2017-12-06 Nr. AB-22906-3-65-3-00353-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3379-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00353-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Rokiškio policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Rokiškio PK areštinė), atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. buvo laikomas Rokiškio PK areštinės kameroje Nr. 16 netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, tai yra, kameroje netinkamai buvo įrengtas praustuvas, jis buvo įrengtas virš sanitarinio mazgo; kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes kamerų duryse įrengta stebėjimo akutė per kurią pareigūnai (jų tarpe buvo ir moterų) stebėdavo; kameroje buvo blogas apšvietimas, dėl to pareiškėjui susilpnėjo akys, jis pradėjo blogiau matyti; kameroje nebuvo jokios ventiliacijos, langai neatsidarinėdavo, kameroje jautėsi drėgmė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis yra nerūkantis asmuo, tačiau jis areštinės kameroje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, kai buvo patalpintas į areštinės kamerą Nr. 16, pareigūnai neklausė jo, ar jis yra rūkantis ar nerūkantis asmuo, nors jis pats minėjo pareigūnams, kad yra nerūkantis, tačiau pareigūnai atsakę, kad tokių kamerų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad visą laiką, kai buvo laikomas areštinėje, jis konfliktuodavo su kitais kameroje esančiais asmenimis, pastoviai būdavo susinervinęs, skaudėdavo galvą, jautėsi kankinamas. Visa tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepimu (b. l. 7–9) nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. buvo laikomas Rokiškio PK areštinės kameroje Nr. 16 vienas arba su vienu – dviem asmenimis. Panevėžio AVPK nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Rokiškio PK areštinės kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareigūnai pro stebėjimo langelį nemato sanitarinio mazgo ir sulaikytieji, atlikdami gamtinius reikalus, nėra stebimi. Be to, tvirtino, kad langeliai duryse įrengti siekiant užtikrinti deramą elgesį ir saugumą kamerose, o ne siekiant įžeisti ar žeminti sulaikytuosius. Nurodė, kad kriauklė sanitariniame mazge yra įrengta šalia klozeto, tačiau tai nepažeidžia jokių asmens teisių.

5. Dėl pareiškėjo argumentų apie rūkančių asmenų laikymą kartu su nerūkančiaisiais nurodė, kad teisės aktuose numatyta, jog areštinėje laikomiems asmenims rūkyti yra draudžiama, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teisės aktai nenumato, kad areštinės pareigūnai laikytųsi kokios nors specialios tvarkos skirstant rūkančius asmenis ir nerūkančius į kameras, tačiau, jei tokia galimybė yra, visada stengiamasi atsižvelgti į asmenų prašymus. Teigė, kad specialus registras dėl rūkančiųjų asmenų nėra sudaromas, todėl paneigti ar patvirtinti, kad pareiškėjas yra rūkantis ar nerūkantis, galimybių nėra. Pažymėjo, kad nusiskundimų ar prašymų iš pareiškėjo dėl rūkymo kamerose nebuvo gauta.

6. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog areštinės kamera netinkamai vėdinama ir nepakankamai apšviečiama iš dalies yra teisingi, nes Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus patikrinimo aktuose buvo nustatyti minimi pažeidimai, tačiau pareiškėjas buvimo Rokiškio PK areštinėje metu skundų dėl laikymo sąlygų pateikęs nebuvo, todėl manė, kad pareiškėjas galimai nejautė sukeliamų neigiamų padarinių arba tokie nekilo. Tvirtino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Rokiškio PK areštinėje nustatyti pažeidimai kaip nors pakenkė pareiškėjo sveikatai, padarė ilgalaikį, gilų, neigiamą poveikį. Manė, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašė pareiškėjo skundą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui R. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 130 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. vasario 2 d. – 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 9 d. – 2015 m. vasario 23 d. laikotarpiu, atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Rokiškio PK areštinėje, atlyginimą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) kameroje Nr. 16, iš viso 18 parų.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsniu, 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009) (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Veiklos taisyklės).

11. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punktu. Ir pažymėjo, kad iš atsakovo atstovo pateikto Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo akto Nr. HR-96 nustatyta, kad kameroje Nr. 16 yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris 1,2 aukščio pertvara yra atskirtas nuo gyvenamosios paskirties patalpos, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė. Toks sanitarinio mazgo įrengimas iš esmės atitinka galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto nuostatas. Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyrius 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo metu nustatė, kad kameroje Nr. 16 virš sanitarinio mazgo yra įrengta neefektyvi mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos anga, tačiau pažeidimų dėl sanitariniame mazge esančio praustuvo ir sanitarinio mazgo pertvaros nenustatė.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas neužtikrino jo privatumo, nes leido pareigūnams stebėti jį, besinaudojantį tualetu, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punktas neįtvirtino reikalavimo areštinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Be to, teismas sprendė, kad areštinės kamerų įrengimo ypatumus lemia reikalavimai užtikrinti kamerose laikomų asmenų priežiūrą.

Kamerose esančių asmenų stebėjimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), o ginčo laikotarpiu dar galiojo ir dabar netekęs galios 2012 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 5-V-677, kurio 39 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir nuolatinė jų priežiūra.

Rėmėsi Instrukcijos 40 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad Instrukcijoje nustatyti reikalavimai policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugai užtikrinti, kurie susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu. Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, jog areštinėje nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu, kadangi buvo stebimas policijos pareigūnų, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015 ir pažymėjo, kad Rokiškio PK areštinės pareigūnas, byloje teikęs tarnybinį pranešimą, nurodė, jog areštinės kameroje Nr. 16 sanitarinis mazgas įrengtas dešinės pusės priekiniame kampe, todėl pro kameros durų langelį nesimato ir sulaikytieji asmenys nėra stebimi, kaip atlieka gamtinius reikalus (b. l. 10).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pakankamu mastu buvo užtikrinta galimybė sanitariniame mazge tualetu pasinaudoti privačiai ir netrukdomai bei tuo pačiu metu garantavo areštinėje laikomo asmens priežiūrą ir kontrolę. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu areštinėje dirbę pareigūnai, tarp jų – ir pareigūnės, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą, sudaryti jam nepakeliamas ir nežmoniškas sąlygas. Pareiškėjas skundų dėl šių aplinkybių Rokiškio PK areštinės administracijai taip pat neteikė.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Rokiškio PK pareigūnai būtų pažeidę Veiklos taisyklių 7.13 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.

13. Dėl laikymo sąlygų (apšvietimo, ventiliacijos, langų ir drėgmės) teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 37:2009 23 ir 24 punktais ir pažymėjo, kad, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, policijos įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areštinės kameros apšvietimo ir vėdinimo sąlygas, o areštinėje laikomų asmenų galimybės gauti natūralios šviesos ir oro vertintini kaip svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo elementai.

14. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie netinkamą Rokiškio PK areštinės kamerų vėdinimą, apšvietimą atsižvelgė į Panevėžio AVPK atsiliepime nurodytus paaiškinimus, kuriais iš esmės pripažįstama, kad Rokiškio PK areštinėje tinkamos vėdinimo ir apšvietimo sąlygos ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinamos bei Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte Nr. HR-58 ir 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo akte Nr. HR-96 padarytas išvadas dėl higienos normų laikymosi Rokiškio PK areštinėje. Panevėžio visuomenės sveikatos centras, atlikęs areštinės patikrinimą, konstatavo, kad areštinėje iš 16 kamerų, praktiškai naudojamos 11 kamerų, esančios II ir III aukštuose. Visų kamerų langai – dvigubi, neatidarinėjami, daugelio kamerų supuvę langų mediniai rėmai. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose nėra jokių natūralios ventiliacijos ortakių, todėl natūralios ventiliacijos kamerose nėra; areštinėje sumontuota neefektyvi ir pasenusi mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, jokios mechaninės pritekamosios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos nėra; oro judėjimo greitis pagal 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr. F-S-M-116 duomenis vietoje leistino 0,15-0,5 m/s šiltuoju metų periodu, ties pačia mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos anga areštinės kameroje Nr. 16 buvo 0,02-0,01 m/s. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad Rokiškio PK areštinės administracija kameroje Nr. 16 neužtikrino tinkamų kameros vėdinimo sąlygų, tuo pažeidė Lietuvos higienos normos HN 37:2009 23, 24 punktų reikalavimus. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės pertekliaus kameroje yra pagrįsti, nes šie nepatogumai susiję su nustatytais pažeidimais dėl netinkamos ventiliacijos, galimybės išsivėdinti kameras.

15. Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai ir aukščiau nurodyti patikrinimo aktai patvirtina, kad kameroje Nr. 16, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo per mažas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Teismas pripažino, kad Rokiškio PK areštinėje nebuvo užtikrintos tinkamos apšvietimo sąlygos, tuo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 21 punktas.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Rokiškio PK areštinė neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų areštinės kameroje Nr. 16. Taigi pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę būti laikomam saugiose sveikatai gyvenamosiose patalpose.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Veiklos taisyklių 10.10 punktu, Lietuvos higienos normos HN 37:2009 13 punktu ir darė išvadą, jog aukščiau nurodyti teisės aktai policijos įstaigas įpareigoja užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Teismo vertinimu, tokios sąlygos gali būti užtikrintos, esant asmens aiškiai išreikštam prašymui (pageidavimui) jį, kaip nerūkantį asmenį, areštinės kamerose patalpinti atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Rokiškio PK areštinėje nėra nustatyta speciali tvarka skirstant rūkančius asmenis ir nerūkančius į kameras, tačiau, jei tokia galimybė yra, visada stengiamasi atsižvelgti į asmenų prašymus. Policijos įstaiga nurodė, kad pareiškėjas prašymo patalpinti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis ar perkelti jį į tokią kamerą nėra pateikęs, iš jo skundų dėl rūkymo kamerose nebuvo gauta (b. l. 8). Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo patalpinimo kartu su rūkančiais asmenimis, teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas aplinkybes apie šį pažeidimą išdėstė abstrakčiai bei nepateikė duomenų apie savo pareikštą prašymą patalpinti į kamerą su nerūkančiais asmenimis ar Rokiškio PK areštinės pareigūnams teiktus skundus dėl laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenims ir policijos įstaigos priimtus sprendimus. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, darė išvadą, kad nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, jog Rokiškio PK areštinės pareigūnai ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę nebūti patalpose, kuriose jis būtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nenustatyta.

18. Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertino kaip viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, žeminančius žmogiškąjį orumą, ir darė išvadą, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamo apšvietimo jam pablogėjo regėjimas, tačiau susipažinęs su byloje atsakovo atstovo pateiktais ginčo laikotarpiui aktualiais Greitosios medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo išrašais, teismas darė išvadą, kad šiame žurnale nėra jokių įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis būtent dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų apie pablogėjusį regėjimą ir kad šie sutrikimai jam būtų konstatuoti. Byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, jog dėl blogo apšvietimo pablogėjo jo regėjimas. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai apie pablogėjusį regėjimą vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad Rokiškio PK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

19. Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog pareiškėjui priteistina 130 Eur suma laikytina adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir skriaudai atlyginti.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56–57), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti konstatuojant, jog teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija patirtai žalai atlyginti.

21. Apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog laikymo Rokiškio PK areštinėje sąlygos sukėlė žalingus padarinius asmens sveikatai, nėra jokių medicininių dokumentų, kurie įrodytų pareiškėjo teiginius dėl realios žalos atsiradimo. Pareiškėjo laikymo trukmė Rokiškio PK areštinėje buvo trumpa, o padaryti pažeidimai nebuvo pripažinti kaip sunkaus pobūdžio, todėl nustatyti pažeidimai nebuvo pasiekę minimalaus žiaurumo lygio pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Rokiškio PK areštinėje sąlygų atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui R. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 130 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. vasario 2 d. – 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 9 d. – 2015 m. vasario 23 d. laikotarpiu, atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija patirtai žalai atlyginti.

27. Byloje, remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę būti laikomam saugiose sveikatai gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir drėgmės pertekliaus pripažinti pagrįstais, konstatuota, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 37:2009 23, 24 punktų reikalavimus. Teismas taip pat pripažino, kad Rokiškio PK areštinėje nebuvo užtikrintos tinkamos apšvietimo sąlygos, tuo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 21 punktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nepateikė.

28. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo pobūdžio ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius