Legislator Case Law & Legislation
2022-03-23 Nr. AB-6673-3-61-3-04602-2021-0 AI generated

2022-03-23 Nr. AB-6673-3-61-3-04602-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-03-23 Nr. AB-6673-3-61-3-04602-2021-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-03-23 Nr. AB-6673-3-61-3-04602-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36226 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2–osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1782 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1687-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04602-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36226 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2–osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1782 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką patvirtina tautinė pareiškėjo priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį ir taikomą diskriminaciją į etnines mažumas visuotinai žinoma, šį faktą pripažino ir atsakovas. Etninėms mažumoms priklausantys asmenys nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi mažumų atžvilgiu, o valstybės jėgos struktūros tai toleruoja.

2.2. Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacijos visuma, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui, tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

2.3. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Migracijos departamento argumentu, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas taip pat uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą. Be to, nustatyti draudimo atvykti terminai yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini) ginkluota grupuotė – nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė.

3.3. Pareiškėjas deklaratyviai formulavo tariamus Migracijos departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuojant, kokios pareiškėjo asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjo atveju priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Migracijos departamento sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais.

3.4. Pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo.

3.5. Pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamento sprendime taip pat išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, o nustatyti draudimo atvykti terminai yra pagrįsti ir proporcingi.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 10 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi kilmės valstybėje patiria etninį persekiojimą.

5.2. Apklausoje, vykusioje 2021 m. spalio 29 d., pareiškėjas nurodė iš esmės tą pačią priežastį kaip ir registracijos metu. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) etninei mažumai (duomenys neskelbtini), ir kitos etninės grupės juos persekioja, naudoja prievartą. Ilgus metus (duomenys neskelbtini) vyksta žudynės. Policija malšina separatizmą, vykdo prevencinius veiksmus. Per protestus 2020 m. spalio mėn., kai policija vaikė (duomenys neskelbtini) atstovų protestą prieš anksčiau vykdytas taikių žmonių žudynes, jo brolis buvo nušautas policijos. Brolis nedalyvavo proteste. Jis tiesiog keliavo į darbą. Jį nužudė atsitiktinė kulka. Užsieniečio teigimu, jo tautinės mažumos žmonėms nėra ramybės šalyje. Konfliktas šalyje vyksta tarp šiauriečių ir rytiečių. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. balandžio mėn. jo kaimą užpuolė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) tautos atstovai. Jie sunaikino pareiškėjo kaimą, pasėlius, nužudė jo seserį. Užpuolikai ketino nužudyti ir pareiškėją, bet jis pabėgo.

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jam 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nepatvirtina Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjas baiminosi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje patirs smurtą ar grėsmę gyvybei dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei mažumai, kuri persekiojama (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jeigu jis sugrįš į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną jį užmuš dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) mažumai. Antroji prieglobsčio prašytojo nurodyta grėsmė – nesaugi bendra padėtis (duomenys neskelbtini), kadangi šalyje paplitęs terorizmas. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), ypač šiaurinėse valstijose, yra paplitęs smurtas ir žmonių grobimai, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę, teismo manymu, buvo grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Taigi, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas, be kita ko, sutiko su atsakovo pozicija, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi, savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, be to, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo ir tyrimo metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo individualių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilusi padidinta grėsmė patirti beatodairiško smurto veiksmus.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi, be kita ko, Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, taip pat oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, o pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ir (ar) ar įrodymais nepaneigė.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę, tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjui nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 3 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

11. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

11.1. Atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjo pasakojimo vertinimu ignoruojant pareigą vertinti tiek prieglobsčio prašytojo, tiek kilmės šalies informaciją objektyviai. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo teiginiais, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjas aiškiai įvardijo, kad konfliktinė situacija kilo religiniu – tautiniu pagrindu tarp jo, kaip tautinės mažumos atstovo ir persekiojimą jo tautos atžvilgiu vykdančių valdančiųjų palaikymą turinčių genčių.

11.2. Teismas detaliau neanalizavo pareiškėjo argumento dėl atsakovo pareigos surinkti tikslią naujausią informaciją apie kilmės šalį. Atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos klausimą, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Atsakovas tikėtinai neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija, o teismas šios klaidos neištaisė.

11.3. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta. Pareiškėjas įvardijo konkrečius atvejus, kai jam artimi žmonės buvo užpulti ir nužudyti, o valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikė. Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

11.4. Teismas taip pat detaliau nepasisakė dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti. Sprendimai yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

12.1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi pareiškėjo įvardijamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas.

12.2. Pareiškėjas savo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiais pasireiškė tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė.

12.3. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aspektais, kad jo atžvilgiu gali būti netinkamai taikomi kilmės valstybės teisės aktai ar tie teisės aktai pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomi diskriminuojant, todėl Migracijos departamentas nerinko bei nevertino tokio pobūdžio informacijos.

12.4. Kadangi pareiškėjas nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimą ar Migracijos departamento sprendimą, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36226 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1782 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

15. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) etninei mažumai, kuri persekiojama (duomenys neskelbtini). Antroji prieglobsčio prašymo priežastis – nesaugi bendra padėtis (duomenys neskelbtini), kadangi šalyje paplitęs terorizmas, yra žudomi žmonės.

20. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

21. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą ir padarė teisingas išvadas.

21.1. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), ypač šiaurinėse valstijose, yra paplitęs smurtas ir žmonių grobimai.

21.2. Ši bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę, ją vertinant individualių pareiškėjo teikiamų argumentų ir nurodomų aplinkybių kontekste, nepatvirtina, jog pareiškėjui gresia realus persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų pavojus.

21.3. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro pateikta informacija, kasmet daugelis migrantų grįžta į (duomenys neskelbtini). Tarptautinės organizacijos teikia pagalbą bei padeda integruotis grįžtantiems iš Europos valstybių.

21.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina tik kaip paties pareiškėjo subjektyvios prielaidos dėl jo galimo persekiojimo, kurios neturi jokio objektyvaus individualizuoto pagrindo.

22. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius