Legislator Case Law & Legislation
13169bca-c4d5-4390-952b-db5d2e4bf8de AI generated

13169bca-c4d5-4390-952b-db5d2e4bf8de · Kauno apygardos teismas

Case Number 13169bca-c4d5-4390-952b-db5d2e4bf8de
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-238-2014;Teisėjas: Laimondas Noreika             Proceso Nr. 1-64-1-01330-2012-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, nuteistajai L.

Legislator headnote

AI generated

13169bca-c4d5-4390-952b-db5d2e4bf8de · Kauno apygardos teismas: atvykimo.Apeliantė taip pat teigia, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentėjusiojo R. K. ir liudytojų policijos darbuotojų M. Ž. ir G. L. parodymus vertino kaip patikimus ir jais rėmėsi. PrieÅ¡ingai, liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymus teismas turėjo vertinti itin kritiÅ¡kai ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauti. Å ie liudytojai patys betarpiÅ¡kai nematė nei tariamo smurto prieÅ¡ L. K., nei fotoaparato sugadinimo. Atvykę liudyti, jie tik pakartojo tai, kÄ jiems atvykusiems į įvykio vietÄ pasakė L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-772-238-2014;Teisėjas: Laimondas Noreika             Proceso Nr. 1-64-1-01330-2012-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei, nuteistajai L.

K., jos gynėjui advokatui Remigijui Uckui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei trijų metrų atstumu prie nukentėjusiųjų L.

K., R. K. ir jų sÅ«naus M. K., jei tai nesusiję su bendru dalyvavimu teismo procese ar kitose įstaigose, sprendžiant oficialius klausimus; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos L. K. atlyginti nusikaltimu padarytÄ 850 Lt turtinę žalÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, bausmės vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei trijų metrų atstumu prie nukentėjusiųjų L.

K., R. K. ir jų sÅ«naus M. K., jei tai nesusiję su bendru dalyvavimu teismo procese ar kitose įstaigose, sprendžiant oficialius klausimus, ir įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos L. K. atlyginti nusikaltimu padarytÄ 850 Lt turtinę žalÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ L. K. priteista 850 Lt L. K. naudai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 2800 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 250 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. spalio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame L. K. ir D. K., kurio nuosavybe pagal 2012 m. spalio 16 d. panaudos sutartį tuo metu naudojosi R. K., tyčia sulaužiusi durų spynÄ pateko į gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to D. K. vardu registruotÄ prie laiptų esančiÄ patalpÄ , iÅ¡ kurios į namo kiemÄ iÅ¡metė nukentėjusiųjų L.

K. (iki santuokos pavardė L.) ir R. K. asmeninius daiktus: du „Samsung“ Viasat TV priedėlius, kurių kiekvieno vertė yra po 160 Lt (bendra vertė 320 Lt), 250 Lt vertės kavos virimo aparatÄ â€žLate“ ir rÅ«bus, kurie sugadinti ar sunaikinti Å¡iais veiksmais nebuvo, tokiu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ , kurio bendra vertė 570 Lt. Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. spalio 21 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, matant mažamečiam M.

K., gim. 2009-05-13, neleisdama patekti į namo antro aukÅ¡to patalpas prie namo atvykusiems nukentėjusiems R. K. ir L. K., nurodydama, kad jie neturi teisės patekti į minėtas patalpas, grasino sužaloti duodama Å¡uniui komandas „kÄ sk, imk“ ir grasindama iÅ¡daužyti automobilių langus, nukentėjusiajai L. K. bandant fotoaparatu „Kodak“ užfiksuoti jos veiksmus, atėmė fotoaparatÄ , kurio vertė 280 Lt, jį numetė ant žemės ir taip sugadino, o po to tyčia rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai L.

K. į veidÄ , taip dėl muÅ¡tinės žaizdos apatinėje lÅ«pos gleivinėje padarė nukentėjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sugadino svetimo turto už 280 Lt ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistoji L. K. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ji nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jos kaltę. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė netinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, dėl ko ir priėmė neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, ji davė teisingus ir nuoseklius parodymus, teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes, tačiau teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neteisingai jos parodymus vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei teigė, kad parodymai yra nenuoseklÅ«s. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai tikėjo ir rėmėsi liudytojų M.

Ž. ir G. L. parodymais bei nukentėjusių L. K. ir R. K. parodymais, kuriuos vertino, kaip nuoseklius ir patikimus. Faktiškai tai nukentėjusiųjų parodymai yra visiškai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, nepatvirtinti kitais įrodymais.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas absoliučiai nepagrįstai, nesant byloje neginčijamų duomenų, o tik esant pačių nukentėjusiųjų parodymams, akcentavo tai, jog tariamas nusikalstamas veikas ji padarė nepilnamečio M. K. akivaizdoje, nes L.

K. ir R. K. atvyko vieni. Byloje pateikta fotonuotrauka, kur nepilnametis M. K. stovi prie policijos automobilio, jokiu bÅ«du neįrodo, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo nepilnametis vaikas, ant fotonuotraukos nėra datos. Liudytojas M. Ž. parodė, jog L. K. pasakė, jog ten buvusį vaikÄ iÅ¡vežė jos vyras R. K., tačiau nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nepilnamečio vaiko įvykio vietoje nematė. Aplinkybė, kad nepilnametis M. K. buvo kartu su savo tėvais, yra neįrodyta, todėl teismas ja rėmėsi ir akcentavo nepagrįstai.Apeliantė teigia, kad teismo nurodomi, kaip tariami patikimi ir neginčytini, įrodymai niekaip neįrodo jos kaltės dėl tariamo nukentėjusių daiktų sugadinimo, o aplinkybė, kas galėjo suplėšyti nukentėjusių maiÅ¡us, apskritai byloje tirta nebuvo.

Taip pat teismas nepagrįstai teigia, kad pateikta filmuota medžiaga paneigia jos versijÄ , kad daiktus ji rado prieÅ¡ penkiolika minučių namo koridoriuje pirmame aukÅ¡te, tačiau filmuota medžiaga Å¡ių parodymų nepaneigia niekaip, kadangi byloje nėra nustatyta, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis Å¡i filmuota medžiaga atsirado. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad televizijos priedėliai ir kavos aparatas buvo sugadinti nepataisomai. Tyrimui paėmus daiktus, nebuvo atlikti jokie veiksmai, kuriais neginčijamai bÅ«tų nustatyti konkretÅ«s daiktų sugadinimai ar padarytos žalos dydžiai.

Taip pat teismas, netinkamai įvertinęs jos ir nukentėjusiųjų parodymus, nepagrįstai nustatė, jog daiktai buvo paimti iÅ¡ antro aukÅ¡to, kaip teigia nukentėjusieji, o ne iÅ¡ pirmo aukÅ¡to, kaip buvo faktiÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, jog ji maiÅ¡us suplėšė, taip pat nėra duomenų ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl jos tariamo kerÅ¡to ir pasirinkto bÅ«do jam įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad jos tariama padaryta nusikalstama veika yra padaryta neveikimu, kadangi ji daiktus iÅ¡metė į laukÄ darganotu rudens oru ir sÄ moningai nesiėmė priemonių tam turtui iÅ¡saugoti, tačiau byloje nėra duomenų, jog tÄ dienÄ lijo, o ji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog lietaus nebuvo, be to, daiktai lauke iÅ¡buvo apie 15 minučių iki L. ir R.

K. atvykimo.Apeliantė taip pat teigia, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentėjusiojo R. K. ir liudytojų policijos darbuotojų M. Ž. ir G. L. parodymus vertino kaip patikimus ir jais rėmėsi. PrieÅ¡ingai, liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymus teismas turėjo vertinti itin kritiÅ¡kai ir priimdamas nuosprendį jais nesivadovauti. Å ie liudytojai patys betarpiÅ¡kai nematė nei tariamo smurto prieÅ¡ L. K., nei fotoaparato sugadinimo. Atvykę liudyti, jie tik pakartojo tai, kÄ jiems atvykusiems į įvykio vietÄ pasakė L.

K.. Abiejų liudytojų parodymai dėl to, jog atvykę matė kraujuojančiÄ L. K. lÅ«pÄ , yra akivaizdžiai melagingi. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog L. K. veidas 2012-10-21 buvo sužalotas, bėgo kraujas. Akivaizdu, kad nekentėjusioji nesikreipė jokios medicininės pagalbos nei iÅ¡ karto po įvykio ligoninės priėmimo skyriuje, nei vėliau į savo Å¡eimos daktarÄ . Taip pat tai, kad abu liudytojai parodė, jog atvykę matė purvinÄ ir sunaikintÄ fotoaparatÄ , jokiu bÅ«du nepatvirtina to, kad šį daiktÄ sugadino ji.

Akivaizdu, kad abiejų liudytojų parodymai byloje negalėjo būti tinkami įrodymai.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog konfliktas vyko viešoje vietoje, kadangi jokio konflikto viešoje vietoje tarp jos ir L. bei R. K. nebuvo. Jų daiktus ji buvo padėjusi kieme, prie namo laiptų, tai patvirtino ir liudytojas G. L.. Nežiūrint į tai, kad šis liudytojas išreiškė savo nuomonę, jog „ten ir kiemas yra viešas, nes iš visur matomas“, negalima buvo vertinti, jog konfliktas, kurio metu tariamai buvo sužalota nukentėjusioji ir sugadintas daiktas, įvyko viešoje vietoje.

Nagrinėjamo įvykio metu nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad absoliučiai niekas iš pašalinių asmenų nagrinėjamų aplinkybių nematė ir negirdėjo.Apeliantė taip pat mano, kad teismas visiškai nepagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusios L. K. civilinį ieškinį, t. y. priteisė iš jos 850 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje nėra jokių įrodymų dėl minėtų daiktų sugadinimo bei tariamai padarytos žalos nustatymo.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovės nurodytas tariamai sunaikintų daiktų vertes vertino kaip padarytÄ Å¾alÄ , teigdamas, jog daiktai laikomi sunaikinti, kadangi sunaikinti nepataisomai, tačiau byloje nėra nei menkiausio įrodymo, jog nurodyti daiktai sugadinti nepataisomai. BylÄ nagrinėjant teisme, Å¡ie daiktai nebuvo pateikti apžiÅ«rai, taip pat nepateiktos jokios tam tikrų specialistų iÅ¡vados ar kiti dokumentai, įrodantys apie daiktų nepataisomÄ sugadinimÄ .

IeÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos taip pat yra nepagrįsta ir teismo iÅ¡ dalies tenkinta neteisėtai. Byloje civilinė ieÅ¡kovė neįrodė, jog akivaizdžiai bÅ«tų patyrusi neturtinę žalÄ . Civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl neturėjo bÅ«ti tenkintas ir iÅ¡ dalies, o teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino neteisėtai. Taip pat mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nekreipė dėmesio ir nevertino byloje esančio dokumento – medicininės pažymos, patvirtinančios, kad L.

K. turi psichikos sveikatos sutrikimų, dėl ko galimai jos parodymus taip pat galima buvo vertinti kritiÅ¡kai.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios L. K. apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, L.

K. pripažino kalta už nusikalstamų veikų padarymÄ ir skyrė jai bausmę.Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.IÅ¡ esmės nuteistoji ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jos kaltė, vertinimÄ .

Kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių įstatymo reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantės kaltės padarius nusikalstamas veikas.

Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistosios nurodytus argumentus dėl jos nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ , ir jis yra pateiktas nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vados, kad L. K. padarė LR BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstos.

Apeliantė L. K. nuteista už tai, kad sunaikino svetimÄ turtÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .LR BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas asmuo, kuris sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , o LR BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas asmuo, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L.

K. kaltė, jai sugadinus svetimÄ turtÄ ir pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įrodyta nukentėjusiųjų R. K. ir L. K. parodymais, kuriuos visiÅ¡kai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas neturėjo pagrindo netikėti Å¡ių nukentėjusiųjų parodymais apie nuteistosios atliktus nusikalstamus veiksmus, nes Å¡ių nukentėjusiųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje, neprieÅ¡taringi ir patvirtinami kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi ir liudytojų policijos darbuotojų M. Ž. ir G. L. parodymais, kadangi jų nurodomos aplinkybės apie tai, kad įvykio dienÄ ir įvykio vietoje jie matė sužalotÄ (praskelta lÅ«pa) nukentėjusiÄ jÄ L. K., lauke esančius daiktus bei sugadintÄ ir purvinÄ fotoaparatÄ , visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiųjų R. K. ir L. K. nurodomomis aplinkybėmis. Apeliantės teiginys, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir nepatvirtinti kitais įrodymais, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji R. K. ir L. K. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Norėdami patekti į patalpas jie atvyko į įvykio vietÄ 2012 m. spalio 21 d. ir rado iÅ¡mestus daiktus iÅ¡ jų gyvenamųjų patalpų, o pradėjus filmuoti padėtį, iÅ¡bėgo L. K., kuri pjudė Å¡unį ir rėkdama kumščiu sudavė L. K. į veidÄ , atėmė fotoaparatÄ ir jį numetė į balÄ .

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų R. K. ir L. K. parodymų teisingumo, kurių esmė buvo visiškai atskleista apklausiant liudytojus M. Ž. ir G. L. teisme, jų parodymai visiškai sutapo su byloje užfiksuotais kitais duomenimis. Priešingai – L. K. parodymai nebuvo patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, todėl visiškai pagrįstai buvo laikyti gynybine versija siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų R.

K. ir L. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Apeliantė teigia, kad nukentėjusieji R. K., L. K. ir liudytojai M. Ž. ir G. L. akivaizdžiai meluoja, tačiau aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusieji, liudytojai gali būti šališki ir siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantę nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų R. K. ir L. K. parodymai apie apeliantės atliktus nusikalstamus veiksmus nėra vienintelis įrodymas byloje.

Kaip minėta, policijos darbuotojai liudytojai M. Ž. ir G. L. patvirtino aplinkybes apie tai, kad į įvykio vietÄ atvyko pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl konflikto tarp nukentėjusiųjų ir nuteistosios, jie matė sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ , sužalojimas buvo Å¡viežias, bėgo kraujas. Taip pat liudytojai M. Ž. ir G. L. patvirtino aplinkybę, kad matė ir purvinÄ , sudaužytÄ fotoaparatÄ , o L. K. neneigė, kad jį sudaužė ir iÅ¡mušė iÅ¡ rankų nukentėjusiajai. Nukentėjusiųjų R.

K. ir L. K. ir liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymai apie L. K. sužalojimÄ visiÅ¡kai atitinka 2012-10-22 specialisto iÅ¡vadoje esančius duomenis, kuriais patvirtinama, jog L. K. konstatuota muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, ji padaryta kietu buku daiktu, galimai pusės ar vienos paros laikotarpiu iki teismo med. apžiÅ«ros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tos aplinkybės, kad įvykio dienÄ tarp nukentėjusiųjų ir apeliantės kilo konfliktas, kad iÅ¡ patalpų į laukÄ iÅ¡nešė daiktus, L.

K. neneigia, tÄ patvirtina ir aplinkybė, jog dėl konflikto į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos darbuotojai. Konflikto aplinkybės, lauke iÅ¡mestų daiktų faktas užfiksuoti ir filmuotoje medžiagoje ir daiktų apžiÅ«ros protokole (duomenys detaliai apraÅ¡yti nuosprendyje, todėl nekartojami). Apeliantė ginčija teismo nustatytÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė mažamečio vaiko akivaizdoje. Nuteistoji teigia, kad įvykio vietoje vaiko nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji nusikalstamus veiksmus atliko nukentėjusiųjų mažamečio vaiko akivaizdoje ir įvykio vietoje jis buvo, nes Å¡i aplinkybė byloje yra įrodyta.

Visų pirma, nukentėjusieji R. K. ir L. K. nuosekliai aiÅ¡kino, kad į įvykio vietÄ kartu su jais atvyko jų mažametis vaikas, tačiau kilus konfliktui jis iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas. Liudytojas M. Ž. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusieji pasakė, jog L. K. Å¡uo iÅ¡gÄ sdino jų vaikÄ , o vaikas iÅ¡vežtas. Apeliantė teigia, kad ant fotonuotraukos, kurioje matyti policijos automobilis ir mažametis vaikas, nėra datos, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad vaikas fotografuotas įvykio dienÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepaisant to, nebuvo paneigta aplinkybė, kad mažametis vaikas atvažiavo kartu su nukentėjusiaisiais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikas buvo atvežtas jau po konflikto. FaktÄ , kad vaikas matė konfliktÄ , patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas abejoti neturi jokio pagrindo. Teismo nuomone, Å¡ių įrodymų visiÅ¡kai pakanka neabejotinai iÅ¡vadai, kad nuteistoji veikÄ padarė mažamečio vaiko akivaizdoje.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji nenurodė aplinkybių, kad anksčiau bÅ«tų buvę kokie nors konfliktai su nukentėjusiaisiais ir kad tų konfliktų metu bÅ«tų buvęs jų mažametis vaikas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad mažametis vaikas buvo nufotografuotas prie policijos automobilio minėtoje vietoje kitu metu, nei vyko nagrinėjamas įvykis. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama liudytojų M. Ž. ir G. L. parodymų dalimi, kurioje jie nurodė matę kraujuojančiÄ L. K. lÅ«pÄ .

Tačiau kaip ir minėta anksčiau, liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai dėl Å¡ios aplinkybės jokių abejonių nekelia, nes jie patvirtinami ir specialisto iÅ¡vada. O vien nurodoma aplinkybė, kad L. K. po įvykio nesikreipė medicininės pagalbos, nei patvirtina, nei paneigia nuteistosios kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ar sužalojus nukentėjusiÄ jÄ . Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog L. L. (K.) konstatuota muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje buvo padaryta kietu buku daiktu, galimai pusės ar vienos paros laikotarpiu iki teismo medicininės apžiÅ«ros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad šį sužalojimÄ nukentėjusiajai jos nurodytu laiku padarė bÅ«tent nuteistoji L. K.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės kaltės sugadinus daiktus ar suplėšius maiÅ¡us, taip pat byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad televizijos priedėliai ir kavos aparatas buvo sugadinti nepataisomai, nenustatytas padarytos žalos dydis, taip pat nenustatyta, kad iÅ¡neÅ¡us daiktus į laukÄ lijo.Kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad žemė aplink įvykio vietÄ yra Å¡lapia, po lietaus, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais dėl daiktų sugadinimo juos iÅ¡metus į laukÄ ir atmetė nuteistosios versijÄ kaip akivaizdžiai nepagrįstÄ .

Nustatyta, kad į laukÄ iÅ¡neÅ¡ti daiktai neteko savo ekonominės ir Å«kinės vertės, todėl negalima jų naudoti pagal funkcinę paskirtį, o tokia jų bÅ«klė atitinka daikto sunaikinimo sÄ vokÄ , kadangi jų savybių nebegalima atkurti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad turto vertės nustatymas yra svarbus veikÄ apibÅ«dinantis požymis, galintis turėti įtakos ir kitiems baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimams, todėl nagrinėjant bylÄ jis teismo turi bÅ«ti nustatytas pagrindžiant tai byloje surinktais įrodymais.

Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus, tačiau jų nesant, teismų praktikoje didelė reikÅ¡mė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2010). Å ioje byloje nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kiai nurodė, kiek įvertina kiekvienÄ atskirÄ daiktÄ , kurių bendra vertė yra 570 Lt, o Å¡ių daiktų vertė teismui neatrodė nepagrįstai didelė.

Daiktų iÅ¡metimas į laukÄ ir dėl to dviejų televizijos priedėlių bei kavos aparato nepataisomas sugadinimas, padarant bendrÄ 570 Lt turtinę žalÄ , pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. K. padarytos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡yme nepagrįstai nurodoma, jog ji į namo kiemÄ iÅ¡metė nukentėjusiųjų L. K. ir R. K. rÅ«bus, kurie sugadinti ar sunaikinti Å¡iais veiksmais nebuvo, kadangi tokiu bÅ«du jokia nusikalstama veika padaryta nebuvo, taigi Å¡ios aplinkybės nurodymas yra perteklinis ir nereikalingas.Apeliantė taip pat nurodo, kad nors liudytojai ir matė purvinÄ bei sugadintÄ fotoaparatÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du nepatvirtina, jog tai padarė ji.

Vertinant byloje esančius įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiųjų parodymus, kurie teismo visiÅ¡kai pagrįstai buvo laikomi patikimais, taip pat ir L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad ji atėmė fotoaparatÄ ir jį įmetė į balÄ (1 t., b. l. 106), apeliacinės instancijos teismui, kaip ir apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusiam teismui, taip pat nekyla jokių abejonių, kad fotoaparatÄ Ä¯vykio metu sugadino bÅ«tent nuteistoji L. K., o jos paaiÅ¡kinimas teisme, kad fotoaparatas nukentėjusiajai iÅ¡krito iÅ¡ rankų, laikytinas siekiu iÅ¡vengti atsakomybės. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu, dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra.Nuteistoji taip pat teigia, kad jokio konflikto vieÅ¡oje vietoje nebuvo, daiktus ji paėmė iÅ¡ jai priklausančios patalpos ir padėjo kieme prie namo laiptų.

Nagrinėjamo įvykio metu nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad absoliučiai niekas iš pašalinių asmenų nagrinėjamų aplinkybių nematė ir negirdėjo.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1/2 pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais (garažu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2004-02-05 nuosavybės teise priklausė D. K., kuris panaudos sutartimi nuo 2012-11-05 šia pastato dalimi neatlygintinai leido naudotis R.

K. (1 t., b. l. 155). Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji R. K. ir L. K. turėjo teisę naudotis dalimi namo, todėl nuteistoji, manydama, kad kažkokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės, turėjo dėl šių teisių gynimo kreiptis į kompetentingas institucijas įstatymų nustatyta tvarka. Nelaikytina, kad nukentėjusieji nagrinėjamu atveju neteisėtai įsibrovė į L. K. priklausančias patalpas, ji žinojo arba turėjo žinoti, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ne jai vienai, todėl nuteistosios veiksmai, kuomet ji vijo nukentėjusiuosius iš namo ir kiemo, grasino ir sudavė kumščiu nukentėjusiajai, niekaip negali būti pateisinami, prisidengiant neva nukentėjusiųjų padarytu būsto neliečiamumo teisės pažeidimu.LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų:

a) įžūliais veiksmais;

b) grasinimais;

c) patyčiomis;

d) vandališkais veiksmais. Visi šie požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2010).

Teismų praktikoje vieÅ¡a vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (pvz., 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2008). Ir privati aplinka gali bÅ«ti pripažįstama vieÅ¡Ä jÄ vieta, jeigu veiksmai, padaryti tokioje vietoje, sutrikdo joje ar netoli jos esančius asmenis, t. y. pažeidžia jų teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ (2008 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436/2008). Nagrinėjamu atveju įvykis, dėl kurio nuteista L. K., vyko gyvenamojo namo kieme, todėl, vadovaujantis teismų praktika, Å¡i vieta visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažinta vieÅ¡Ä ja.

Nekyla jokių abejonių dėl to, jog nuteistosios įžūlÅ«s veiksmai galėjo bÅ«ti matomi ir girdimi paÅ¡alinių asmenų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog Å¡i veika buvo padaryta privačioje aplinkoje, į kuriÄ negalėjo pakliÅ«ti jokie paÅ¡aliniai asmenys. Be to, nustatyta, kad į įvykio vietÄ teisėtai atvykus nukentėjusiesiems su mažamečiu vaiku, nuteistoji elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , jos turtÄ , sutrikdė rimtį, tvarkÄ ir nukentėjusiųjų teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ .

Tokie nuteistosios veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , veika kvalifikuota teisingai ir L. K. nuteista pagrįstai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiÅ¡kai nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios L. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 850 Lt turtinės žalos ir 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog daiktai buvo sunaikinti nepataisomai, taip pat mano, kad civilinė ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tų patyrusi neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamoje byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad L. K. sugadino svetimÄ turtÄ , kurio vertė, nesant daiktų vertę patvirtinančių duomenų, buvo nustatyta pagal nukentėjusiosios parodymus, nurodyta daiktų vertė nebuvo nepagrįstai didelė, todėl civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas iÅ¡sprendė tinkamai ir priteisė iÅ¡ L. K. sugadintų daiktų vertės dydžio piniginę sumÄ . Byloje neginčytinai įrodyta, kad nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais padarė nurodyto dydžio turtinę žalÄ nukentėjusiajai, todėl teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, patenkino civilinį ieÅ¡kinį, tuo tinkamai taikė LR BPK 115 straipsnio nuostatas.

Priteistas turtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja suformuotai teismų praktikai bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas taip pat tinkamai taikė Å¡iuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji tyčia padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kurių padariniai – nukentėjusiosios L. K. nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , sutiko su nukentėjusiosios argumentais, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, tačiau praÅ¡omus priteisti 10000 Lt laikė pernelyg didele ir nerealia suma. Visus nukentėjusiosios patirtus nepatogumus teismas įvertino 2800 Lt.

Teismas vertino tÄ aplinkybę, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi vertino pasekmes ir iÅ¡gyvenimus. Duomenų, kad nusikaltimo pasekmės bÅ«tų negrįžtamos, byloje nėra. Teismas sprendė, kad minėta suma neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra pakankama už nukentėjusiosios patirtÄ skausmÄ ir kitus nepatogumus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas.

Tokia žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata yra viena aukščiausių vertybių, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti į padarytos žalos sukeltas pasekmes, bÅ«tent į tai, kad nukentėjusioji patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ bei stresÄ , kurį lėmė ir tai, kad ji buvo sužalota kitų asmenų akivaizdoje, vieÅ¡oje vietoje, veika padaryta tyčiniais veiksmais.

Teismas nepažeidė sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijų, teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 2800 Lt. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ vertinti mažiau nei 2800 Lt nėra pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusiosios interesai ir teisingumo principas.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.Skirdamas nuteistajai bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo pobÅ«dį (padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai), nuteistosios asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismas įvertino visų Å¡ių aplinkybių visumÄ ir skyrė bausmę – laisvės apribojimÄ su įpareigojimais ir draudimais, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, mažesnę nei bausmės vidurkis, todėl laikytina, kad bausmė paskirta teisingai. Teismo paskirti įpareigojimai ir draudimai yra suderinti ir individualizuoti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrindamas dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės iÅ¡ bausmių iÅ¡ dalies pridėjęs Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę skyręs laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir subendrino jas teisingai.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2014-11-11 iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Joje nurodyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje teisinę pagalbÄ nuteistajai L.

K. teikė advokatė Rasa Kalkauskienė, o antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014-11-11 sudaro advokato užmokestis 80 litų. Pažymoje nurodyta, kad ši suma priteistina valstybei. Nustatyta, kad R. Kalkauskienė neteikė teisinės pagalbos L. K., apeliacinės instancijos teisme jai atstovavo gynėjas advokatas R. Uckus. Esant šioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma nesudaro pagrindo spręsti išlaidų išieškojimo klausimo, todėl valstybei minėta suma iš nuteistosios nepriteisiama, minėtas klausimas paliekamas nenagrinėtas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistosios L.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                     Rimas Å virinas Algerdas UrbÅ¡ys