2025-10-07 Nr. BB-4737-1-01-1-08278-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo M. U. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą baudžiamojoje byloje klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-10-07 Nr. BB-4737-1-01-1-08278-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius nuteistasis M. U. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę – sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3444/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08278-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo M. U. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą baudžiamojoje byloje klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius nuteistasis M. U. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę – sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą, visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo principus, nes jam skyrė realią penkerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jo bendrininkui L. M. – keturių metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo. Teigia, jog teismo išvados, kad jo elgesys buvo sistemingas, nepatvirtintos jokiais įrodymais, be to, psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, taigi visuomenei žalos nepadaryta. Kasatoriaus nuomone, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirtos bausmės vykdymas galėjo būti atidėtas ir tai neprieštarautų teisingumo principui. Teismai nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo arba atlikus tik dalį jos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Kasatorius M. U. kasaciniu skundu nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme.
Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės dydžio patikrinimas vien dėl jos griežtumo ir svarstymas, ar teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurios, kasatoriaus manymu, galėjo esmingai paveikti teismo išvadas dėl bausmės, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Nors kasaciniame skunde M. U. cituoja Baudžiamojo kodekso normas, kurias, jo nuomone, bylą nagrinėję teismai, skirdami jam bausmę, netinkamai taikė, tačiau iš skundo turinio matyti, kad netinkamas šių normų taikymas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, vertinimo kritika. Taigi, iš esmės nuteistasis prašo kasacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su bausmės dydžio nustatymu ir teismo galimybe taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (jo elgesys nebuvo sistemingas, narkotinės medžiagos žalos nepadarė, nes nebuvo išplatintos). Kaip jau minėta, tokie teiginiai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui bei bausmės dydžiui, nėra nustatomos. BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nėra galimybės kasatoriui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kasaciniame skunde nenurodomi teisiniai argumentai, paneigiantys šiuos motyvus ir pagrindžiantys netinkamą šių normų taikymą. Be to, nesutiktina su kasatoriaus nuomone, kad griežtesnės bausmės jam, negu jo bendrininkui, skyrimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą. Konstitucinis lygybės principas nereiškia vienodų bausmių skyrimo kaltininkams.
Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. U. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alenas Piesliakas