130dffa8-6f5e-4c04-ac2c-bfbcc71c86c0 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėja Bronė Vidzėnienė                              Baudž.byla Nr. 1A-223-134/2011Teisėjas Algimantas Brigadierius                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2 (S)                                                                             Teisminio sprendimo Nr. 1-66-1-515-2009-6                                                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Ritai Padvilikienei,dalyvaujant :prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,nuteistajam M.

K.,specialistui A. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteista pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį:

1) iki 2012-01-01 atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalÄ , 2) be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir 3) be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7paroms.Priteista iÅ¡ M. K. : nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T. T. 1775,00 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, likusioje reikalavimų dalyje T. T. pripažinta teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. Å . 335,21 Lt turtinės, 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 3999, 99 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų;

E. Å . pripažinta teisę į ieÅ¡kinio dėl likusios turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimas dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; B. Ž., 2628,72 Lt turtinės, 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 3999, 99 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų.                  Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 13,00 val., rajono kaime, buvusiame oro uoste, nekomercinio automobilių sporto renginio „Licence Day" metu, bÅ«damas renginio dalyviu ir baigęs pasirodymÄ , vairuodamas jam priklausantį automobilį „Nissan 200SX", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) trasos lėtėjimo zonoje, neatsižvelgęs į blogÄ jo vairuojamo automobilio padangų bÅ«klę ir Å¡lapiÄ važiuojamosios dalies dangÄ , staiga paspaudė akseleratorių, virÅ¡ijo saugų važiavimo greitį, automobilio nesuvaldė, Å¡iam praradus judėjimo stabilumÄ ir tiesiaeigiÅ¡kumÄ , slysdamas iÅ¡važiavo už trasos lėtėjimo zonos ribų į deÅ¡inę ir partrenkė Å¡alia trasos stovėjusius žiÅ«rovus, tuo dėl neatsargumo M. K. ir J. D. nežymiai, T.

T., M. D., E. Å . ir A. P. - nesunkiai, o B. Ž. sunkiai sutrikdė sveikatÄ . Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir bylÄ perduoti prokurorui arba pirmosios instancijos teismui, arba priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 137 str. 1 d. bei apklausti specialistÄ A. B.. Apeliantas teigia, kad dėl nukentėjusiųjų sužalojimo kaltas ne jis, o sporto varžybų organizatoriai. Tyrimo metu neatlikta autotechninė ekspertizė, siekiant nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

Nors liudytojų aprodymuose ir kituose dokumentuose teigiama, kad vyko automobilių sporto "driftingo" renginys, tačiau iÅ¡ tiesų vyko atranka į ,,driftingo“ čempionatÄ . Automobilių sporto organizavimÄ , jų saugumo užtikinimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos automobilių sporto federacijos (toliau - LASF) nuostatos, Lietuvos automobilių sporto kodeksas, varžybų organizavimo taisyklės. 2009-05-23 renginį (varžybas) organizavo UAB "G.", organizacinio komiteto pirmininkas ir saugumo virÅ¡ininkas buvo Å¡ios įmonės direktorius – T.

G.. Pagal renginio nuostatus, "drifto" varžybų trasa sudaryta iš trijų zonų: greitėjimo, įskaitinė bei lėtėjimo. Visos šios zonos privalėjo būti saugiai atskirtos ir aiškiai pažymėtos. Tuo tarpu liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai rodo, kad saugumas varžybų trasoje neatitiko keliamų reikalavimų. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai T. T., E. S. paaiškino, kad trasa iki finišo linijos buvo aptverta tik STOP juosta, o ten, kur stovėjo nukentėjusieji, nei STOP juostos, nei atitvarų nebuvo.

To neneigė ir varžybas organizavęs T. G.. IÅ¡ liudytojo B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino teisme, aiÅ¡ku, kad tokio pobÅ«džio varžybose turi bÅ«ti ypatingai laikomasi renginio ir saugos taisyklių. Tačiau Å¡io renginio organizavime liudytojas drausmės pasigedo. Jis įsiminė, kad bÅ«tent lėtėjimo zonoje, nebuvo jokio atitvaro tarp žiÅ«rovų ir trasos, kuris apibrėžtų saugumo zonÄ , žiÅ«rovai stovėjo visiÅ¡kai prie pat trasos, o taip neturėjo bÅ«ti.

Turėjo bÅ«ti palikta tam tikro dydžio saugos zona tarp trasos ir žiÅ«rovų, kuri yra reglamentuota. Be to, turėjo bÅ«ti atitvarai, skirti pristabdyti iÅ¡ trasos iÅ¡slydusį ar nuvažiavusį automobilį. Saugumo zonoje jokių darbuotojų, kurie kontroliuotų saugumÄ nebuvo (t. 1 b.l. 111). Teisiamojo posėdžio metu pats T. G. patvirtino, kad nukentėję žmonės nebuvo saugioje vietoje, jie turėjo bÅ«ti toliau atsitraukę. Nors T. G. aiÅ¡kino, kad lėtėjimo zona buvo pažymėta pilonais ar padangomis, tačiau iÅ¡ prie bylos esančio vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad toje vietoje, kur stovėjo nukentėjusieji, jokių pilonų, padangų ar ryÅ¡kiaspalvių kÅ«gių, žyminčių lėtėjimo zonÄ , o tuo labiau žyminčių saugiÄ zonÄ , kurioje žiÅ«rovai galėjo stebėti varžybas, nebuvo.

Varžybose nebuvo imtasi tinkamų saugumo priemonių, apsaugoti tiek dalyvius, tiek ir žiÅ«rovus, nukentėję asmenys buvo per arti lėtėjimo zonos, nebuvo užtikrintas jų saugumas, kas ir lėmė kilusius padarinius. Už žiÅ«rovų saugumÄ atsako ne varžybų (renginio) dalyviai, o organizatorius,.Tai, kad renginio metu nebuvo tinkamai užtikrintas saugumas, patvirtina ir kita vieÅ¡oje erdvėje esanti informacija - videoreportažas tinklalapyje www.lrytas.lt (tikslus video reportažo adresas: http://www.lrytas.lt/videonews/?id=l2440987201242076928&sk=l).

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl kilusių padarinių yra atsakingas bÅ«tent renginio organizatorius ir/ar jo įgaliotas asmuo, neužtikrinę tinkamo dalyvių bei žiÅ«rovų saugumo ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjęsi iÅ¡vengti pasekmių, t.y. veikę dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Tarp organizatoriaus veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl dl Å¡io įvykio kaltais turi bÅ«ti pripažinti  organizatorius UAB "G." ir T. G.. Apeliantas teigia, kad kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, nes nenurodytas tikrasis įvykio kaltininkas- varžybų organizatorius, kurio veiksmų neįvertinus, negalima spręsti ir jo (apelianto) baudžiamosios atsakomybės klausimo.

Dėl Å¡ios priežasties byla turi bÅ«ti perduota prokurorui tinkamam kaltinamojo akto suraÅ¡ymui. Apeliantas nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes jo pateiktus paaiÅ¡kinimus apie įvykį, kurių nepaneigia jokie objektyvÅ«s bylos įrodymai, vertino kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, netenkino gynėjo praÅ¡ymų apklausti specialistÄ , liudytojus, paskutinio posėdžio metu pakeitus kaltinimÄ , nesurinko papildomų įrodymų, Tai rodo, kad teismas bylÄ nagrinėjo, turėdamas iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties, todėl byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas teigia, kad jo kaltės dėl BK 137 str. 1 d. numatytos veikos jokie bylos įrodymai nepatvirtina. Dėl įvykio pasekmių atsakingas varžybų organizatorius, kurio atstovo T. G. duoti parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pažymėtina, iÅ¡ T. G. duotų parodymų apie atstumus tarp finiÅ¡o ir įvykio vietos, tarp lėtėjimo zonos ir įvykio vietos, apie saugumo reikalavimų įgyvendinimÄ akivaizdu, kad jie neteisingi. Teismas konstatavo, jog vienas iÅ¡ kaltinimo įrodymų - įvykio vietos planas - nėra pakankamai informatyvus, nenurodytos driftingo zonos, finiÅ¡o linija, lėtėjimo zona bei atstumai nuo jų iki žmonių partrenkimo vietos.

Tačiau neaišku, kodėl teismas nurodo, kad lėtėjimo zona nesutapo su asfalto dangos kraštu, o buvo toliau nuo jo; kad lėtėjimo zona buvo pažymėta pilonais ir padangomis. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, to nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Iš įvykio metu padaryto vaizdo įrašo matyti, kad jokių atitvarų, ryškiaspalvių kūgių, pilonų ar padangų nebuvo toje trasos dalyje, netoli kurios buvo partrenkti nukentėjusieji. Priešingai nei nurodė teismas, lėtėjimo zona netoli tos vietos, kur buvo partrenkti nukentėjusieji, nebuvo atskirta ar pažymėta jokiais objektais (pilonais ar padangomis).

Tuo tarpu nukentėję asmenys buvo arba ant važiuojamosios (asfaltuotos) trasos dalies, arba visai Å¡alia jos, kadangi po susidÅ«rimo, kaip tÄ iÅ¡ dalies galima matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei fotolentelių priėjo, automobilis, kontaktavęs su nukentėjusiais asmenimis, sustojo arti trasos ribų, t.y. nuo priekinės aÅ¡ies iki asfaltuoto kelio buvo 2,80 m, o nuo galinės aÅ¡ies vos 0,60 m. Todėl teismo iÅ¡vados, kad nukentėjusieji buvo partrenkti 8,87 m nuo lėtėjimo zonos, yra nepagrįstos.

Teismas iÅ¡vadÄ padarė, iÅ¡vedęs vidurkį iÅ¡ nukentėjusiųjų nurodomų atstumų nuo lėtėjimo zonos. Tačiau, kaip yra minėta, toje vietoje, kur buvo nukentėjusieji, lėtėjimo zona nebuvo pažymėta ar atskirta jokiais objektais (pilonais ar padangomis). Todėl teismo paskaičiavimas, kad nukentėjusieji stovėjo bÅ«tent 8,87 m atstumu nuo lėtėjimo zonos, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Tuo tarpu bylos įrodymai - įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei fotolentelės prie jo, įvykio vietos schema ir vaizdo medžiaga, patvirtina, kad žiÅ«rovai, tame tarpe ir nukentėjusieji, stovėjo arba ant važiuojamosios dalies, arba labai arti jos.

Tai, kad nukentėjusieji nebuvo saugioje vietoje, teismo posėdžio metu patvirtino ir renginio (varžybų) organizatoriaus atstovas T. G..Tuo tarpu nukentėjusiųjų, kitų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai, kad jie buvo saugioje vietoje, nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad organizatoriai ar, neva, tvarkÄ prižiÅ«rintys asmenys, kurie nenustatyti, nereiÅ¡kė pastabų nukentėjusiesiems dėl pasirinktos varžybų stebėjimo vietos, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad nukentėję asmenys varžybas stebėjo tokiam renginiui keliamus saugomo reikalavimus atitinkančioje zonoje.

Dėl Å¡ios aplinkybės gynyba pirmosios instancijos teismo ne kartÄ prašė iÅ¡kviesti ir apklausti LASF Saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkÄ , tačiau teismas praÅ¡ymo nepagrįstai netenkino, todėl tai turi padaryti apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis, bÅ«damas renginio dalyviu ir baigęs pasirodymÄ , vairuodamas jam priklausantį automobilį, trasos lėtėjimo zonoje, neatsižvelgęs į blogÄ vairuojamo automobilio padangų bÅ«klę ir Å¡lapiÄ važiuojamosios dalies dangÄ , staiga paspaudė akseleratorių, virÅ¡ijo saugų važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio ir slysdamas partrenkė nukentėjusiuosius.

Å oninio slydimo varžybose yra maksimaliai naudojamas akseleratorius ir stabdis, dėl ko padidėja trintis su asfaltu bei žymiai greičiau dyla automobilio padangos. Todėl po įskaitinio važiavimo automobilio padangos bÅ«na stipriai susidėvėjusios. Pažymėtina, kad jo automobilis buvo apžiÅ«rėtas renginio organizatoriaus įgaliotų asmenų dar prieÅ¡ įskaitinį važiavimÄ , ir minėti asmenys neturėjo jokių pastabų dėl automobilio neatitikties techniniams reikalavimams. Todėl, važiuodamas įskaitinį ratÄ ir maksimaliai iÅ¡vystydamas greitį, automobiliu slysdamas kaip įmanoma didesniu kampu, jis negalėjau objektyviai numatyti, kiek susidėvi jo vairuojamo automobilio padangos.

Todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad jis žinojo apie padangų bÅ«klę ir turėjo į tai atsižvelgti, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad važiuojant įskaitinį ratÄ , jis iÅ¡vystė 150-160 km/h (ratų sukimosi) greitį. Todėl kirsti finiÅ¡o 20-30 km/h greičiu, prieÅ¡ingai nei teigia liudytojai, jis objektyviai negalėjo. Baigus įskaitinį ratÄ , kur buvo pasiektas maksimalus greitis, vairuotojas privalo iÅ¡tiesinti automobilį. Tam paprastai naudojamas akseleratorius. Todėl iÅ¡važiuojant iÅ¡ įskaitinės zonos, lėtėjimo zonoje galimas automobilio sumėtymas, neprognozuojamas automobilio slydimas, dėl ko trasos lėtėjimo zona turi bÅ«ti saugi ir atitverta nuo žiÅ«rovų, o to nebuvo.

PrieÅ¡ingai nei teigiama nuosprendyje, prieÅ¡ pat įvykį jis staiga nespaudė akseleratoriaus, kadangi iÅ¡važiuojant iÅ¡ įskaitinės zonos akseleracija buvo maksimali, ratai sukosi apie 160 km/h greičiu, nors automobilis judėjo dvigubai lėčiau. Tuo tarpu staigus akseleratoriaus atleidimas ar staigus stabdymas įtakotų nuslydimÄ Ä¯ neprognozuojamÄ pusę. Be to, iÅ¡tiesinant automobilio trajektorijÄ trasos kryptimi, akseleratoriaus paspaudimas dar nereiÅ¡kia greičio padidinimo. Tai yra bÅ«das suvaldyti Å¡onu slystantį automobilį.

Todėl jis, baigęs įskaitinį ratÄ ir kirtęs finiÅ¡Ä , neatleidau akseleratoriaus ir taip bandė iÅ¡lyginti automobilio važiavimo trajektorijÄ , ir tik tada jį stabdyti. Tam ir skirta lėtėjimo zona. Trasa buvo Å¡lapia, tai didino važiavimo rizikÄ , galimybę nesuvaldyti automobilio įskaitinio rato metu, tame tarpe ir lėtėjimo zonoje. Taigi, po įskaitinio rato, kuriuo važiavo maksimaliai greitai, finiÅ¡o linijÄ taip pat kirto dideliu greičiu. Dėl to, neatleisdamas akseleratoriaus, bandė iÅ¡tiesinti automobilį, kurį staiga porÄ kartų sutampė ir jis tapo nevaldomu, ėmė slysti.

Apeliantas teigia, kad Å¡ių jo nurodytų aplinkybių nepaneigia jokie bylos įrodymai. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jis virÅ¡ijo saugų važiavimo greitį. Joks saugus važiavimo greitis varžybų metu, tame tarpe ir lėtėjimo zonoje, nėra reglamentuotas. Be to, įskaitinėje zonoje pasiekus 150-160 km/h automobilio ratų sukimosi greitį, prieÅ¡ingai nei teigia liudytojai, nėra techninės galimybės saugiai ir staiga, vos kirtus finiÅ¡o linijÄ , automobilį sustabdyti iki 20-30 km/h judėjimo greičio.

Todėl automobilio nesuvaldymas ir slydimas, atsižvelgiant į tai, kad tai įvyko autosporto renginio metu, jam stengiantis suvaldyti slystantį automobilį, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti laikomi nelaimingu atsitikimu. Organizatorius neužtikrino saugumo trasos zonose, jų tinkamai neatitvėrė, žiÅ«rovams sudarė galimybę stebėti varžybas per arti stabdymo zonos, nesilaikant saugumo reikalavimo, todėl yra atsakingas už kilusius padarinius. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad jo veikoje nėra BK 137 str. 1 d. numatytos veikos požymių, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Apeliantas teigia, kad teismas jam skyrė neteisingÄ â€“ aiÅ¡kiai per griežtÄ rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, nes jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiama asmeniui, pagal BK 55 str. nuostatas turėjo bÅ«ti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiųjų, žalos neatlygino, nes mano esÄ s nekaltas dėl pasekmių.              Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė žalos atlyginimo klausimÄ , nes nustatė per dideles tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos kompensacijas.

Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiojo T. T. fotoaparatas, objektyvas, telefonas buvo sugadinti bÅ«tent įvykio metu. Daiktai apžiÅ«rėti, praėjus pusei metų nuo įvykio. Nukentėjusiojo E. Å . kelionių pas gydytojus iÅ¡laidų nepatvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, kuriose nurodomos apsilankymų datos, kurios turėtų sutapti su įgyto kuro datomis. IÅ¡laidos nerealios, nes pagal tuomet galiojusias degalų kainas už tokiÄ sumÄ galima buvo įsigyti ženklų kiekį degalų.

E. Å . pateikė tris kasos kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis kelis kartus pylėsi didelius kiekius degalų keletÄ dienų po įvykio N seniÅ«nijoje, M rajone, R, nors tuo metu buvo gydomas VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninėje. Ä®rodymais nepatvirtinti ir teiginiai, kad jis patyrė iÅ¡laidų, susijusių su gydymu, negavo dalies darbo užmokesčio. Byloje nėra įrodymų ir dėl nukentėjusiojo B. Ž. daiktų sugadinimo bÅ«tent įvykio metu. Nukentėjusiojo nurodomos kelionių pas gydytojus iÅ¡laidos yra nepagrįstos, jos nėra bÅ«tinos ir realios, jų nepatvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, kuriose bÅ«tų užfiksuotos apsilankymų datos, sutampančios su įgyto kuro datomis.

B. Ž. pateikė tris kasos kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis kelis kartus pylėsi gan didelius kiekius degalų tÄ pačiÄ dienÄ , kai įvyko nagrinėjamas įvykis, kitÄ dienÄ po įvykio bei praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po įvykio, nors tuo metu buvo gydomas Kauno ligoninėse. Nukentėjusiesiems E. Å ., T. T. įvykio metu buvo padaryti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai. Jų iÅ¡gyvenimai, nurodomas, neva, profesinių įgÅ«džių praradimas, negalėjimas baigti mokslų yra paremti vien pačių nukentėjusiųjų ar jų artimųjų paaiÅ¡kinimais.

Teismas neatsižvelgė į apelianto gaunamÄ nedidelį užmokestį, mokamas paskolas. Priteistos neturtinės žalos kompensacijos yra akivaizdžiai per didelės. Sumos advokatų paslaugoms apmokėti taip pat per didelės, nes byla iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, ji nebuvo sudėtinga. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė nuteistojo skundÄ tenkinti ir bylÄ perduoti prokurorui. Apeliacinis skundas tenkintinas.Vienas iÅ¡ apelianto skunde formuluojamų alternatyvių praÅ¡ymų yra grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui dėl esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų.

Å is apelianto reikalavimas pagrįstas. Kaltinamajame akte iÅ¡dėstomi svarbiausi ikiteisminio tyrimo stadijos rezultatai ir suformuluojamas kaltinimas, nustatantis bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kaltinamasis aktas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas be esminių trÅ«kumų tiek turinio, tiek formos požiÅ«riu, jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir tiksliai iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal BPK 219 str. kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi bÅ«ti nurodytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jeigu jame nenurodyti Å¡ie esminiai duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje byloje esančiame kaltinamajame akte, apraÅ¡ant M. K. nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ , nurodyta, kad jis sporto renginio metu vairuodamas automobilį, be kitų pažeidimų, virÅ¡ijo saugų važiavimo greitį. Saugaus, t.y. adekvataus buvusioms eismo sÄ lygoms, greičio sÄ voka yra vertinamoji, o jos vertinimo kriterijai yra suformuluoti, nagrinėjant bylas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tokiu atveju saugaus greičio pasirinkimas reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo pasirinkti greitį, kuris konkrečioje situacijoje leistų valdyti transporto priemonę, nekeltų pavojaus ir, atsiradus kliūčiai, leistų laiku suvaldyti transporto priemonę.

Šio reikalavimo esmė žinoma ir suprantama kiekvienam kelių eismo dalyviui. Tačiau nagrinėjamu atveju, t.y. automobilių sporto renginio metu, kelių eismo taisyklių reikalavimai, taigi, ir saugaus greičio reikalavimas, nusistovėjęs šiose taisyklėse, netaikomas. Iš byloje apklaustų liudytojo T. G., kurio vadovaujama UAB ,,G.“ organizavo sporto renginį, parodymų ir specialisto A. B. paaiškinimų matyti, kad vykusio automobilių sporto renginio metu vairuotojų greitis trasoje nebuvo ribojamas, o lėtėjimo zona, kurioje buvo sužaloti nukentėjusieji, taip pat yra trasos dalis.

Pagal specialisto paaiÅ¡kinimÄ , nors sportininkas lėtėjimo zonoje nebelenktyniauja, tačiau dėl įvairių techninių priežasčių jis lėtėjimo zonÄ gali įveikti tokiu pat greičiu, kaip ir kitas trasos dalis. IÅ¡ liudytojo T. G., specialisto paaiÅ¡kinimų matyti, kad sporto renginio metu tiek dalyviams, tiek žiÅ«rovams kyla padidintas pavojus, kurio galimybę pirmiausia stengiamasi sumažinti, apsaugant trasÄ , o ne nustatant kokias nors saugaus greičio ribas. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamajame akte vartojama saugaus važiavimo greičio sÄ voka, netapati vartojamai kelių eismo taisyklėse ir reikalaujanti aiÅ¡kaus apibÅ«dinimo, yra neatskleista.

Veikos padarymo bÅ«das yra viena iÅ¡ esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, o jo tikslus nenurodymas kaltinamajame akte yra esminis trÅ«kumas. Å is trÅ«kumas trukdo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylÄ , nes apeliaciniame skunde vienas iÅ¡ nuteistojo pateiktų alternatyvių praÅ¡ymų yra jį iÅ¡teisinti dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Å io kaltinamojo akto trÅ«kumo negalima iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, nes prokuroras to neprašė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose, o teismas savo iniciatyva nustatinėti nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ neturi pagrindo, nes Å¡i aplinkybė teismo turi bÅ«ti įvertinta pagal pateiktus kaltinamajame akte duomenis, o ne savarankiÅ¡kai nustatinėjama.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 5 p., n u t a r ė : Panaikinti Kėdainių apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti prokurorui. Teisėjai :                                                                                                  Bronė Vidzėnienė                                                                                                                  Eligijus Gladutis                                                                                                       Evaldas Vanagas