2022-06-08 Nr. AB-15571-4-69-3-00334-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-490-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00334-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. H. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti skundo pateikimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 22S1221 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad skundą elektroniniu parašu pasirašė advokatas Paulius Vinkleris. Įvertinęs kartu su skundu pateiktų išrašo iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato Pauliaus Vinklerio su Departamentu, bei techninės specifikacijos turinį, teismas nurodė, kad sudaryta sutartis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prieglobsčio prašytojams. Teismo vertinimu, jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas Paulius Vinkleris yra paskirtas atstovauti pareiškėjai ar kad jis būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartį su pareiškėja dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą, byloje nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertino, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti.

Vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, 36 ir 37 straipsniais, teismas taip pat pažymėjo, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos advokato atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatę, kad atskirasis skundas paduotas elektroniniu paštu ir nėra pateiktas jo originalas, 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą pareiškėjos atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

2022 m. balandžio 11 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos advokato atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos advokato Pauliaus Vinklerio atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjai.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutarties panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-413-492/2022 pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – priėmė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties panaikinimo ir nutarė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad atitinkamuose Sprendimo laukeliuose pažymėta, jog pareiškėja nori skųsti Sprendimą, nori naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato pagalba. Sprendime yra pareiškėjos parašas, tai rodo, kad valia skųsti Sprendimą ir naudotis advokato teisine pagalba buvo tinkamai išreikšta. Taip pat teismui pateikta advokato sutartis, sudaryta su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėja priklauso šiai asmenų grupei. Taigi skundą padavė įgaliotas asmuo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ABTĮ 37 straipsniu, pareiškėja teigia, kad ji naudojasi nemokama, valstybės garantuojama teisine pagalba, o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo šio mokesčio ji atleistina.

Pareiškėja nurodo, kad skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, yra pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai ir teisingai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su skundu pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas Paulius Vinkleris paskirtas atstovauti pareiškėjai, todėl sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog jos pateikti įrodymai pagrindžia, kad skundą pareiškėjos vardu padavė tinkamai įgaliotas asmuo, be to, pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja, kuri naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, atleistina nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Byloje nustatyta, kad ketinamas apskųsti Departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį skundas dėl tokio pobūdžio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – ir paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – ir Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Taigi pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, byloje nėra.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju pareiškėja naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, teikiama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismo neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, argumentus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia, kad pareiškėja atleistina nuo žyminio mokesčio, išdėsto tik atskirajame skunde. Taigi pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose (žr. pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos M. H. skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė