2020-05-18 Nr. DBT-93-3-61-3-00732-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-40/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00732-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NESTE LIETUVA“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NESTE LIETUVA“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą; 3) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių iš naujo nagrinėti klausimą dėl sutikimo UAB „NESTE LIETUVA“ perleisti statinius, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Statiniai) išdavimo.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Statiniai, kurie yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Tarnyba yra šio žemės sklypo patikėtinė. Pareiškėjas nusprendė Statinius parduoti ir kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas išduoti sutikimą perleisti minėtus statinius. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisakė išduoti tokį sutikimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas su Tarnybos Vilniaus miesto skyriumi nėra sudaręs žemės sklypo dalies nuomos sutarties. Išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Tarnybą jį atmetė. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sprendimai riboja pareiškėjo privačios nuosavybės teises, nes, priėmus šiuos sprendimus, pareiškėjas apskritai negali perleisti Statinių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimus kildina iš viešojo administravimo subjektų atliekamų teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymo, priimant administracinio pobūdžio aktus, tačiau priimdami šiuos aktus viešojo administravimo subjektai veikė kaip valstybinės žemės patikėtiniai ir atsisakė išduoti pareiškėjui sutikimą perleisti jo nuosavybės teise valdomą turtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.394 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 45 punkte nustatytais pagrindais, t. y. veikė ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių subjektai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje prašoma panaikinti Tarnybos ir jos Vilniaus skyriaus sprendimus, priimtus dėl pareiškėjo prašymo duoti sutikimą parduoti pareiškėjui priklausančius Statinius, esančius valstybinėje žemėje. Ginčijamais aktais atsisakyta pareiškėjui duoti sutikimą parduoti Statinius dėl to, kad pareiškėjas su Tarnyba nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties.

Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016 ir joje nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai (Tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė) teisiniai santykiai, jam spręsti, be kita ko, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NESTE LIETUVA“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas