2022-06-28 Nr. CB-5249-2-06-3-08845-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3248

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08845-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 14 d. paduotu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, E. K. (E. K.). Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmestas. Pareiškėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad antstolio Jono Petriko 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymas Nr. S-21-172-49396 vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01114 yra neteisėtas.

Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) normas, t. y. nagrinėjamu atveju pareiga pateikti vykdomąjį raštą vykdyti įstatyme buvo nustatyta protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad iki 2015 m. birželio 30 d. galiojusioje ATPK redakcijoje jai nebuvo numatyta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d. administravimu, išieškojimu ir jų kontrole, minėtus veiksmus įstatymas pareiškėjai pavedė atlikti tik nuo 2015 m. liepos 1 d., todėl pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė turi būti pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai (ATPK 309 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. išaiškinimo, pateikto civilinėje byloje Nr. 3k-3-493/2009.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami kasacinio skundo pagrindai ir nenurodomas visai teisės sistemai reikšmingas teisės klausimas dėl kurio egzistuotų poreikis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikti išaiškinimą. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas