13269b67-e2a8-43da-ae73-16bebc078299 · Kauno apylinkės teismas

?N U T A R T I S Byla Nr. TS-103-946/2021 Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00602-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. balandžio 29 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. R. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-177 netaikyti nuteistajam R.

R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : Nuteistasis R. R. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimÄ Nr. 95-177 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ arba įpareigoti KomisijÄ nekokybiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtÄ klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Skunde nuteistasis nurodė, jog jis atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2023 m. rugsėjo 19 d. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemos rizikos grupėje ir sudaro 35 balus, drausminių nuobaudų neturi, yra daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, besargybiniame bÅ«ryje. Visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas yra įvykdęs. Komisijos nutarimas privalo bÅ«ti motyvuotu, o skundžiamo Komisijos nutarimo motyvuotu pavadinti negalima jokiomis aplinkybėmis - apraÅ¡omojoje nutarimo dalyje pateikiami vien tik jį teigiamai charakterizuojantys faktai, jokių motyvų netaikyti jam lygtinio paleidimo pateikta nėra, skundžiamame nutarime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, o iÅ¡ karto po apraÅ¡omosios dalies eina „siurprizinė“ rezoliucija lygtinio paleidimo jam netaikyti.

Komisija yra įpareigota pateikti įrodymus, jog kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų ir, savaime suprantama, tai suponuoja pareigÄ Å¡iuos minimalius kriterijus aiÅ¡kiai įvardinti. PrieÅ¡ingu atveju teisėtų lÅ«kesčių pažeidimas yra akivaizdus, taigi skundžiamas nutarimas tampa deliktu. Komisija yra saistoma ir savo pačios anksčiau pateiktos rekomendacijos-jeigu 2020 m. spalio 22 d. nutarimu Komisija pateikė jam rekomendacijas socialinei reabilitacijai ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, o aÅ¡ visas Å¡ias Komisijos rekomendacijas pilnai įvykdė (kÄ Komisija pati pripažino), tai verdiktas netaikyti jam lygtinio paleidimo gali bÅ«ti priimtas tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms ir privalo bÅ«ti labai racionaliai argumentuotas.

PrieÅ¡ingu atveju yra pagrindas kalbėti apie korupcinį Komisijai suteiktų įgaliojimų suvokimÄ , įgaliojimų traktavimÄ esant subjektine teise. Skundžiamo Komisijos nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje plačiai iÅ¡dėstytos jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, kas neturi absoliučiai jokio sÄ ryÅ¡io su Komisijos nagrinėjamu klausimu, taip pat akcentuojami ankstesni nuteisimo faktai, bausmės, kurias jis yra pilnai atlikęs. Teisės į beÅ¡aliÅ¡kÄ klausimo nagrinėjimÄ aspektu toks skundžiamo nutarimo formulavimas ir informacijos Komisijai pateikimas yra nepriimtinas kategoriÅ¡kai, nes akivaizdžiai negatyviai įtakoja Komisijos beÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Komisija nėra bausmę vykdančia institucija, todėl perteklinė informacija Komisijai ne tik nėra reikalinga, bet ir žalinga, nes formuoja iÅ¡ankstinę nuomonę, taip darydama negatyviÄ Ä¯takÄ beÅ¡aliÅ¡kumui. Skunde tai pat nurodoma, kad priekaiÅ¡tų nusipelno ir skundžiamos nutarties formavimo stilius, kuomet po apraÅ¡omosios dalies faktų nėra pateikiama motyvuojamoji dalis, o iÅ¡ karto pateikiamas rezoliucinis verdiktas netaikyti lygtinio paleidimo. Tokiu atveju, po rezoliucinio verdikto einantis tekstas jau nebegali bÅ«ti laikomas motyvuojamÄ ja dalimi, o yra Komisijos pasiteisinimas, kuriuo jau po fakto mėginama pateisinti Komisijos nutarimÄ lygtinio paleidimo jam netaikyti.

Be to, skundžiamame nutarime pateikusi iÅ¡nykusias drausmines nuobaudas, ankstesnių nuteisimų faktus, nusikaltimo, už kurį Å¡iuo metu atlieku bausmę, fabulÄ ir iÅ¡vedžiojimus, kaip vienas iÅ¡ priežasčių netaikyti jam lygtinio paleidimo, Komisija tiesiogiai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ , kas yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu, nes negalioja joks aktas prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tai, kad per aÅ¡tuonis bausmės atlikimo metus jis vos keletÄ kartų padarė drausmės pažeidimus, veikiau turėtų bÅ«ti traktuojama kaip jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o ne prieÅ¡ingai.

Statiniai kriminogeniniai veiksniai iÅ¡nyks tik praėjus 5 metams po bausmės atlikimo, taigi nuo jo valios visiÅ¡kai nepriklauso. Komisija privalėjo aiÅ¡kiai ir tiksliai įvardinti kokie lygtinio paleidimo kriterijai jam yra taikomi bei motyvuotai įrodyti, jei jis Å¡ių reikalavimų kartais neatitiktų, o to nepadarius, skundžiamas Komisijos nutarimas vertintinas esantis atvirai korupciniu skatinimu ieÅ¡koti įstatyme nenumatytų „kriterijų“, kurie pakeistų nemotyvuotÄ ir akivaizdžiai subjektyviÄ Komisijos nuomonę.

Skundas atmestinas. Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 95-177 nutarta netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , motyvuojant tuo, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis aÅ¡tuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iÅ¡ jų Å¡eÅ¡is kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinis pažeidimas fiksuotas 2020 m. liepos 14 d., ir nors Å¡iuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ nesistengė elgtis nepriekaiÅ¡tingai, net ir bÅ«damas laisves atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi.

Nuteistojo elgesys viso bausmes atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtakÄ nuteistojo elgesiui - tai kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teises pažeidimų modelis, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, turi skolų, ieÅ¡kinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ : buvo arba yra įtakojamas asocialios grupes, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankami problemų identifikavimo įgÅ«džiai, nepakankami problemų sprendimo įgÅ«džiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, bÅ«dingas konkretus / nelankstus mÄ stymas, nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiÅ«ros / apribojimų pažeidimai).

Nuteistasis ankščiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir polinkį nusikalsti. Kaltės dėl dabartinio nusikaltimo nepripažįsta bei menkina savo indėlį į nusikalstamÄ veikÄ ir ieÅ¡kojo elgesį pateisinančių aplinkybių, tai rodo, kad nuteistasis nėra nuoÅ¡irdus ir bausmes atlikimo metu iÅ¡vadų nepadarė, neiÅ¡gyvena dėl padaryto nusikaltimo. Komisija taip pat pažymi, kad nuteistasis Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisves atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Vien tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Å iaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 10 m. laisvės atėmimo. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 6 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienÄ , t. y. 2021 m. kovo 18 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas. Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. R. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , atitinkanti 59 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti ir nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ pataisos namuose, kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytÄ rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ jo kriminogeniniams veiksniams.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R.

R. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), anksčiau ne kartÄ buvo teistas, tačiau ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė – nuteistasis ir toliau demonstravo aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų, ir Å¡ios aplinkybės, pagrįstai nurodoma Komisijos nutarime, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

Ir nors nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo kriminalinė bei smurtinio elgesio istorija ir tai, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis yra vieni iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ . Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, jam yra suteikta teisės vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, už gerÄ elgesį, stropų darbÄ ir mokymÄ si, dalyvavimÄ renginiuose paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog R. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiÅ¡kia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaiÅ¡tingai.

PrieÅ¡ingai - nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ net aÅ¡tuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin Å¡iurkščius pažeidimus (vartojo alkoholinius gėrimus, pas nuteistÄ jį buvo rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas ), už kÄ jam buvo skirtos Å¡eÅ¡ios drausminės nuobaudos - ir kaip visiÅ¡kai teisingai nurodoma Komisijos nutarime, Å¡ios aplinkybės itin neigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimÄ , nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų.

Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje iÅ¡vadų nepadarė ir buvo ne kartÄ nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimÄ , taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad nuteistasis jau Å¡iuo metu gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvÅ«s pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovÅ«s, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pritartina Komisijos nutarime nurodytiems argumentams, jog abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. R. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ : buvo arba yra įtakojamas asocialios grupes, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankami problemų identifikavimo įgÅ«džiai, nepakankami problemų sprendimo įgÅ«džiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, bÅ«dingas konkretus/nelankstus mÄ stymas, nepakankamas nuteistojo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai) ir jau anksčiau minėti nuteistojo kriminalinė bei smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis bei smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , taip pat Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis dėl nusikaltimo kaltės nepripažįsta, racionalizuoja savo veiksmus bei minimalizuoja nusikalstamo elgesio pasekmes; kalbėdamas apie save yra linkęs iÅ¡skirti teigiamus savo bÅ«do bruožus, tačiau neįvardina neigiamų; nenumato kÄ reiktų savyje keisti, kad nekartotų nusikalstamo elgesio; vertindamas save kaip asmenybę, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, taip pat nėra linkęs sureikÅ¡minti netinkamų savo poelgių, juos vertina pavirÅ¡utiniÅ¡kai; bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio gana greitai praranda savitvardÄ dėl mažareikÅ¡mių priežasčių bei gali panaudoti fizinį smurtÄ aplinkinių atžvilgiu; savianalizė bei situacijos analizė gana pavirÅ¡utiniÅ¡ka, Å¡iuo metu nemano susiduriantis su kokiais nors sunkumais, nes galvoja, jog jau visus sunkumus yra iÅ¡sprendęs; priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų problemas neigia, nors didžiÄ jÄ dalį nusikaltimų įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o atlikdamas bausmę net keturis kartus buvo baustas už psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ ; yra linkęs neigti kylančias problemas arba vengti jų sprendimo, tikėdamasis, kad laikas viskÄ iÅ¡spręs;

Å¡iuo metu savo nusikalstamo elgesio pasekmes geba įvertinti tik sau pačiam, trÅ«ksta empatijos jausmo nukentėjusio asmens atžvilgiu; yra pernelyg linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, o taip pat aplinkinius vertina stereotipiÅ¡kai ir pernelyg greitai daro iÅ¡vadas; stebimos nuteistojo nuostatos, palaikančios nusikalstamÄ elgesį - kaltės dėl nusikaltimo nepripažįsta bei menkina savo indėlį į nusikalstamÄ veikÄ ir ieÅ¡ko savo elgesį pateisinančių aplinkybių; dviprasmiÅ¡kai vertina jo atžvilgiu taikomÄ priežiÅ«rÄ ir bendradarbiauja su darbuotojais tik tada, kai tas bendradarbiavimas gali suteikti jam kokios nors naudos nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatyta vidutinė, o ne kaip nuteistojo skunde nurodoma žema, 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir Å¡iÄ rizikÄ sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 34 svertiniai balai, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R.

R. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad Komisijos nutarime, kurios turinys ir forma atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ .

Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl išdėstyto nuteistojo R. R. skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-177 netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. R. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-177 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis