131df6be-4eb8-4b80-bb5b-5bd024af6ef0 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-397-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00614-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. balandžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal I. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo I.

R. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubausta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;n u s t a t ė :I. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimu pripažinta kalta dėl to, kad ji 2012 m. birželio 29 d., apie 13.04 val., ties Verkių g. 43 pastatu, Vilniuje, vairuodama automobilį Rover 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Å iais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Apeliaciniu skundu I. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jos atžvilgiu nutraukti; skirti Å¡velnesnę negu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamame nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kad ji minėtu laiku apgadino abu automobilius.Pažymima, kad byloje esančioje įvykio vietos schemoje (psl. 6), kurios kitoje pusėje turi bÅ«ti nurodytos eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (markė, valstybinis numeris, priklausymas, įskaitos vieta, iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai), iÅ¡ viso neapraÅ¡yti jokie įvykyje dalyvavę automobiliai, nenurodyti jokie jų sugadinimo požymiai.

Pridėtame lape, kuris įvardintas kaip „Papildomi duomenys apie eismo įvykį" (psl.

7) nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės:

1) nežinoma, 2) markė SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. M., išoriniai sugadinimo požymiai - priekinis bamperis. Šis lapas nepasirašytas, todėl visiškai neaišku, kas jį surašė bei nustatė šiuos išorinius automobilio SAAB apgadinimus. Pateiktas sugadinimų aprašymas taip pat visiškai neinformatyvus - neaiški nei apgadinimų lokalizacija (kuri bamperio pusė, dalis buvo apgadinta), nei pobūdis, nei mastas. Byloje nėra automobilio SAAB transporto priemonės techninės apžiūros akto, nėra fotonuotraukų, kuriuose matytųsi šio automobilio apgadinimai, pateiktoje vaizdo medžiagoje jokių automobilio apgadinimų nesimato.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobilio savininkė T. M. teisme paaiÅ¡kino, jog nei į savo, nei į I. R. draudimo bendrovę dėl draudiminės iÅ¡mokos atlyginti jos patirtÄ Å¾alÄ nesikreipė (tai patvirtina ir prie skundo pridedami raÅ¡tai iÅ¡ draudimo bendrovių „Lietuvos draudimas" ir ERGO). Tai patvirtina, kad jokie apgadinimai jos automobiliui padaryti nebuvo. NelogiÅ¡ka, jog asmuo pats savo lėšomis remontuotų apgadintÄ automobilį, patirtų dėl to nuostolių, kai juos privalomai pagal įstatymÄ privalo padengti draudimo bendrovė.SuraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime teigiama, kad apeliantė apgadino abu automobilius, tačiau iÅ¡ byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 13 d. automobilio techninės apžiÅ«ros akto, matyti, kad yra subraižytas galinis bamperis kairėje pusėje (psl. 12).

Šį jos automobilio apgadinimÄ policijos pareigÅ«nai traktavo kaip padarytÄ bÅ«tent 2012 m. birželio 29 d., tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Prie Å¡io apžiÅ«ros akto esančioje fotolentelėje apžiÅ«rÄ atlikęs policijos pareigÅ«nas E. R. parašė, kad palyginus su vaizdo medžiaga CD laikmenoje matosi, kad bÅ«tent su galiniu bamperiu kaire puse ir buvo užkabintas stovintis automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde pabrėžiama, kad I.

R. priklausantis automobilis Rover 220 yra ganėtinai senas, jame yra daug visokių apibraižymų, nubrozdinimų, tačiau jų policijos pareigÅ«nas apžiÅ«ros akte nenurodė, automobilio nei iÅ¡ Å¡onų, nei iÅ¡ priekio nenufotografavo, tendencingai nurodydamas tik vienintelį apgadinimÄ , esantį galinio bamperio kairėje pusėje, kuris buvo padarytas gerokai ankščiau nei 2012 m. birželio 29 d. Policijos pareigÅ«nas nėra specialių žinių turintis specialistas, galintis nurodyti kada Å¡is apgadinimas buvo padarytas, minimoje vaizdo medžiagoje nesimato, kuria bÅ«tent galinio bamperio kairės pusės dalimi buvo atsiremta į automobilį SAAB.

Nesant duomenų apie automobiliui SAAB padarytus apgadinimus negalima palyginti abiejų automobilių apgadinimų pobÅ«džio, mechanizmo, aukščio, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog apeliantės automobilyje rasti apgadinimai buvo padaryti bÅ«tent 2012 m. birželio 29 d. atsirėmus į stovintį automobilį SAAB.Apeliaciniame skunde, be viso ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. R. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nepilnai atsižvelgė į bylos aplinkybes skirdamas jai administracines nuobaudas.

Pažymima, kad jos atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas bei skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Ä®vykis yra mažareikÅ¡mis, nesukėlęs pavojaus kitiems asmenims. Automobiliai apgadinti itin nežymiai, nukentėjusioji T. M. Å¡ioje byloje jokių pretenzijų apeliantei neturi. I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, per visÄ vairavimo staÅ¾Ä ankščiau nei karto nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog Å¡ie pažeidimai buvo atsitiktiniai.

Pastaroji dirba Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Fizinių ir biomedicinos mokslų anglų kalbos lektore, taip pat dėsto didaktikos ir kalbos kursus įvairių Lietuvos miestų mokytojams, rengia ir veda metodinius seminarus įvairių mokyklų bendruomenėms ir mokytojų rengimo specialistams. Taigi jos darbas yra tiesiogiai susijęs su važinėjimu po įvairius Lietuvos miestus, kuriuose veda seminarus ir kursus, todėl jai būtinai yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be to, apeliantė rūpinasi kartu gyvenančia mama N. J., kuri šiuo metu yra jau 87 metų amžiaus.

Ji yra labai silpnos sveikatos, praktiÅ¡kai nebegirdi, labai silpnai mato, sunkiai vaikÅ¡to. Motina registruota adresu JustiniÅ¡kių g. 51-30, Vilniuje, tačiau kadangi pati nebegali savimi pasirÅ«pinti, gyvena kartu su I. R. adresu Smalinės g. 5-7, Vilniuje. MamÄ dažnai reikia vežioti pas gydytojus į KaroliniÅ¡kių poliklinikÄ , visuomeniniu transportu tai padaryti neįmanoma, nes ji praktiÅ¡kai nebepaeina.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.Apeliacinis skundas netenkinamas.I. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Už Å¡ių pažeidimų padarymÄ I. R. nubausta subendrinta 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Atsižvelgdamas į Å¡iÄ nuostatas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino I.

R. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo. Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ spendimÄ . Nors apeliantė ginčija savo kaltę, tačiau jos kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2012 m. rugpjūčio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), vaizdine medžiaga (b. l. 4), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nės J.

K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), nukentėjusiosios T. M. paaiškinimu (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir jame pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 12-13). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole (b. l.

31) užfiksuota, kad I. R. teismo posėdžio metu prašė nekvalifikuoti jos veiksmų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nurodė norinti atlyginti T. M. padarytÄ Å¾alÄ .Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamame nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kad I. R. minėtu laiku apgadino abu automobilius, tačiau Å¡iÄ apeliantės nurodomÄ aplinkybę paneigia byloje pateikta vaizdinė medžiaga (b. l. 4).

IÅ¡ Å¡ios medžiagos matyti, kaip I. R. įlipa į jai priklausantį automobilį Rover 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pajuda atgal, nukentėjusios automobilis Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo smÅ«gio sujuda. Po to, apeliantės vairuojamas automobilis Rover 220 iÅ¡važiuoja iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Å ios aplinkybės neneigia ir pati I. R., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigusi, kad pajuto atsirėmusi į kitÄ automobilį. Tačiau, kaip nurodo I.

R., ji negirdėjo jokio garso, todėl manė, kad žala kitam automobiliui nebuvo padaryta, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (b. l. 30). Taigi kontaktÄ su kitu automobiliu, t.y. Saab, I. R. pajuto. Ta aplinkybė, kad ji manė, jog jokia žala kitam automobiliui nebuvo padaryta, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nesuteikia pagrindo atleisti jÄ nuo atsakomybės.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios T. M. automobilis buvo apgadintas. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l.

13) matyti, kad automobilis Rover 220 taip pat buvo apgadintas: apibraižytas automobilio galinis bamperis iš kairės pusės. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, nors nukentėjusioji jokių pretenzijų dėl padarytos žalos neturėjo, tačiau eismo įvykis buvo, jo metu buvo apgadinti abu, t. y. Saab ir Rover 220, automobiliai. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktÄ , jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. IÅ¡ Å¡ios nuostatos seka, kad bet kokiu atveju, kai eismo įvykio metu apgadinama transporto priemonė, kurios vairuotojo prie automobilio įvykio metu nėra, apie eismo įvykį turi bÅ«ti praneÅ¡ama policijai. I. R., teigia, kad, vairuodama automobilį Rover 220, ji pajuto, jog atsirėmė į kitÄ automobilį.

Tačiau, kaip nustatyta byloje, iÅ¡ savo automobilio ji neiÅ¡lipo, automobilių neapžiÅ«rėjo, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tuo tarpu, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę ir pajutęs, jog atsirėmė į kitÄ transporto priemonę, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, ar tai transporto priemonei, į kuriÄ Ä¯sirėmė, nebuvo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju I. R. veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.Apeliantės argumentas, kad jai priklausančio automobilio Rover 220 galinio bamperio kairės pusės nubrozdinimai buvo padaryti ankščiau, nei nagrinėjamas eismo įvykis, apeliacinės instancijos teismo vertinamas kritiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog automobilis Rover 220, buvo apgadintas dar iki nagrinėjamo eismo įvykio dienos, tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Be to, iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad I. R. vairuojamas automobilis Rover 220 į nukentėjusiosios T. M. automobilį Saab atsitrenkė būtent galinio bamperio kaire puse. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje esančia eismo įvykio schema (teigiama, kad ji nėra informatyvi, kad joje neaprašyti jokie įvykyje dalyvavę automobiliai, nenurodyti jokie jų sugadinimo požymiai), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi neaiškumai, kilę dėl eismo įvykio vietos, automobilių išsidėstymo automobilių stovėjimo aikštelėje eismo įvykio metu, buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kai buvo peržiūrėtas byloje pateiktas vaizdo įrašas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , pagrįstai I. R. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, nėra jokio pagrindo.Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma I. R. skirti Å¡velnesnę nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ , neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Å¡velnesnės, nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas galimas tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

VienÄ iÅ¡ pagrindų, kodėl skiriant administracinę nuobaudÄ apeliantei turėtų bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos 301 str. nuostatos, I. R. nurodo tai, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su važinėjimu po įvairius Lietuvos miestus, kuriuose ji veda seminarus ir kursus, todėl jai bÅ«tinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Ä® šį apeliantės skundo argumentÄ atsakytina, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ .Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė rÅ«pinasi kartu gyvenančia mama, kuri yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, todėl jÄ dažnai reikia vežioti pas gydytojus, o visuomeniniu transportu tai padaryti neįmanoma.

Aptariant ir įvertinant šį apeliacinio skundo argumentÄ taip pat pažymėtina, kad vien tik Å¡is argumentas nėra pagrindu Å¡velninti paskirtosios nuobaudos. Visų pirma apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad nėra jokio kito asmens ar asmenų (Å¡eimos narių, artimųjų ar kt.), kurie taip pat galėtų pasirÅ«pinti jos motina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės nepaneigia galimybės rÅ«pintis kitais asmenimis, t. y. teikti jiems pagalbÄ , priežiÅ«rÄ ir pan.

Atsakant į tokio pobÅ«džio argumentus taip pat pabrėžtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Kitos aplinkybės, kurias apeliaciniame skunde nurodo I.

R. jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime, jos buvo pripažintos apeliantės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, dėl ko I. R. buvo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai individualizavo I. R. skirtÄ administracinę nuobaudÄ , todėl keisti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimu paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , nėra jokio teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :I.

R. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .   Nutartis neskundžiama. Teisėja                  Sigita Bieliauskienė