžiaga taip pat paneigia jos parodymus, kad ji nematė, kas pirmasis pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiuosius, kad ji jokių smurtinių veiksmų neatliko, kad nukentėjusysis T. S. jÄ užpuolė, laikė sugriebęs, todėl ji jam smÅ«giavo į petį kiÅ¡enėje atsitiktinai turėtu peiliuku. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J.

G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

21. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013 ir kt.).

22. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. G. pateikė nukentėjusiojo T. S. pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , kad ji atlygino jam tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ (t. 2, b. l. 158). Tačiau iÅ¡ minėto pareiÅ¡kimo neaiÅ¡ku, kokiÄ pinigų sumÄ ir kada nukentėjusiajam sumokėjo nuteistoji. Be to, apklausiamas teisme nukentėjusysis nepatvirtino kitų minėtame pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, t. y. kad nuteistoji jo atsiprašė ir kad jie susitaikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is dokumentas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog nuteistoji atlygino T.

S. turtinę ir neturtinę žalÄ . Kita vertus, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl iÅ¡laidų, patirtų gydant T. S., pareiÅ¡kė 1 031,93 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ J. G. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai minėtÄ sumÄ priteisė. Tačiau duomenų, jog J. G. atlygino bent dalį Å¡ios žalos, byloje nėra. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nustatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

23. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi vienintelė Å¡io straipsnio sankcijoje nustatyta bausmės rÅ«Å¡is yra laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas J. G. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė laisvės atėmimÄ trejiems metams, t. y. Å¡io straipsnio sankcijos minimumui artimÄ bausmę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajai pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

24. BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų buvimÄ , teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011).

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis BK 62 straipsnio nuostatomis ir J. G. paskirti Å¡velnesnę bausmę (jos rūšį ar dydį), nei nurodyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nes nėra Å¡ios straipsnio taikymo prielaidų ir sÄ lygų visumos. Pirma, nenustatyta bent dviejų J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Antra, baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, jog J. G. buvusio sutuoktinio ir jos vaiko tėvo tėvystės teisės yra apribotos, ar, kad jis faktiÅ¡kai neatlieka savo kaip tėvo pareigų, jo priežiÅ«ra kenkia vaiko interesams.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymas negalimas.

25. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-98-1073/2019).

26. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji J. G. ir nukentėjusysis T. S. bÅ«tų turėję kokių nors asmeninių tarpusavio konfliktų. Jie vienas kito net nepažinojo. Nukentėjusysis jokių nuteistÄ jÄ provokuojančių veiksmų neatliko, tiesiog gynėsi nuo bendrininkų grupe veikusių užpuolikų, tarp kurių buvo ir peiliu iÅ¡ anksto apsiginklavusi J. G.. Vedina chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje, nakties metu demonstratyviai ignoruodama elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, J.

G. vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam T. S. į krÅ«tinę ir padarė jam sunkų sveikatos sužalojimÄ . Bylos duomenys patvirtina, jog po Å¡io nusikaltimo padarymo nuteistoji kartu su bendrininkais skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikaltimo vietos, palikusi sunkiai sužalotÄ nukentėjusįjį be pagalbos. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių nuteistosios J. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , dėl kurių jai bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nuteistosios J. G. padaryta nusikalstama veika atitinka rÅ«Å¡inį (tipinį) nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pavojingumÄ .

27. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumas. Nuteistoji J. G. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ . Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. J. G. anksčiau neteista, praeityje bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 8–10), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nuteistoji yra jauno amžiaus, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, iÅ¡siskyrusi, augina mažametę dukrÄ (t. 2, b. l. 11, 12–13, t. 3, b. l. 5, 92, 93). Po nusikaltimo padarymo J. G. naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, ji turi sveikatos problemų (t. 3, b. l. 88–90), iÅ¡gyvena dėl savo neteisėto poelgio. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie teigiamÄ nuteistosios asmenybės charakteristikÄ , bet neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jos yra iÅ¡imtinės, o nuteistosios asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis.

28. Proceso metu nukentėjusiųjų reiÅ¡kiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės taip pat laikytina vienu iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Nagrinėjamu atveju nuteistoji J. G. pateikė nukentėjusiojo T. S. pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , kad ji atlygino jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , su juo susitaikė ir jo atsiprašė, tačiau Å¡iame dokumente atlygintos turtinės ir neturtinės žalos dydis nenurodytas.

Be to, apklausiamas teisme nukentėjusysis T. S. nepatvirtino minėtame dokumente esančių teiginių apie atsipraÅ¡ymÄ ir susitaikymÄ su nuteistÄ ja. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kaus noro, jog J. G. nebÅ«tų griežtai nubausta (t. 2, b. l. 158, 179–180). Duomenų, kad J. G. bÅ«tų savo noru atlyginusi Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ bylos medžiagoje nėra.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡vardytos teigiamai nuteistosios J. G. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ skirti jai Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Nuteistosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – nepadarė naujų teisės pažeidimų, toliau dirba ir rÅ«pinasi vaiku, bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju – vertintinas teigiamai, tačiau skiriant bausmę negalima Å¡ioms aplinkybėms skirti iÅ¡imtinės reikÅ¡mės. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas J.

G. už labai sunkios smurtinės nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Ä®vertinus aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistosios J. G. asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal BK 284 straipsnį nuteistajai J. G. paskirta bausmė individualizuota tinkamai ir nėra per griežta. Už minėto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nuteistajai buvo paskirta Å¡io straipsnio sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė motyvų, dėl kurių sprendė, jog bausmės tikslai už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nuteistajai J. G. bus pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nepatvirtina iÅ¡vados, kad nuteistajai už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ turi bÅ«ti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

31. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bendrininkai smurtavo vieÅ¡oje vietoje, smurtas panaudotas prieÅ¡ nepažįstamus asmenis, nakties metu, nukentėjusiesiems A. K. ir T. S. suduoti smÅ«giai į gyvybei pavojingas kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinę. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡io nusikaltimo padarymo metu J. G. ne tik panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ du žmones, bet taip pat konflikto dalyviams grasino žmogui žaloti tinkamu įrankiu – iÅ¡ anksto ir sÄ moningai į nusikaltimo vietÄ atsineÅ¡tu peiliu.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistosios kaip bendrininkės vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pakankamai aktyvus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios padarytai BK 284 straipsnyje nustatytai nusikalstamai veikai nebuvo bÅ«dingas mažesnis pavojingumas negu rÅ«Å¡inis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. J. G., veikdama bendrininkų grupe padarė įžūlų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , yra bausta administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ nuteistajai J.

G. bus pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, kad J. G. dirba, viena augina mažametį vaikÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistajai pagal BK 284 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų bÅ«ti keičiama Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmėmis – bauda, areÅ¡tu ar laisvės apribojimu. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai J. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sankcijos vidurkiui, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistajai pagal minėtÄ BK straipsnį paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis yra adekvatÅ«s (proporcingi) jos padarytai nusikalstamai veikai bei jos asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

32. Nuteistojo R. K. gynėjas Alius Galminas apeliaciniame skunde nesutinka su jo ginamajam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausme, nurodo, kad ji yra per griežta, nes turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, jo ginamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėjo bÅ«ti atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad R. K. už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtoji bausmė yra pakankamai Å¡velni, teisinga ir proporcinga, jos dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

33. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog turėjo bÅ«ti nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis) įtvirtinta nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. IÅ¡ nuteistojo R. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turinio (t. 2, b. l. 84–85, 89–92) matyti, kad kaltę jis pripažino tik dalinai, be to, stengėsi menkinti savo ir bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme.

Nuteistasis R. K. parodė, kad įvykio vietoje su nepažįstamais vaikinais, atėjusiais į susitikimÄ , konfliktavo žodžiu. Matydamas, kad konfliktas be muÅ¡tynių nesibaigs, jis kažkuriam iÅ¡ vyrukų ketino suduoti kumščiu į veidÄ , o ar pataikė, nežino. Matė, kaip iÅ¡ už kampo link jų artinosi dar trys Å¡Å«kaujantys vyrukai, todėl, siekdamas juos pagÄ sdinti, iÅ¡ po drabužių iÅ¡sitraukė su savimi atsineÅ¡tÄ peilį ir pradėjo link jų bėgti. Bėgdamas jis matė stovintį dar vienÄ vyrÄ , galimai T.

S., bet jo nekalbino, jam nesmūgiavo. Jis taip pat matė, kaip vienas nuo jo bėgantis vyrukas susipynus kojoms pats pargriuvo, bet nežino ar tai buvo D. T.. Šio vaikino jis nemušė. Kokius veiksmus atliko E. S. ir J. G., nematė. Po to jis pirmas pabėgo iš muštynių vietos, nematė kaip J. G. sužalojo T. S..

34. Tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus iÅ¡ dalies paneigia ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo D. T. parodymai (t. 1, b. l. 91–93, 95–98, 100–102), specialisto iÅ¡vada Nr. G 1985/2018 (03), ir įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys. Pirma, įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog nukentėjusiajam A. K. įvykio metu nuteistasis R. K. vienÄ kartÄ Ä¯spyrė, be to, sudavė ne vienÄ , o iÅ¡ viso du smÅ«gius į galvÄ . Antra, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D.

T. parodė, kad įvykio metu bėgo nuo vyro, rankoje laikiusio peilį. Bėgdamas pajuto, kaip jam buvo smÅ«giuota į deÅ¡inį žandikaulį. Nuo Å¡io smÅ«gio jis pargriuvo, o jį pasivijęs vyras kelis kartus spyrė jam į galvÄ . Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 1985/2018 (03), kurioje D. T. konstatuotas galvos sumuÅ¡imas, patinę minkÅ¡tieji audiniai apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės projekcijoje, poodinė kraujosruva, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje.

Pagal sužalojimų lokalizacijÄ D. T. kÅ«ne iÅ¡skirtos dvi trauminio poveikio vietos: veido deÅ¡inė ir pakauÅ¡io sritis (t. 1, b. l. 126–127). Ä®vykio vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, jog D. T. grasindamas peiliu nusivijo R. K.. Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog D. T. įvykio metu sužalojo ne kas kitas, o R. K.. Trečia, R. K. neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį T. S., tačiau įvykio vaizdo įraÅ¡e yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kaip nukentėjusįjį, traukdamasis nuo atbėgančio ir peiliu grasinančio R.

K., netyčia pargriovė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras, o prabėgdamas pro ant žemės gulintį T. S., R. K. jam įspyrė. Ketvirta, R. K. teigė nematęs, kaip buvo sužalotas T. S., tačiau įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad E. S. muÅ¡ant šį nukentėjusįjį, o J. G. smÅ«giuojant peiliu T. S., jis buvo Å¡alia bendrininkų ir iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino kartu su jais. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo R.

K. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , nutylint dalį savo ir bendrininkų atliktų veiksmų, nelaikytinas visiÅ¡ku kaltės pripažinimu ar nuteistojo pagalba pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytÄ nusikaltimÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis ir aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistasis padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Nusikaltimo padarymo metu jis ne tik panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ tris žmones, sudavė jiems smÅ«gius į gyvybei pavojingas kÅ«no vietas, bet taip pat konflikto dalyviams grasino peiliu, kurį iÅ¡ anksto atsinešė į nusikaltimo vietÄ .

BÅ«tent R. K. buvo nusikaltimo iniciatorius. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. K. padarytai nusikalstamai veikai nebuvo bÅ«dingas mažesnis jos pavojingumas negu rÅ«Å¡inis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir jo asmenybę apibÅ«dinančius bylos duomenis. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. jog nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Apygardos teismas taip pat įvertino, jog R. K. padarė įžūlų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ . Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad R. K. dirba ir mokosi, tačiau Å¡ios aplinkybės, atsižvelgiant į jau aptartas nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų bÅ«ti keičiama Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmėmis – bauda, areÅ¡tu ar laisvės apribojimu.

Juo labiau kad iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu R. K. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebuvo veiksminga, jis ir vėl nusikalto. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sankcijos vidurkiui, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis yra adekvatÅ«s (proporcingi) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

Skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio pakartotinumÄ , ankstesniu nuosprendžiu jam jau taikytos Å¡velnesnės bausmės neveiksmingumÄ , konkrečiu atveju nėra pagrindo.

36. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam R. K., nors, vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. K. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Taigi, yra formalÅ«s pagrindai svarstyti klausimÄ dėl R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams vykdymo atidėjimo. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo iÅ¡vadÄ turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas.

37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam R. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vieneriems metams vykdymÄ atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam keletÄ BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų. Nuteistasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , kuris pasižymi didesniu pavojingumu, nes padarytas veikiant bendrininkų grupe, smurtas panaudotas prieÅ¡ kelis nukentėjusiuosius.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis praeityje teistas du kartus, tačiau vienas teistumas už nusikaltimus, kuriuos padarė bÅ«damas nepilnametis, iÅ¡nykęs (t. 2, b. l. 74–77). Taigi, jis turi tik vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ už analogiÅ¡ko, BK 284 straipsnyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , Å¡i aplinkybė savaime nėra kliÅ«tis taikyti R.

K. BK 75 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-976/2016, Nr. 2K-256-976/2016).

38. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R. K. yra saistomas teigiamais socialiniais ryÅ¡iais, jis dirba ir mokosi, rÅ«pinasi sunkiai sergančia močiute, kuria ateities planus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, atlygino pirmosios instancijos teismo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ jo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. K., kuris nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), izoliavimas nuo visuomenės net ir palyginti neilgam laikotarpiui – vieneriems metams, turės didesnį neigiamÄ , nei teigiamÄ poveikį jo asmenybės raidai, taip pat gali turėti neigiamÄ poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę.

Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trejų metų laikotarpiui su keliomis suderintomis pareigomis, nenutrauks nuteistojo socialinių ryÅ¡ių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad R. K. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Nuteistajam skiriamos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padaryto nusikalstamos veikos pobÅ«dį.

Taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas ir jis gali bÅ«ti nukreiptas atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Taigi, Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

39. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. nesutinka su jam paskirta areÅ¡to bausme keturiasdeÅ¡imt penkioms paroms, teigia, kad Å¡i bausmė yra per griežta. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be to, atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ jam turėjo bÅ«ti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad E. S. už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtoji bausmė yra pakankamai Å¡velni, teisinga ir proporcinga, jos dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

40. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog darant BK 284 straipsnyje nustatytÄ nusikaltimÄ E. S. vaidmuo buvo antraeilis, į muÅ¡tynes su nukentėjusiaisiais A. K., J. B. ir A. V. jis įsivėlė kilus sumaiščiai, o tarp jo ir T. S. kilusios muÅ¡tynės buvo abipusės. IÅ¡ byloje esančio D. T. susiraÅ¡inėjimo su V. P. (t. 1, b. l. 158–160) matyti, jog susitikimo, įvykusio 2018 m. spalio 19 d. apie 23.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Taikos pr. 100, Klaipėdoje, pagrindiniai iniciatoriai buvo R.

K. ir E. S.. Å iÄ aplinkybę patvirtina minėto susiraÅ¡inėjimo turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog įvykio vakarÄ D. T. susiraÅ¡inėdamas programėlėje „Messenger“ bendravo ne tik su liudytoja V. P., bet ir su jos „vaikinais“, „draugais“, „vaikėzais“. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, jog D. T. kitos susiraÅ¡inėjimo Å¡alies buvo skatinamas susitikti, jam dvejojant buvo Å¡aipomasi iÅ¡ jo bailumo, siÅ«lomos susitikimo vietos.

41. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, jog nukentėjusieji A. K., J. B. ir A. V. į susitikimÄ atvyko nusiteikę taikiai, be to, net ir konflikto metu nuteistajam E. S. ir jo bendrininkams nesudavė nė vieno smÅ«gio. Ä®vykio metu agresyviai elgėsi tik R. K., E. S. ir J. G.. Pirmasis smurtauti pradėjo R. K., tačiau jo bendrininkai taip pat neliko nuoÅ¡alyje. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad R. K. pradėjus grasinti peiliu nukentėjusieji A. K., J. B. ir A. V. bandė atsitraukti, tačiau besitraukiančiam A.

K., pakaitomis smÅ«giavo visi nuteistieji. Å i aplinkybė paneigia E. S. teiginius, jog įvykio metu jis nusikalto atsitiktinai, kilus sumaiščiai. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti Å¡io nuteistojo veiksmai rodo apgalvotÄ , tyčinį ir smurtinį pastarojo elgesį. Minėtame vaizdo įraÅ¡e taip pat užfiksuota, jog nukentėjusiesiems A. K., J. B. ir A. V. atsitraukus nuoÅ¡aliau, smurtauti prieÅ¡ įvykio vietoje buvusį ir atsitiktinai jį stebėjusį nukentėjusįjį T. S. pirmasis pradėjo E. S..

BÅ«tent jis priėjo prie T. S. ir kumščiu sudavė du smÅ«gius jam į galvÄ , vienÄ kartÄ spyrė į krÅ«tinę, vėl du kartus smÅ«giavo į galvÄ . E. S. traukiantis nuo T. S., pastarasis sekė jam iÅ¡ paskos, todėl E. S. sugriebė jo striukę ir deÅ¡ine ranka sudavė penkis smÅ«gius į galvÄ , o tempdamas T. S. už rÅ«bų, jį pargriovė bei pasodino ant žemės. T. S. sėdint, E. S. deÅ¡ine ranka sudavė jam dar tris smÅ«gius į galvÄ . T. S. atsistojus apeliantas jį sugriebė už striukės ir sviedė į Å¡alia stovintį automobilį.

Tik tuomet nukentėjusysis T. S. pradėjo prieÅ¡intis – susigrÅ«mė su E. S. ir jie vienas kitam sudavė smÅ«gius kumščiais. Taigi, aptartos vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės paneigia nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, jog muÅ¡tynės tarp jo ir T. S. vyko jų abiejų iniciatyva. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

Minėtos aplinkybės taip pat nerodo mažesnio E. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nes buvo smurtaujama vieÅ¡oje vietoje, smurtas panaudotas prieÅ¡ nepažįstamus asmenis, nukentėjusiesiems A. K. ir T. S. suduoti smÅ«giai į gyvybei pavojingas kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinę. Nukentėjusįjį T. S. pirmasis užpuolė nuteistasis E. S.. Be to, nukentėjusiajam jis sudavė daugybinius smÅ«gius, smurtavo prieÅ¡ pastarÄ jį net tuomet, kai jis sėdėjo ant žemės. Taigi, nėra teisinio pagrindo Å¡ių nuteistojo E. S. veiksmų vertinti kaip mažinančių jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti E. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, įtvirtintÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, esminė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prielaida yra kaltės pripažinimas ir, jeigu nustatoma bent viena iÅ¡ kitų dviejų minėtame straipsnyje nurodytų sÄ lygų – nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. lapkričio 28 d. jis atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 49–50). Apklausiamas kaip įtariamasis 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. vasario 28 d. taip pat apklausiamas kaip kaltinamasis teisme E. S. stengėsi menkinti savo ir bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Jis parodė, kad nežinojo, kokio turinio susiraÅ¡inėjimas vyko tarp D. T. ir V. P., nematė, kur įvykio metu buvo R. K. ir kokius veiksmus jis atliko, nutylėjo, jog sudavė smÅ«gį į galvÄ A.

K., teigė, kad pirmasis jį užpuolė T. S. (t. 2, b. l. 54–57, t. 2, b. l. 178–179). Tačiau Å¡iuos nuteistojo E. S. parodymus paneigia jau minėti byloje esančio įvykio vaizdo įraÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog muÅ¡tynių pradžioje E. S. matė visus R. K. atliekamus veiksmus, pats smÅ«giavo A. K. į galvÄ , pirmasis prieÅ¡ T. S. panaudojo intensyvų smurtÄ . Taip pat E. S. parodymus paneigia ne tik V. P. pateikto susiraÅ¡inėjimo su D. T. turinys, bet ir Å¡ios liudytojos parodymai, kad prieÅ¡ įvykį su D.

T. susiraÅ¡inėjo ne tik R. K., bet ir E. S., J. G., po įvykio E. S. jai gyrėsi, kad kažkokiam vyrui sudavė daug smÅ«gių. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs E. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

43. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 55 straipsnis taip pat nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

44. Nagrinėjamu atveju skirdamas nuteistajam E. S. areÅ¡to bausmę keturiasdeÅ¡imt penkioms paroms pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ir jo asmenybę apibÅ«dinančius bylos duomenis. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. jog nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Apygardos teismas taip pat įvertino, jog E. S. padarė įžūlų, tyčinį, baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , praeityje baustas administracine tvarka, vienÄ kartÄ teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Nepaisant to, jog Å¡ie teismo motyvai itin lakoniÅ¡ki, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas už nesunkaus BK 284 straipsnyje nustatyto smurtinio nusikaltimo padarymÄ anksčiau neteistam E. S. turėjo skirti su areÅ¡tu nesusijusiÄ bausmę.

Kaip jau buvo minėta, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog buvo padarytas baigtas tyčinis smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas. Apelianto vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis, jis intensyviai smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį T. S.. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog daugiau naujų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje gautas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. baudžiamasis įsakymas (neįsiteisėjęs), kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 7 d., t. y. dar iki skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui.

Å i aplinkybė itin neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo, kad jis nelinkęs daryti iÅ¡vadų, vartoja alkoholį ir toliau daro smurtinius nusikaltimus. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. nurodo, kad jis dirba, turi Å¡eimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės, atsižvelgiant į jau aptartas nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistajam paskirta areÅ¡to bausmė turėtų bÅ«ti keičiama Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausme – laisvės apribojimu.

45. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. S. paskirta viena iÅ¡ BK 284 straipsnyje nustatytų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių – areÅ¡tas keturiasdeÅ¡imt penkioms paroms, yra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis yra adekvatÅ«s (proporcingi) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios J. G. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir už Å¡io nusikaltimo bei nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje padarymÄ paskyrė jai teisingas bausmes. Apygardos teismas taip pat paskyrė teisingas bausmes E. S. ir R. K. už nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje padarymÄ , tačiau nepagrįstai nesivadovavo BK 75 straipsnio nuostatomis ir neatidėjo R. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Dėl to Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis keičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir R. K. (R. K.) pagal BK 284 straipsnį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu ir 8 punktu, įpareigoti nuteistÄ jį R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: – tęsti darbÄ ar mokslÄ ; – dalyvauti elgesio pataisos programoje; – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; – neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. R. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, – jeigu jis probacijos laikotarpiu įvykdys jam nustatytas pareigas ir nepadarys Å¡io straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

– jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys jam paskirtos pareigos, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali bÅ«ti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laikÄ ; – jeigu jis vykdys jam paskirtÄ pareigÄ , tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Å¡io kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

– jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bus taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę. Nuteistojo E. S. ir nuteistosios J. G. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinius skundus atmesti.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas