2020-01-15 Nr. AB-1039-3-61-3-03781-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-60-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03781-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“ skundo atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diagnostikos poliklinika“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. A51-102499/19(2.14.1.17E-AD23); 2) įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir Administraciją pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus / priimti sprendimus, kad pareiškėjui kuo skubiau būtų perduotos kitos patalpos, lygiavertės 323,45 kv. m ploto patalpoms, esančioms pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir Administraciją pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus / priimti sprendimus, kad pareiškėjui kuo skubiau būtų perduotos kitos patalpos, lygiavertės ginčo patalpoms – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas pareiškėjo reikalavimą – panaikinti Administracijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. A51-102499/19(2.14.1.17E-AD23) – priėmė nagrinėti.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-3792-811/2017 pagal pareiškėjo UAB „Diagnostikos poliklinika“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo. Iš minimos administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kurios prašė atlyginti jam padarytą 550 000 Eur dydžio žalą arba perduoti kitas tinkamas (lygiavertes paimtoms patalpoms) patalpas pareiškėjo nuosavybėn. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI-3792-811/2017 prašė panaikinti Administracijos 2017 m. balandžio 20 d. raštą Nr. A51-24949/17(2.14.1.17-TR2) „Dėl nuostolių atlyginimo“, kuriuo atsisakyta atlyginti jam žalą arba perduoti kitas tinkamas (lygiavertes ginčo patalpoms) patalpas pareiškėjo nuosavybėn. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas žalos atsiradimą kildino iš to, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (paimant privačią pareiškėjo nuosavybę ir nesuteikiant jam jokių kitų lygiaverčių patalpų bei nekompensuojant kitu būdu) jam buvo padaryta 550 000 Eur turtinė žala. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmesta praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-836-492/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir reiškiamo reikalavimo matyti, jog jis siekia, kad šioje administracinėje byloje jam žala būtų atlyginama ne pinigais, o natūra, t. y. kad pareiškėjui būtų perduotos ginčo patalpoms lygiavertės kitos tinkamos patalpos. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priteisdamas žalos atlyginimą teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tokios pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Be to, vertinant, ar dviejų prašymų (skundų) dalykai sutampa, svarbu ne reikalavimų lingvistinės formuluotės, o ginčo materialusis teisinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu. Teismas manė, kad šio pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas nagrinėjamoje byloje bei ankstesnėje administracinėje byloje yra tapatūs – atlyginti žalą, atsakovas taip pat tas pats – Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, pareiškėjas šį skundo reikalavimą ir administracinėje byloje, kurioje yra priimtas minėtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas, grindė identiškomis aplinkybėmis, t. y. tuo, jog, pareiškėjo teigimu, dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, paimant privačią UAB „Diagnostikos poliklinika“ nuosavybę, pareiškėjas patyrė žalą.

Teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo žalą atlyginti kitokiu būdu (natūra), negu ankstesnėje byloje (Nr. eI-3792-811/2017), tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikšto reikalavimo išsprendimas reikštų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų materialiųjų teisinių santykių revizavimą. Teismas nagrinėdamas bylą neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir Administraciją pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus / priimti sprendimus, kad pareiškėjui kuo skubiau būtų perduotos ginčo patalpoms lygiavertės kitos tinkamos patalpos, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir Administraciją pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus / priimti sprendimus, kad pareiškėjui kuo skubiau būtų perduotos ginčo patalpoms lygiavertės kitos tinkamos patalpos.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-3792-811/2017 nebuvo prašoma įpareigoti atsakovus perduoti pareiškėjui kitas (lygiavertes) patalpas, todėl teismas dėl šio reikalavimo nėra pasisakęs ir ši skundo dalis turėtų būti priimta nagrinėti.

Atsakovai bendrame atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovai, sutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, pažymi, kad tiek administracinėje byloje Nr. eI-3792-811/2017, tiek šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė patyręs žalą dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų – netektų nuosavybės teisių į ginčo patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumas buvo ir yra įrodinėjamas identiškomis aplinkybėmis, įskaitant teismų nustatytas aplinkybes byloje dėl ginčo patalpų grąžinimo Lietuvos jėzuitų provincijai. Vienintelis abiejų pareiškėjo skundų dalykų skirtumas yra tas, kad pareiškėjas pakeitė tariamai patirtos žalos atlyginimo pobūdį iš atlyginimo pinigais į natūrą. Atsakovų vertinimu, pareiškėjas siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, t. y. tos pačios žalos atlyginimo dėl tų pačių tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų, tik nagrinėjamoje byloje prašant tai padaryti natūra.

Atsakovų nuomone, skirtingas žalos įvertinimas (nagrinėjamu atveju atlyginimo pobūdžio pakeitimas) nesudaro pagrindo spręsti dėl bylų netapatumo. Byloje dėl žalos atlyginimo teismai įsiteisėjusias sprendimais jau yra konstatavę, kad pareiškėjas aplaidžiai gynė savo teises ir ženkliai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pateikti. Nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eI-3792-811/2017 šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas yra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir motyvuotai nustatė šią aplinkybę, dėl ko skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti lygiavertes patalpas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir Administraciją pagal kompetenciją atlikti reikiamus veiksmus / priimti sprendimus, kad pareiškėjui kuo skubiau būtų perduotos ginčo patalpoms lygiavertės kitos tinkamos patalpos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti minėtą skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3792-811/2017 (kurio teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-836-492/2019) išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Diagnostikos poliklinika“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos, kildinamas iš tų pačių faktinių aplinkybių kaip ir reikalavimas perduoti ginčo patalpoms lygiavertes patalpas, atlyginimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Įvertinti, koks yra skundo pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija pareiškėjas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame skunde suformuluotais reikalavimais. Inicijuojant ankstesnę bylą (Nr. eI-3792-811/2017) pareiškėjo tikslas buvo gauti iš atsakovų 550 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuri turėjo kompensuoti pareiškėjo nuostolius netekus ginčo patalpų pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-44-323/2004. Esminis nagrinėjimo objektas buvo aplinkybės, susijusios su teise į žalos atlyginimą. Minėtoje byloje teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atmetus pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas kreipėsi į teismas su reikalavimu įpareigoti atsakovus perduoti jam lygiavertes ginčo patalpoms kitas patalpas. Naujai pareikšto skundo esminis tikslas – žalos netekus ginčo patalpų kompensavimas natūra, t. y. suteikiant kitas patalpas. Nagrinėjimo objektas yra aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo teisę į žalos atlyginimą natūra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė reikalavimą įpareigoti atsakovus kuo skubiau perduoti jam ginčo patalpoms lygiavertes patalpas, taip pat skunde administracinėje byloje Nr. eI-3792-811/2017 pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, inicijuodamas ginčą teisme, iš esmės siekia tapačių teisinių pasekmių – netektų ginčo patalpų kompensavimo. Nors pareiškėjas žalą prašo atlyginti natūra (CK 6.281 str. 1 d.), tačiau iš esmės kelia ginčą dėl valstybės civilinės atsakomybės (CK 6.271 str. 1 d.), dėl kurios pagal tapačias faktines aplinkybes yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3792-811/2017 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-836-492/2019.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bylos proceso šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę (ABTĮ 57 str. 2 d.), tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią (ABTĮ 98 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-914-442/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1189-644/2018).

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimai nagrinėjamoje byloje bei ankstesnėje administracinėje byloje yra tapatūs – atlyginti žalą. Nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo žalą atlyginti kitokiu būdu, negu ankstesnėje byloje, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikšto reikalavimo išsprendimas reikštų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų materialiųjų teisinių santykių revizavimą, kas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra draudžiama.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė