131abac9-fe82-4b75-9727-075edb7f9d45 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-846-1092/2021 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01090-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 2.5.5; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S., G.

P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. U. ieÅ¡kinį atsakovams E. S., G. P., B. V. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo, tretieji asmenys Palangos miesto 1-asis notarų biuras, Kretingos rajono 1-asis notarų biuras. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. U. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti terminÄ palikimui, likusiam po jo senelio M. M. mirties, priimti;

2) pripažinti G. P., B. V. ir S. S. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-5188 ir E. S. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5424 dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0320-8136, negaliojančiu, 3) priteisti iÅ¡ atsakovų E. S., G. P., B. V. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. (duomenys neskelbtini) mirus M. M., jo turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ S. S., B. V. ir G. P.. Ä®pėdinės paveldėjo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1.2. 2020 metų rugsėjo mėnesio pradžioje B.

V. tarp Å¡eimos archyvinių dokumentų aptiko 1982 m. sudarytÄ testamentÄ , reg. Nr. 3274, kuriuo M. M. visÄ savo turtÄ paliko jos sÅ«nui (palikėjo anÅ«kui) S. U.. Notarinės formos testamentas buvo sudarytas Palangos valstybinėje notarinėje kontoroje. Vienas egzempliorių buvo saugomas notarinėje kontoroje, kitas perduotas testatoriui. Apie testamento sudarymÄ palikėjas nebuvo informavęs savo Å¡eimos narių. Atradusi testamentÄ B. V. informavo ieÅ¡kovÄ apie Å¡io testamento egzistavimÄ . Ä®raÅ¡as apie testamento registracijÄ yra saugomas 1982 m. notarinių veiksmų registracijos knygoje. 1.3.

IeÅ¡kovas iÅ¡ dalies ginčija paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2-5188 remdamasis tuo, kad pagal 1982 m. testamentÄ M. M. visÄ savo turtÄ paliko jam. Kadangi S. S. palikimas perėjo jos įpėdiniui E. S., ieÅ¡kovas taip pat ginčija 2008 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 5424, kad galėtų paveldėti šį turtÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. M. M. taip pat buvo palikęs miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, todėl į šį turtÄ ieÅ¡kovas nepretenduoja.

IeÅ¡kovas siekia paveldėti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams dalinės nuosavybės teise ir netenkina atsakovų esminių socialinių poreikių. Atsakovai kiekvienas valdo tik po 1/3 žemės, tuo tarpu ieÅ¡kovas, įgydamas teisę į turtÄ , valdytų jį visa apimtimi ir tokiu bÅ«du turėtų didesnį teisėtÄ suinteresuotumÄ Å¡iuo objektu visokeriopai rÅ«pintis. Atsakovai žemės Å«kio veiklos Å¡ioje žemėje nevykdo, o ieÅ¡kovo suinteresuotumas Å¡iuo žemės sklypu kyla iÅ¡ to, jog jo sÅ«nus G.

U. yra sukÅ«ręs jaunÄ Å¡eimÄ bei ieÅ¡kovas nori jÄ paremti ir ketina su sÅ«numi žemės sklype vykdyti komercinę ir žemės Å«kio veiklÄ . 1.4. IeÅ¡kovas sužinojo apie testamento egzistavimÄ tik Å¡ių metų rugsėjo mėnesį ir nedelsdamas kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvÄ , siekdamas sužinoti, ar jis buvo registruotas. IeÅ¡kovas praleido terminÄ palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes anksčiau ieÅ¡kovas neturėjo galimybės sužinoti, kad toks testamentas egzistavo, kadangi jis jau daugelį metų nebegyveno su savo mama, kuri rado testamentÄ , bei jam testamentas anksčiau nebuvo įteiktas.

Be to, kadangi ieÅ¡kovas nebuvo palikėjo pirmos eilės įpėdinis bei visos pirmos eilės įpėdinės, įskaitant ieÅ¡kovo mamÄ , pergyveno palikėjÄ , jis neturėjo priežasčių tikėtis, kad jo senelis paliktų jam visÄ savo turtÄ testamentu bei atitinkamai neieÅ¡kojo galimų senelio testamentų jo naudai.

2. Atsakovai E. S. ir G. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 2.1. IeÅ¡kovas gyvena ir jam nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriame prieÅ¡ mirtį gyveno M. M.. Nuo atsakovų yra nuslėptos ir nežinomos aplinkybės, kaip ieÅ¡kovui atiteko nuosavybė į šį kur kas vertingesnį nei ieÅ¡kiniu praÅ¡oma paveldėti turtÄ . 2.2.

M. M. savo dukroms buvo pasakojęs apie nusavintÄ Å¾eme, tačiau niekada nebuvo minėjęs apie 1982 m. spalio 14 d. sudarytÄ testamentÄ . Dėl Å¡ios priežasties M. M. įpėdinių pagal įstatymÄ â€“ dukrų, o daugiausia bÅ«tent ieÅ¡kovo mamos B. V. pastangomis palikėjas prieÅ¡ mirtį Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ susigrÄ Å¾inti Å¡iÄ Å¾emę. Po M. M. mirties nuosavybės teisės į žemę jo įpėdinėms pagal įstatymÄ buvo atkurtos po ne vienerius metus trukusių procesų teismuose ir valdžios institucijose. 2.3.

Atsakovų vertinimu, ieÅ¡kinyje nurodytos priežastys, dėl kurių praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ , nėra svarbios. M. M. po testamento sudarymo gyveno dar ilgÄ laiko tarpÄ (13 metų), tačiau apie testamento egzistavimÄ niekam neužsiminė, todėl pats testatorius apie jį arba buvo pamiršęs, arba jį buvo panaikinęs. Atsakovės įdėjo daug asmeninių pastangų ir lėšų tam, kad joms bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ , ir tai yra vienintelis jų iÅ¡ tėvų paveldėtas turtas, turintis itin didelę simbolinę reikÅ¡mę. 2.4.

IeÅ¡kovas, įgijęs nuosavybę į kur kas vertingesnį senelių nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriame tik ir galėjo bÅ«ti laikomas testamentas, turėjo visas galimybes senelio suraÅ¡ytÄ testamentÄ surasti. Jam niekaip nebuvo suvaržyta galimybė ir jis pats tiesiogiai dalyvavo, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl, bÅ«damas apdairesnis, turėjo pasidomėti galimu testamento egzistavimu anksčiau. Konkrečiu atveju įstatyme nustatytas terminas, kurį praÅ¡oma atnaujinti, yra pasibaigęs beveik prieÅ¡ 25 metus.

IeÅ¡kovo teiginiai, jog žemė yra neprižiÅ«rima, neatitinka tikrovės, nes atsakovai rÅ«pinasi žeme, ji yra dirbama, už jÄ yra mokama valstybės rinkliava.

3. Atsakovė B. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad ji pati atrado testamentÄ 2020 metų rugsėjo mėnesį atsitiktinai, tvarkydama daiktus namie, ir perdavė testamentÄ ieÅ¡kovui.

4. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 1-asis notarų biuras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad Å¡io biuro notarė I. K. suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, nes notarės veiklÄ pradėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. ir ieÅ¡kinyje nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo iÅ¡duoti notarės I. K..

5. Trečiasis asmuo Palangos miesto 1-asis notarų biuras atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kovo S. U. ieÅ¡kinį tenkino – atnaujino ieÅ¡kovui S. U. terminÄ palikimui, atsiradusiam po jo senelio M. M. mirties pagal 1982 m. spalio 14 d. testamentÄ , registro Nr. 3274, priimti; pripažino 2005 m. rugpjūčio 17 d. Palangos miesto notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , notarinio registro Nr. 2-5188, dalį dėl 3,1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo negaliojančia; pripažino 2008 m. gruodžio 19 d.

Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, notarinio registro Nr. 5424, dalį dėl 1/3 dalies bendro 3,1900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo negaliojančia. Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų E. S., G. P. ir B. V. po 669,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 6.1. Dėl M. M. palikimo priėmimo per tuo metu įstatymuose nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipė nė vienas įpėdinis.

Pirmos eilės paveldėtojos B. V., G. P. ir S. S. B. V. iniciatyva ėmėsi teisinių veiksmų siekiant tęsti jų tėvo pradėtÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ taip pat jau praleidus palikimo priėmimo terminÄ . Joms praleistas terminas palikimui priimti buvo atnaujintas Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi tik 2004 m. kovo 16 d. Kreipiantis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nė viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nenurodė kaip galimo M. M. įpėdinio ieÅ¡kovo S. U., tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo metu apie M.

M. 1982 m. anÅ«ko S. U. naudai sudarytÄ testamentÄ nė vienai pirmos eilės įpėdinei nebuvo žinoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 3 dalimi, visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys turi bÅ«ti įtraukiami į bylÄ dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, todėl į Å¡iÄ bylÄ turėjo bÅ«ti pateikti duomenys apie tai, ar palikėjas nebuvo sudaręs testamento, ir, paaiÅ¡kėjus, kad testamentas buvo sudarytas, įpėdinis pagal testamentÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ suinteresuotuoju asmeniu.

Be to, CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta palikimo atsiradimo vietos notaro, sužinojusio apie testatoriaus mirtį, pareiga paskirti testamento paskelbimo dienÄ ir apie jÄ praneÅ¡ti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai nei pareiÅ¡kėjos, nei notaras, nei bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad palikėjas buvo sudaręs testamentÄ , ir nesiėmė veiksmų, jog testamente nurodytas įpėdinis bÅ«tų apie tai informuotas.

Å is pažeidimas negalėjo neturėti įtakos ieÅ¡kovo S. U. teisėms, kadangi, sužinojęs apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , jis bÅ«tų turėjęs galimybę tuo pačiu metu kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. 6.2. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad esant gyvoms trims pirmos eilės įpėdinėms jis neturėjo priežasčių tikėtis, kad senelis jam testamentu paliko visÄ savo turtÄ , ir kartu pareigos domėtis, ar jo naudai nėra sudaryta testamentų. 2016 m. balandžio 14 d. sudarant paveldėto miÅ¡ko sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovas tiesiogiai sandoryje nedalyvavo, tačiau pripažino, tokias aplinkybes nurodė ir atsakovų atstovas, jog tokiam paveldėtojų sprendimui nepritarė.

Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovui buvo svarbus senelio palikimas, kurį priėmė pirmos eilės įpėdinės, ir jeigu tuo metu jis bÅ«tų žinojęs apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , akivaizdu, jog jau tada bÅ«tų inicijavęs procesÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 6.3. Teismo vertinimu, M. M. 1982 m. spalio 14 d. testamentas galėjo bÅ«ti rastas ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis 2020 m. rugsėjo mėnesį. PrieÅ¡ingas vertinimas, nesant byloje įrodymų, kad testamentas buvo atrastas anksčiau ir slepiamas, prieÅ¡tarautų byloje nustatytų aplinkybių visumai.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pagrindinė priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovas praleido terminÄ M. M. palikimui pagal testamentÄ priimti, buvo tai, kad jis apie testamento egzistavimÄ iki 2020 m. rugsėjo mėnesio nieko nežinojo. Sužinojęs apie testamento egzistavimÄ jis nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 6.4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie M. M. vėlesnius testamentus ar ankstesnio testamento panaikinimÄ , o atsakovai taip pat neįrodinėjo testatoriaus valios trÅ«kumo sudarant testamentÄ ir nereiÅ¡kė reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. 6.5.

Pirmos eilės įpėdinėms iÅ¡mokėta piniginė kompensacija už 11,99 ha turėtos žemės, kuri sudarė 13 896 Lt, t. y. 4 025 Eur. Ginčo dėl to, kad visos pirmos eilės įpėdinės pasidalijo gautÄ kompensacijÄ , nėra. Vadinasi, jos pasidalijo kompensacijos sumÄ lygiomis dalimis, t. y. po 1 342 Eur. IÅ¡ M. M. paveldėtÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai E. S., B. V. ir G. P. 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1493 už 6 000 Eur pardavė tretiesiems asmenims ir už miÅ¡ko sklypÄ gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t. y. po 2 000 Eur.

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atnaujinti jam terminÄ palikimui pagal testamentÄ priimti ir iÅ¡ dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, pretenduoja tik į likusiÄ palikimo dalį, t. y. 3,19 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 16 423 Eur. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovai jiems priklausančias žemės sklypo dalis yra iÅ¡nuomoję Å«kininkui ir, nors nenurodė ir nepateikė įrodymų apie iÅ¡ nuomos santykių gaunamas pajamas, aplinkybės, kad už nuomÄ yra gaunamos pajamos, neginčijo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja, nebÅ«tų vienintelis jo nekilnojamasis turtas, o atsakovų atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovai turi kito nekilnojamojo turto, tačiau ginčo turtas jiems svarbus simboline prasme. 6.6. Teismas nusprendė, jog termino palikimui pagal testamentÄ priimti atnaujinimas atsakovų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. PrieÅ¡ingai, neatnaujinus ieÅ¡kovui termino palikimui pagal testamentÄ priimti, bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovo interesai gauti bent dalį palikimo, priklausiusio jam pagal testamentÄ , ir kartu bÅ«tų paneigta testatoriaus M.

M. testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas terminÄ palikimui pagal testamentÄ priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminÄ atnaujinti. Atnaujinus ieÅ¡kovui terminÄ M. M. palikimui pagal testamentÄ priimti, yra pagrindas 2005 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 2-5188 ir 2008 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. 5424 dalis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pripažinti negaliojančiomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovai E. S., G. P. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Skundžiamame sprendime nėra jokių teisinių argumentų (motyvų), kodėl yra pagrindas panaikinti daugiau nei 25 metus besiformavusius atsakovų turtinius ir socialinius santykius.

Ir ar konkrečiu atveju iÅ¡ tiesų susiklostė tokios ekstraordinarinės aplinkybės, kurios leistų atnaujinti ketvirtį amžiaus praleistÄ senaties terminÄ ir taip iÅ¡ esmės paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ atsakovų nuosavybės neliečiamumÄ . 7.2. Sprendime teisiÅ¡kai liko neįvertinta ir tai, kad sprendžiant pagal civilinių teisinių santykių turinį bei atsakovų atliktus teisinius veiksmus, kuriais jie įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus ( iÅ¡ jų patvirtintus teismo sprendimais), kyla pagrįstų abejonių, ar ieÅ¡kovo pažeistos teisės galėjo bÅ«ti ginamos jo pasirinktu bÅ«du – vien tik mėginant panaikinanti paveldėjimo teisės liudijimus, nors nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ buvo įgyta pagal administracinės teisės aktus, kurie liko nepanaikinti.

Be to, tuo metu, kai M. M. 1982 m. spalio 14 d. surašė testamentÄ , ginčo žemės jis nuosavybės teise neturėjo, o specialus įstatymas, kuriuo jam buvo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvo priimtas tik po 14 metų, todėl teisiniams santykiams, buvusiems testamento suraÅ¡ymo metu, negaliojo. 7.3. Kelios, viena kitai prieÅ¡taraujančios palikėjo testamento atradimo versijos atsakovus verčia abejoti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu ir teismui nurodytų aplinkybių egzistavimu. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintos ir paneigtos paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės, jog yra tiesiog neįtikėtina, kad toks svarbus dokumentas dviejų kambarių bute galėjo bÅ«ti neatrastas net 38 metus, nors tiek ieÅ¡kovas, tiek ir B.

V. anÅ«kas G. U. patvirtino, kad santykiai su močiute buvo glaudÅ«s, Å¡iame bute jie lankydavosi ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, kartu Å¡vęsdavo visas Å¡ventes. 7.4. Apeliantų vertinimu, tikrosios M. M. namo palikimo aplinkybės nuo G. P. ir S. S. buvo slepiamos, taip pat buvo nerimaujama, kad seserys, sužinojusios apie B. V. abejotinÄ namo su žemės sklypu perleidimo ieÅ¡kovui sandorį, jį sieks nuginčyti. Todėl testamentas buvo „atrastas“ praėjus metams po to, kai Å¡is turtas buvo perleistas ieÅ¡kovui. 7.5.

Teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl atsakovų finansinių interesų pusiausvyros. Paveldėtojos lygiomis dalimis po 1 342 Eur pasidalijo joms iÅ¡mokėtÄ piniginę kompensacijÄ už 11,99 ha žemės sklypÄ , o už iÅ¡ M. M. paveldėtÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ gavo 6 000 Eur ir gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t. y. po 2 000 Eur. Taigi visi atsakovai (ir greičiausiais pats ieÅ¡kovas) iÅ¡ tėvo / senelio palikimo gavo po 3 341 Eur naudos. Tuo tarpu vien žemės sklypo, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovas, vidutinė rinkos vertė yra 16 423 Eur.

Be to, nors ieškovas tiesiogiai nepaveldėjo jam nuosavybės teise perėjusio M. M. namo ir sklypo, tačiau vertė siekia dar mažiausiai 111 800 Eur.

8. IeÅ¡kovas S. U. atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra įrodymų apie M. M. vėlesnius testamentus ar ankstesnio testamento panaikinimÄ , o atsakovai taip pat neįrodinėjo testatoriaus valios trÅ«kumo sudarant testamentÄ ir nereiÅ¡kė reikalavimo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. 8.2.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo nežinojimÄ apie palikėjo testamentÄ bandoma paneigti tuo, kad B. V. atsiliepime nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo mėnesį bÅ«dama namie atrado testamentÄ , o jos anÅ«kas – liudytojas G. U. – nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo mėnesį bÅ«damas toje pačioje patalpoje, močiutės namuose, atrado testamentÄ . IeÅ¡kovas bylai reikÅ¡mingos prieÅ¡prieÅ¡os nemato, kadangi tiek B. V., tiek liudytojas teigė, kad testamentas buvo atrastas 2020 m. rugsėjo mėnesį B.

V. namuose. Liudytojo G. U. parodymais, jis be B. V. pagalbos pats pamatė testamentÄ . Močiutė tuo momentu buvo Å¡alia liudytojo. Kaip jis paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, testamento radimo momentu močiutė ant stalo buvo padėjusi daug dokumentų ir nuotraukų, tvarkos ir sistemos tarp dokumentų nebuvo. Tuo tarpu B. V. galbÅ«t tikėjo, kad ji pirma pamatė testamentÄ sprendžiant iÅ¡ jos atsiliepimo. Tiksliau pakomentuoti įvykį posėdžio metu B. V. nebegalėjo, nes įvykį pamirÅ¡o ir nebeprisiminė nieko apie testamentÄ , nes ji yra senyvo amžiaus, jai virÅ¡ 84 m. 8.3.

IeÅ¡kovas, norėdamas įsitikinti, kad testamentas yra iÅ¡ tiesų oficialus, pateikė užklausÄ Ä¯ Klaipėdos regioninį valstybės archyvÄ , kuris patvirtino, kad testamentas yra registruotas 1982 m. notarinių veiksmų registracijos knygoje. Testamentų registras egzistuoja tik nuo 2001 m., o M. M. testamentas buvo sudarytas 1982 m. Vadinasi, ieÅ¡kovas neturėjo techninių galimybių savo pastangomis sužinoti, ar galbÅ«t pas kurį nors Lietuvos notarÄ M. M. kuriais nors metais buvo sudaręs oficialųjį testamentÄ .

Atrasti tokį testamentÄ nežinant tikslių aplinkybių apie tokio testamento sudarymÄ ir ar iÅ¡vis jis buvo sudarytas bÅ«tų buvę per daug sudėtinga, kadangi netgi pats notaras nesužinojo apie tokio oficialaus testamento egzistavimÄ , kai B. V., G. P. ir S. S. buvo atnaujintas palikimo priėmimo terminas ir užvesta paveldėjimo byla. 8.4. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad tikrosios M. M. namo palikimo aplinkybės nuo G. P. ir S. S. buvo slepiamos, nes G. P. ir S. S. niekada neginčijo Å¡io dovanojimo sandorio.

Dovanojimo sandoris, sudarytas M. M. esant gyvam, ir negali bÅ«ti vertinamas kaip paveldėjimo teisės objektas, todėl Å¡ioje byloje vertinant atsakovų ir ieÅ¡kovo interesų pusiausvyrÄ jis reikÅ¡mės neturi. 8.5. Remiantis 2004 m. gegužės 26 d. apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 11830 ir 2004 m. gegužės 26 d. apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 13.6-1736 M. M. buvo įraÅ¡ytas VÄ® Registrų centre kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Taigi nuosavybės teisės buvo atkurtos M.

M., o ne tiesiogiai jo įpėdiniams, kurie anksčiau niekada neturėjo savininko teisių į šį turtÄ . Taigi atsakovai nepagrįstai samprotauja dėl ieÅ¡kovo pasirinkto jo teisių gynimo bÅ«do.

9. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 1-asis notarų biuras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinį skundÄ , kuriuo paaiÅ¡kino, kad notarė I. K. suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, nes notarės veiklÄ pradėjo 2012 m. rugsėjo 17 d., ir ji neiÅ¡davė ginčytinų paveldėjimo teisės liudijimų. Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės 12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atnaujino ieÅ¡kovui terminÄ palikimui priimti ir pripažino paveldėjimo teisės liudijimų dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo dalis negaliojančias. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas terminÄ palikimui pagal testamentÄ priimti praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikėjo testamentÄ ), o termino atnaujinimas atsakovų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis. PrieÅ¡ingai, neatnaujinus ieÅ¡kovui termino palikimui pagal testamentÄ priimti, bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovo interesai gauti bent dalį palikimo, priklausiusio jam pagal testamentÄ , ir kartu bÅ«tų paneigta testatoriaus testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia.

Apeliaciniu skundu apeliantai nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentuodami, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ terminÄ , ir taip iÅ¡ esmės paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ apeliantų nuosavybės neliečiamumÄ , teismas taip pat neįvertino, ar ieÅ¡kovo pažeistos teisės galėjo bÅ«ti ginamos jo pasirinktu bÅ«du, apeliantams kelia abejonių kelios palikėjo testamento atsiradimo versijos.

Be to, atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl apeliantų finansinių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš paveldėjimo teisinių santykių. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. M. M. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo turto paveldėjimo santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatos.

14. Remiantis 1964 m. CK 581 straipsniu, testamentas turi bÅ«ti sudarytas raÅ¡tu, nurodant jo sudarymo vietÄ ir laikÄ , paties testatoriaus pasiraÅ¡omas ir jo akivaizdoje notariÅ¡kai patvirtintas. Byloje nustatyta, kad testatorius M. M. 1982 m. spalio 14 d. sudarė raÅ¡tu testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų jo mirties dienÄ , paliko ieÅ¡kovui S. U.. Testamentas sudarytas notarine forma, testatoriaus pasiraÅ¡ytas ir Palangos valstybinėje notarinėje kontoroje įregistruotas (reg. Nr. 3274). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog 1982 m. spalio 14 d. M. M. testamentas atitinka jo sudarymo metu galiojusias teisės normas ir yra galiojantis.

15. Tiek 1964 m. CK 588 straipsnyje, tiek Å¡iuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnyje įpėdiniui, praleidusiam terminÄ palikimui priimti, nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo). Tokiu atveju įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminui priimti palikimÄ atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ). Be to, teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi atsižvelgti ir į paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principÄ , kuris suponuoja bÅ«tinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) Å¡ių santykių dalyvių turtiniams interesams.

Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad B. V. ir G. U. nurodytos mirusiojo M. M. testamento radimo 2020 m. rugsėjo mėnesį aplinkybės nėra nuoseklios, t. y. B. V. nurodė, jog mirusiojo testamentÄ rado bÅ«tent ji, o liudytojas G. U. paaiÅ¡kino, kad testamentÄ rado G. U., tačiau tiek atsakovė B. V., tiek liudytojas G. U. nuosekliai nurodė, kad mirusiojo testamentas buvo surastas 2020 m. rugsėjo mėnesį B. V. namuose. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiÅ¡kinimų netikslumai, susiję su tuo, kas konkrečiai rado mirusiojo testamentÄ , Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes yra neesminiai. Tuo labiau, kad B. V. yra garbaus amžiaus (Å¡iuo metu jai 85 metai) ir ji mirusiojo testamento radimo aplinkybių galėjo tiksliai ir neprisiminti.

18. Kitų duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo, atsakovės B. V. ir liudytojo G. U. nurodytas aplinkybes dėl testamento radimo, ar duomenų, kad ieÅ¡kovas galėjo ir anksčiau žinoti apie testamento buvimÄ , tačiau delsė priimti palikimÄ , nėra. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijai atrodo labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų anksčiau ėmęsis realizuoti testamentu jam suteiktas teises, jei bÅ«tų žinojęs apie testamento buvimÄ .

19. Sprendžiant klausimÄ , ar priežastys, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui priimti palikimÄ , yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo pirmos eilės įpėdinis, o visos pirmos eilės įpėdinės pergyveno palikėjÄ , todėl ieÅ¡kovas neturėjo priežasčių tikėtis, kad jo senelis paliktų jam visÄ savo turtÄ testamentu, ieÅ¡kovas nežinojo, kad toks mirusiojo testamentas egzistavo, testamentas anksčiau jam nebuvo įteiktas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo veiksmai po palikėjo mirties negali bÅ«ti vertinami kaip nerÅ«pestingi, neatidÅ«s ar neapdairÅ«s. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylÄ , kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino pirmos eilės įpėdinėms pagal įstatymÄ S. S., B.

V. ir G. P. mirusiojo M. M. palikimui priimti, turėjo bÅ«ti pateikti duomenys apie tai, ar palikėjas M. M. nebuvo sudaręs testamento, ir, paaiÅ¡kėjus, kad testamentas buvo sudarytas, įpėdinis pagal testamentÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ suinteresuotuoju asmeniu. Be to, CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta palikimo atsiradimo vietos notaro, sužinojusio apie testatoriaus mirtį, pareiga paskirti testamento paskelbimo dienÄ ir apie jÄ praneÅ¡ti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.

Tačiau nei S. S., B. V. ir G. P., nei notaras, nei anksčiau paminėtÄ bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad M. M. buvo sudaręs testamentÄ , ir nesiėmė veiksmų, jog testamente nurodytas įpėdinis bÅ«tų apie tai informuotas. Å is pažeidimas negalėjo neturėti įtakos ieÅ¡kovo S. U. teisėms, kadangi, sužinojęs apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , jis bÅ«tų turėjęs galimybę tuo pačiu metu kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo.

20. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovo nurodytas termino priimti mirusiojo palikimÄ praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminÄ ieÅ¡kovui atnaujino.

21. Nors apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kovo praleisto termino atnaujinimas iÅ¡ esmės paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ apeliantų nuosavybės neliečiamumÄ , tačiau teisėjų kolegija tokiam apeliantų argumentui negali pritarti. Gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl apeliantų lÅ«kesčiai pagal įstatymÄ paveldėtÄ turtÄ iÅ¡laikyti savo nuosavybėje negali paneigti tikrosios testatoriaus valios palikti visÄ turėtÄ turtÄ ieÅ¡kovui.

Be to, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs apie testamentÄ , atsakovai, tikėtina, apskritai nebÅ«tų įgiję nuosavybės teisių į ginčo turtÄ . Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi ginčijamo 2005 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo metu; analogiÅ¡ka nuostata galioja ir Å¡iuo metu), nuosavybės teises atkÅ«rus mirusio turto savininko vardu, jos turėjo bÅ«ti perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Vadinasi, esant testamentui, ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pirmumo teisę paveldėti (įgyti) šį turtÄ . Å iuo atveju nesvarbu, kad testamento sudarymo metu M. M. ginčo turtas nuosavybės teise nepriklausė. M. M. testamente buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jo valia visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, palikti ieÅ¡kovui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Å¡ios M. M. valios pasikeitimÄ â€“ apeliantų argumentai Å¡iuo aspektu grindžiami tik prielaidomis. Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ieÅ¡kovas yra palikėjo M.

M. anūkas, su kuriuo jis palaikė pakankamai glaudžius santykius. Todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ginčo turto simbolinė (neturtinė) reikšmė apeliantams yra kur kas didesnė nei ieškovui.

22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų keliamÄ klausimÄ dėl ieÅ¡kovo pasirinkto teisių gynimo bÅ«do, t. y. ar ieÅ¡kovas gali reikalauti nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimų dalis, nors nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ buvo įgyta pagal administracinės teisės aktus, kurie liko nepanaikinti. Kaip nustatyta bylos duomenimis, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 11830 M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,39 ha žemės ir 2,50 ha miÅ¡ko, o už 11,99 ha plotÄ pareiÅ¡kėjoms buvo atlyginta pinigais, t. y. 13 896 Lt.

Å io sprendimo ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 13.6-1736 pagrindu buvo įregistruotos M. M. nuosavybės teisės į 3,19 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,70 ha miÅ¡ko sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ buvo atkurtos ne tiesiogiai pareiÅ¡kėjoms, bet mirusiam (nacionalizuoto) turto savininkui M. M.. Vadinasi, tam, kad ieÅ¡kovas galėtų paveldėti ginčo žemės sklypÄ , apeliantų minimi administraciniai teisės aktai neturi bÅ«ti panaikinti.

Minėti administraciniai aktai tik sudarė prielaidas atsakovams įgyti nuosavybės teises, tačiau nebuvo tiesioginiu jų įgijimo pagrindu.

23. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl apeliantų finansinių interesų pusiausvyros iÅ¡ esmės dėl to, kad neįvertino ieÅ¡kovui perėjusio M. M. priklausiusio gyvenamojo namo su žemės sklypu vertės. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantų argumentus kaip nepagrįstus. Dovanojimo sandoris, kuriuo M. M. gyvenamÄ jį namÄ su pagalbiniais pastatais perleido B. V., buvo sudarytas M. M. esant gyvam, todėl Å¡iuo sandoriu perleistas turtas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip paveldėjimo teisės objektas, nei tuo labiau kaip galintis turėti įtakos apeliantų finansinių interesų pusiausvyrai, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmos eilės paveldėtojos B. V., G. P. ir S. S. lygiomis dalimis po 1 342 Eur pasidalijo joms iÅ¡mokėtÄ piniginę kompensacijÄ už 11,99 ha žemės sklypÄ , o už iÅ¡ M. M. paveldėtÄ miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ gavo 6 000 Eur ir gautus pinigus taip pat pasidalijo lygiomis dalimis, t. y. po 2 000 Eur. Atsakovai taip pat neginčijo, kad už ginčo žemės sklypÄ gavo su nuomos teisiniais santykiais susijusias pajamas. Nors M. M. 1982 m. spalio 14 d. testamentu visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu pretenduoja tik į ginčo žemės sklypÄ .

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad termino palikimui pagal testamentÄ priimti atnaujinimas apeliantų turtinių ir kitų interesų esmingai nepažeis.

24. Kiti apeliantų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atnaujindamas ieÅ¡kovui terminÄ palikimui priimti ir pripažindamas paveldėjimo teisės liudijimų dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo dalis negaliojančias, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Tenkinti apeliantų apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju, atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ , jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

26. IeÅ¡kovas S. U. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sumokėjo 1 200 Eur (2021 m. birželio 30 d. sÄ skaitos faktÅ«ros, 2021 m. liepos 1 d. bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡ai). Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos lygiomis dalimis po 600 Eur priteistinos iÅ¡ apeliantų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovų E. S. ir G. P. po 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovui S. U.. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Almantas Padvelskis Milda Skersienė