2018-05-30 Nr. AB-11135-3-65-3-00362-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-863-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00362-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

V. P.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. IP(10.1E)-125 „Dėl O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. IP(10.1E)-125), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad Administracijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr.(22.19)2TV-74 informavo Administracijos direktorių, jog buvo viršyta 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. SR-335, sudarytos su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Zarasų komunalininkas“, preliminari vertė, taip pat nurodė, kad Zarasų miesto seniūnijos seniūnė, t. y. pareiškėja, yra viešojo pirkimo iniciatorė. Administracijos direktorius 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(96.6E)-456 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją O. P., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, bei S. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos seniūno, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija) bei patvirtino šios Komisijos veiklos nuostatus. Komisija 2016 m. birželio 23 d. Administracijai pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės O. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (10.16)16-43 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėja padarė formalaus pobūdžio tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Administracijos direktorius, atsižvelgęs į Išvadą, priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. IP(10.1E)-125 ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

1.2. Pareiškėja teigė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Pažymėjo, kad Įsakyme Nr. IP(10.1E)-125 tėra išvardintos teisės normos, kurių pagrindu įstaigos vadovas priėmė ginčijamą įsakymą, todėl nėra aišku, kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėja įvykdė, kokias jai pavestas pareigas atliko netinkamai ar neatliko jų visai. Atsižvelgusi į teismų praktiką, pareiškėja tvirtino, kad Komisijos išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Dėl šios priežasties joje privalo būti atskleistos visos tyrimo metu nustatytos galimo tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, motyvai.

1.3. Pareiškėja, išanalizavusi Išvadą, vertino, kad šiuo atveju ji kaltinama pažeidusi vienintelį teisės aktą, t. y. 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. I-213 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. I-177 „Dėl 2014 biudžetiniais metais numatomų pirkti Zarasų rajono savivaldybės administracijos reikmėms reikalingų prekių, paslaugų ir darbų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą Viešųjų pirkimų planą (toliau – ir Planas), ir tik dėl šio teisės akto pažeidimo Komisija pareiškėjos prašė pateikti paaiškinimus. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, koks konkretus įsakymo punktas ir / ar jo priedo (Plano) punktas buvo pažeisti. Pareiškėjos vertinimu, iš Išvados matyti, kad ji pripažinta kalta pažeidusi Plano eilutę, kurioje nurodyta, jog Zarasų miesto želdynų ir želdinių priežiūros paslaugoms planuojama išleisti 78 197,48 Eur (270 000 Lt).

1.4. Pareiškėja tvirtino, kad Komisija, nepateikusi nė vieno argumento, padarė nepagrįstą išvadą, jog Plane yra nurodyta konkreti, o ne preliminari suma, kuri negalėjo būti viršijama. Teigė, kad Komisija nenurodė nė vieno teisės akto, kuriame būtų nurodoma, konstatuojama ir / ar išaiškinama, jog Plane nurodytos sumos yra konkrečios, o ne preliminarios, ir kad su tokiu teisės aktu, taisyklėmis, išaiškinimu pareiškėja kada nors būtų buvusi supažindinta. Pareiškėja, remdamasi lingvistiniu aiškinimu, teigė, kad Planas tėra tai, kas preliminaru, numatoma, numanoma, siektina, tačiau ne konkretu ir nekintama. Pareiškėjos teigimu, tai konstatavo ir pati Komisija, nurodydama, kad Planas yra sudaromas numatomoms pirkti paslaugoms bei darbams. Pasikeitus Plane nurodytai planuotai sumai, pareiškėja niekaip negali būti laikoma pažeidusi tokį Planą, nes numatyta suma buvo tik preliminari, ji per metus galėjo kisti ir, kaip paaiškėjo, pakito. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad pati Komisija Išvadoje konstatavo, jog sutarties kaina buvo preliminari, t. y. ji galėjo kisti; kainos viršijimas įtakos viešųjų pirkimų būdui neturėjo; pažeidimas formalus.

1.5. Pareiškėja tvirtino, kad Išvadoje nenurodyta, kas atsako už šių verčių kontrolę ir kokia galima atsakingų asmenų atsakomybė. Pareiškėja nesutiko su Komisijos, kuri rėmėsi Zarasų rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo organizavimo taisyklės), patvirtintų Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-866, 41 punktu, išvada, kad ji buvo atsakinga už Plane nurodytų sumų neviršijimo kontrolę. Pareiškėjos manymu, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktas reglamentuoja sutarties, o ne Plano vykdymo kontrolę. Tačiau, net ir pripažinus, kad pareiškėja buvo atsakinga už sutarties kontrolę, Komisija sutarties pažeidimo nenustatė. Komisija taip pat nenustatė, kad pareiškėja, vykdydama sutarties kontrolę, būtų pažeidusi pareigą laikytis viešųjų pirkimų principų, teisės aktų reikalavimų ar sutartyje numatytų sąlygų, būtų veikusi taip, kaip draudžia sutartis, ar nesielgusi taip, kaip įpareigoja sutartis. Pabrėžė, kad Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas atsakingo asmens pareigų, t. y. jame nėra nurodyta, jog pirkimo iniciatorius kontroliuoja, kad sutarties kaina būtų neviršyta. Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai plečiamai aiškino nurodytą teisės normą, įtraukdama į jos reguliavimo sritį ir tokias pareigas asmeniui, kurios realiai nebuvo nurodytos, numatytos ir reglamentuotos.

1.6. Remdamasi nurodytais argumentais, pareiškėja tvirtino, kad ji Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punkto reikalavimų nepažeidė.

1.7. Įvertinusi Administracijos pateiktą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, pareiškėja padarė išvadą, kad sąskaitų, pateiktų apmokėti Administracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą, apskaitą vykdė ir kiti subjektai, kadangi visos sąskaitos buvo derinamos su Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovais. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja tvirtino, kad kyla abejonių dėl Komisijos veiklos nešališkumo, kadangi į Komisiją buvo įtrauktos abiejų nurodytų skyrių vedėjos. Be to, Išvadą pasirašė tik Komisijos pirmininkė, o ne visi jos nariai, todėl, pareiškėjos manymu, minėta Išvada dėl savo formos yra neteisėta. Pareiškėja akcentavo, kad Komisijos posėdžių protokolai ir Komisijos nuostatai nepatvirtina, jog Komisijos pirmininkei suteikta teisė pasirašyti už kitus Komisijos narius. Sudaryta Komisija veikė kaip kolegialus subjektas, todėl jos išvadą turėjo patvirtinti visi jos nariai. Taigi, pasak pareiškėjos, remiantis minėta Išvada priimtas Įsakymas Nr. IP(10.1E)-125 yra taip pat neteisėtas.

1.8. Be to, pareiškėja, įvertinusi Komisijos Išvados teiginį, jog administracijos direktorius apie pažeidimą sužinojo 2016 m. birželio 3 d., ir remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, teigė, jog Administracija pažeidė nuobaudos skyrimo terminą, kadangi tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d.

1.9. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad Paslaugų sutarties Nr. SR-335 vykdymo kontrolė buvo pavesta tuometiniam jos pavaduotojui M. T.. Būtent šis asmuo teikdavo užsakymus paslaugoms atlikti, patikrindavo, ar darbai atlikti, išrašydavo sąskaitas, kurios buvo derinamos su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi. Teigė, kad tik suderintos su šiuo skyriumi sąskaitos galėjo būti teikiamos Apskaitos skyriui, kuris vesdavo sutarties apskaitą ir apmokėdavo už atliktus darbus. Pareiškėja pripažino, kad dalyvaudavo planuojant užsakymus bei tikrinant, ar užsakyti darbai atlikti.

Nurodė, kad Zarasų miesto seniūnijoje paslaugų sutarties Nr. SR-335 vykdymą komplikavo tai, jog, kaip paaiškėjo, seniūno pavaduotojas turėjo psichinės sveikatos sutrikimų ir 2015 m. gegužės mėn. buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Seniūno pavaduotoją atleidus iš tarnybos, šio asmens paliktų Paslaugų sutarties Nr. SR-335 dokumentų pareiškėja asmeniškai netikrino, šios sutarties vykdymą pavedė seniūnijos specialistei V. B.. Pareiškėja teigė, kad V. B. paaiškino, jog paverčiant sutartyje nurodytas piniginių lėšų sumas litais į eurus buvo padaryta techninio pobūdžio klaida.

Pareiškėja tvirtino, kad dėl buvusio Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo veiklos paaiškėjo sutarčių vykdymo kontrolės trūkumai ir dėl to pareiškėja nuo 2015 m. vasario mėn. ėmė kelti klausimą, kaip šią kontrolę padaryti efektyvesnę. Nurodė, kad pasitarime su Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovėmis buvo nutarta, jog sąskaitos apmokėjimui Apskaitos skyriui bus teikiamos tik jas suderinus su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi. Pareiškėja tvirtino, kad likus maždaug mėnesiui iki Paslaugų sutarties Nr. SR-335 pabaigimo, ji užėjo pas Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus specialistę M.

Č., pasiteiravo, ar nėra kokių nesklandumų su Zarasų miesto seniūnijoje vykdoma Paslaugų sutartimi Nr. SR-335, ir buvo patikinta, kad sutartyje nurodyta suma dar nepasiekta. Pareiškėja akcentavo, kad faktą apie šios sumos viršijimą nustatė ir Administracijos direktoriui pranešė ne Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, o pati pareiškėja. Pareiškėja kartu pabrėžė, kad į Komisijos posėdžius ji nebuvo kviečiama, o į vieną posėdį, vykusį 2016 m. birželio mėn. pradžioje, ji pateko atsitiktinai, Komisija jai uždavė kelis klausimus.

Taip pat nurodė, kad su prašymu pateikti visus tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentus į Administracijos atstovę L. K. kreipėsi po to, kai jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodė, kad jai buvo pateiktas surištų ir pasirašytų dokumentų paketas, kuriame Komisijos 2016 m. birželio 22 d. protokolo nebuvo.

1.10. Pareiškėjos atstovė advokatė J. M. teismo posėdyje akcentavo, kad Išvadoje nėra niekaip atskleista, kuo grindžiama padaryta išvada, jog Plane nurodyta suma yra konkreti, o ne preliminari, dėl ko ji negalėjo būti viršyta. Pabrėžė, kad Komisija nepateikė argumentų, kuo grindžiama pareiškėjos atsakomybė pagal Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, kadangi ši teisės norma viešojo pirkimo iniciatoriui priskiria tik tam tikras funkcijas. Pažymėjo, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme Nr. IP(10.1E)-125, nei kitame dokumente nėra konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Paslaugų sutartį Nr. SR-335.

Pareiškėjos atstovės teigimu, ginčo atveju yra priešingai, nes Išvados rezoliucinėje dalyje Komisija nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – ir VPĮ) ir Paslaugų sutarties Nr. SR-335 nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nekilo jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjos atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad Administracija nenurodė jokių teisės aktų, kurie leistų spręsti, kaip turi elgtis viešojo pirkimo iniciatorius, nustatęs, jog sutartyje numatyta preliminari suma yra išnaudota. Taip pat akcentavo, kad atsakovas nenurodė teisės akto, nustačiusio pareiškėjos pareigą kontroliuoti, jog nebūtų viršyta paslaugų sutarties Nr. SR-335 suma, ir tvirtino, jog pareiškėja kontroliavo, ar laiku atliekami sutartimi sulygti darbai, ar tinkama jų kokybė.

Be to, pažymėjo, jog Administracija nenurodė, kad pareiškėja yra pažeidusi savo pareigybės aprašymą, t. y. dokumentą, kuris apibrėžia seniūno funkcijas. Įvertinusi tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas gavus Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovių pasirašytus raštus, pareiškėjos atstovė teigė, jog šiems asmenims dalyvaujant Komisijos veikloje, tarnybinis patikrinimas vyko neobjektyviai ir šališkai. Tokią poziciją pareiškėjos atstovė grindė tuo, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriui pavesta kontroliuoti teikiamas sąskaitas faktūras, o Apskaitos skyriui – jas apmokėti.

Pasak pareiškėjos atstovės, Komisijos veiklos neskaidrumą rodo ir tai, kad Administracija, atsakydama į prašymą pateikti visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, Komisijos 2016 m. birželio 22 d. protokolo nepateikė. Toks protokolas buvo pateiktas tik teismui. Pareiškėjos atstovės manymu, minėto protokolo turinys kelia abejonių, kadangi iš jo matyti, jog Komisija nesvarstė parengtos Išvados, o nurodė, kas turi būti nurodyta surašomoje Išvadoje. Pareiškėjos atstovė tvirtino, kad šios aplinkybės leidžia teigti, jog 2016 m. birželio 22 d. protokolas buvo parengtas po to, kai atsakovas gavo pareiškėjos skundą, kuriame pateikti argumentai dėl vienasmeniškai Komisijos pirmininkės surašytos Išvados.

2. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. buvo gauta informacija apie galbūt viršytą 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. SR-335, sudarytos su UAB „Zarasų komunalininkas“ vertę. Tikrinant šią informaciją, Administracijos Apskaitos skyrius 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. 53-724 pateikė duomenis, jog pagal 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-335 per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 2 d. suteikta paslaugų už 83 974,04 Eur ir ši suma sutarties preliminarią vertę viršija 5 776,64 Eur. Teigė, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456 sudaryta Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinusi jo metu surinktą informaciją bei dokumentus, surašė Išvadą, kurioje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

2.2. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja netinkamai kontroliavo 2014 m. birželio 2 d. su UAB „Zarasų komunalininkas“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. SR-335 vykdymą, dėl ko pirkimo vertė buvo 5 776,64 Eur viršyta, ir tokia veika pažeidė 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. I-213 patvirtintą viešųjų pirkimų planą, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, VPĮ 3 ir 7 straipsnių nuostatas.

2.3. Administracija kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos skundo teiginius apie Komisijos šališkumą, kadangi pareiškėja nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos vykdė sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybės administracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą ir apskaitą.

2.4. Be to, kaip nepagrįstus atsakovas vertino ir pareiškėjos skundo teiginius apie netinkamą Išvados formą, kadangi jokie teisės aktai jos nereglamentuoja. Atsakovas paaiškino, kad Komisija veikė kaip kolegialus subjektas ir, remdamasi Komisijos veiklą reglamentavusių nuostatų 11 punktu, sprendimą priėmė posėdyje balsų dauguma, o teisę pasirašyti sprendimą turėjo vienasmeniškai Komisijos pirmininkė.

2.5. Vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, atsakovas tvirtino, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatyto termino.

2.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė L. K. papildomai paaiškino, kad Planas yra dokumentas, kuris nurodo piniginių lėšų sumas, kurios gali būti išleistos konkrečiam pirkimui. Galimybės iš anksto suplanuoti visas paslaugas nėra, todėl Plane nurodyta suma yra maksimali ir jos viršyti negalima. Atsakovo atstovė tvirtino, kad pareiškėja iš esmės neneigia, jog Zarasų miesto seniūnijos darbuotojas kontroliavo Paslaugų sutarties Nr. SR-335 vykdymą, tačiau tai atliko netinkamai. Paaiškino, kad išrašius sąskaitą, ji pateikiama Apskaitos skyriui, tačiau tvirtino, jog šis skyrius sutarties vykdymo nekontroliuoja. Taip pat nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką Išvadą pasirašo ne visi Komisijos nariai, o tik Komisijos pirmininkas. Teisės aktai nenumato, jog tyrimo išvadą privalo pasirašyti visi Komisijos nariai. Be to, pabrėžė, kad 2016 m. birželio 22 d. protokolas buvo surašytas ne 2016 m. birželio 22 d., kai vyko posėdis, o vėliau. Nurodytas protokolas be Komisijos pirmininkės parašo buvo pateiktas Administracijos direktoriui su visa atlikto tarnybinio nusižengimo medžiaga, o Komisijos pirmininkė 2016 m. birželio 22 d. protokolą pasirašė grįžusi iš atostogų, tikslios datos atsakovo atstovė nurodyti negalėjo. Dėl šios priežasties pareiškėjai 2016 m. liepos 7 d. buvo pateikta tyrimo išvados medžiaga be 2016 m. birželio 22 d. posėdžio protokolo. Kartu paaiškino, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius kontroliuoja tik sutarčių įvykdymo terminus, o jų sumų kontrolę vykdo sutarties priežiūrą atliekantis asmuo. Apskaitos skyrius kontroliuoja, kaip naudojamos lėšos, tačiau sutarčių sumų šis skyrius irgi nekontroliuoja. Apskaitos skyriaus naudojama apskaitos sistema neleidžia pastebėti, ar baigiasi piniginių lėšų suma pagal sutartis. Atsakovo atstovės teigimu, Paslaugų sutarties Nr. SR-335 sumą kontroliuoti privalėjo pareiškėja, kaip Zarasų miesto seniūnijos seniūnė.

2.7. Atsakovo atstovas R. K. teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad neprisimena, ar jam kartu su kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga pateiktas 2016 m. birželio 22 d. protokolas buvo pasirašytas. Taip pat nurodė, kad į Komisiją A. T., Juridinio ir personalo skyriaus vedėja, buvo paskirta kaip valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo įgaliota atstovė.

II. 3. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. IP(10.1E)-125 bei priteisė pareiškėjai iš atsakovo 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

4.1. Pareiškėja vykdo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės pareigas.

4.2. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Apskaitos skyriaus 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. 53-724 „Dėl informacijos pateikimo“, o 2016 m. birželio 3 d. – Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius raštą Nr. (22.19)2TV-74 „Dėl Zarasų miesto želdynų ir želdinių paslaugų sutarties Nr. SR-335“, 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti“ sudarė Komisiją pareiškėjos, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, bei S. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos seniūno, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti ir patvirtino šios komisijos veiklos nuostatus (toliau – ir Komisijos veiklos nuostatai).

4.3. Tiriant valstybės tarnautojo galimą tarnybinį nusižengimą, pareiškėjai 2016 m. birželio 6 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. (10.16)16-37, o 2016 m. birželio 16 d. – papildomas pranešimas Nr. (10.16)16-40 apie tarnybinį nusižengimą. Pranešime Nr. (10.16)16-37 buvo nurodyta, kad Administracija surinko duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja 2014 m. inicijavo Zarasų miesto želdynų ir želdinių priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą, kurio metu Administracija su UAB „Zarasų komunalininkas“ 2014 m. birželio 2 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. SR-335, kurios preliminari vertė 12 mėnesių – 39 098,70 Eur, o 24 mėnesiams – 78 197,48 Eur.

4.4. Administracijos Apskaitos skyriaus pateiktais duomenimis, per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 2 d. buvo atlikta paslaugų už 83 974,04 Eur, t. y. sutarties preliminari vertė viršyta 5 776,64 Eur.

4.5. Komisija, remdamasi Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktu, pranešime nurodė, kad pareiškėja, kaip viešojo pirkimo iniciatorė, būdama atsakinga už pirkimo sutarties vykdymą, privalėjo užtikrinti, jog nebūtų viršyta preliminari sutarties vertė ir pirkimui skirta lėšų suma.

4.6. Papildomame pranešime Nr. (10.16)16-40 Komisija nurodė, kad pareiškėja galbūt pažeidė VPĮ 3 ir 7 straipsnius, Administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintą Plano dalį, pagal kurią pirkimų želdynų ir želdinių priežiūrai 24 mėnesiams vertė yra 78 197,40 Eur.

4.7. Pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 16 d. pateikė paaiškinimus „Dėl galimo nusižengimo“, kuriuose nurodė duomenis apie Zarasų miesto seniūnijoje vykdytą 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. SR-335 ir jos kontrolę.

4.8. Komisijos pirmininkė A. T. 2016 m. birželio 23 d. parengė Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėja netinkamai kontroliavo 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutarties Nr. SR-335 vykdymą, dėl ko pirkimo vertė buvo viršyta 5 776,64 Eur, ir tokiais veiksmais pažeidė Administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintą Viešųjų pirkimų planą, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, VPĮ 3 ir 7 straipsnių nuostatas.

4.9. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. IP(10.1E)-125 pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

5. Teismas, atsižvelgęs į valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir suformuotą teisminę praktiką, sprendė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2010 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Taip pat akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią, įstaigos vadovui sudarant komisiją galimam valstybės tarnautojo nusižengimui tirti, turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas (rėmėsi LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-80/2011).

6. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti Administracijos direktorius sudarė kolegialų subjektą – trijų asmenų Komisiją. Ši Komisija savo veikloje privalėjo vadovautis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija), ir Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456 patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais. Remdamasis Taisyklių 7 punkte (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) ir 13 punkte (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 953 ir 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) įtvirtintomis nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiga surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, o ištyrus tarnybinį nusižengimą – motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, yra nustatyta visam kolegialiam subjektui, t. y. komisijai, o ne jos pirmininkui ar atskiriems jos nariams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Komisijos veiklos nuostatų 5.1 bei 5.3 punktuose. Komisijos veiklos nuostatų 7, 9 ir 11 punktuose, reglamentuojančiuose Komisijos pirmininko pareigas, Komisijos darbo formą ir sprendimų priėmimą, nėra nustatyta, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir motyvuotą išvadą, Komisijos pavedimu, gali surašyti Komisijos pirmininkas. Išanalizavęs Komisijos posėdžių protokolus, teismas padarė išvadą, kad Komisija nepavedė pirmininkei surašyti ir pareiškėjai įteikti pranešimus apie tarnybinį nusižengimą ar surašyti motyvuotą išvadą.

7. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai įteiktus 2016 m. birželio 6 d. pranešimą Nr. (10.16)16-37 „Apie tarnybinį nusižengimą“ ir 2016 m. birželio 16 d. papildomą pranešimą Nr. (10.16)16-40 „Apie tarnybinį nusižengimą“, taip pat 2016 m. birželio 23 d. Išvadą pasirašė tik Komisijos pirmininkė. Išanalizavęs Komisijos 2016 m. birželio 22 d. posėdžio protokolą, teismas sprendė, kad 2016 m. birželio 22 d. posėdžiui Išvados projektas nebuvo pateiktas ir jis nebuvo apsvarstytas. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad šio posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta išnagrinėti pareiškėjos paaiškinimus bei galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymą, ir į tai, kad nurodytame posėdyje Komisijos narės pasisakė, kas turėtų būti nurodyta ateityje surašomoje išvadoje. Be to, protokolu užfiksuotas nutarimas patvirtina, kad Komisijos nariai balsavo tik dėl valstybės tarnautojai siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos rūšies. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tokiais veiksmais Komisija pažeidė Taisyklių 7 ir 13 punktų nuostatas, numatančias, jog pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus rengia galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą tiriantis kolegialus subjektas – komisija.

8. Teismas akcentavo, kad iš Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. I(6.6E)-456 matyti, jog į Komisiją buvo paskirti trys asmenys: Juridinio ir personalo skyriaus vedėja A. T., Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N., eiti Komisijos pirmininkės pareigas pavesta A. T., sekretorės pareigas – Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., o jos nesant – šio skyriaus vyriausiajai specialistei V. K.. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Administracijos direktoriui Apskaitos skyrius 2016 m. birželio 2 d. pateikė raštą Nr. 53-724 „Dėl informacijos pateikimo“, o 2016 m. birželio 3 d. Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius – raštą Nr. (22.19)2TV-74 „Dėl Zarasų miesto želdynų ir želdinių paslaugų sutarties Nr. SR-335“, kuriuos pasirašė nurodytų skyrių vadovės A. B. ir D. N.. Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie UAB „Zarasų komunalininkas“ per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 2 d. suteiktų paslaugų pagal 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. SR-335 apmokėjimą ir šios sutarties preliminarios vertės viršijimą 5 776,64 Eur; Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus rašte – kad pagal Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą už pirkimo sutarčių vykdymą atsakingas pirkimo iniciatorius arba Administracijos struktūrinio padalinio, inicijavusio pirkimą, vadovas. Tuo tarpu Taisyklių 3 punktas (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Atitinkamai minėti dokumentai Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. I(6.6E)-456 dėl Komisijos sudarymo nurodyti kaip informacijos apie valstybės tarnautojo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą šaltiniai ir pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.

9. Be to, teismas, spręsdamas dėl Komisijos narių A. B. bei D. N. šališkumo, atsižvelgė į Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. I-678, ir Apskaitos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. I-454 (paskelbti Zarasų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje), įtvirtintas nuostatas. Teismas nurodė, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų 7.9 punkte nustatyta, jog šis skyrius, užtikrindamas viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą, vykdo savivaldybės administracijos sudarytų sutarčių, reikalingų viešųjų pirkimų organizavimui ir vykdymui užtikrinti, tiekėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolę; Apskaitos skyriaus nuostatai numato, kad šis skyrius pagal patvirtintą biudžetą kontroliuoja, ar teisingai ir pagal paskirtį naudojamos biudžeto ir kitos lėšos (7.10 punktas); registruoja bei įtraukia į apskaitą visus tinkamai įformintus ir apskaitos dokumentais pagrįstus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas (7.14 punktas); vykdo ūkinių operacijų teisėtumo, lėšų naudojimo teisės aktų nustatyta tvarka bei tinkamo apskaitos dokumentų įforminimo kontrolę ir išankstinę, einamąją finansų kontrolę, centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje, kai buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, nustatytas finansų kontrolės funkcijas, rajono savivaldybės administracijos finansinės atskaitomybės sudarymą pagal sąskaitų duomenis (7.16 punktas).

10. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, jog Zarasų seniūnijoje išrašytas sąskaitas už darbus, atliktus pagal paslaugų sutartį Nr. SR-335, buvo privaloma derinti su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi, tik su šiuo skyriumi suderintos sąskaitos galėjo būti teikiamos Apskaitos skyriui, kuris vesdavo sutarties apskaitą bei apmokėdavo už atliktus darbus. Seniūnija nėra visiškai savarankiška asignavimų valdytoja, kadangi be Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus suderinimo ir Apskaitos skyriaus vykdomų sąskaitų apmokėjimo disponavimas seniūnijai skirtais asignavimais negalimas. Vertindamas šiuos pareiškėjos paaiškinimus, teismas nurodė, jog neturi pagrindo jais abejoti ir vertinti kaip nepatikimus. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad minėti pareiškėjos paaiškinimai neprieštarauja Administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. I-367 patvirtintiems Zarasų miesto savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos veiklos nuostatams (paskelbti interneto tinklalapyje), pagal kurias seniūnui yra pavesta administruoti seniūnijai skirtus asignavimus, tačiau seniūnijos buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę tvarko Apskaitos skyrius (10.3 ir 20 punktai). Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Administracija atsiliepime pripažino, jog Apskaitos skyriui yra teikiamos visos rajono savivaldybės administracijai apmokėti išrašytos sąskaitos, o Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius – kontroliuoja mokėjimus už sutarčių vykdymą.

11. Įvertinęs nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N., vadovaujančios vietos savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, kuriems pavesta kontroliuoti Zarasų miesto seniūnijoje pagal Administracijos sudarytas sutartis teikiamų paslaugų apmokėjimą, bei pateikusios Administracijos direktoriui informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimo metu turėjo suinteresuotumą įrodinėti jų surašytuose dokumentuose nustatytas aplinkybes ir galėjo turėti išankstinę nuomonę pareiškėjos atžvilgiu bei daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Teismo vertinimu, tai leidžia teigti, kad pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nepasinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise pareikšti nušalimą Komisijos narėms, neužkerta jai kelio argumentus dėl šių asmenų šališkumo ir neobjektyvumo teikti teismo posėdyje. Taigi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, tirdamas pareiškėjos tarnybinį pažeidimą, pažeidė valstybės tarnautojo teisę į objektyvų ir nešališką galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą.

12. Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių 5 punktas (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustato, kokius asmenis privaloma paskirti į komisiją, kuriai pavedama tirti tarnybinį nusižengimą. Teismo vertinimu, ši teisės norma į pareigas priėmusiam asmeniui nesuteikia teisės keisti komisijos sudėtį ir į ją paskirti kitus asmenis, nei numato Taisyklės. Tuo tarpu, išanalizavęs 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. I(6.6E)-456, teismas padarė išvadą, kad Administracijos direktorius, kaip pareiškėjos tiesioginis vadovas, į Komisiją savo įgalioto asmens nepaskyrė. Nors teismo posėdyje atsakovo atstovas R. K. teigė, kad kaip savo įgaliotą atstovą buvo paskyręs A. T., teismas, remdamasis 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456, sprendė, jog šis asmuo į Komisiją buvo paskirtas kaip Juridinio ir personalo skyriaus vadovas ir tai atitinka Taisyklių 5 punkto nuostatą, kad į valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą tirsiančią komisiją turi būti paskirtas už personalo tvarkymą atsakingas asmuo.

13. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos galimam tarnybiniam pažeidimui tirti buvo sudarytas ir jį ištyrė nekompetentingas subjektas. Taigi, teismas sprendė, kad, atliekant pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šiurkščiai pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. IP(10.1E)-125 skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikintinas kaip neteisėtas. Nustatęs, kad atliekant pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tarp jų – ir nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio subjekto skyrimą ir jo veiklą, teismas nesprendė dėl nekompetentingo subjekto parengtoje Išvadoje suformuluotų teiginių apie pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, jo kvalifikavimą.

14. Atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą atlyginti jos turėtas atstovavimo išlaidas ir pateiktas pareiškėją atstovavusios advokatės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą bei mokėjimo nurodymus, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.2 punktais, atsižvelgęs į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius, teismas sprendė, kad pareiškėjos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti neviršija nurodytų rekomendacijų, todėl tenkino pareiškėjos prašymą priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

III. 15. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15.1. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Administracijos direktorius, kaip pareiškėjos tiesioginis vadovas, į Komisiją savo įgalioto asmens nepaskyrė. Šiuo aspektu paaiškina, kad Administracijos direktorius 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6 E)-456, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, paskyrė Komisijos pirmininke A. T., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėją, o Komisijos nariais paskyrė A. B., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėją, ir D. N., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėją. Atsakovas pabrėžia, kad Taisyklių 5 punktas tik numato, jog komisijoje privalomai turi būti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Taisyklėse nėra jokio draudimo Juridinio ir personalo skyriaus vadovą paskirti komisijos pirmininku, taip pat nėra jokio būtinumo privalomai įsakyme įvardinti, kuris komisijos narys yra tiesioginio vadovo įgaliotas asmuo.

15.2. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N. galėjo būti šališkos ir neobjektyvios. Teigia, kad tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Paaiškina, kad Apskaitos skyriui teikiamos visos rajono savivaldybės administracijai išrašytos sąskaitos jų apmokėjimui. Apskaitos skyrius dėl šių sąskaitų turinio, atliktų darbų apimties, kokybės pastabų neturėjo. Todėl šio skyriaus vedėja niekaip nėra ir negali būti jokia forma suinteresuota neobjektyviai vertinti jos disponuojamų duomenų turinį ar siekti kokiu nors būdu kenkti pareiškėjai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad Apskaitos skyriaus vedėjos ir pareiškėjos santykiai būtų buvę konfliktiški, kad būtų kilę nors menkiausių ginčų dėl pareiškėjos pateiktų apmokėjimui sąskaitų. Tuo tarpu Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius kontroliuoja apmokėjimus už sutarčių vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius būtų atsisakęs suderinti bent vieną mokėjimo dokumentą nuo pat 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutarties Nr. SR-335 pasirašymo.

Be to, Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N. net nesprendė jokių klausimų, susijusių su minėtos sutarties vykdymu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N. būtų kada nors išreiškusi nepalankią nuomonę apie pareiškėjos atliekamą darbą, neigiamai pasisakiusi apie jos asmenybę, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 25 straipsnį pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis; tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Tačiau nagrinėjamu atveju nei vienos iš šių sąlygų teismas nenustatė ir sprendime nenurodė, o tik deklaratyviai konstatavo, kad neva minėtos Komisijos narės tyrimo metu turėjo suinteresuotumą įrodinėti jų surašytuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Atsakovo teigimu, minėtos Administracijos skyrių vedėjos, atliekant tarnybinį tyrimą, bet kuriuo atveju privalėjo pateikti jų turimus duomenis tam, kad būtų galimybė objektyviai ištirti visas aplinkybes. Jų suinteresuotumas buvo būtent objektyvi faktinės situacijos analizė, o ne jų surašytuose dokumentuose nustatytų aplinkybių įrodinėjimas.

15.3. Atsakovas tvirtina, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog, atliekant pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šiurkščiai pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šiuo aspektu pažymi, kad Komisija net tris kartus posėdžiavo ir itin atsakingai vertino visas aplinkybes. Nors teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos išvadą pasirašė tik jos pirmininkė, atsakovo manymu, vien šio fakto pagrindu negalima paneigti viso Komisijos atlikto išsamaus ir objektyvaus tyrimo bei Komisijos padarytų išvadų. Juolab, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog visos Komisijos narės sutinka su Išvada ir ją palaiko.

15.4. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjos atlikto pažeidimo, jo padarymo aplinkybių ir pagrįstumo, o apsiribojo tik formaliu tariamo procedūrinio pažeidimo konstatavimu, visiškai neaptariant jo įtakos išvadoms bei priimtam įsakymui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tokiu būdu, atsakovo manymu, teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą.

15.5. Atsakovas kartu pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Komisija, išsamiai ištyrusi visas faktines aplinkybes, pareiškėjai savo Išvadoje pasiūlė skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą.

16. Pareiškėja O. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

16.1. Pareiškėja nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudarytas ir jį ištyrė nekompetentingas subjektas. Šiuo aspektu, remdamasi Taisyklių 5 punktu, pabrėžia, kad Komisijos sudėtyje privalomai turėjo būti tiek tiesioginio vadovo atstovas, tiek už personalo tvarkymą atsakingas asmuo. Taisyklės nenumato, kad tas pats asmuo gali būti už personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir tiesioginio vadovo įgaliotas asmuo. Priešingas minėtos teisės normos aiškinimas neatitiktų galimą tarnybinį nusižengimą padariusio asmens interesų, nes tiek tiesioginio vadovo atstovo, tiek už personalo tvarkymą atsakingo asmens vaidmuo komisijos darbe ir jų pozicija tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti skirtinga. Pareiškėjos manymu, dėl šios priežasties teisės akto leidėjas imperatyviai nurodė šių dviejų asmenų dalyvavimą komisijos darbe.

16.2. Be to, pareiškėja akcentuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus bei Apskaitos skyriaus vedėjų nešališkumo grindžiami ne objektyviais bylos duomenimis, o subjektyviu vertinimu, iš esmės nurodant tik tai, kad tarp pareiškėjos ir šių Komisijos narių nebuvo priešiškumo, nesutarimų, konfliktiškų santykių. Tačiau toks tik subjektyvia atsakovo nuomone paremtas argumentas neeliminuoja tikimybės ir galimybės, kad, įvertinant D. N. ir A. B. tarnybines funkcijas, jos galėjo būti arba buvo šališkos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokiu būdu atsakovas, tirdamas pareiškėjos tarnybinį pažeidimą, pažeidė valstybės tarnautojo teisę į objektyvų ir nešališką galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo pavedant atlikti kitoms dviems dėl to paties galimo nusižengimo atsakingoms tarnautojoms, akivaizdu, kad pastarosios yra suinteresuotos tyrimo rezultatu pareiškėjos nenaudai, galbūt siekdamos išvengti asmeninės atsakomybės.

16.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Komisijos pirmininkės įgaliojimų viršijimo surašant ir pareiškėjai įteikiant pranešimus apie tarnybinį nusižengimą bei surašant Išvadą. Nors atsakovas tvirtina, kad byloje nėra ginčo, jog Komisija Išvadą palaiko, byloje tokių duomenų nėra. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie Komisijos valią dėl Išvadoje surašytų motyvų ir argumentų.

16.4. Pareiškėja kartu pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 22 d. Komisijos protokolas buvo surašytas ne 2016 m. birželio 22 d., kai vyko posėdis, o vėliau. Nurodytas protokolas be Komisijos narių parašų buvo pateiktas Administracijos direktoriui su visa atlikto tarnybinio nusižengimo medžiaga, o Administracijos direktorius priėmė skundžiamą įsakymą, vadovaudamasis nepasirašytu vienu esminių tyrime parengtu dokumentu.

16.5. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius šiurkščius tarnybinio nusižengimo tyrimo taisyklių pažeidimus, skundžiamas atsakovo įsakymas yra naikintinas, todėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo sudėties analizė tampa nebereikšminga ir netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. IP(10.1E)-125 „Dėl O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, atliekant pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šiurkščiai pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino minėtą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. IP(10.1E)-125.

19. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija, bei sprendžia, jog tai yra pakankamas pagrindas skundžiamo atsakovo akto panaikinimui ir pareiškėjos skundo tenkinimui.

21. Šiuo aspektu akcentuotina, kad viena iš svarbiausių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog, sudarant komisiją galimam valstybės tarnautojo tarnybiniam nusižengimui tirti, turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas.

22. Pagal Taisyklių 3 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

23. Atitinkamai nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456 pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir šiam tyrimui atlikti Komisija buvo sudaryta, be kita ko, atsižvelgiant į Administracijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus raštą Nr. (22.19)2TV-74 bei Administracijos Apskaitos skyriaus raštą Nr. 53-724. Iš nurodytų raštų turinio matyti, kad juose nurodyti duomenys apie UAB „Zarasų komunalininkas“ per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 2 d. suteiktų paslaugų pagal 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. SR-335 apmokėjimą ir šios sutarties preliminarios vertės viršijimą 5 776,64 Eur, o Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus rašte papildomai akcentuojama, kad pagal Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą už pirkimo sutarčių vykdymą atsakingas pirkimo iniciatorius arba Administracijos struktūrinio padalinio, inicijavusio pirkimą, vadovas. Pažymėtina, kad minėtus raštus pasirašė nurodytų skyrių vedėjos – D. N. ir A. B..

24. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad jau minėtu Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456 pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta trijų asmenų Komisija, susidedanti iš Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos A. T. (Komisijos pirmininkė), Apskaitos skyriaus vedėjos A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos D. N.. Taigi, Komisijos veikloje iš trijų jos narių, kurios tyrė galimą pareiškėjos nusižengimą, dalyvavo dvi narės – D. N. ir A. B., būtent kurių pateiktos informacijos pagrindu ir buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Todėl, be kita ko, įvertinus Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatus bei Apskaitos skyriaus nuostatus, kuriuos detaliai skundžiamame sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas, sutiktina su teismo vertinimu, kad Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N., vadovaujančios vietos savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, kuriems pavesta kontroliuoti Zarasų miesto seniūnijoje pagal Administracijos sudarytas sutartis teikiamų paslaugų apmokėjimą, bei pateikusios Administracijos direktoriui informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimo metu turėjo suinteresuotumą įrodinėti jų surašytuose dokumentuose nustatytas aplinkybes ir galėjo turėti išankstinę nuomonę pareiškėjos atžvilgiu bei daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui, o tai leidžia teigti, kad pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija, taip pažeidžiant valstybės tarnautojo teisę į objektyvų ir nešališką galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir išsamiai įvertino šiuo aspektu bylai reikšmingas aplinkybes bei ginčo šalių išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, ir padarė pagrįstas išvadas, kurių atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia.

25. Kartu pabrėžtina, kad ir kitose analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog aplinkybės, kad tie patys asmenys inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir vėliau, būdami komisijos nariais, tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali duoti pagrindą pareiškėjui manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas, galėjo būti atlikti bei priimti šališkai ir neobjektyviai. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą panaikinti ginčijamą administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-80/2011).

26. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija, kaip minėta, tai yra pakankamas pagrindas skundžiamo atsakovo akto panaikinimui ir pareiškėjos skundo tenkinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmės, jo sudėties, padarymo aplinkybių ir kt. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog tokiu būdu teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir pateikė su ją atstovaujančia advokate sudarytos atstovavimo sutarties bei atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų (2017 m. sausio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas serija MJM Nr. 00012 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas serija MJM Nr. 10) kopijas. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidas.

29. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtinto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos pareiškėjai iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai O. P. iš atsakovo Zarasų rajono savivaldybės administracijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius