13169bca-c4d5-4390-952b-db5d2e4bf8de · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja DPraneÅ¡Äja: DanguolÄ Å iugždinytÄ                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-238-2014;TeisÄjas: Laimondas Noreika             Proceso Nr. 1-64-1-01330-2012-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs DanguolÄs Å iugždinytÄs, teisÄjų Rimo Å virino ir Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Äekauskienei, nuteistajai L.
Legislator headnote
AI generated13169bca-c4d5-4390-952b-db5d2e4bf8de · Kauno apygardos teismas: atvykimo.ApeliantÄ taip pat teigia, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentÄjusiojo R. K. ir liudytojų policijos darbuotojų M. Ž. ir G. L. parodymus vertino kaip patikimus ir jais rÄmÄsi. PrieÅ¡ingai, liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymus teismas turÄjo vertinti itin kritiÅ¡kai ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauti. Å ie liudytojai patys betarpiÅ¡kai nematÄ nei tariamo smurto prieÅ¡ L. K., nei fotoaparato sugadinimo. AtvykÄ liudyti, jie tik pakartojo tai, kÄ jiems atvykusiems į įvykio vietÄ pasakÄ L.
Full text
PraneÅ¡Äja DPraneÅ¡Äja: DanguolÄ Å iugždinytÄ                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-238-2014;TeisÄjas: Laimondas Noreika             Proceso Nr. 1-64-1-01330-2012-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs DanguolÄs Å iugždinytÄs, teisÄjų Rimo Å virino ir Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Äekauskienei, nuteistajai L.
K., jos gynÄjui advokatui Remigijui Uckui, teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â LR BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmÄ â laisvÄs apribojimas 7 (septyniems) mÄnesiams, bausmÄs vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei trijų metrų atstumu prie nukentÄjusiųjų L.
K., R. K. ir jų sÅ«naus M. K., jei tai nesusijÄ su bendru dalyvavimu teismo procese ar kitose įstaigose, sprendžiant oficialius klausimus; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmÄ â laisvÄs apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos L. K. atlyginti nusikaltimu padarytÄ 850 Lt turtinÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmÄs subendrintos dalinio sudÄjimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs apribojimas 10 (deÅ¡imÄiai) mÄnesių, bausmÄs vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei trijų metrų atstumu prie nukentÄjusiųjų L.
K., R. K. ir jų sÅ«naus M. K., jei tai nesusijÄ su bendru dalyvavimu teismo procese ar kitose įstaigose, sprendžiant oficialius klausimus, ir įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos L. K. atlyginti nusikaltimu padarytÄ 850 Lt turtinÄ Å¾alÄ .Tuo paÄiu nuosprendžiu civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies â iÅ¡ L. K. priteista 850 Lt L. K. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 2800 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 250 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. spalio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esanÄiame gyvenamajame name, bendros dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiame L. K. ir D. K., kurio nuosavybe pagal 2012 m. spalio 16 d. panaudos sutartį tuo metu naudojosi R. K., tyÄia sulaužiusi durų spynÄ pateko į gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to D. K. vardu registruotÄ prie laiptų esanÄiÄ patalpÄ , iÅ¡ kurios į namo kiemÄ iÅ¡metÄ nukentÄjusiųjų L.
K. (iki santuokos pavardÄ L.) ir R. K. asmeninius daiktus: du âSamsungâ Viasat TV priedÄlius, kurių kiekvieno vertÄ yra po 160 Lt (bendra vertÄ 320 Lt), 250 Lt vertÄs kavos virimo aparatÄ âLateâ ir rÅ«bus, kurie sugadinti ar sunaikinti Å¡iais veiksmais nebuvo, tokiu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ , kurio bendra vertÄ 570 Lt. Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. spalio 21 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant mažameÄiam M.
K., gim. 2009-05-13, neleisdama patekti į namo antro aukÅ¡to patalpas prie namo atvykusiems nukentÄjusiems R. K. ir L. K., nurodydama, kad jie neturi teisÄs patekti į minÄtas patalpas, grasino sužaloti duodama Å¡uniui komandas âkÄ sk, imkâ ir grasindama iÅ¡daužyti automobilių langus, nukentÄjusiajai L. K. bandant fotoaparatu âKodakâ užfiksuoti jos veiksmus, atÄmÄ fotoaparatÄ , kurio vertÄ 280 Lt, jį numetÄ ant žemÄs ir taip sugadino, o po to tyÄia rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajai L.
K. į veidÄ , taip dÄl muÅ¡tinÄs žaizdos apatinÄje lÅ«pos gleivinÄje padarÄ nukentÄjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sugadino svetimo turto už 280 Lt ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. praÅ¡o MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisÄtas, kadangi ji nepadarÄ nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.
IÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinanÄių jos kaltÄ. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priÄmÄ netinkamai iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje surinktus duomenis, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, dÄl ko ir priÄmÄ neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinÄjant teisme, ji davÄ teisingus ir nuoseklius parodymus, teisingai nurodÄ visas įvykio aplinkybes, taÄiau teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neteisingai jos parodymus vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs bei teigÄ, kad parodymai yra nenuoseklÅ«s. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai tikÄjo ir rÄmÄsi liudytojų M.
Ž. ir G. L. parodymais bei nukentÄjusių L. K. ir R. K. parodymais, kuriuos vertino, kaip nuoseklius ir patikimus. FaktiÅ¡kai tai nukentÄjusiųjų parodymai yra visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, nepatvirtinti kitais įrodymais.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas absoliuÄiai nepagrįstai, nesant byloje neginÄijamų duomenų, o tik esant paÄių nukentÄjusiųjų parodymams, akcentavo tai, jog tariamas nusikalstamas veikas ji padarÄ nepilnameÄio M. K. akivaizdoje, nes L.
K. ir R. K. atvyko vieni. Byloje pateikta fotonuotrauka, kur nepilnametis M. K. stovi prie policijos automobilio, jokiu bÅ«du neįrodo, jog nagrinÄjamo įvykio metu buvo nepilnametis vaikas, ant fotonuotraukos nÄra datos. Liudytojas M. Ž. parodÄ, jog L. K. pasakÄ, jog ten buvusį vaikÄ iÅ¡veÅ¾Ä jos vyras R. K., taÄiau nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nepilnameÄio vaiko įvykio vietoje nematÄ. AplinkybÄ, kad nepilnametis M. K. buvo kartu su savo tÄvais, yra neįrodyta, todÄl teismas ja rÄmÄsi ir akcentavo nepagrįstai.ApeliantÄ teigia, kad teismo nurodomi, kaip tariami patikimi ir neginÄytini, įrodymai niekaip neįrodo jos kaltÄs dÄl tariamo nukentÄjusių daiktų sugadinimo, o aplinkybÄ, kas galÄjo suplÄÅ¡yti nukentÄjusių maiÅ¡us, apskritai byloje tirta nebuvo.
Taip pat teismas nepagrįstai teigia, kad pateikta filmuota medžiaga paneigia jos versijÄ , kad daiktus ji rado prieÅ¡ penkiolika minuÄių namo koridoriuje pirmame aukÅ¡te, taÄiau filmuota medžiaga Å¡ių parodymų nepaneigia niekaip, kadangi byloje nÄra nustatyta, kada konkreÄiai ir kokiomis aplinkybÄmis Å¡i filmuota medžiaga atsirado. Byloje nÄra duomenų, įrodanÄių, kad televizijos priedÄliai ir kavos aparatas buvo sugadinti nepataisomai. Tyrimui paÄmus daiktus, nebuvo atlikti jokie veiksmai, kuriais neginÄijamai bÅ«tų nustatyti konkretÅ«s daiktų sugadinimai ar padarytos žalos dydžiai.
Taip pat teismas, netinkamai įvertinÄs jos ir nukentÄjusiųjų parodymus, nepagrįstai nustatÄ, jog daiktai buvo paimti iÅ¡ antro aukÅ¡to, kaip teigia nukentÄjusieji, o ne iÅ¡ pirmo aukÅ¡to, kaip buvo faktiÅ¡kai. Byloje nÄra duomenų, jog ji maiÅ¡us suplÄÅ¡Ä, taip pat nÄra duomenų ir bylos nagrinÄjimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi dÄl jos tariamo kerÅ¡to ir pasirinkto bÅ«do jam įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatÄ, kad jos tariama padaryta nusikalstama veika yra padaryta neveikimu, kadangi ji daiktus iÅ¡metÄ Ä¯ laukÄ darganotu rudens oru ir sÄ moningai nesiÄmÄ priemonių tam turtui iÅ¡saugoti, taÄiau byloje nÄra duomenų, jog tÄ dienÄ lijo, o ji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo teisme metu nurodÄ, jog lietaus nebuvo, be to, daiktai lauke iÅ¡buvo apie 15 minuÄių iki L. ir R.
K. atvykimo.ApeliantÄ taip pat teigia, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentÄjusiojo R. K. ir liudytojų policijos darbuotojų M. Ž. ir G. L. parodymus vertino kaip patikimus ir jais rÄmÄsi. PrieÅ¡ingai, liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymus teismas turÄjo vertinti itin kritiÅ¡kai ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauti. Å ie liudytojai patys betarpiÅ¡kai nematÄ nei tariamo smurto prieÅ¡ L. K., nei fotoaparato sugadinimo. AtvykÄ liudyti, jie tik pakartojo tai, kÄ jiems atvykusiems į įvykio vietÄ pasakÄ L.
K.. Abiejų liudytojų parodymai dÄl to, jog atvykÄ matÄ kraujuojanÄiÄ L. K. lÅ«pÄ , yra akivaizdžiai melagingi. Byloje nÄra duomenų, neginÄijamai patvirtinanÄių, jog L. K. veidas 2012-10-21 buvo sužalotas, bÄgo kraujas. Akivaizdu, kad nekentÄjusioji nesikreipÄ jokios medicininÄs pagalbos nei iÅ¡ karto po įvykio ligoninÄs priÄmimo skyriuje, nei vÄliau į savo Å¡eimos daktarÄ . Taip pat tai, kad abu liudytojai parodÄ, jog atvykÄ matÄ purvinÄ ir sunaikintÄ fotoaparatÄ , jokiu bÅ«du nepatvirtina to, kad šį daiktÄ sugadino ji.
Akivaizdu, kad abiejų liudytojų parodymai byloje negalÄjo bÅ«ti tinkami įrodymai.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai laikÄ, jog konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, kadangi jokio konflikto vieÅ¡oje vietoje tarp jos ir L. bei R. K. nebuvo. Jų daiktus ji buvo padÄjusi kieme, prie namo laiptų, tai patvirtino ir liudytojas G. L.. NežiÅ«rint į tai, kad Å¡is liudytojas iÅ¡reiÅ¡kÄ savo nuomonÄ, jog âten ir kiemas yra vieÅ¡as, nes iÅ¡ visur matomasâ, negalima buvo vertinti, jog konfliktas, kurio metu tariamai buvo sužalota nukentÄjusioji ir sugadintas daiktas, įvyko vieÅ¡oje vietoje.
NagrinÄjamo įvykio metu nebuvo sutrikdyta visuomenÄs rimtis ar tvarka, iÅ¡ byloje esanÄių duomenų akivaizdžiai matyti, kad absoliuÄiai niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų nagrinÄjamų aplinkybių nematÄ ir negirdÄjo.ApeliantÄ taip pat mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino nukentÄjusios L. K. civilinį ieÅ¡kinį, t. y. priteisÄ iÅ¡ jos 850 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje nÄra jokių įrodymų dÄl minÄtų daiktų sugadinimo bei tariamai padarytos žalos nustatymo.
Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovÄs nurodytas tariamai sunaikintų daiktų vertes vertino kaip padarytÄ Å¾alÄ , teigdamas, jog daiktai laikomi sunaikinti, kadangi sunaikinti nepataisomai, taÄiau byloje nÄra nei menkiausio įrodymo, jog nurodyti daiktai sugadinti nepataisomai. BylÄ nagrinÄjant teisme, Å¡ie daiktai nebuvo pateikti apžiÅ«rai, taip pat nepateiktos jokios tam tikrų specialistų iÅ¡vados ar kiti dokumentai, įrodantys apie daiktų nepataisomÄ sugadinimÄ .
IeÅ¡kinio dalis dÄl neturtinÄs žalos taip pat yra nepagrįsta ir teismo iÅ¡ dalies tenkinta neteisÄtai. Byloje civilinÄ ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog akivaizdžiai bÅ«tų patyrusi neturtinÄ Å¾alÄ . Civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todÄl neturÄjo bÅ«ti tenkintas ir iÅ¡ dalies, o teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino neteisÄtai. Taip pat mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nekreipÄ dÄmesio ir nevertino byloje esanÄio dokumento â medicininÄs pažymos, patvirtinanÄios, kad L.
K. turi psichikos sveikatos sutrikimų, dÄl ko galimai jos parodymus taip pat galima buvo vertinti kritiÅ¡kai.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios L. K. apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.
LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinÄs baudžiamosios atsakomybÄs nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkanÄio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikÄ tinkamai, pagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, L.
K. pripažino kalta už nusikalstamų veikų padarymÄ ir skyrÄ jai bausmÄ.Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau â LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.IÅ¡ esmÄs nuteistoji ginÄija žemesnÄs instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jos kaltÄ, vertinimÄ .
Kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje â kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, 4 dalyje â kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisÄtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).
Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkanÄiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisÄjų kolegija neturi pagrindo.LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. Å ių įstatymo reikalavimų teismas nepažeidÄ. Nuosprendyje teismas nurodÄ Ä¯rodymus, kuriais grindÄ teismo iÅ¡vadas dÄl apeliantÄs kaltÄs padarius nusikalstamas veikas.
Taip pat teismas nurodÄ motyvus, kuriais remdamasis atmetÄ nuteistosios nurodytus argumentus dÄl jos nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ , ir jis yra pateiktas nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismo posÄdžių protokolų ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarÄ, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.
Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisÄjų kolegija neturi pagrindo.Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vados, kad L. K. padarÄ LR BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstos.
ApeliantÄ L. K. nuteista už tai, kad sunaikino svetimÄ turtÄ ir pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .LR BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybÄn yra traukiamas asmuo, kuris sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , o LR BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybÄn yra traukiamas asmuo, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ .Kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L.
K. kaltÄ, jai sugadinus svetimÄ turtÄ ir pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įrodyta nukentÄjusiųjų R. K. ir L. K. parodymais, kuriuos visiÅ¡kai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas neturÄjo pagrindo netikÄti Å¡ių nukentÄjusiųjų parodymais apie nuteistosios atliktus nusikalstamus veiksmus, nes Å¡ių nukentÄjusiųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje, neprieÅ¡taringi ir patvirtinami kitais byloje esanÄiais įrodymais.
Teismas visiÅ¡kai pagrįstai rÄmÄsi ir liudytojų policijos darbuotojų M. Ž. ir G. L. parodymais, kadangi jų nurodomos aplinkybÄs apie tai, kad įvykio dienÄ ir įvykio vietoje jie matÄ sužalotÄ (praskelta lÅ«pa) nukentÄjusiÄ jÄ L. K., lauke esanÄius daiktus bei sugadintÄ ir purvinÄ fotoaparatÄ , visiÅ¡kai sutampa su nukentÄjusiųjų R. K. ir L. K. nurodomomis aplinkybÄmis. ApeliantÄs teiginys, kad nukentÄjusiųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir nepatvirtinti kitais įrodymais, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusieji R. K. ir L. K. nurodÄ ir teisminio nagrinÄjimo metu patvirtino, kad pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, esanÄiomis (duomenys neskelbtini). NorÄdami patekti į patalpas jie atvyko į įvykio vietÄ 2012 m. spalio 21 d. ir rado iÅ¡mestus daiktus iÅ¡ jų gyvenamųjų patalpų, o pradÄjus filmuoti padÄtį, iÅ¡bÄgo L. K., kuri pjudÄ Å¡unį ir rÄkdama kumÅ¡Äiu sudavÄ L. K. į veidÄ , atÄmÄ fotoaparatÄ ir jį numetÄ Ä¯ balÄ .
Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dÄl nukentÄjusiųjų R. K. ir L. K. parodymų teisingumo, kurių esmÄ buvo visiÅ¡kai atskleista apklausiant liudytojus M. Ž. ir G. L. teisme, jų parodymai visiÅ¡kai sutapo su byloje užfiksuotais kitais duomenimis. PrieÅ¡ingai â L. K. parodymai nebuvo patvirtinti jokiais kitais byloje esanÄiais duomenimis, todÄl visiÅ¡kai pagrįstai buvo laikyti gynybine versija siekiant iÅ¡vengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybÄs. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentÄjusiųjų R.
K. ir L. K. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. ApeliantÄ teigia, kad nukentÄjusieji R. K., L. K. ir liudytojai M. Ž. ir G. L. akivaizdžiai meluoja, taÄiau aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentÄjusieji, liudytojai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ir siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantÄ nenurodÄ ir apeliaciniame skunde. PažymÄtina, kad nukentÄjusiųjų R. K. ir L. K. parodymai apie apeliantÄs atliktus nusikalstamus veiksmus nÄra vienintelis įrodymas byloje.
Kaip minÄta, policijos darbuotojai liudytojai M. Ž. ir G. L. patvirtino aplinkybes apie tai, kad į įvykio vietÄ atvyko pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dÄl konflikto tarp nukentÄjusiųjų ir nuteistosios, jie matÄ sužalotÄ nukentÄjusiÄ jÄ , sužalojimas buvo Å¡viežias, bÄgo kraujas. Taip pat liudytojai M. Ž. ir G. L. patvirtino aplinkybÄ, kad matÄ ir purvinÄ , sudaužytÄ fotoaparatÄ , o L. K. neneigÄ, kad jį sudauÅ¾Ä ir iÅ¡muÅ¡Ä iÅ¡ rankų nukentÄjusiajai. NukentÄjusiųjų R.
K. ir L. K. ir liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymai apie L. K. sužalojimÄ visiÅ¡kai atitinka 2012-10-22 specialisto iÅ¡vadoje esanÄius duomenis, kuriais patvirtinama, jog L. K. konstatuota muÅ¡tinÄ Å¾aizda apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje, ji padaryta kietu buku daiktu, galimai pusÄs ar vienos paros laikotarpiu iki teismo med. apžiÅ«ros ir sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tos aplinkybÄs, kad įvykio dienÄ tarp nukentÄjusiųjų ir apeliantÄs kilo konfliktas, kad iÅ¡ patalpų į laukÄ iÅ¡neÅ¡Ä daiktus, L.
K. neneigia, tÄ patvirtina ir aplinkybÄ, jog dÄl konflikto į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos darbuotojai. Konflikto aplinkybÄs, lauke iÅ¡mestų daiktų faktas užfiksuoti ir filmuotoje medžiagoje ir daiktų apžiÅ«ros protokole (duomenys detaliai apraÅ¡yti nuosprendyje, todÄl nekartojami). ApeliantÄ ginÄija teismo nustatytÄ aplinkybÄ, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarÄ mažameÄio vaiko akivaizdoje. Nuteistoji teigia, kad įvykio vietoje vaiko nebuvo. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji nusikalstamus veiksmus atliko nukentÄjusiųjų mažameÄio vaiko akivaizdoje ir įvykio vietoje jis buvo, nes Å¡i aplinkybÄ byloje yra įrodyta.
Visų pirma, nukentÄjusieji R. K. ir L. K. nuosekliai aiÅ¡kino, kad į įvykio vietÄ kartu su jais atvyko jų mažametis vaikas, taÄiau kilus konfliktui jis iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas. Liudytojas M. Ž. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentÄjusieji pasakÄ, jog L. K. Å¡uo iÅ¡gÄ sdino jų vaikÄ , o vaikas iÅ¡vežtas. ApeliantÄ teigia, kad ant fotonuotraukos, kurioje matyti policijos automobilis ir mažametis vaikas, nÄra datos, todÄl negalima daryti iÅ¡vados, kad vaikas fotografuotas įvykio dienÄ .
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog nepaisant to, nebuvo paneigta aplinkybÄ, kad mažametis vaikas atvažiavo kartu su nukentÄjusiaisiais. Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad vaikas buvo atvežtas jau po konflikto. FaktÄ , kad vaikas matÄ konfliktÄ , patvirtina nukentÄjusiųjų parodymai, kuriais teismas abejoti neturi jokio pagrindo. Teismo nuomone, Å¡ių įrodymų visiÅ¡kai pakanka neabejotinai iÅ¡vadai, kad nuteistoji veikÄ padarÄ mažameÄio vaiko akivaizdoje.
PažymÄtina ir tai, kad nuteistoji nenurodÄ aplinkybių, kad anksÄiau bÅ«tų buvÄ kokie nors konfliktai su nukentÄjusiaisiais ir kad tų konfliktų metu bÅ«tų buvÄs jų mažametis vaikas. TodÄl nÄra pagrindo manyti, kad mažametis vaikas buvo nufotografuotas prie policijos automobilio minÄtoje vietoje kitu metu, nei vyko nagrinÄjamas įvykis. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymų dalimi, kurioje jie nurodÄ matÄ kraujuojanÄiÄ L. K. lÅ«pÄ .
TaÄiau kaip ir minÄta anksÄiau, liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai dÄl Å¡ios aplinkybÄs jokių abejonių nekelia, nes jie patvirtinami ir specialisto iÅ¡vada. O vien nurodoma aplinkybÄ, kad L. K. po įvykio nesikreipÄ medicininÄs pagalbos, nei patvirtina, nei paneigia nuteistosios kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ar sužalojus nukentÄjusiÄ jÄ . Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog L. L. (K.) konstatuota muÅ¡tinÄ Å¾aizda apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje buvo padaryta kietu buku daiktu, galimai pusÄs ar vienos paros laikotarpiu iki teismo medicininÄs apžiÅ«ros ir sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Ä®vertinus visus byloje esanÄius įrodymus nekyla jokių pagrįstų abejonių dÄl to, kad šį sužalojimÄ nukentÄjusiajai jos nurodytu laiku padarÄ bÅ«tent nuteistoji L. K.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantÄs kaltÄs sugadinus daiktus ar suplÄÅ¡ius maiÅ¡us, taip pat byloje nÄra jokių duomenų, įrodanÄių, kad televizijos priedÄliai ir kavos aparatas buvo sugadinti nepataisomai, nenustatytas padarytos žalos dydis, taip pat nenustatyta, kad iÅ¡neÅ¡us daiktus į laukÄ lijo.Kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad žemÄ aplink įvykio vietÄ yra Å¡lapia, po lietaus, todÄl teismas visiÅ¡kai pagrįstai rÄmÄsi nukentÄjusiųjų parodymais dÄl daiktų sugadinimo juos iÅ¡metus į laukÄ ir atmetÄ nuteistosios versijÄ kaip akivaizdžiai nepagrįstÄ .
Nustatyta, kad į laukÄ iÅ¡neÅ¡ti daiktai neteko savo ekonominÄs ir Å«kinÄs vertÄs, todÄl negalima jų naudoti pagal funkcinÄ paskirtį, o tokia jų bÅ«klÄ atitinka daikto sunaikinimo sÄ vokÄ , kadangi jų savybių nebegalima atkurti. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, kad turto vertÄs nustatymas yra svarbus veikÄ apibÅ«dinantis požymis, galintis turÄti įtakos ir kitiems baudžiamosios atsakomybÄs realizavimo klausimams, todÄl nagrinÄjant bylÄ jis teismo turi bÅ«ti nustatytas pagrindžiant tai byloje surinktais įrodymais.
Turto vertÄ gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimoâpardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus, taÄiau jų nesant, teismų praktikoje didelÄ reikÅ¡mÄ suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-368/2010). Å ioje byloje nukentÄjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kiai nurodÄ, kiek įvertina kiekvienÄ atskirÄ daiktÄ , kurių bendra vertÄ yra 570 Lt, o Å¡ių daiktų vertÄ teismui neatrodÄ nepagrįstai didelÄ.
Daiktų iÅ¡metimas į laukÄ ir dÄl to dviejų televizijos priedÄlių bei kavos aparato nepataisomas sugadinimas, padarant bendrÄ 570 Lt turtinÄ Å¾alÄ , pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas tinkamai. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad L. K. padarytos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡yme nepagrįstai nurodoma, jog ji į namo kiemÄ iÅ¡metÄ nukentÄjusiųjų L. K. ir R. K. rÅ«bus, kurie sugadinti ar sunaikinti Å¡iais veiksmais nebuvo, kadangi tokiu bÅ«du jokia nusikalstama veika padaryta nebuvo, taigi Å¡ios aplinkybÄs nurodymas yra perteklinis ir nereikalingas.ApeliantÄ taip pat nurodo, kad nors liudytojai ir matÄ purvinÄ bei sugadintÄ fotoaparatÄ , taÄiau tai jokiu bÅ«du nepatvirtina, jog tai padarÄ ji.
Vertinant byloje esanÄius įrodymus, tarp jų ir nukentÄjusiųjų parodymus, kurie teismo visiÅ¡kai pagrįstai buvo laikomi patikimais, taip pat ir L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodÄ, kad ji atÄmÄ fotoaparatÄ ir jį įmetÄ Ä¯ balÄ (1 t., b. l. 106), apeliacinÄs instancijos teismui, kaip ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priÄmusiam teismui, taip pat nekyla jokių abejonių, kad fotoaparatÄ Ä¯vykio metu sugadino bÅ«tent nuteistoji L. K., o jos paaiÅ¡kinimas teisme, kad fotoaparatas nukentÄjusiajai iÅ¡krito iÅ¡ rankų, laikytinas siekiu iÅ¡vengti atsakomybÄs. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, taÄiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojanÄiu veiksniu, dÄl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nÄra.Nuteistoji taip pat teigia, kad jokio konflikto vieÅ¡oje vietoje nebuvo, daiktus ji paÄmÄ iÅ¡ jai priklausanÄios patalpos ir padÄjo kieme prie namo laiptų.
NagrinÄjamo įvykio metu nebuvo sutrikdyta visuomenÄs rimtis ar tvarka, o iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad absoliuÄiai niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų nagrinÄjamų aplinkybių nematÄ ir negirdÄjo.IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad 1/2 pastato â gyvenamojo namo su priklausiniais (garažu, Å«kiniu pastatu, kiemo statiniais), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2004-02-05 nuosavybÄs teise priklausÄ D. K., kuris panaudos sutartimi nuo 2012-11-05 Å¡ia pastato dalimi neatlygintinai leido naudotis R.
K. (1 t., b. l. 155). Å ie duomenys patvirtina, kad nukentÄjusieji R. K. ir L. K. turÄjo teisÄ naudotis dalimi namo, todÄl nuteistoji, manydama, kad kažkokiu bÅ«du yra pažeidžiamos jos teisÄs, turÄjo dÄl Å¡ių teisių gynimo kreiptis į kompetentingas institucijas įstatymų nustatyta tvarka. Nelaikytina, kad nukentÄjusieji nagrinÄjamu atveju neteisÄtai įsibrovÄ Ä¯ L. K. priklausanÄias patalpas, ji žinojo arba turÄjo žinoti, kad gyvenamasis namas nuosavybÄs teise priklauso ne jai vienai, todÄl nuteistosios veiksmai, kuomet ji vijo nukentÄjusiuosius iÅ¡ namo ir kiemo, grasino ir sudavÄ kumÅ¡Äiu nukentÄjusiajai, niekaip negali bÅ«ti pateisinami, prisidengiant neva nukentÄjusiųjų padarytu bÅ«sto nelieÄiamumo teisÄs pažeidimu.LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusÄ turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų:
a) įžūliais veiksmais;
b) grasinimais;
c) patyÄiomis;
d) vandaliÅ¡kais veiksmais. Visi Å¡ie požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Veika turi bÅ«ti padaryta vieÅ¡ojoje vietoje. VieÅ¡oji vieta â tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisÄ lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dÄl laisvo priÄjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dÄl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010).
Teismų praktikoje vieÅ¡a vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pvz., 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2008). Ir privati aplinka gali bÅ«ti pripažįstama vieÅ¡Ä jÄ vieta, jeigu veiksmai, padaryti tokioje vietoje, sutrikdo joje ar netoli jos esanÄius asmenis, t. y. pažeidžia jų teisÄ Ä¯ normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ (2008 m. lapkriÄio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436/2008). NagrinÄjamu atveju įvykis, dÄl kurio nuteista L. K., vyko gyvenamojo namo kieme, todÄl, vadovaujantis teismų praktika, Å¡i vieta visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažinta vieÅ¡Ä ja.
Nekyla jokių abejonių dÄl to, jog nuteistosios įžūlÅ«s veiksmai galÄjo bÅ«ti matomi ir girdimi paÅ¡alinių asmenų, todÄl nÄra jokio pagrindo manyti, jog Å¡i veika buvo padaryta privaÄioje aplinkoje, į kuriÄ negalÄjo pakliÅ«ti jokie paÅ¡aliniai asmenys. Be to, nustatyta, kad į įvykio vietÄ teisÄtai atvykus nukentÄjusiesiems su mažameÄiu vaiku, nuteistoji elgÄsi įžūliai, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sužalojo nukentÄjusiÄ jÄ , jos turtÄ , sutrikdÄ rimtį, tvarkÄ ir nukentÄjusiųjų teisÄ Ä¯ normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ .
Tokie nuteistosios veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , veika kvalifikuota teisingai ir L. K. nuteista pagrįstai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai tenkino nukentÄjusiosios L. K. civilinį ieÅ¡kinį dÄl 850 Lt turtinÄs žalos ir 2800 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, kadangi byloje nÄra jokių įrodymų, patvirtinanÄių faktÄ , jog daiktai buvo sunaikinti nepataisomai, taip pat mano, kad civilinÄ ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog bÅ«tų patyrusi neturtinÄ Å¾alÄ .
NagrinÄjamoje byloje buvo neginÄytinai nustatyta, kad L. K. sugadino svetimÄ turtÄ , kurio vertÄ, nesant daiktų vertÄ patvirtinanÄių duomenų, buvo nustatyta pagal nukentÄjusiosios parodymus, nurodyta daiktų vertÄ nebuvo nepagrįstai didelÄ, todÄl civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo teismas iÅ¡sprendÄ tinkamai ir priteisÄ iÅ¡ L. K. sugadintų daiktų vertÄs dydžio piniginÄ sumÄ . Byloje neginÄytinai įrodyta, kad nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais padarÄ nurodyto dydžio turtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiajai, todÄl teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, patenkino civilinį ieÅ¡kinį, tuo tinkamai taikÄ LR BPK 115 straipsnio nuostatas.
Priteistas turtinÄs žalos dydis neprieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad, sprÄsdamas atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio klausimÄ , teismas taip pat tinkamai taikÄ Å¡iuos klausimus reglamentuojanÄias teisÄs normas, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios.
Byloje nustatyta, kad nuteistoji tyÄia padarÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kurių padariniai â nukentÄjusiosios L. K. nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio klausimÄ , sutiko su nukentÄjusiosios argumentais, kad dÄl sužalojimo nukentÄjusioji patyrÄ fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, taÄiau praÅ¡omus priteisti 10000 Lt laikÄ pernelyg didele ir nerealia suma. Visus nukentÄjusiosios patirtus nepatogumus teismas įvertino 2800 Lt.
Teismas vertino tÄ aplinkybÄ, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, nukentÄjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi vertino pasekmes ir iÅ¡gyvenimus. Duomenų, kad nusikaltimo pasekmÄs bÅ«tų negrįžtamos, byloje nÄra. Teismas sprendÄ, kad minÄta suma neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra pakankama už nukentÄjusiosios patirtÄ skausmÄ ir kitus nepatogumus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). TeisÄjų kolegija pažymi, kad neturtine žala laikomas teisÄs saugomoms ir ginamoms neturtinÄms, nematerialioms vertybÄms pakenkimas.
Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gÄrius. Be abejo, žmogaus sveikata yra viena aukÅ¡Äiausių vertybių, todÄl iÅ¡gyvenimai, sukelti dÄl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypaÄ dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmÄs, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Nustatant neturtinÄs žalos dydį svarbu atsižvelgti į padarytos žalos sukeltas pasekmes, bÅ«tent į tai, kad nukentÄjusioji patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ bei stresÄ , kurį lÄmÄ ir tai, kad ji buvo sužalota kitų asmenų akivaizdoje, vieÅ¡oje vietoje, veika padaryta tyÄiniais veiksmais.
Teismas nepažeidÄ sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad patirta neturtinÄ Å¾ala yra 2800 Lt. Teisingumo tikslas â skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala. Ä®vertinusi aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiosios patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertinti mažiau nei 2800 Lt nÄra pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentÄjusiosios interesai ir teisingumo principas.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).
NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis sutinka, todÄl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.Skirdamas nuteistajai bausmÄ, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidÄ, atsižvelgÄ Ä¯ padarytų veikų pavojingumo pobÅ«dį (padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai), nuteistosios asmenybÄ (anksÄiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai), atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ .
Teismas įvertino visų Å¡ių aplinkybių visumÄ ir skyrÄ bausmÄ â laisvÄs apribojimÄ su įpareigojimais ir draudimais, bausmÄs dydį parinkdamas sankcijos ribose, mažesnÄ nei bausmÄs vidurkis, todÄl laikytina, kad bausmÄ paskirta teisingai. Teismo paskirti įpareigojimai ir draudimai yra suderinti ir individualizuoti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrindamas dalinio sudÄjimo bÅ«du prie griežtesnÄs iÅ¡ bausmių iÅ¡ dalies pridÄjÄs Å¡velnesnÄ bausmÄ ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ skyrÄs laisvÄs apribojimÄ 10 (deÅ¡imÄiai) mÄnesių, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidÄ ir subendrino jas teisingai.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisÄtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nÄra, todÄl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2014-11-11 iÅ¡ Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos gauta pažyma dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų. Joje nurodyta, kad Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje teisinÄ pagalbÄ nuteistajai L.
K. teikÄ advokatÄ Rasa KalkauskienÄ, o antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas iki 2014-11-11 sudaro advokato užmokestis 80 litų. Pažymoje nurodyta, kad Å¡i suma priteistina valstybei. Nustatyta, kad R. KalkauskienÄ neteikÄ teisinÄs pagalbos L. K., apeliacinÄs instancijos teisme jai atstovavo gynÄjas advokatas R. Uckus. Esant Å¡ioms aplinkybÄms Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos pažyma nesudaro pagrindo sprÄsti iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimo, todÄl valstybei minÄta suma iÅ¡ nuteistosios nepriteisiama, minÄtas klausimas paliekamas nenagrinÄtas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä : nuteistosios L.
K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ teisÄja                                       DanguolÄ Å iugždinytÄ TeisÄjai                                                     Rimas Å virinas Algerdas UrbÅ¡ys