2022-03-09 Nr. AB-10318-3-61-3-05182-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1515-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05182-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. K. K. K. (H. K. K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. K. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. K. K. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36238 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K-2474 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas buvo kariškis ir (duomenys neskelbtini), jį persekiojo (duomenys neskelbtini), jie jį nužudė 2007 metais. Pareiškėjas 2019 metais dalyvavo demonstracijose prieš kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini) – valdžią. (duomenys neskelbtini) nužudė apie 1 000 protestuotojų, sužeidė apie 25 000 jų. Pareiškėjas nebuvo pirmosiose protestuotojų eilėse, todėl nenukentėjo. Jis su broliu padėdavo protestuotojams: tiekė vandenį, maistą, nešė sužeistuosius į saugią vietą. Pareiškėjas 2021 metais sužinojo, kad jo ir jo brolio ieško milicija, nes milicijos atstovai rodė jų pažįstamiems jų nuotraukas, darytas demonstracijoje, klausė apie jų gyvenamąją vietą. Pareiškėjo nuomone, Komisija, nagrinėdama jo skundą dėl Sprendimo, nepasisakė dalies jo argumentų (pvz., nesutikimo su sprendimais išsiųsti jį iš Lietuvos ir uždrausti jam atvykti) ir pažeidė jo teisę būti išklausytam. Pareiškėjas tvirtino, kad jo nurodytos konkrečios individualios aplinkybės sudaro pagrindą suteikti jam pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, juolab kad kilmės šalies informacija patvirtina jo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) patiriamus grasinimus, jiems kylančią grėsmę sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjas. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) vykdomą persekiojimą buvo neišsamus ir su trūkumais, kilmės valstybės informacija nepagrindžia individualaus pobūdžio grėsmės pareiškėjui dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o atliekant tyrimą nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme, jis nebuvo sulaikytas policijos, be to, pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl Sprendimu pagrįstai atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Atsakovas palaikė savo sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir akcentavo tikimybę, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti (tai pagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjui pritaikytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas taip pat laikytinas pagrįstu ir proporcingu. Atsakovas tvirtino, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį buvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas, teisės normos pritaikytos tinkamai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo H. K. K. K. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36238 3 punktą ir išdėstė jį taip: „3. Uždrausti H. K. K. K. (H. K. K. K.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo H. K. K. K. (H. K. K. K.) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2474 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pasienio pareigūnai 2021 m. liepos 27 d. sulaikė aštuonis asmenis, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp jų buvo ir pareiškėjas. Visi sulaikyti asmenys turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

7. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Nurodė, kad kilmės šalyje gyveno rajone, kuris priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeima priklauso (duomenys neskelbtini), todėl tarp jų kyla nesutarimai. (duomenys neskelbtini) nužudė pareiškėjo tėvą. Pareiškėjo šeima nuolat patiria smurtą ir grėsmę, todėl nusprendė išvykti. Į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 27 d., pėsčiomis eidami per mišką.

8. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. apklausoje nurodė, kad iki tėvo nužudymo gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). Priklauso (duomenys neskelbtini) etinei bendruomenei. Gyvena (duomenys neskelbtini) regione, tarp etninių bendruomenių kyla nesutarimų. (duomenys neskelbtini) milicija, priklausanti (duomenys neskelbtini) grupuotei, 2007 metais nužudė pareiškėjo tėvą dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Tėvas nuolat gaudavo grasinimus, bet į juos nereaguodavo. 2019 m. spalio mėnesį prasidėjo revoliucija, pareiškėjas ir jo brolis dalyvaudavo demonstracijose, jose būdavo daug milicijos, kuri fotografuodavo dalyvius. (duomenys neskelbtini) centre vykusiose demonstracijose buvo šaudoma į žmones, naudojamos ašarinės dujos, jis kartu su broliu demonstracijose padėdavo nukentėjusiems asmenims. Milicija, turėdama nuotraukas, ieškojo pareiškėjo ir jo brolio, klausinėjo pažįstamų apie juos. Pareiškėjo mama dėl to labai išsigando. Vėliau jie persikėlė gyventi pas senelį, o paskui išvyko į Lietuvą. Pareiškėjo mama dėl psichologinio spaudimo susirgo, yra pavargusi, serga įvairiomis ligomis, jos sveikata bloga. Kilmės valstybėje ketino tęsti magistro studijas, bet jautėsi nesaugus, todėl nusprendė išvykti. Iš kilmės valstybės išvyko visa jo šeima – mama ir brolis.

9. Atsakovas ginčijamu 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36238 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamu 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 6K-2474 jį atmetė.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėjo, kad sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos pagrįstas tuo, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas; pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą; manytina, kad jis turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl taikytina 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikyta priemonė – išsiuntimas į kilmės valstybę, yra motyvuota, sąlygota tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

11. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą, Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas išsiunčiamas ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą, toks terminas nėra proporcingas ir protingas, todėl trumpintinas iki 2 metų. Atsižvelgiant į tai, keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, tokio perspėjimo terminą sutrumpinant ik 2 metų nuo pareiškėjo išsiuntimo dienos. Atitinkamai keistinos Komisijos sprendimo dalys.

12. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl pažeistos jo teisės būti išklausytam, nagrinėjant skundą Komisijoje. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios esminės aplinkybės, susijusios su pagrindais suteikti jam prieglobstį, buvo nenurodytos ir neįvertintos. Tai, kad Komisija pritarė Sprendimui nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu ir nemotyvuotu.

13. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti kitas Sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis, todėl šioje dalyje atmetė pareiškėjo skundą.

III. 14. Pareiškėjas H. K. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad jam nepagrįstai neužtikrintas tiesioginis ir betarpiškas išklausymas, nagrinėjant jo skundą Komisijoje. Kadangi pareiškėjas nebuvo tinkamai išklausytas, pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat nenustatytos esminės jo situaciją lengvinančios aplinkybės, dėl ko teismas buvo suklaidintas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė Komisijoje paaiškinti ir pagrįsti jam kilusios individualios grėsmės aplinkybes, o teismas vadovavosi Sprendime ir Komisijos sprendime jau nurodytais aspektais bei klaidingomis išvadomis. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėjas kilmės šalį paliko dėl ekonominių priežasčių. Pažymi, kad ekonominio pobūdžio sunkumai yra sistemingos tiesioginės grėsmės ir persekiojimų pasekmė, bet ne esminė kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėjas buvo paaiškinęs, kad didesnėje kilmės šalies teritorijos dalyje dar vis vykdomas tiesioginis asmenų persekiojimas ir fizinis susidorojimas, atsakovas nepaneigė šių nurodytų faktų. Be to, pareiškėjas mano, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę ir pan., o surinkta informacija nėra iš patikimų šaltinių, neatspindi tikrosios situacijos kilmės šalyje, Sprendime nepateiktos nuorodos į kompetentingų tarptautinių institucijų dokumentus. Atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas. Bylą nagrinėjant teisme, šie esminiai trūkumai nebuvo ištaisyti ir pašalinti.

16. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog dėl rašytinio jo skundo nagrinėjimo Komisijoje buvo pažeistos jo teisės, taip ir neįvardijo aplinkybių, kurios nebuvo jau anksčiau nurodytos Departamentui, be to, jis turėjo galimybę tiesiogiai pasisakyti teismo posėdyje. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę ir pan., nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato pareigos Departamentui rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais, visais atvejais rengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį kilmės valstybėje. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi daugelio skirtingų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, ir surinktą informaciją įvertino pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, pagal kurią darytinos kitokios išvados nei nurodytosios Sprendime. Atsakovas mano, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog Departamentas padarė prielaidą, kad pareiškėjas dėl ekonominių priežasčių buvo priverstas palikti kilmės šalį, nepagrįsti ir visiškai nesusiję su pareiškėjo individualia situacija. Atsakovas akcentuoja ginčui aktualią teismų praktiką, kurioje pažymėta, be kita ko, kad vien fakto, kad prieglobsčio prašytojas galbūt dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36238, Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2474, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir pasigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismą netinkamai įvertinus tiek atsakovo, neužtikrinusio pareiškėjo dalyvavimo Komisijos posėdyje, padarytų procedūrinių pažeidimų, tiek byloje pateiktus įrodymus.

21. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1-3 d.).

22. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas pagrindinį reikalavimą, t. y. dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, pirmosios instancijos teismas, nurodęs atsakovo nustatytas aplinkybes, teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisnius santykius, reikšmingą teismų praktiką, konstatavęs, kad „<... [p]agal nurodytą reglamentavimą, prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais, todėl teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas. <...>“, tokio vertinimo neatliko: teismo motyvų šiuo aspektu skundžiame sprendime nėra.

23. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodyti atvejai, iš jų – ir kai sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).

24. Kadangi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri savo esme yra pagrindinė (tik išsprendus klausimą dėl atsakovo Sprendimo dalies nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo, gali būti įvertinama kitos atsakovo Sprendimo dalies, kuria išspręsti klausimai dėl pareiškėjo išsiuntimo, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas ir pagrįstumas), yra be motyvų, šis sprendimas yra naikinamas visas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. K. K. K. (H. K. K. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė