2025-06-04 Nr. AB-9858-3-61-3-07128-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2002-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07128-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 24S251679 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 m.).

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui paremta netinkamu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) aplinkybių vertinimu dėl pareiškėjo santykių su (duomenys neskelbtini), jo požiūriu į (duomenys neskelbtini), taip pat nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas akcentavo, kad teisme nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir dėl 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Byloje skundžiamas Sprendimas yra susijęs su minėtais sprendimais, ir, jei išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui bus pripažinta neteisėta, Sprendimas nagrinėjamoje byloje neteks faktinio pagrindo.

2.2. Pareiškėjas neginčijo, kad 2002–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) techniniu direktoriumi, tačiau Bendrovė yra civilinė, komercinė, joje nėra ir nebuvo (duomenys neskelbtini) valstybės kapitalo, pagrindiniai klientai yra privačios įmonės. VSD akcentuotos (duomenys neskelbtini) bendrovės buvo mažareikšmiai klientai, sandoriai su jomis sudaryti iki 2019 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kvestionavo, ar (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų priežiūros institucijų atliekamas viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų mokumo ir kvalifikacijos tikrinimas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Bendradarbiavimas su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais (duomenys neskelbtini) buvo priverstinis, vyko iki 2010 metų, t. y. prieš (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) tuomet turėjo kitą funkciją nei šiuo metu, todėl toks bendradarbiavimas negali patvirtinti galimos grėsmės Lietuvai.

2.3. Pareiškėjas siekia savo itin kvalifikuotą veiklą perkelti į Lietuvą ir Europos Sąjungą (toliau – ir ES), Lietuvoje įsteigė įmonę, kurios veikla taip pat susijusi su interneto ryšio paslaugomis, pareiškėjai nutraukė veiklą (duomenys neskelbtini), siekia nutraukti visus ryšius su (duomenys neskelbtini), perkelti į Lietuvą savo šeimą. Grėsmė valstybės saugumui nustatyta atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, todėl yra formali. Pareiškėjas ir jo šeima (duomenys neskelbtini) gali būti persekiojami dėl jų pozicijos režimo atžvilgiu. Jokių Lietuvos ar ES migracinių procedūrų pareiškėjas nėra pažeidęs, paskutinius metus praleido Lietuvoje, kuri buvo ir yra jo nuolatinių ekonominių ir gyvenimo interesų vieta (pareiškėjas dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas). Sprendimas pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Sprendime neįvertinta, kad pareiškėjas yra Lietuvoje veikiančios bendrovės steigėjas, akcininkas ir darbuotojas, bendrovė sukuria darbo vietas Lietuvos piliečiams, veikia pelningai, moka ženklius mokesčius.

2.4. Sprendime nurodytas draudimo atvykti terminas yra maksimalus, neproporcingas, nes lems visišką pareiškėjo ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva praradimą. Lietuvoje yra pareiškėjo verslas, todėl draudimas atvykti yra perteklinis. Prašė Sprendimą panaikinti arba sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvą terminą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendimas priimtas įvertinus VSD poziciją (išvadą) dėl pareiškėjo grėsmės valstybei. Pareiškėjo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) institucijų mažos dalies Bendrovės „klientūroje“, dėl Bendrovei netaikomų ES sankcijų, dėl pareiškėjo tikslų Lietuvoje ir politinių pažiūrų, nepaneigia nustatytų pareiškėjo ryšių. Pareiškėjas neneigė, kad jis buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais, o nuo 2010 m. šios pareigos perėjo specialiai šiam darbui priimtam darbuotojui. Tai reiškia, kad pareiškėjas palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini), kuri yra pavaldi (duomenys neskelbtini) skaitmeninės plėtros ir žiniasklaidos ministerijai ir yra atsakinga už ryšių, technologijų ir žiniasklaidos reguliavimą, o taip pat kontroliuoja duomenų apsaugą ir radijo dažnių tarnybą. Toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

4.2. Pareiškėjo lojalumas (duomenys neskelbtini) nėra paneigtas. Pareiškėjas periodiškai kerta Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sieną, o tai kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su juo kontaktus. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika (Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametis vaikas, pareiškėjas turi verslą) nėra labiau reikšmingi nei Lietuvos nacionalinis saugumas.

4.3. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. išvyko iš Lietuvos, o jo sutuoktinė ir vaikas neturi galiojančių leidimų gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo verslo reikalai gali būti tvarkomi per nuotolį arba per įgaliotus asmenis, be to, Sprendime nustatytas ne maksimalus draudimo atvykti terminas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. VSD prašė atsiliepimą, pateiktą kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje dėl Migracijos departamento sprendimų, laikyti atsiliepimu šioje byloje, kadangi kitoje byloje ginčyti Migracijos departamento sprendimai ir šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimti tuo pačiu pagrindu – dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės dalyvis ir vadovas ar akcininkas. Migracijos departamentas priėmė 2024 m. spalio 27 d. sprendimą – panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (toliau – ir 2024 m. spalio 27 d. sprendimas), 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas). Nurodyti sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti (kelia grėsmę) valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 29 d. priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 m.), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla 2025 m. kovo 3 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4273-402/2025 pagal pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas minėtoje administracinėje byloje 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1511-575/2025 teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kadangi išnagrinėtoje administracinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kurie yra proceso šalimis šioje administracinėje byloje, minėtame teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1511-575/2025 konstatavo, jog pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

9. Migracijos departamento Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ši išvada patvirtinta įsiteisėjusiame teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartyje, tokia išvada laikytina prejudiciniu faktu, kuris nagrinėjamoje byloje iš naujo neįrodinėjamas (ABTĮ 57 str. 2 d.). Todėl, teismo vertinimu, Sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Vertindamas draudimo atvykti termino proporcingumą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 5, 37 ir 38.3 ir 39 punktais. Teismas pažymėjo, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, tačiau gali būti nustatomi kitokie draudimo laikotarpiai, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl visuotinai žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, užsieniečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių būti išnaudotiems (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, Sprendime nustatytas 5 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga priemone, nes valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Todėl pareiškėjo prašymas dėl Sprendime nustatyto termino, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką, sutrumpinimo negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Taigi, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei Migracijos departamento Sprendimą panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

13.1. Į skundžiamą atsakovo ir teismo sprendimus perkeltoje VSD išvadoje remiamasi iš konteksto ištrauktais faktais, joje iškreiptas bendras tiek pareiškėjo, tiek su juo susijusios įmonės profilis. VSD pažymoje išrinktos antraeilės aplinkybės, kurios pateiktos kaip esminės, lemiančios pareiškėjo darbinės / profesinės veiklos vertinimą. VSD išvada apie grėsmę paremta tik hipotetiniais teiginiais, VSD nenurodė nei vieno pareiškėjo veiksmo, kuriuo jis savo valia siektų būti lojalus (duomenys neskelbtini) režimui arba veiktų prieš Lietuvą ar jos sąjungininkes.

13.2. Kitoje byloje prejudicinis faktas nustatytas dėl pareiškėjo pavojingumo buvimo, o ne dėl draudimo atvykti į Lietuvą reikalingumo ir proporcingumo. Būtent šioje byloje reikia atskirai įvertinti pareiškėjo pavojingumo lygį uždraudimo jam atvykti poreikio kontekste. Pareiškėjui buvo uždrausta atvykti atskiru administraciniu aktu, todėl šio akto teisėtumas privalo būti patikrintas teismo iš esmės, atsižvelgiant į nustatytą prejudicinį faktą, tačiau nepagrįstai neišplečiant prejudicinio fakto taikymo visai bylai.

13.3. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus (be kita ko, kad Bendrovė yra civilinė, komercinė įmonė, jos klientai yra privatūs asmenys, o VSD nurodyti klientai, pareiškėjo teigimu, buvo „mažareikšmiai“, VSD nurodyti viešieji pirkimai vyko iki (duomenys neskelbtini), o VSD aptartas funkcijas pareiškėjas vykdė prieš 14 m., esant kitai geopolitinei situacijai, taip pat aplinkybes dėl Lietuvoje sukurtų šeiminių, socialinių, ekonominių aplinkybių) ir pažymi, kad Migracijos departamentas privalėjo atlikti išsamų patikrinimą, o ne remtis vien tik VSD pateikta informacija.

13.4. Pareiškėjo atsakymai į atsakovo pateikto klausimyno klausimus dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) patvirtina jo poziciją. Ši aplinkybė turi daryti įtaką sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pavojingumo nacionaliniam saugumui bei draudimui atvykti į Lietuvą. Užsieniečių pavojaus nacionalinio saugumo bylose neužtenka nustatyti, kad pareiškėjas dirbo komercinėje (duomenys neskelbtini) įmonėje, vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamoje byloje kitos aplinkybės (duomenys neskelbtini) ir kitų grėsmę nurodančiu faktų nebuvimas patvirtina, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad pareiškėjas dirbo su agresyviu režimu sietinose institucijose, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Į tai privalo būti atsižvelgiama vertinant draudimo atvykti klausimą.

13.5. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko pačioje (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje dirbo savo įmonėje, pareiškėjas yra vienas iš trijų Lietuvos bendrovės, kurioje dirba 6 darbuotojai, akcininkų. 2023 m. bendrovė turėjo apie 700 000 Eur apyvartą, skolų neturėjo, sąžiningai moka mokesčius. Tiek atsakovas, tiek teismas pareiškėjo ryšius įvertino formaliai. Net ir nesant galimybei pareiškėjui su šeima gyventi Lietuvoje (neturint draudimo gyventi), jam turi būti suteikta galimybė trumpalaikiams apsilankymams Lietuvoje, suteikiant prieigą prie savo verslo palaikymo ar jo perkėlimo iš Lietuvos. Pareiškėjas neapėjo ir nebandė apeiti ES ar nacionalinės teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Lietuva, kurioje pareiškėjas teisėtai gyveno, buvo ir yra jo nuolatinių ekonominių ir gyvenimo interesų vieta. Pareiškėjas dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas Lietuvoje. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo šeimos ryšį su Lietuva ir Šengeno erdve, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pažeidė EŽTT praktikoje suformuluotas principines nuostatas dėl teises į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Šių ir kitų aplinkybių Migracijos departamentas tinkamai nevertino.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Nei Migracijos departamento, nei VSD išvadose nėra neigiama Bendrovės veikos kryptis, kapitalas, ar asociacijos apibrėžtis. Tačiau Bendrovės ryšių su stambiausiais ir pagrindiniais (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų operatoriais, pareiškėjas nepaneigė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (duomenys neskelbtini), nepaneigia nustatytų ir nenuginčijamų ryšių buvimą. Be to, pats pareiškėjas skunde patvirtina VSD nurodytas aplinkybes, kad Bendrovės vienas iš klientais buvo VSD akcentuotos bendrovės.

15.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. administracinėje byloje Nr. eA-2597-552/2024 priėmė prejudicinę reikšmę turinčią nutartį, kurioje taip pat buvo vertinama buvusio Bendrovės darbuotojo grėsmė Lietuvai dėl jo darbo ryšių.

15.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio pateikė prašymą dėl nagrinėjamos bylos stabdymo, motyvuodamas tuo, kad administracinėje byloje Nr. eI2-4273-402/2025 nagrinėjamas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo jam buvo atsiakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o sprendimas minėtoje byloje gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas bando paneigti savo anksčiau teiktus teiginius ir prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, motyvaciją.

15.4. Pareiškėjas skunde neneigia VSD nurodytų aplinkybių, be kita ko, kad nuolat, t. y. 8 metus (nuo 2002 m. iki 2010 m.) palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini), kuri yra pavaldi (duomenys neskelbtini) valdžiai, o toks nuolatinis Bendrovės bendravimas su (duomenys neskelbtini) institucijomis vyko ir toliau. Toks ilgametis pareiškėjo bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) valdžiai pavaldžia institucija suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

15.5. Išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui buvo padaryta ne jo politinių pažiūrų pagrindu, bet atsižvelgus į jo darbinius ryšius. Pareiškėjo klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtu. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jos pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

15.6. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, kurie atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą bei remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, nėra labiau reikšmingos nei Lietuvos nacionalinis saugumas. Vien tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ir ateityje. Be to, pareiškėjas periodiška kerta (duomenys neskelbtini) sieną, o tokie dažni vykimai, nepriklausomai nuo priežasčių, kelia papildomas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti su ja kontaktus. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas šiuo metu neturi galiojančiu leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjo pažeidžiamumo, nulemto jo elgesio, pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.

15.7. Pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena tik nuo 2022 m., t. y. iš karto po darbo pabaigos, gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini). Stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini) turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia Sprendimo teisėtumo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. VSD pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams. Sprendimo teisėtumą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl pareiškėjas gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis, o vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 m.), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas, Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus (be kita ko, dėl Bendrovės klientų, sandorių) ir byloje pateiktus įrodymus, byloje nepatvirtina, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybei, nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje, VSD išvada yra nepagrįsta.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-4273-402/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06325-2024-7). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1511-575/2025 konstatavo, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimai, kuriais atsakovas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atsisakė pakeisti galiojusį pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog dėl pareiškėjo darbo Bendrovėje jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-1511-575/2025 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, priešingi apeliacinio skundo argumentai yra formalaus pobūdžio, todėl atmestini.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, ginčo šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei su teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Byloje nustatyta, kad:

23.1. VSD 2024 m. spalio 18 d. raštu Nr. Nr. 19-852(S) (toliau – ir VSD išvada) atsakovui nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl jo darbo Bendrovėje 2002–2022 m. laikotarpiu. VSD pažymėjo, kad Bendrovė užsiima IP tranzito ir specialaus ryšio kanalų teikimu, telefono ryšių paslaugų teikimu. Bendrovė 2016–2019 m. dalyvavo 5 viešuose pirkimuose ir juos laimėjo, aptarnavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), televizijos ir radijo kompaniją (duomenys neskelbtini). Bendrovė, dalyvaudama viešuose konkursuose, dėl patikimumo ir saugumo teikiant paslaugas, turi būti tikrinama atsakingų (duomenys neskelbtini) institucijų. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 19 d. pildytame Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad palaikė ryšius su asmenimis NATO ir ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, pagal veiklos sritis buvo priverstas kreiptis į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pareigos apėmė techninės dokumentacijos, susijusios su ryšių tinklais, paruošimas, dalyvavimas komisijose, įvedant ryšių tinklus į eksploataciją, ir kitos pareigos. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. pildytame Migracijos departamento klausimyne pateikė informaciją, kad 2002–2010 m. dėl savo veiklos buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais (duomenys neskelbtini), pradedant eksploatuoti ryšio sistemas dėl licencijuotų sąlygų vykdymo patikrinimų, radijo dažnių, belaidžių sistemų duomenų perdavimo ir kt., o nuo 2010 m. šios pareigos perėjo specialiai šiam darbui priimtam darbuotojui. VSD nustatė, kad telekomunikacijų operatoriai (duomenys neskelbtini) privalo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), kuri yra viena iš trijų svarbiausių (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų, kuri ne tik užtikrina (duomenys neskelbtini) režimo stabilumą šalies viduje, bet ir tiesiogiai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bei vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą NATO ir ES valstybėse. (Duomenys neskelbtini) aktyviai veikia prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

23.2. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, VSD pateiktą informaciją, geopolitinę situaciją, pareiškėjo ryšius Lietuvoje, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (5 m.) yra proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

26. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino, jog VSD ir Migracijos departamento išvados grindžiamos faktais, kurie yra preziumuojami (t. y. remiamasi prielaidomis), atmestini: sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Nagrinėjamu ginčo atveju VSD savo išvadą grindė faktais (pareiškėjo darbo kilmės šalyje pobūdis, Bendrovės ryšiai, veikla sektoriuje, kuris bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) institucijomis (be kita ko, (duomenys neskelbtini)), kurie vertinti šios įstaigos, kurios vykdomos veiklos pagrindiniai uždaviniai ir yra prognozuoti bei nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, turimos informacijos kontekste. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

27. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas bei VSD atliktas Bendrovės tyrimas yra netinkamas, neišsamus ir nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo ilgametis darbas ir užimtų pareigų lygis (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri vykdo veiklą strateginės reikšmės telekomunikacijų srityje (kuriame įmonės privalo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini)), šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, (duomenys neskelbtini) žvalgybos institucijoms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Iš esmės tapačios išvados išdėstytos ir minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1511-575/2025. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepaneigė VSD išvadoje nurodytų aplinkybių dėl Bendrovės veiklos specifikos, bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) institucijomis ir kitų aplinkybių, kurių vertinimas atsispindi tiek VSD išvadoje, tiek skundžiamame Sprendime. Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis institucijomis, kurių aplinka yra griežtai kontroliuojama žvalgybos tarnybų, todėl (duomenys neskelbtini) institucijoms potencialiai gali siekti verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. nuolat vyko per Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sieną. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

28. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo pažiūras į Rusijos vykdomą karą, Klausimyne pateikti atsakymai, aplinkybė, kad jis dirba, turi šeimą ir nepilnametį vaiką, bei kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, be kita ko, ir fakto dėl pareiškėjo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys režimo (duomenys neskelbtini) jėgos struktūroms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šie argumentai buvo įvertinti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo Sprendime. Atkreiptinas dėmesys, kad migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, t. y. buvo atliktas individualus jo (pareiškėjo) situacijos visapusiškas vertinimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, atmeta priešingus apeliacinio skundo motyvus.

29. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame buvo įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl grėsmės valstybės saugumui asmeniui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, tai, kad nors pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas turi leidimus laikinai gyventi, tačiau jie yra išduoti šeimos susijungimo pagrindu (be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atsakovas informavo, kad šie leidimai yra panaikinti), ir, atsižvelgęs į Tvarkos 5 bei 37 ir 38.3 punktus, punktus, nustatė pareiškėjui 5 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kurį vertino kaip proporcingą. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, todėl pareiškėjui taikomo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu nustatytas 5 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, atitinkantis balansą tarp konstitucinio bendratautinio gėrio, t. y. nacionalinio saugumo, apsaugos ir pareiškėjo, kaip galinčio kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ribojimo.

30. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

31. Be kita ko, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo skundo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ar jų neįvertino, visapusiškai neištyrė rašytinių įrodymų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

33. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

34. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

35. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė