A-438-2408-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-2408/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02733-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.2; 9.3.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašė:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 68-110, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (6.5)-42;

2) panaikinti 2011 m. lapkričio 11 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimą Nr. S-249(7-208/2011);

3) įpareigoti atsakovą VMI prie LR FM atlikti pakartotinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio prievolės I. A. B. ir A. A. E. bendros ūkinės veiklos – jungtinės veiklos (partnerystės) – pagrindu gautų pajamų.

Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 6 d. gavo iš Klaipėdos AVMI pranešimą Nr. AB 13-47 apie atliktą mokestinį tyrimą, per kurį nustatyta, kad jos 2006 metų spalio mėnesio pajamos (103 378 Lt) viršijo 100 000 Lt ribą ir ji, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 str. nuostatomis, nuo 2006 metų spalio mėnesio privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtojų registre, deklaruoti pajamas ir sumokėti pardavimo PVM nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta į biudžetą 80 112 Lt pardavimo PVM. Nesutikdama su 2010 m. gruodžio 6 d. pranešimu Nr. AB 13-47, 2011 m. sausio 11 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos AVMI, nurodė nesutikimo priežastis bei pateikė dokumentus, tačiau 2011 m. kovo 21 d. jai buvo įteiktas 2011 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. AB 16-5, kuriame nurodyta sumokėti 75 718 Lt PVM. Nesutikdama su patikrinimo aktu, 2011 m. balandžio 20 d. Klaipėdos AVMI pareiškė pastabas ir prašė atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau Klaipėdos AVMI 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (6.5)-42 patvirtino 2011 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą Nr. AB 16-5 ir nurodė sumokėti 75 718 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 32 006 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 7 572 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą. Dėl Klaipėdos AVMI 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo pateikė skundą VMI prie LR FM, kuri sprendimu Nr. 68-110 patvirtino Klaipėdos AVMI 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (6.5)-42 ir atleido ją nuo 32 006 Lt PVM delspinigių. Nesutikdama su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (6.5)-42, apskundė jį Komisijai. 2011 m. lapkričio 11 d. Komisija sprendimu Nr. S-249(7-208/2011) patvirtino VMI prie LR FM 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 68-110.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad VMI prie LR FM ir Komisijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. 2005 m. birželio 14 d. ji įregistravo ūkininko ūkį (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), registruota veikla – pieninių galvijų auginimas. Registruodama ūkininko ūkį, partnerių neturėjo, ūkininkės veiklą vykdė viena. 2006 m. rugpjūčio 29 d. su A. A. E. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, nes viena su turima žeme, bet be gamybinių pastatų, veiklos vykdyti neturėjo galimybės. A. A. E. ūkininko ūkį buvo įregistravęs 1995 m. lapkričio 30 d. (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad sudarydama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ji nuosavybės teise turėjo du žemės sklypus: 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto neturi. A. A. E. nuosavybės teise iš viso valdė 84,25 ha žemės.

Anot pareiškėjos, ginčijamame sprendime nurodyta, kad sudarydamas sutartį A. A. E., kad galėtų vykdyti bendrą veiklą, negalėjo įnešti dviejų žemės sklypų, nes jų nevaldė nuosavybės teise, o mokestinio ginčo byloje nėra jokių duomenų, kad būtų gauti sklypų savininkų sutikimai naudoti minėtus sklypus. Pareiškėja paaiškino, kad 5,3 ha žemės sklype yra A. A. E. priklausantys gamybiniai pastatai, kuriuos jis įgijo privatizavęs žemės ūkio įmonės turtą. Prie gamybinių pastatų buvo suformuotas ir paženklintas 5,3 ha žemės sklypas. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 13.6-1299 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto Ylakių kadastrinėje vietovėje patvirtinimo“ 5,3 ha žemės sklypas šiame projekte suformuotas A. A. E. vardu ir pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas numatytas jam parduoti, taigi, sudarant 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, A. A. E. šiuo sklypu disponavo, jį valdė. Taip pat A. A. E. valdė ir 9,5 ha žemės ūkio paskirties ir 2 ha miško paskirties sklypus. Jo mama S. B. mirė 1992-08-29 ir A. A. E. buvo vienintelis įpėdinis pagal įstatymą. Mirus mamai, jis užvedė paveldėjimo bylą Kauno 8-ajame notarų biure ir tęsė nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Nuosavybės teisės S. B. atkurtos 2005 m. kovo 2 d. sprendimu. Sudarant jungtinės veiklos sutartį, A. A. E. įnešė bendrai veiklai ir paveldimą žemę, kurią jis valdė dar iki sutarties sudarymo, todėl centrinio mokesčių administratoriaus teiginiai, kad A. A. E., norėdamas vykdyti bendrą veiklą, turėjo įnešti šiuos žemės sklypus, yra teisiškai nepagrįsti.

Pareiškėja nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius nevertino, kad, norėdamas vykdyti bendrą veiklą, pagal 2006 m. rugpjūčio 29 d. sutartį A. A. E. įnešė jo vardu registruotus gamybinius pastatus: fermas, žemės ūkio techniką (traktorių DT-75, T-40AM, šienapjovę, smulkintuvą kultivatorių, šieno grėblį). Neturint pastatų gyvuliams laikyti, technikos žemei apdirbti, pašarams paruošti, tokios apimties žemės ūkio veiklos, nesant partnerystės sutarties, nebuvo įmanoma vykdyti. Tiek ji, tiek A. A. E. turėjo gyvulių, kurie buvo registruoti abiejų vardu ir įnešti bendrai veiklai.

Pareiškėja nesutiko su VMI prie LR FM sprendime nurodyta išvada, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodyti gyvuliai objektyviai negalėjo būti įnešti bendrai veiklai vykdyti. A. A. E. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams ir šešiems mėnesiams ir atlikti bausmę jis buvo pasiųstas 2004 m. liepos 21 d. Bausmės atlikimo laikotarpiu buvo sutarta, kad jis perduoda jai patikėjimo teise gyvulius prižiūrėti. Iš pateikto pranešimo apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą (forma GŽ-2a) matyti, kad pasikeitė gyvulių laikytojas, t. y. gyvuliai perėjo jai patikėjimo teise, be to, išliko tas pats gyvulių bandos numeris – 11520500110. Ūkinių gyvulių banda – vienoje laikymo vietoje laikoma vienos rūšies ūkinių gyvūnų grupė, kuriai suteikiamas atpažinties numeris. A. A. E. patikėjimo teise perduotų gyvulių bandos numeris išliko tas pats, o jos laikomų gyvulių bandos numeris buvo 11521300234. Po gyvulių perdavimo ji savo gyvulius pervedė į A. A. E. ūkinių gyvūnų bandą Nr. 11520500110. Centrinis mokesčių administratorius neįvertino pateiktų Skuodo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vietoje tikrintų gyvulių registravimo ir ženklinimo patikrinimų aktų, kuriuose nurodyta, jog gyvulių laikytojo A. A. E. 2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. VET11-178 galvijų skaičius buvo 14 vnt., 2010 m. gegužės 2 d. Nr. VET11-89 galvijų skaičius buvo 13 vnt.; gyvulių laikytojos ūkininkės 2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. VET11-179 galvijų skaičius buvo 87 vnt. GAŽ-1 „Gyvulių apskaitos žurnalas“ ūkininkės vardu registruotų galvijų ir A. A. E. vardu registruotų galvijų laikymo vietos Nr. 15205 ir bandos Nr. 11520500110 sutampa. Taigi, pagal 2006 m. rugpjūčio 29 d. sutartį bendrai žemės ūkio veiklai įnešė šį turtą: žemę, techniką, gyvulius, pastatus, ir sutarė žemės ūkio veiklai naudoti abiejų vardu įregistruotas žemės ūkio valdas.

Paaiškino, kad registruojant ūkininko ūkį pateikiami žemės ūkio valdos duomenys, o bendrai veiklai buvo naudojami abiejų vardu registruotos žemės ūkio valdos, įregistruoti savo ūkininko ūkyje partnerį A. A. E. nebuvo teisinio pagrindo. Be to, esant registruotoms dviem žemės ūkio valdoms, buvo galimybė dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros programose. Taip 2006 m. rugpjūčio 29 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria bendrai žemės ūkio veiklai įnešė turtą: žemę, techniką pastatus, gyvulius, ir susitarė, kad iš bendros veiklos gautos pajamos, turėtos išlaidos, pelnas paskirstomas po lygiai. 2010 m. gruodžio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje su A. A. E. susitarė žemės ūkio veiklai naudoti A. A. E. vardu Lietuvos Respublikos kaimo verslo ir žemės ūkio informacijos centre įregistruotą žemės ūkio valdą 1005554878 ir joje registruojamą žemę, techniką, gyvulius, pastatus.

Teigė, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2006 m. rugpjūčio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir galiojimo taisyklės negali būti vertinamos kitaip, nei tai nustato civilinė teisė. Mokesčių administratorius neturi teisės pripažinti sandorį negaliojančiu, tai gali padaryti tik teismas. 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje nustatyta, kad iš bendros veiklos gautos pajamos, turėtos išlaidos, pelnas paskirstomas po lygiai, o prievolė registruotis PVM mokėtojais asmenims atsiranda tada, kai atlygio suma, tenkanti konkrečiam asmeniui pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, yra didesnė negu 100 000 litų.

Nurodė, kad tai, jog 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis buvo vykdoma, patvirtina šie duomenys: 1) gyvuliai laikomi ir registruoti vienoje bandoje: patikrinimo akte nurodyta, kad jos ūkyje, kurios bandos Nr. 11520500110, yra 105 galvijai, iš jų 34 vienetai registruoti A. A. E. vardu, o pateiktose formose GAŽ-1 „Gyvūnų apskaitos žurnalas“ pareiškėjos vardu registruotų galvijų ir A. A. E. galvijų laikymo vietos Nr. 15205 ir bandos Nr. 11520500110 sutampa; 2) bendrai naudojama žemė, t. y. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2,78 ha žemės, o pagal paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kitą paramą ji deklaravo savo ir A. A. E. žemes, naudojamas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; 3) turima pieno pardavimo perdirbti kvota buvo registruota jos ir A. A. E. vardu, pienas buvo pilamas į vieną šaldytuvą; 4) turimi gyvuliai buvo ganomi ir pašarai gyvuliams ruošiami iš A. A. E. priklausančių žemės sklypų, kurie buvo įnešti pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; 5) iš jos pateiktų išrašų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“, matyti, kad iš gaunamų pajamų už kartu su A. A. E. parduotą žemės ūkio produkciją iš sąskaitos buvo apmokami A. A. E. vardu vykdomi prievoliniai įsipareigojimai, susiję su jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi.

Pareiškėja teigė, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyse su A. A. E. sutarė, kad išlaidas ir galimus nuostolius gaminant žemės ūkio produkciją dengs lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis dalysis gautas išmokas ir pelną. Minėta sutartis nėra apsimestinė, o, atliekant mokestinį patikrinimą, turėjo būti įvertinamos ne tik jos pajamos, bet ir A. A. E., ir tik įvertinus abiejų kartu gautas pajamas, spręstina, ar jai atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoja.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepime paaiškino, kad iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro mokesčių administratoriui pateiktos informacijos matyti, jog bandoje Nr. 11520511110 esantys gyvuliai 2006 m. sausio 1 d. buvo registruoti pareiškėjos I. A. B., kaip laikytojos, vardu, pateiktuose duomenyse nurodoma papildoma informacija, kad minėtieji gyvuliai atvyko 2004 m. liepos 5 d. iš A. A. E.. Pagal minėtos institucijos 2011 m. liepos 29 d. centriniam mokesčių administratoriui pateiktą informaciją (2011 m. liepos 27 d. raštas Nr. 1S-18517) nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. ūkiniai gyvūnai buvo registruoti tik pareiškėjos vardu, t. y. pagal pateiktą gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą 2006 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjos vardu bandoje Nr. 115205000110 iš viso buvo 92 galvijai. Minėti duomenys rodo, kad, sudarant 2006 m. rugpjūčio 29 d. sutartį, A. A. E. vardu tiek bandoje Nr. 11520511110, tiek kitose bandose laikomų gyvulių, kuriuos minėtasis asmuo galėtų įnešti jungtinei veiklai vykdyti, nebuvo, todėl sutartyse nurodyti gyvuliai objektyviai negalėjo būti įnešti bendrai veiklai vykdyti.

Atsakovas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkinių gyvūnų registravimo ženklinimo taisyklių nuostatas, konstatavo, kad tiek pareiškėja, tiek jos nurodomas partneris atskirais laikotarpiais turėjo savo, kaip atskirų laikytojų, vardu registruotus gyvulius, tačiau laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 10 d. A. A. E. vardu registruotų gyvulių nebuvo. Aplinkybės, kad abiejų laikytojų vardu registruoti gyvuliai buvo registruoti vienu bandos numeriu rodo tai, kad minėtieji gyvuliai yra laikomi vienoje teritorijoje, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina pareiškėjos pateikta sutartimi įrodinėjamos vykdytos žemės ūkio veiklos jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, t. y. gyvulių tikrinimo aktai, pagal kuriuos matyti, kad nuo 2009 m. birželio mėnesio dalis (nedidelė) bandoje buvusių gyvulių ir 2010 metais yra registruota A. A. E. vardu, neįrodo, kad tikrinamuoju laikotarpiu veikla buvo vykdoma pagal jungtinės veiklos sutartį, kaip ir tai, kad ES išmokoms gauti pareiškėja nurodė deklaravusi A. A. E. priklausančią žemę, nes tokio pobūdžio išmokos yra skiriamos faktiniam žemės naudotojui, kuris turi galimybę deklaruoti ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais pagrindais naudojamas žemės naudmenas.

Teigė, kad nors pateiktoje sutartyje žemės valdų valdytoju įvardijamas A. A. E., t. y. jis pripažįstamas asmeniu, kuris atstovaus jungtinės veiklos dalyvių interesams, tačiau pagal inspekcijos surinktus duomenis nustatyta, kad žemės ūkio produkciją (tiek pieną, tiek gyvulius) savo vardu realizuodavo būtent pareiškėja. Pagal inspekcijos duomenų bazę „Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma“ nustatyta, kad A. A. E. aktualiuoju laikotarpiu žemės ūkio pajamų nėra gavęs, išskyrus 2009 metais gautas 7 096,38 Lt pajamas iš žemės ūkio veiklos. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktos informacijos nustatyta, kad A. A. E. vardu bandoje Nr. 115205000110 nuo 2009 m. birželio 10 d. registruota 17 gyvulių (galvijų) (kaip atvykę iš pareiškėjos), 7 iš šių gyvulių laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo paskersti (dėl to minėtas asmuo ir gavo žemės ūkio pajamų), taip pat minėto asmens vardu nuo 2009 m. liepos 13 d. registruoti 3 gyvuliai, gimę šioje bandoje. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis apie A. A. E. įneštus žemės sklypus, matyti, kad dalis pareiškėjos nurodytų sklypų jungtinės veiklos sutarties sudarymo dieną A. A. E. nepriklausė nuosavybės teise, t. y. 5,3 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal VĮ Registrų centro užfiksuotus duomenis buvo įsigytas pagal 2008 m. spalio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-5122 bei 2008 m. spalio 15 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 237-55, o 9,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ir 2 ha miško paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), A. A. E. paveldėjo pagal 2008 m. sausio 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą.

Teigė, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas nustato atitinkamus reikalavimus ūkininkams, veiklą vykdantiems kartu su kitais asmenimis (partneriais), t. y. tai turi būti tinkamai įregistruota Ūkininkų ūkių registre, tačiau iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo vystymo centro pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjos ūkis registruotas 2005 m. birželio 14 d. (veikla – pieninių galvijų auginimas), ūkyje registruotų partnerių nėra ir nebuvo. Pagal minėtos institucijos pateiktą informaciją nustatyta, kad pareiškėja buvo registruota ūkininko A. A. E. partnere Ūkininkų ūkių registre nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d. (ūkio kodas (duomenys neskelbtini)). Minėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai ir jos nurodomam partneriui buvo žinomi norminių aktų reikalavimai, t. y. esant partnerystės santykiams, reikalavimas juos teisės aktų nustatyta tvarka registruoti.

Pažymėjo, kad iš patikrinimo akte pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėja yra pateikusi 2007 ir 2008 metų metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose atitinkamai deklaravo 172 801,95 Lt ir 241 656,88 Lt pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, 2006 ir 2009 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateiktos, pareiškėjos nurodomas partneris nėra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos. Nors pareiškėja nurodė, kad pieno kvota buvo registruota abiejų vardu, tačiau pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2011 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1S-18517 pateiktą informaciją, Kvotos administravimo informacinės sistemos duomenimis, A. A. E. nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pieno gamybos kvotos neturėjo.

Atsakovas konstatavo, kad tiek Komisija, tiek inspekcija per mokestinį patikrinimą bei priimdamos sprendimą pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateikta 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma, o buvo pateikta tik siekiant sudaryti formalaus pobūdžio pagrindą jos gautas pajamas iš ekonominės veiklos padalyti su nurodomu veiklos partneriu, siekiant išvengti pajamų ribos, nuo kurios jai atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoja. Tai, kad tokio pobūdžio sutartis nebuvo sudaryta ir vykdoma, iš dalies patvirtina ne tik tai, kad pareiškėjos jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai nebuvo įregistruoti, kaip to reikalauja norminiai aktai, bet ir tai, kad mokestinio tyrimo metu inspekcijai pateiktame paaiškinime pareiškėja nurodė, kad ji yra pateikusi visus dokumentus, kitų dokumentų neturi, nors tik po mokestinio tyrimo ji pateikė 2006 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į tai bei remiantis informacija, gauta iš ūkio subjektų, kuriems pareiškėja realizuodavo žemės ūkio produkciją, patikrinimo metu pagrįstai jos iš žemės ūkio veiklos 2006 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. gautos 615 835,84 Lt pajamos priskirtos ekonominės žemės ūkio veiklos pajamoms. 2006 metų spalio mėnesį pareiškėjos bendra atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt, todėl, pagal PVM įstatymo 92 straipsnio nuostatas, ji turėjo skaičiuoti ir mokėti PVM nuo 2006 metų spalio mėnesio. Pareiškėja nepateikė prašymo registruoti ją PVM mokėtoja, todėl Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi PVM įstatymo 71, 92 straipsniais, 123 straipsnio 1, 3 dalimis bei MAĮ 96 straipsnio dalies 2 punktu, pagrįstai papildomai apskaičiavo 75 718 Lt PVM ir 32 006 Lt PVM delspinigių. Priimant sprendimą pareiškėjai pagrįstai paskirta 10 procentų PVM bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos I. A. B. skundą atmetė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja tiek skunde Komisijai, tiek teismui akcentuoja A. A. E. bendrai žemės ūkio veiklai įneštus žemės sklypus, gamyklinius pastatus (fermas), žemės ūkio techniką (traktorių, šienapjovę, kultivatorių ir pan.), gyvulius. Dėl šių argumentų teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nagrinėjamai ginčo situacijai, t. y. prievolei mokėti PVM, svarbu yra ne tai, kaip pajamos iš vykdomos ekonominės veiklos yra uždirbamos (kokias priemones naudojant ir pan.), o kada jos per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100 000 Lt ribą. Teismas akcentavo, jog iš objektyvių byloje surinktų įrodymų, gautų iš pareiškėjos pagamintos produkcijos pirkėjų, nustatyta, kad būtent pareiškėja 2006 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gavo 615 835,84 Lt pajamų, kurios 2006 m. spalio mėnesį viršijo 100 000 Lt ribą, o pareiškėjos ir A. A. E. 2006 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurią pajamas iš bendros žemės ūkio veiklos gauna pareiškėja ir A. A. E. lygiomis dalimis, nepatvirtina fakto, kad pajamas jie tikrai lygiomis dalimis ir dalijosi. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pareiškėja pusės gautų pinigų nepervedė A. A. E.. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. A. E. parodė, kad pareiškėja pasirašydavo, kad atiduoda pieną, todėl pinigus už pieną pervesdavo jai į sąskaitą. Sutartį su AB „Žemaitijos pienas“ buvo pasirašiusi pareiškėja savo vardu. Liudytojas į klausimą, kodėl jis pats savo vardu nesudarė sutarties su AB „Žemaitijos pienas“, negalėjo atsakyti.

Teismas pažymėjo, kad Ūkininko ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2008 m. kovo 1 d.) 2 str. 1 dalis nustatė, kad ūkininkas – tai fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai – fiziniai asmenys (ūkininko sutuoktinis, pilnamečiai šeimos nariai ar kiti fiziniai asmenys), kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Pagal minėto straipsnio 4 dalį žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Įstatymo 6 str. 1 dalyje nurodyta, kad ūkis turi būti įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai nurodyta: 1) jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo data; 2) partnerių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta; 3) partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę; 4) asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu.

Teismo vertinimu, iš nurodytų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad ūkininko veiklą reglamentuojantys norminiai aktai nustatė reikalavimą ūkininkams, veiklą vykdantiems kartu su kitais asmenimis (partneriais), apie tai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre. Teismas akcentavo, jog pagal VĮ Žemės ūkio informacijos kaimo vystymo centro pateiktą informaciją, pareiškėjos ūkis registruotas 2005 m. birželio 14 d. ir jame registruotų partnerių nėra ir nebuvo. Nustatyta, kad pareiškėja buvo registruota ūkininko A. A. E. partnere Ūkininkų ūkių registre nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos nurodoma 2006 m. rugpjūčio 29 d. sutartis minėtame registre nebuvo registruota. Nustatyta, kad pareiškėja mokestinio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas 2010 m. spalio 14 d. ir baigtas 2010 m. gruodžio 6 d., 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veikos (partnerystės) sutarties mokestinį patikrinimą atliekančiai Klaipėdos AVMI nepateikė, o ją pateikė tik su 2011 m. sausio 11 d. skundu dėl Klaipėdos AVMI 2010 m. gruodžio 16 d. pranešimo Nr. AB13-47 apie atliktą mokestinį tyrimą. Teismas pabrėžė, jog iš 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjos paaiškinimo vietos mokesčių administratoriui matyti, kad ji su A. A. E. dirba kartu Gedrimų fermoje, jų gyvuliai registruoti tuo pačiu bandos numeriu, pienas laikomas viename šaldytuve, todėl gautas pajamas pasidalija. Be to, pažymėjo, kad visus dokumentus mokesčių administratoriui pristatė ir daugiau jų neturi. Apie 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pareiškėja paaiškinime nieko nenurodė, net neužsiminė, kad tokia sutartis yra sudaryta, tuo labiau ji nebuvo pateikta.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nebuvo įregistruota Ūkininkų ūkių registre, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai, pajamos už parduotą produkciją mokėtos tiesiogiai pareiškėjai, teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. A. E. taip pat patvirtino, kad pinigai buvo pervedami į pareiškėjos sąskaitą, darytina išvada, kad tiek mokesčių administratorių, tiek Komisijos išvada, jog 2006 m. rugpjūčio 29 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis neįrodo, kad A. A. E. 2006 – 2009 m. buvo pareiškėjos veiklos partneris ir kad minėta sutartis 2006 – 2009 m. realiai buvo vykdoma. Teismo vertinimu, pateikti į bylą pareiškėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. – 2011 m. spalio 21 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašai nepaneigia išvados, kad būtent pareiškėjos pajamos iš žemės ūkio veiklos 2006 m. spalio mėnesį viršijo 100 000 Lt ir dėl to jai atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoja, skaičiuoti ir mokėti PVM ir neįrodo partnerystės sutarties pagrindu patirtų išlaidų, susijusių su gamyba, dengimo. Be to, šios sąskaitos buvo pateiktos ir mokesčių administratoriui ir jo įvertintos.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo aiškinosi ir išsamiai sprendimuose išanalizavo, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nustatant, ar pajamos iš vykdytos ekonominės žemės ūkio veiklos buvo gautos ne vien pareiškėjos. Teismo nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pajamas, viršijančias 100 000 Lt, gavo būtent pareiškėja. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Klaipėdos AVMI 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (6.5)-42, VMI prie LR FM 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas Nr. 68-110 bei 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas Nr. S-249(7-208/2011) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį patikrinimą dėl PVM prievolės I. A. B. ir A. A. E. bendros ūkinės veiklos – jungtinės veiklos (partnerystės) – pagrindu gautų pajamų pagrindo nėra, taigi pareiškėjos skundas atmestinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė, jog, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų, tik atkartojo atsakovo sprendime ir atsiliepime išdėstytą poziciją, visiškai nesiimdamas pareigos pateiktus įrodymus ištirti savarankiškai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinis ginčas byloje yra kilęs dėl fakto ar pareiškėjos pajamos per paskutinius 12 mėnesių, t. y. 2006 m. spalio mėn. viršijo 100 000 Lt ribą, ir ar pareiškėja, įvykus šiam juridiniam faktui, vadovaudamasi PVM įstatymo 71 straipsnio nuotatomis, privalėjo registruotis PVM mokėtojų registre, deklaruoti bei sumokėti PVM nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjos 2006 – 2009 m. gautos pajamų sumos (615835,84 Lt), tačiau, pareiškėjos nuomone, visos 2006 – 2009 m. gautos jos pajamos turėtų būti dalijamos pusiau su A. A. E., kadangi, anot pareiškėjos, ji su juo nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. vykdė žemės ūkio veiklą jungtinės veiklos pagrindais pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės sutartį). Todėl, pasak pareiškėjos, atliekant mokestinį patikrinimą, turėjo būti įvertinamos ne tik jos pajamos, bet ir A. A. E. pajamos, ir tik įvertinus abiejų kartu gautas pajamas privalėjo būti nuspręsta, ar jai atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoja.

Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis).

ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo teismo procesinio sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz. bylas Nr. 18390/91 ir Nr. 18064/91 Ruiz Torija v.

Spain and Hiro Balani v. Spain). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr.pvz. bylą Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands). Pažymėtina, jog kaip matyti iš mokestinio ginčo metu priimtų ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų bei pirmosios instancijos teismo sprendimų, viso mokestinio ginčo metu buvo detaliai išanalizuoti tiek pareiškėjo apmokestinimo teisiniai pagrindai (PVM įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio ir 92 straipsnio 1 dalies nuostatos), tiek ir nuodugniai ištirtos faktinės pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba kad jame nėra atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis).

Papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės sutinka su ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų bei pirmosios instancijos teismo sprendimais, kuriais buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjui sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas. Akcentuotina, jog nors apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiėmė pareigos byloje pateiktus įrodymus ištirti savarankiškai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog, priešingai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas ir galimai kartu su pareiškėja bendrą veiklą vykdęs asmuo – A. A. E., kuris patvirtino, jog visos pajamos už realizuotą produkciją buvo mokėtos tiesiogiai pareiškėjai (pervedamos į pareiškėjos sąskaitą), o pats A. A. E. jokių sutarčių su produkcijos pirkėjais (AB „Žemaitijos pienas“) nebuvo pasirašęs (b. l. 100 – 101). Byloje nėra pateikta ir jokių objektyvių įrodymų, jog gautas pajamas pareiškėja dalinosi kartu su A. A. E., kaip galimu savo veiklos partneriu, šios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 100). Pažymėtina ir tai, jog pagal VĮ „Žemės ūkio informacijos kaimo vystymo centras“ pateiktą informaciją (mok. byla, t. I, b. l. 61) pareiškėjos ūkininko ūkis buvo įregistruotas 2005 m. birželio 14 d. ir jame oficialiai registruotų partnerių ir/ar sudarytų partnerystės sutarčių su kitais asmenimis mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu registruota nebuvo, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, tokie duomenys privalo būti pateikiami Ūkininkų ūkių registrui. Teisėjų kolegijos nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjos I. A. B. pajamos negali būti pripažintos bendros (jungtinės) ūkinės veiklos kartu su A. A. E. vykdymo metu gautomis pajamomis.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjos ginčijami sprendimai, kuriais buvo patvirtinta jos prievolė sumokėti į biudžetą 75718 Lt PVM, 32006 Lt PVM delspinigių ir 7572 Lt PVM baudą yra teisėti ir pagrįsti, o pagrindų tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas