130e274a-0b9b-46c4-a5bd-fd0ea3feb3c8 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-747-459/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12441-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.3.6                          (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos T. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo O.

B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž., n u s t a t ė: Ginčo esmė Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys antstolė B.

T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž.. Priešieškiniu atsakovė prašo:

1) padalyti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,Bode Import-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijas, Å¡ių įmonių pelnÄ bei automobilius, esančius Vokietijoje, įgytus santuokos metu);

2) priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus paskutinius metus, susidariusį iki Å¡alių nepilnametės dukters pilnametystės;

3) priteisti iÅ¡laikymÄ atsakovei;

4) turtÄ , įgytÄ santuokos su metu, pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe;

5) priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ;

6) atsakovės skolas pripažinti ieÅ¡kovo asmeninėmis skolomis, jų sumÄ priteisiant atsakovei ir kt.IeÅ¡kovas O. B. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, gyvenantis Vokietijoje, atsakovė T. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje. Iki santuokos nutraukimo ieÅ¡kovo ir atsakovės bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. IeÅ¡kovo ir atsakovės santuoka sudaryta ir nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Å ioje civilinėje byloje ginčo santykis turi tarptautinį (užsienio) elementÄ , kuris yra aktualus sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų jurisdikcijos nustatymo klausimÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovės T. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,Bode Import-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijų, Å¡ių įmonių pelno bei automobilių, esančių Vokietijoje, įgytų santuokos metu) padalijimo paliko nenagrinėtÄ ir atsakovei pasiÅ«lė kreiptis su ieÅ¡kiniu į kompetentingÄ Vokietijos Federacinės Respublikos, kurioje Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovo O.

B. nuolatinė gyvenamoji vieta, teismÄ . Teismo motyvai: Teismas pažymėjo, kad jurisdikcija dėl kiekvieno reikalavimo vertinama atskirai, t. y. teismas dėl savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylÄ ar tam tikrÄ joje kylantį klausimÄ visais atvejais sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis). Tai, inter alia, reiÅ¡kia, kad teismas gali imtis iÅ¡ esmės nagrinėti tik tÄ bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementÄ , reikalavimų dalį, kuriÄ nagrinėti jis yra kompetentingas. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo klausimas tarp Å¡alių jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu 2007 m. birželio 22 d.

Vokietijos Federacinės Respublikos Alfeldo (Leine) teismo sprendimu. Å iuo teismo sprendimu buvo konstatuota, kad santuokos nutraukimas ir su juo susiję klausimai yra teismingi Vokietijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinė abiejų sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, santuokos nutraukimo metu vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Vokietijos pilietis ir gyvena Vokietijoje. Teismas pažymėjo, kad Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo projekte yra įtvirtinta bendra taisyklė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, pagal kuriÄ teismas, kuris turi jurisdikcijÄ pagal ReglamentÄ â€žBriuselis II bis“ spręsti santuokos nutraukimo klausimÄ , turi jurisdikcijÄ ir sutuoktinių turto teisinio režimo byloje.III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiApeliantė T. Ž. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti skundÄ . Skundo motyvai: Nurodo, kad bendra buvusi sutuoktinių gyvenamoji vieta Vokietijoje niekada nebuvo, nes visÄ laikÄ jie gyveno skirtingose Å¡alyse. Nurodo, kad apeliantė ir ieÅ¡kovas niekada neturėjo nuolatinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos vienoje valstybėje, t. y.

Vokietijos Respublikoje. Todėl jiems taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieÅ¡tarauja įstatymams bei tarptautinės privatinės teisės praktikai ir Europos SÄ jungos (toliau – ES) reglamentams „Briuselis I bis“ ir „Briuselis II bis“. Nurodo, kad tretieji asmenys Å¡ioje byloje yra antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolis G. J., antstolė A. R. Ž., I. Ž., kurie Vokietijos teisme dalyvauti neturės galimybės. Nurodo, kad taikytinas ES reglamentas „Briuselis I bis“, o ne „Briuselis II bis“.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas O. B. pats pasirinko bylÄ nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijÄ . Nurodo, kad CPK 784 straipsnis, reglamentuojantis tarptautinį Å¡eimos teisinių santykių bylų teismingumÄ , nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos Å¡eimos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ buvusiųjų sutuoktinių ar sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, arba asmuo be pilietybės ir Å¡io asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikos teismui Å¡i byla yra teisminga.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai net neklausė Vokietijos Respublikos teismo, ar pastarasis kitos valstybės narės teismas sutinka perimti bylÄ . PraÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje ir sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme. PraÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pirmosios instancijos teisme bylos laikinai nenagrinėti.IeÅ¡kovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.Teismask o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentaiAtskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas vienas iš priešieškinio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas O. B. pateikė ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo Lietuvoje, o atsakovė T. Ž. pateikė priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo Vokietijoje.

IeÅ¡kovas O. B. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, gyvenantis Vokietijoje, atsakovė T. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje. Iki santuokos nutraukimo ieÅ¡kovo ir atsakovės bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 1996 m. balandžio 25 d. Å¡alys sudarė santuokÄ Vokietijos Respublikoje, o 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Alfeldo (Leine) teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuokÄ nebuvo iÅ¡spręstas Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas.

Å ioje civilinėje byloje ginčo santykis turi tarptautinį (užsienio) elementÄ , kuris aktualus sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų jurisdikcijos nustatymo klausimÄ .Teismas, nustatęs Å¡eimos byloje egzistuojantį tarptautinį (užsienio) elementÄ , ex officio turi spręsti dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Tam teismas turi nustatyti byloje egzistuojančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«dį ir valstybę, su kuria Å¡is yra susijęs. Pagal tai parinkti nustatant jurisdikcijÄ ar atliekant kitÄ procesinį veiksmÄ aktualius taikytinus teisės aktus – ES reglamentus, tarptautines daugiaÅ¡ales sutartis, tarptautines teisinės pagalbos sutartis ar nacionalinę teisę.

Siekiant nustatyti taikytinÄ teisės aktÄ svarbu patikrinti jo reguliuojamų teisinių santykių sritį, nustatyti teisės akto galiojimÄ teritorijoje, laiko atžvilgiu, įvertinti jo santykį su kitais teisės aktais.Tais atvejais, kai nustatoma, kad ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare, teismas turi pareigÄ kiekvienam tokioje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui (dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo, dėl turto teisinio režimo) nagrinėti jurisdikcijÄ nustatyti atskirai, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai pareikÅ¡ti kartu vienu ieÅ¡kiniu, ar atskirai, nes kiekvieno iÅ¡ Å¡ių reikalavimų jurisdikcijÄ nustato skirtingi teisės aktai.

Pažymėtina, kad teismas gali neturėti jurisdikcijos nagrinėti visus pareikÅ¡tus byloje reikalavimus, todėl tokiais atvejais teismas reikalavimus, kuriuos nagrinėti jis neturi jurisdikcijos, turi palikti nenagrinėtus (CPK 782 straipsnis). Apeliantė savo skundÄ grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, Europos SÄ jungos reglamentus „Briuselis I bis“ ir „Briuselis II bis“, nes bendra buvusių sutuoktinių gyvenamoji vieta Vokietijoje niekada nebuvo, kadangi visÄ laikÄ jie gyveno skirtingose Å¡alyse ir todėl turi bÅ«ti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Pabrėžtina, kad tokiais argumentais apeliantė prieÅ¡tarauja pati sau, kadangi skunde nurodo, jog buvęs sutuoktinis O. B. sÄ moningai nuolat atsisakydavo priimti jÄ Ä¯ darbÄ tose pačiose įmonėse, kurios buvo įsteigtos pačios atsakovės santuokos metu ir kurios buvo finansuojamos ir plečiamos iÅ¡ jos asmeninių lėšų. Spręstina, jog tai patvirtina faktÄ , kad apeliantė gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu Vokietijoje ir įsteigė Vokietijoje prieÅ¡ieÅ¡kinyje minėtÄ ne vienÄ Ä¯monę.

Be to, faktÄ , kad Å¡alių bendra paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, konstatavo ir pats Vokietijos Alfeldo (Leine) teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu. Todėl nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus bei ES reglamentus „Briuselis I bis“ ir „Briuselis II bis“, kadangi teismas vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos SÄ jungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimÄ Å¡eimos bylose apžvalga ir tinkamai taikė ES reglamentÄ â€žBriuselis II bis“, kurių pagrindu nustatė, kad santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo jurisdikcija nepriklauso Lietuvos Respublikos teismui.Apeliantė nurodo, kad tretieji asmenys Å¡ioje byloje neturės galimybės dalyvauti Vokietijos teisme.

Tačiau pabrėžtina, kad jurisdikcijos nustatymo taisyklės yra imperatyvios ir nenumato jokių iÅ¡imčių bei taikymo sÄ lygų dėl teismo artumo ar didesnio patogumo ir kitų dalykų. Å ios taisyklės sukurtos siekiant maksimalaus aiÅ¡kumo ir Europos SÄ jungos valstybių narių teismų pasitikėjimo vykdomu teisingumu, todėl Å¡ioje byloje netaikytina iÅ¡imtis dėl trečiųjų asmenų patogumo.Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas ES reglamentas „Briuselis I bis“, o ne „Briuselis II bis“.

ES reglamento „Briuselis I bis“ taikymo sritis yra civilinės ir komercinės bylos, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tačiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis reglamentas netaikomas:

a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iÅ¡ santuokos ryÅ¡ių arba ryÅ¡ių, kurie pagal tokiems ryÅ¡iams taikytinÄ teisę laikomi lygiaverčiais santuokai bei e) iÅ¡ Å¡eimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms iÅ¡laikymo prievolėms. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčytinu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o padalyti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , ES reglamentas „Briuselis I bis“ netaikomas, o taikomas ES reglamentas „Briuselis II bis“, kuris nustato jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, priimtų nagrinėjant santuokos bylas, pripažinimo bei vykdymo taisykles.

Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas O. B. pats pasirinko bylÄ nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme, kurio objektas yra nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu Lietuvoje, o atsakovė pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o padalyti kilnojamÄ jį turtÄ , įgytÄ santuokos metu Vokietijoje. Su Å¡iuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimu Lietuvoje ieÅ¡kovas nesutinka, netgi prieÅ¡ingai, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šį reikalavimÄ .

Todėl jurisdikcijos nustatymas bendru Å¡alių sutarimu nagrinėjamoje byloje negalimas. Apeliantė nurodo, kad CPK 784 straipsnis, reglamentuojantis tarptautinį Å¡eimos teisinių santykių bylų teismingumÄ , nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos Å¡eimos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ buvusiųjų sutuoktinių ar sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir Å¡io asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikos teismui Å¡i byla yra teisminga.Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir Å¡alių valiÄ bei interesus, atsižvelgti į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos, siekdamas padėti tinkamai įvykdyti teisingumÄ .

Nagrinėjamu atveju santuoka jau nutraukta 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Alfeldo (Leine) teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinė abiejų sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, o santuokos nutraukimo metu vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Vokietijos pilietis ir gyvena Vokietijoje, taikytas ES reglamentas „Briuselis II bis“. Å io Reglamento 3 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi, Reglamente „Briuselis II bis“ jurisdikcijos pagrindai santuokos bylose yra lygiaverčiai ir neturi jokio taikymo prioriteto, yra griežti bei privalomi. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl kilnojamojo turto, esančio Vokietijos Respublikoje, padalijimo nepriklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, kadangi yra nustatyta daugiau jurisdikcijos pagrindų (santuoka sudaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinė abiejų sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Vokietijos pilietis ir gyvena Vokietijoje, santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje) šį reikalavimÄ nagrinėti Vokietijos Respublikos teisme nei tik atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta (nes Å¡is pagrindas neturi hierarchijos kitų jurisdikcijos pagrindų atžvilgiu), tuo labiau pats prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo objektas yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Pažymėtina ir tai, kad Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo projekte yra įtvirtinta bendra taisyklė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, pagal kuriÄ teismas, kuris turi jurisdikcijÄ pagal ReglamentÄ â€žBriuselis II bis“ spręsti santuokos nutraukimo klausimÄ , turi jurisdikcijÄ ir sutuoktinių turto teisinio režimo byloje. Kadangi Å¡alių santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o Vokietijos Å¡eimos ir savanoriÅ¡kos veiklos įstatymo 105 straipsnyje (FamFG 105 str.) nustatyta, kad teismui, kuriame nagrinėjama sutuoktinių byla, suteikiama teritorinė jurisdikcija, tuo tarpu bylų, susijusių tik su sutuoktinių nuosavybės turto režimu, nagrinėjimo atvejais Vokietijos teismai turi tarptautinę jurisdikcijÄ su sÄ lyga, kad tokia byla yra teritorinėje to teismo jurisdikcijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčytinÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nepažeidė tarptautinį teismingumÄ reglamentuojančių teisės normų.Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai net neklausė Vokietijos Respublikos teismo, ar pastarasis kitos valstybės narės teismas sutinka perimti bylÄ .

Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai teismas atsisako jurisdikcijos, t. y. pažymi, kad jos neturi atitinkamam reikalavimui spręsti, paprastai byla nėra perduodama kitos ES valstybės narės teismui, o tiesiog užbaigiama, nes jurisdikcijÄ perduoti galima tik tuo atveju, jei perduodantis teismas turi jurisdikcijÄ (Reglamento „Briuselis II bis“ 15 straipsnis). Todėl Å¡is apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). PraÅ¡ymas kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ netenkintinas.Apeliantė praÅ¡o kreiptis į ESTT, kad jis priimtų prejudicinį sprendimÄ , tačiau nenurodo, dėl kurio konkrečiai teisės akto ir kokių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo praÅ¡oma kreiptis, apeliantė tik deklaratyviai nurodo preliminaraus sprendimo procedÅ«ros svarbÄ ir ESTT funkcijas sprendžiant dėl ES teisės aktų galiojimo.CPK 3 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ .

Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas nėra saistomas bylos Å¡alių iniciatyvos ir turi prerogatyvÄ pats nuspręsti, ar nagrinėjamoje byloje reikia atsakyti į Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo klausimÄ , siekiant iÅ¡spręsti bylÄ .

Teismas sprendimÄ kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo priėmimo priima savo nuožiÅ«ra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kyla Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos SÄ jungos teisės normų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo.Remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais pažymėtina, kad teismui abejonių dėl ES teisės aktų normų aiÅ¡kinimo dėl Å¡alių ginčo nekyla, todėl kreipimosi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ bÅ«tinumas nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, apeliantės praÅ¡ymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į ESTT, praÅ¡ant priimti preliminarų nutarimÄ Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo klausimais, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkintinas.Apeliantė praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pirmosios instancijos teisme civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 laikinai nenagrinėti vykstant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutarties apeliaciniame teisme apskundimo procesui ir prejudicinio sprendimo procedÅ«rai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 nagrinėjimas, iki Klaipėdos apygardos teisme bus iÅ¡spręsta civilinė byla Nr. e2S-747-459/2018 (pagal atsakovės T. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi jau patenkintas apeliantės praÅ¡ymas dėl civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 sustabdymo, o praÅ¡ymas kreiptis į ESTT netenkintas, praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkintinas.Dėl procesinės bylos baigtiesAtsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė civilinio proceso teisės normas ir ES teisės aktų normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Apeliantės T. Ž. praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ netenkinti.Apeliantės T. Ž. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkinti. Teisėja                                                                                          Raimonda Andrulienė