130d6eb3-c4fe-4fd6-998c-76cedfbfe57f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-219-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovui Mariui Brasiūnui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L.

A., trečiųjų suinteresuotų asmenų: uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialo Projektų centro atstovui advokatui Vaidui Radvilai, uždarųjų akcinių bendrovių „PrieÅ¡gaisriniai sprendimai“ ir Poliprojektas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Poliprojektas“ atstovui E. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundÄ dėl statybos leidimo panaikinimo atsakovams:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: uždarosioms akcinės bendrovėms „Krovinių terminalas“, „Priešgaisriniai sprendimai“, „Ekspertika“ ir „Poliprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialui Projektų centrui, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir AB „Klaipėdos nafta“) 2015 m. sausio 8 d. skundu, kurį patikslino 2015 m. gegužės 18 d. patikslintu skundu (toliau abu procesiniai dokumentai vadinami skundu), kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Krovinių terminalas“ 2014 m. liepos 16 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-31-140716-00158 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo leista statyti naujus statinius pagal Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektÄ Nr. 316P (toliau – Projektas).

AB „Klaipėdos nafta“ skunde nurodė, kad ji yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė ir suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius. Pareiškėja teigė, kad, atsižvelgus į jos reikšmę nacionaliniam saugumui bei nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui, būtina užtikrinti, jog gretimose teritorijose veikiantys subjektai, vykdantys teritorijų planavimo procedūras, statinių ir įrenginių statybas, nepažeistų pareiškėjos teisių ir interesų.

AB „Klaipėdos nafta“, pagrįsdama teisinį suinteresuotumÄ ginčyti Statybos leidimÄ , nurodė, kad ji yra gretimo žemės sklypo naudotoja bei nuosavybės teise valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas pagal Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektÄ Nr. 316P, parengtÄ remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtintu UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas).

AB „Klaipėdos nafta“ nurodė, kad jos naudojamai žemės teritorijai yra nustatytos specialios žemės sklypo naudojimo sÄ lygos – sanitarinė apsaugos zona, į kuriÄ patenka Projektu suprojektuoti statiniai. Dėl Å¡ios priežasties Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, pažeidžiant statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“) 6 punkto reikalavimus, t. y. negavus AB „Klaipėdos nafta“ raÅ¡ytinio pritarimo Projektui.

PareiÅ¡kėja teigė, kad bÅ«simi statiniai ir inžinieriniai įrenginiai suprojektuoti mažesniais atstumais bei numatyta Respublikinėse statybos normose „Naftos ir jos produktų sandėliai. PrieÅ¡gaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“ (toliau – ir RSN 157-94). Vertino, kad Statybos leidimo iÅ¡davimas be pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinio pritarimo Projektui yra esminis statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«ros pažeidimas. Tvirtino, kad Projekto susisiekimo dalies sprendiniai pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“) 8 priedo 14 punkto reikalavimus, kadangi numato, jog prie suprojektuotų statinių atvykstančios transporto priemonės naudosis Nekilnojamojo turto registre įregistruotu AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – automobilių aikÅ¡tele, kuria naudotis UAB „Krovinių terminalas“ neturi teisinio pagrindo.

Vertino, kad susisiekimo dalies sprendiniai neleidžia nustatyti, kur, nekeldamos pavojaus pareiškėjos turtui ir aplinkai, stovės įvairius naftos produktus vežančios sunkiasvorės transporto priemonės. Pareiškėja teigė, kad netinkami susisiekimo dalies sprendiniai, neatlikti privalomi skaičiavimai ir vertinimai varžo jos galimybes patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves. Pareiškėja tvirtino, jog Techninio projekto gaisrinės dalies sprendiniai pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus, o numatytos kompensacinės priemonės yra nepagrįstos skaičiavimais, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.

Gaisrinė sauga“ nuostatos. PareiÅ¡kėjos teigimu, atliekant gaisrinės rizikos vertinimÄ , buvo pasirinkti netinkami duomenys, tam tikri duomenys buvo apskritai neanalizuoti ir netirti, parinktos kompensacinės priemonės neužtikrins reikalaujamo gaisrinės saugos lygio. Nurodė, kad suprojektuoti rezervuarai yra papildomi stacionarÅ«s tarÅ¡os Å¡altiniai, todėl jų naudojimas UAB „Krovinių terminalas“ veikloje didins aplinkos užterÅ¡tumÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos sanitarinė zona apima ir UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamo žemės sklypo teritorijÄ , todėl UAB „Krovinių terminalas“ gamybinės veiklos pakeitimai riboja AB „Klaipėdos nafta“ galimybes plėsti savo veiklÄ dėl galimo aplinkos oro užterÅ¡tumo didėjimo už sanitarinės zonos ribų.

Teismo posėdyje AB „Klaipėdos nafta“ atstovas advokatas M. BrasiÅ«nas prašė tenkinti reikalavimÄ panaikinti Statybos leidimÄ , remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, nurodytomis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėjos atstovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus, pabrėžė, kad iÅ¡ Projekto aiÅ¡kiai matyti, jog planuojami statyti statiniai iki AB „Klaipėdos nafta“ priklausančių statinių suprojektuoti mažesniais atstumais, nei nurodyti norminiai atstumai. Dėl Å¡ios priežasties UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo Projekto sprendinius derinti su pareiÅ¡kėja ir gauti jos raÅ¡ytinį pritarimÄ .

AB „Klaipėdos nafta“ atstovas vertino, kad pareiÅ¡kėjos sutikimas turėjo bÅ«ti gautas nepriklausomai nuo to, kad Projekte buvo numatytos kompensacinės priemonės gaisrinei saugai užtikrinti. Tvirtino, kad gaisro rizikos vertinimas atliktas, pasirinkus klaidingus vėjo greitį, sprogimo galiÄ apibÅ«dinančius duomenis. Pabrėžė, kad Projekto susisiekimo dalies sprendiniai pažeidžia pareiÅ¡kėjos interesus, kadangi numatyta UAB „Krovinių terminalas“ veiklos reikmėms naudoti AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Savivaldybės administracija kaip nepagrįstÄ vertino AB „Klaipėdos nafta“ teiginį, jog buvo privaloma gauti pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinį pritarimÄ Projektui. Atsakovė tvirtino, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklypui nustatyta sanitarinė zona nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi ji Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, o pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalį, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos žemės sklypui taikomos nuo jų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ .

Savivaldybės administracija teigė, kad Projekto sprendinys dėl pareiÅ¡kėjai priklausančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės nereiÅ¡kia AB „Klaipėdos nafta“ teisių pažeidimo, kadangi Å¡i aikÅ¡telė numatyta tik kaip viena iÅ¡ vietų automobilių stovėjimui, be to, naudojimasis Å¡ia aikÅ¡tele gali bÅ«ti pasiektas sutartiniais pagrindais. Pabrėžė, kad pagal galiojantį Detalųjį planÄ , susisiekimo sistema paliekama esama, nauji keliai UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame sklype neįrengiami, todėl pareiÅ¡kėjos skundo teiginys, jog dėl autocisternų judėjimo Å¡alia pareiÅ¡kėjos statinių bus pažeisti jos teisėti interesai, nėra pagrįstas.

Atsakovė teigė, kad ji neprivalėjo tikrinti Projekto atitikties gaisrinę saugÄ , aplinkos apsaugÄ , visuomenės sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kadangi Å¡iuos Projekto sprendinius patikrino įgaliotos institucijos, buvo atliktos Techninio projekto bendroji ekspertizė ir jo dalies „Gaisrinė sauga“ ekspertizė. Savivaldybės administracija, remdamasi tuometinio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atliktu Statybos leidimo teisėtumo patikrinimu, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta, tvirtino, jog Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimų.

Vertino, kad AB „Klaipėdos nafta“ skunde konkrečiai nenurodė, kurios iÅ¡ Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose pateiktų trečiųjų asmenų gyvenimo (veiklos) sÄ lygų yra netenkinamos. Teismo posėdyje atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. prašė skundÄ atmesti, remiantis atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ nenurodė, kaip Projekto sprendiniai konkrečiai pažeidžia jos teises.

Teigė, kad Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, atsižvelgus į galiojantį Detalųjį planÄ ir gavus nustatytas iÅ¡vadas dėl parengto Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams. Atsakovų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai į teismo posėdyje neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog 2012 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. (4)-LV4-2070 buvo priimta galutinė atrankos iÅ¡vada dėl UAB „Krovinių terminalas“ planuojamos Å«kinės veiklos iÅ¡plėtimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo ir duota iÅ¡vada, jog planuojamai Å«kinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Nurodė, jog tarp UAB „Krovinių terminalas“ veiklos iÅ¡plėtimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų buvo pateikti ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajÅ«rio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atlikti TarÅ¡os sklaidos modeliavimo skaičiavimai. Teigė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 1.3.2 punktu, teikė visų apie Å«kinės veiklos objektÄ , kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, iki 2 km atstumu esančių kitų Å«kinės veiklos objektų aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijos ataskaitos duomenis, kurie buvo panaudoti TarÅ¡os sklaidos modeliavimo skaičiavimams atlikti.

Nurodė, kad UAB „Krovinių terminalas“ iki 2013 m. lapkričio 20 d. turėjo Poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitÄ , o 2014 m. kovo 21 d.-2019 m. kovo 21 d. laikotarpiui - Aplinkos oro tarÅ¡os Å¡altinių ir iÅ¡ jų iÅ¡metamų terÅ¡alų inventorizacijÄ , todėl galėjo vykdyti Å«kinę veiklÄ . Ä®vertinęs, kad Techniniame projekte yra nurodytas reikalavimas vykdyti darbus, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais, sprendė, jog UAB „Krovinių terminalas“ vykdys LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių skilimo į aplinkos orÄ ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams“ reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pagal kompetencijÄ Ä¯vertino pateiktÄ ProjektÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jo sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl jam pritarė. Nurodė, jog projektuojami statiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje sanitarinei apsaugos zonai nustatytų apribojimų sÄ raÅ¡Ä , todėl teisinio pagrindo nederinti Projekto nebuvo.

PaaiÅ¡kino, kad esminiai atitikties visuomenės sveikatos saugos teisės aktams motyvai pateikti 2014 m. gegužės 5 d. parengtoje Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. E16-105. Pabrėžė, jog Projekto derinimo procedÅ«ros metu Klaipėdos visuomenės sveikatos centras turėjo pareigÄ užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti visuomenės sveikatos saugos reikalavimai dėl cheminių medžiagų (terÅ¡alų), nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukÅ¡mo, infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus kÅ«nÄ veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, kitų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų; planuojant vykdyti Å«kinę veiklÄ , kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarÅ¡a, bÅ«tų nustatytos sanitarinės apsaugos zonos; planuojant Å«kinę veiklÄ , galinčiÄ turėti neigiamÄ poveikį sveikatai, teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

Patvirtino, kad AB „Klaipėdos nafta“ naudojamam žemės sklypui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 yra nustatyta sanitarinė apsaugos zona, o UAB „Krovinių terminalas“ valdomam žemės sklypui, kuriame suprojektuoti statiniai, sanitarinė apsaugos zona nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintu Detaliuoju planu. Nurodė, kad šios sanitarinės apsaugos zonos persidengia viena su kita, o UAB „Krovinių terminalas“ - ir su AB „Klasco“ nustatyta sanitarine apsaugos zona.

PaaiÅ¡kino, kad UAB „Krovinių terminalas“ planuojant papildomų rezervuarų ir geležinkelio estakados statybÄ , buvo kilęs poreikis įvertinti, ar nustatyta sanitarinė apsaugos zona yra pakankama. Tuo reikalu buvo parengtas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Detalusis planas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, įvertinęs šį planÄ , davė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Krovinių terminalas“ veiklos iÅ¡plėtimas neturės įtakos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 nustatytai sanitarinės apsaugos zonos ribai.

Akcentavo, kad sanitarinės apsaugos zonos teritorijai, kurioje UAB „Krovinių terminalas“ planuoja statyti statinius, buvo nustatytos teritorijų planavimo proceso metu, todėl ginčai dėl tokių zonų nustatymo negali bÅ«ti sprendžiami statinio projekto derinimo ir tvirtinimo procedÅ«rų metu. Teigė, jog vertinant planuojamos Å«kinės veiklos tarÅ¡Ä , buvo atliktas terÅ¡alų pažemio koncentracijos, kvapo emisijų bei triukÅ¡mo sklaidos modeliavimas, įvertinta foninė tarÅ¡a ir konstatuota, kad projektuojamų tarÅ¡os Å¡altinių įtaka aplinkos tarÅ¡ai bei kvapo koncentracijos padidėjimas yra minimalus, o triukÅ¡mo lygis lieka nepakitęs. Vertino, kad STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 1 punkte nustatyta pareiga gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ projektui kyla tik tuo atveju, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarines apsaugos zonas.

Kadangi UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona - nėra įregistruotos, todėl pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinis pritarimas Projektui nebuvo bÅ«tinas. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Krovinių terminalas“ , UAB „Ekspertika“, UAB „Iremas“ filialo Projektų centro, UAB „PrieÅ¡gaisriniai sprendimai“, UAB „Poliprojektas“ atsiliepimais prašė skundÄ atmesti.

UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimuose pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ turimas strateginės valstybės valdomos įmonės statusas nesuteikia privilegijų ginčyti Statybos leidimÄ . Teigė, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti šį administracinį aktÄ , kadangi neturi nuosavybės teise priklausančių objektų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturi nuosavybės teisės į žemę, kurioje įrengtas jai nuosavybės teise priklausantis inžinierinis statinys – kiemo aikÅ¡telė, kuri yra už Statybos leidimu numatytos plėtoti teritorijos.

UAB „Krovinių terminalas“ tvirtino, kad pareiÅ¡kėjos pritarimas Projekto sprendiniams nebuvo reikalingas, kadangi STR1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 10 priede nurodoma apie suprojektuotų statinių pateikimÄ Ä¯ statinių apsaugos zonÄ , o ne į sanitarinę apsaugos zonÄ . UAB „Krovinių terminalas“ kaip nepagrįstÄ vertino pareiÅ¡kėjos teiginį, kad suprojektuoti statiniai patenka į AB „Klaipėdos nafta“ nustatytÄ sanitarinę apsaugos zonÄ . Remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teigė, kad AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame sklype nėra įregistruota, todėl ji ir netaikytina.

UAB „Klaipėdos terminalas“ kaip nepagrįstus vertino pareiÅ¡kėjos argumentus dėl Projekto sprendinių, reglamentuojančių susisiekimo klausimus, įskaitant ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančios kiemo aikÅ¡telės naudojimÄ transporto priemonių stovėjimui, gaisrinę saugÄ , aplinkos ir oro tarÅ¡Ä . Teismo posėdyje UAB „Krovinių terminalas“ atstovas advokatas K. Pabijanskas, remdamasis atsiliepimuose iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti AB „Klaipėdos nafta“ skundÄ .

UAB „Krovinių terminalas“ atstovas pabrėžė, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra verslo konkurentas ir ginčydama UAB „Krovinių terminalas“ iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ , nesÄ Å¾iningai gina savo interesus. Pabrėžė, kad ProjektÄ Ä¯vertino kompetentingi ekspertai, todėl Statybos leidimas iÅ¡duotas teisėtai. UAB „Ekspertika“ atsiliepimuose nurodė, kad, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atliko Techninio projekto „316 P Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektas“ bendrÄ jÄ ekspertizę.

Vertino, kad AB „Klaipėdos nafta“ nepagrindė materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimÄ bei konkrečių savo subjektinių teisių pažeidimų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka neįregistravo nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų -sanitarinės apsaugos zonos, todėl neturi teisės iÅ¡ trečiųjų asmenų reikalauti iÅ¡ to kylančių pareigų. Teigė, jog Techninio projekto sprendiniai dėl aplinkos tarÅ¡os, susisiekimo ir gaisrinės saugos dalyse atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje UAB „Ekspertika“ atstovas advokatas S. Brazauskas prašė atmesti skundÄ atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais. UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepime ir pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose akcentavo, kad AB „Klaipėdos nafta“, ginčydama Statybos leidimÄ , turi tikslÄ ne apginti galimai pažeistus savo interesus, o sustabdyti UAB „Krovinių terminalas“, kaip konkuruojančios įmonės, plėtrÄ . Tvirtino, jog AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimÄ , ir kaip nepagrįstus vertino skundo argumentus, kad tokį suinteresuotumÄ pagrindžia aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja yra gretimos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkė.

Teigė, kad tik Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija (toliau – ir Klaipėdos VJUD), valdanti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise, turi materialinį suinteresuotumÄ dėl UAB „Krovinių terminalas“ vykdomų statybų ir yra pritarusi Projektui. Nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ nepagrindė savo, kaip žemės sklypo dalies, nuomininkės teisių pažeidimo. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėja, teigdama apie nustatytų atstumų iki jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini)nesilaikymÄ , konkrečiai neapibrėžė, kokie atstumai ir iki kokių pastatų pažeisti.

Nurodė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pritarimas Projektui nebuvo privalomas, kadangi toks pritarimas reikalingas tuo atveju, kai suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarinę apsaugos zonÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai taiko nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 1 punktÄ , kadangi projektavimo darbų pradžia, remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7 punktu, yra 2013 m. rugpjūčio 7 d.

Kaip nepagrįstus vertino AB „Klaipėdos nafta“ argumentus, jog Projekto gaisrinės saugos dalies sprendiniai pažeidžia jos interesus. Nurodė, kad projektuojant statinius mažesniais atstumais nei nurodyta RSN 157-94, buvo atliktas rizikos vertinimo skaičiavimas, be to, Techniniame projekte buvo numatytos papildomos gaisrinę saugÄ gerinančios priemonės, užtikrinančios didesnį gaisrinės saugos lygį, nei numato teisės aktai. UAB „Iremas“ filialo Projektų centro tvirtinimu, Å¡ios priemonės leido sumažinti atstumus iki gretimų objektų be gretimų pastatų ar sklypų savininkų sutikimo tais atvejais, kai galiojantys teisės aktai numato gauti sutikimus, jei neiÅ¡laikomas minimalus atstumas.

Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu RSN 157-94 pripažintos netekusios galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-991. Pabrėžė, jog kompetentingiems ekspertams atlikus Techninio projekto bendrÄ jÄ ekspertizę ir gaisrinės saugos dalies ekspertizę, buvo padaryta iÅ¡vada, kad Techninis projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. UAB „Iremas“ filialas Projektų centras kaip nepagrįstus vertino AB „Klaipėdos nafta“ teiginius dėl Techninio projekto susisiekimo organizavimo.

TokiÄ pozicijÄ grindė tuo, kad projektuojamų statinių naudojimui numatyta naudotis esama susisiekimo infrastruktÅ«ra, kaip numatyta Detaliajame plane, o Techniniame projekte susisiekimo infrastruktÅ«ra nėra naujai planuojama. Teigė, kad, pagal Techninio projekto sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ nėra nustatyta pareiga suteikti naudotis jai priklausančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę, todėl jos naudojimosi Å¡ia aikÅ¡tele teisė ribojama, be to, nėra numatyta, kad autocisternos stovės Å¡ioje aikÅ¡telėje; teisės aktai nenumato privalomų stovėjimo vietų įrengimo prie suprojektuotų statinių;

AB „Klaipėdos nafta“ nebus jokių kliūčių pateikti į valstybinės reikÅ¡mės kelius ir gatves, nes transporto priemonės (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje ties UAB „Krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos nafta“ vadovausis Kelių eismo taisyklėmis. Teismo posėdyje UAB „Iremas“ filialo Projektų centro advokatas V. Radvila, remdamasis atsiliepime ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytais argumentais bei motyvais, prašė atmesti skundÄ . UAB „Iremas“ filialo Projektų centro atstovas pabrėžė, kad Techniniame projekte numatytos papildomos priemonės užtikrina aukÅ¡tesnius gaisrinės saugos standartus.

Vertino, kad AB „Klaipėdos nafta“ pritarimas Projektui nebuvo privalomas, UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo gauti tik Klaipėdos VJUD pritarimÄ ir jį gavo. UAB „PrieÅ¡gaisriniai sprendimai“ atsiliepimuose nurodė, kad Techninio projekto Gaisrinės saugos dalies sprendiniai nepažeidžia esminio statinio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ ir nustatyto gaisrinės saugos lygmens. PaaiÅ¡kino, kad Projekto atitiktis esminiams gaisrinės saugos reikalavimams buvo nustatyta gaisrinės inžinerijos skaičiavimais (rizikos vertinimu), vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 7-ojo punkto 6-ojo priedo nuostatomis.

Atlikus rizikos vertinimÄ ir numačius technines kompensacines priemones bei sprendinius, gautas rezultatas leido daryti iÅ¡vadÄ , kad planuojamojoje ir gretimose teritorijose užtikrinamas ne žemesnis saugos lygis, nei nustato teisės akto reikalavimai, nereglamentuojantys rizikos vertinimo. Pabrėžė, jog Techninio projekto Gaisrinės saugos daliai buvo atlikta privalomoji ekspertizė ir duota iÅ¡vada, kad Å¡i dalis atitinka esminius gaisrinės saugos reikalavimus. UAB „Poliprojektas“ atsiliepimuose nurodė, jog atliko Techninio projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus, kaip numatė PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1-144 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 7 punktas. PaaiÅ¡kino, kad gaisrinės inžinerijos skaičiavimus atliko kompetentingas gaisrinės saugos inžinierius, turintis atitinkamÄ aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , eksperto kvalifikacijÄ bei didelę darbo patirtį. Tvirtino, kad Techninio projekto Gaisrinės saugos dalies sprendinių ir numatytų techninių kompensacinių priemonių visuma įgyvendina teisės aktuose numatytus esminius statinio reikalavimus, o pasiekti gaisrinės saugos rodikliai yra geresni, nei numato teisės aktai.

PaaiÅ¡kino, kad atliekant gaisrinės inžinerijos skaičiavimus, skaičiavimo scenarijuose ir modeliuose buvo taikyta konservatyvioji skaičiavimų praktika, leidusi įvertinti, kad pritaikytos techninės kompensacinės priemonės užtikrins ženkliai geresnį saugos lygmenį, atitinkantį Å¡iuolaikinius saugos standartus panaÅ¡aus pobÅ«džio objektuose. Tvirtino, kad buvo iÅ¡analizuoti pavojingiausi galimi Å¡iluminio spinduliavimo, tiesioginio gaisro pavojaus ir degimo produktų scenarijai, modeliavimo metu buvo vertinamas Å¡iluminis poveikis (temperatÅ«ra ir Å¡iluminis spinduliavimas), kai gaisras įgauna didžiausiÄ galiÄ .

Nurodė, kad techninių galimybių vertinimo gaisrinės saugos požiÅ«riu ataskaitoje buvo pateikti vieni iÅ¡ pavojingiausių scenarijų bei įvertinti aplinkos poveikiai, tarp jų – ir vėjas. Vertindamas AB „Klaipėdos nafta“ užsakymu UAB „Property development consultancy“ atliktos 2015 m. vasario 18 d. ekspertizės akto Nr. 18-02/1 iÅ¡vadas, teigė, kad negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog visais atvejais vėjas turės neigiamÄ poveikį Å¡ilumos perdavimui. Teismo posėdyje UAB „PrieÅ¡gaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ atstovas advokatas R.

BaliÅ«tis prašė skundÄ atmesti atsiliepimuose iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais. UAB „Poliprojektas“ atstovas E. C., teikdamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog atliekant Projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus (rizikos vertinimÄ ), buvo atsižvelgta į tai, kad projektuojamuose rezervuaruose bus sandėliuojamos degios medžiagos. Tvirtino, kad naftos perdirbimo įmonėse tokių medžiagų sandėliavimo saugumas užtikrinamas patikimomis sistemomis, kurios ir buvo numatytos UAB „Krovinių terminalas“ rengiamame Projekte.

Teigė, kad Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 7-ojo punkto 6-asis priedas projektuotojÄ Ä¯pareigoja visada laikytis labiausiai tikėtinų scenarijų ir numatyti tam tikrÄ priemonių paketÄ , kuris leistų saugiai ir operatyviai suvaldyti galimÄ incidentÄ . Nurodė, kad visos priemonės, pavadintos kaip papildomos kompensacinės priemonės, ir buvo įdiegtos: vėsinimo sistemos, numatytos gesinimo sistemos, leidžiančios visiÅ¡kai apriboti degimo procesÄ . Tvirtino, kad atliekant rizikos vertinimÄ , buvo pasirinkti patys pavojingiausi scenarijai, atsižvelgus į vėjo greitį, medžiagų užsidegimo temperatÅ«rÄ ir kitus parametrus.

Vertino, kad rizikos vertinime pasirinktas variantas, kai vėjo greitis yra 1 m/s, yra pavojingesnis nei AB „Klaipėdos nafta“ pasirinkto eksperto nurodytas greitis 5,2 m/s, kadangi kuo daugiau oro prateka per erdvę, esančiÄ tarp 10 m atstumu nutolusių objektų ir kuria sklinda temperatÅ«ra, tuo labiau vyksta vėdinimo procesas ir temperatÅ«ros sklaidymasis. UAB „Poliprojektas“ atstovas E. C. pažymėjo, kad Projekte numatytos kompensacinės priemonės nebuvo privalomos, Projektui įgyvendinti pakako ir gaisrinės inžinerijos skaičiavimų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta ABTÄ® nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atmesti skundÄ . Nurodė, kad tuometinės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius patikrino Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumÄ ir 2015 m. kovo 19 d. parengė StatybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. LDIPA-30-150319-00017, kuriame konstatavo, jog teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Tvirtino, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimÄ . Remdamasi tuo, kad pareiÅ¡kėja nenurodė, į kokių konkrečių statinių apsaugos zonas ir kokia apimtimi patenka suprojektuoti statiniai, bei nepateikė duomenų, patvirtinančių tokių zonų buvimÄ , kaip nepagrįstÄ vertino skundo teiginį, jog turėjo bÅ«ti gautas pareiÅ¡kėjos, kaip gretimų statinių savininkės, raÅ¡ytinis pritarimas Projektui. PaaiÅ¡kino, kad aplinkybė, jog AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona patenka į UAB „Krovinių terminalas“ sanitarinę apsaugos zonÄ , reiÅ¡kia tik tai, kad Å¡ios zonos sutampa (persidengia), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad suprojektuoti statiniai patenka į AB „Klaipėdos nafta“ statinių apsaugos zonÄ .

Tvirtino, kad ginčijamu Statybos leidimu nėra leista vykdyti kokius nors statybos darbus AB „Klaipėdos nafta“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, todėl pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, jog UAB „Krovinių terminalas“ neturėjo teisių į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , nekliudė iÅ¡duoti Statybos leidimÄ . Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl statybÄ leidžiančio dokumento – vietos savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybos leidimo – teisėtumo.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. liepos 16 d. iÅ¡davė UAB “Krovinių terminalas” statybos leidimÄ Nr. LNS-31-140716-00158 statyti statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ (-us). Statybos leidimu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurios plotas 4, 4662 ha, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB “Krovinių terminalas” leista statyti naujus statinius, rekonstruoti esančius statinius, atlikti statinio paprastÄ remontÄ ir griauti statinį pagal projektuotojo UAB „Projektų centras“ 2013 m. parengtÄ Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektÄ Nr. 316P .

Be to, remiantis Privažiuojamojo kelio statybos ir privažiuojamųjų kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimo Pastovio kelyne (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje techniniu projektu, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai 2014 m. liepos 14 d. buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas – statybos leidimas Nr. LNS-31-140714-00156 privažiuojamojo geležinkelio kelio statybai ir privažiuojamųjų kelių Nr. 35 ir Nr. 36 Pastovio kelyne, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimui.

Statiniai suprojektuoti UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype į numatomÄ statyti naftos produktų krovos estakadÄ . Privažiuojamojo kelio statybos ir privažiuojamųjų kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimo Pastovio kelyne (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje projektÄ Nr. 8040 parengė pasibaigęs juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pramprojektas“, kuri 2017 m. liepos 14 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Nurodytas subjektas 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi buvo paÅ¡alintas iÅ¡ bylos proceso dalyvių.

Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimÄ AB „Klaipėdos nafta“, pagrįsdama teisę kreiptis į teismÄ skundu dėl UAB “Krovinių terminalas” iÅ¡duoto Statybos leidimo panaikinimo, tvirtino, kad Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas, kuriame projektuojami statiniai, ribojasi su pareiÅ¡kėjos naudojama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija, todėl Statybos leidimas, iÅ¡duotas remiantis Projektu, parengtu pagal Detalųjį planÄ , pažeidžia AB „Klaipėdos nafta“, kaip Å¡alia esančių nekilnojamojo turto objektų savininkės, teises bei teisėtus interesus.

Atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys tvirtino, jog AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimÄ . PareiÅ¡kėjai paduodant skundÄ galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ .

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje. AiÅ¡kinant nurodytas ABTÄ® normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, o tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009); materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo ir jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė iÅ¡nyko, Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga teismui priimant byloje atitinkamÄ procesinį sprendimÄ dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146- 321/2011).

Nekilnojamojo turto registro 2014 m. gegužės 26 d. iÅ¡raÅ¡o, 2018 m. gegužės 23 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, iÅ¡traukos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 2018 m. lapkričio 2 d. iÅ¡raÅ¡o 2.1 ir 5 punktų duomenimis, duomenimis, 1 076,9886 ha (buvęs plotas – 176,9886 ha) ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos mieste, 1073,6575 ha dalį patikėjimo teise valdo Klaipėdos VJUD kitÄ dalį patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė.

Klaipėdos VJUD patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), teritorijos atskiros dalys pagal nuomos sutartis nuomojamos įvairiems asmenims, tarp jų – ir AB “Klaipėdos nafta” bei UAB “Krovinių terminalas”. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2009 m. lapkričio 4 d. AB “Klaipėdos nafta” nuomoja žemės sklypÄ Nr. 151 (0,5373 ha ploto), žemės sklypÄ Nr. 50 (19,3321 ha ploto) ir žemės sklypÄ Nr. 51 (18,4575 ha ploto); UAB “Krovinių terminalas” nuo 2009 m. birželio 19 d. nuomojo žemės sklypÄ Nr. 4 (0,4961 ha ploto); nuo 2011 m. sausio 25 d. - žemės sklypÄ Nr. 154 (0,0849 ha ploto), pagal 2011 m. sausio 25 d. sutartį (su 2013 m. rugsėjo 13 d. susitarimu) ir 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį - žemės sklypÄ Nr.1 (4,4662 ha ploto).

Bylos nagrinėjimo metu UAB “Krovinių terminalas” pagal 2016 m. spalio 4 d. sutartį nuomojamo žemės sklypo Nr. 1 plotas yra 5,0472 ha. Be to, byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad AB “Klaipėdos nafta” nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tarp jų : buitinės paskirties pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), specialiosios paskirties pastatÄ gaisrinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo aikÅ¡tele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ administracinės paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(iÅ¡vardinti pastatai yra žemės sklype Nr. 50), sargybos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų - kontrolės postÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gaisrinės pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinės pastotę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), putokÅ¡lio įrenginį, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡gaisrinę vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodytų pastatų padėtį šalia (duomenys neskelbtini) gatvės bei UAB “Krovinių terminalas” nuomojamo žemės sklypo ir jame esančių naftos rezervuarų ir kitų statinių atžvilgiu patvirtina Registrų centro 2014 m. liepos 3 d. parengta ištrauka iš Kadastro žemėlapio. Techninio projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Esama sklypo situacija” (4 lapas), Statybos projekto Aiškinamojo rašto dalyje „Esama padėtis. Geografinė dalis“ (3 lapas) nurodytos žemės sklypo Nr. 1, kuriame projektuojami rezervuarų parkas statiniai, gretimybės, tarp jų:

Å¡iaurės rytinėje dalyje – su (duomenys neskelbtini) gatve, Å¡iaurės vakarinėje dalyje – su AB “Klaipėdos nafta” žemės sklypu. Be to, žemės sklypo Nr. 1 gretimybė su pareiÅ¡kėjos naudojamu žemės sklypu (sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kai Nr. 10-11) nurodyta ir žemės sklypo plane, pridėtame prie UAB „Krovinių terminalas“ 2011 m. lapkričio 25 d. su Klaipėdos VJUD sudarytos žemės sklypo Nr.1 nuomos sutarties. IÅ¡analizavus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžiama, kad jie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog AB “Klaipėdos nafta” pagal nuomos sutartį naudojamas 18,5131 ha žemės sklypas Nr. 51 betarpiÅ¡kai ribojasi su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai - rezervuarų parkas, technologinė siurblinė, automobilių postas su siurbline, operatorinė su elektros skydine, naftos iÅ¡krovimo rezervuaras ir kt., be to, pareiÅ¡kėjos nuomojamame žemės sklype ir (duomenys neskelbtini) gatvėje yra iÅ¡sidėstę AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausantys įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektai.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2018 priimtos 2018 m. birželio 28 d. nutarties 70 punkte suformuluotÄ iÅ¡vadÄ . Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusio Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Ä®statymų leidėjas Å¡ios dalies 1-7 punktuose nurodė, kad tokios sÄ lygos yra: statinių esamos techninės bÅ«klės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelius bei gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus iÅ¡saugojimas; gaisrinę saugÄ reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių iÅ¡saugojimas; apsauga nuo keliamo triukÅ¡mo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių tarÅ¡os; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo iÅ¡saugojimas; gamtos ir kultÅ«ros vertybių iÅ¡saugojimas; vertingų želdinių iÅ¡saugojimas; gaisro gesinimo sistemų iÅ¡saugojimas; hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių iÅ¡saugojimas, kad nebÅ«tų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Remiantis tuo, kad nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad AB „Klaipėdos nafta“, kaip žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalies (18,4575 ha ploto žemės sklypo Nr. 51), besiribojančios su UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamu žemės sklypu Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai, nuomininkė bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)esančių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų savininkė, gindama savo veiklos sÄ lygas, turi materialinį suinteresuotumÄ ginčyti UAB „Krovinių terminalas“ iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ .

Dėl Statybos leidimo, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad statybos leidimas yra kompetentingo subjekto specialia tvarka iÅ¡duotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus, ir pagal teisinę paskirtį priskiriamas individualiems teisės aktams (žr., pvz., 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A16–727/2007; 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7 –654/2006; 2008 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39–102/2008 ir kt.).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimÄ statyti naujÄ statinį iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas; Å¡io straipsnio 7 dalies 1-7 punktuose pateiktas sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie privalo bÅ«ti pateikti leidimui statyti naujÄ statinį gauti. Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad užregistravus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , patikrinama: ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai; ar praÅ¡antis iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ asmuo turi teisę bÅ«ti statytoju pagal Å¡io Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus; ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos yra įraÅ¡ytos į Nekilnojamojo turto registrÄ (taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu pateikti ne visi statybÄ leidžiančiam dokumentui iÅ¡duoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneÅ¡ama praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui, o statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«ros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. Statybos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo procedÅ«ras, detalizuoja STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“.

Ginčo teisiniams santykiams taikoma Statybos leidimo iÅ¡davimo metu (2014 m. liepos 16 d.) galiojusi 2014 m. birželio 5 d. - 2014 m. rugsėjo 25 d. suvestinė redakcija. Ä®galioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo privalomi atlikti veiksmai nurodyti STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 8.1-8.6 punktuose, tarp jų – patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; jei jų trÅ«ksta, apie tai praÅ¡ymo pateikėjÄ informuoti per IS „Infostatyba“ (8.2 punktas).

STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus projektus, o 1.1-1.16 punktuose iÅ¡vardinti tikrinami klausimai, tarp jų – ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (1.7 punktas). Daroma iÅ¡vada, kad nurodytos statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«rÄ reglamentuojančios taisyklės vertintinos kaip pagrindinės; Å¡ių pagrindinių taisyklių paskirtis yra užtikrinti iÅ¡duodamo statybÄ leidžiančio dokumento, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumÄ .

Taigi, Savivaldybės administracija, spręsdama Statybos leidimo iÅ¡davimo klausimÄ , privalėjo laikytis imperatyviai nustatytų pagrindinių procedÅ«rinių taisyklių. Statybos leidimas teismine tvarka gali bÅ«ti panaikintas, nustačius, kad jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalis).

AB „Klaipėdos nafta“ tvirtino, kad Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, Savivaldybės administracijai pažeidus STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punkto nuostatas. AB „Klaipėdos nafta“ teigė, kad projektuojami statiniai patenka į pareiÅ¡kėjai nustatytÄ sanitarinę apsaugos zonÄ , todėl UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo gauti AB „Klaipėdos nafta“ raÅ¡ytinį pritarimÄ Projektui. AB „Klaipėdos nafta“ nurodė, 1994 m. balandžio 26 d.

įstatymo Nr. I-446 redakcijos Žemės įstatymas nustatė, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos konkrečiam žemės taikomos nuo sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, o remdamasi Techninio projekto sprendiniais, tvirtino, kad UAB “Krovinių terminalas” buvo žinoma apie pareiÅ¡kėjos naudojamiems žemės sklypams nustatytÄ sanitarinės apsaugos zonÄ . Savivaldybės administracija, remdamasi Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatomis, tvirtino, kad nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, kaip specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, AB „Klaipėdos nafta“ teiginys, kad turėjo bÅ«ti gautas jos pritarimas Projektui, yra nepagrįstas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymų iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ turinį, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybÄ leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija. Statybos leidimo iÅ¡davimo metu statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo procedÅ«ras detalizavo Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 1.3 punktu pakeitė STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punktÄ . Teismo vertinimu, iÅ¡duodant Statybos leidimÄ , t. y. 2014 m. liepos 16 d., privalėjo bÅ«ti taikomas STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punktas, iÅ¡dėstytas 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-914. STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punkte (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nustatyta, kad norint gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį, savivaldybės administracijai turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (iÅ¡skyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti raÅ¡ytiniai pritarimai (raÅ¡tai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams.

STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 10 priedo “Privalomi raÅ¡ytiniai pritarimai projektui iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pateikimo” 1 punkte (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) iÅ¡vardinti subjektai, kurių pritarimus privaloma gauti iki pateikiant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tarp jų – ir statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimÄ , jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – SÄ lygos) 60 punkte apibrėžta, kad gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona yra žemės plotas tarp Å¡ių objektų ir gyvenamųjų pastatų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 4.11 punktas sanitarinę apsaugos zonÄ apibrėžia kaip aplink stacionarų tarÅ¡os Å¡altinį arba kelis Å¡altinius esančiÄ teritorijÄ , kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos Å«kinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos.

Byloje nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė apsaugos zona buvo nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215, o UAB „Krovinių terminalas“ - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36. Teismas sprendžia, kad Savivaldybės administracijai turėjo būti žinoma apie nurodytus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus ir jais AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ nustatytas sanitarinės apsaugos zonas, į kurias patenka šių juridinių asmenų nuomojami žemės sklypai.

Nurodytų zonų iÅ¡sidėstymÄ patvirtina prie 2015 m. gegužės 18 d. paduoto patikslinto skundo pridėtas sanitarinė apsaugos zonos planas. Projekto Bendrojo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dalyje „8. Sklypo sutvarkymo dalis. Sklypo teritorijos sanitarinė ir apsauginė zona“ nurodyta, kad UAB „Krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinės apsaugos zonos sutampa (12 lapas). AnalogiÅ¡ko turinio sprendiniai nurodyti ir Statybos projekto dalyje „Bendrieji duomenys. Sanitarinė apsaugos zona“ (7 lapas).

Teismo vertinimu, Å¡ie Projekto sprendiniai leidžia teigti, jog UAB „Krovinių terminalas“, kaip statytoja, pripažino ir vertino, kad aukščiau nurodytais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos sanitarinės apsaugos zonos taikomos 4,4662 ha žemės sklypui, kuriame projektuojami rezervuarų parkas, geležinkelio estakada ir kiti statiniai. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija, nagrinėdama Statybos leidimo iÅ¡davimo klausimÄ ir vykdydama Statybos statymo 23 straipsnio 12 dalyje bei STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkte (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d.

įsakymo Nr. D1-398 redakcija) nustatytus veiksmus, privalėjo konstatuoti, kad nors, formaliuoju požiÅ«riu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kaip SÄ lygose apibrėžta gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinė apsaugos ir tarÅ¡os poveikio zona, apimanti UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 1, kuriame projektuojami statiniai, į Nekilnojamojo turto registrÄ neįraÅ¡yta, tačiau į jÄ rengiant ProjektÄ buvo atsižvelgiama.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje specialiosios žemės naudojimo sÄ lygas apibrėžtos kaip įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytus Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus, priklausančius nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Minėta, jog Statybos statymo 23 straipsnio 12 dalis nustato, kad, užregistravus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , turi bÅ«ti patikrinama, ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos yra įraÅ¡ytos į Nekilnojamojo turto registrÄ (3 punktas).

STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkte (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija) buvo nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo patikrinti, ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos Å«kinės veiklos nustatyta sanitarinė apsaugos zona; ar dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo statytojo žemės sklypui (nagrinėjamu atveju – UAB „Krovinių terminalas“), gretimiems žemės sklypams (nagrinėjamu atveju – AB „Klaipėdos nafta“) taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, įraÅ¡ytos į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ .

Ginčo Å¡alys pripažįsta, kad Statybos leidimo iÅ¡davimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, į kurias patenka AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ nuomojami žemės sklypai, į Nekilnojamojo turto registrÄ nebuvo įraÅ¡ytos. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Teismas vertina, kad Savivaldybės administracija neįvykdė STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkto reikalavimo, nepatikrino ir nenustatė, kad statytojo UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklypui, gretimam žemės sklypui, kurį nuomoja AB „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, kurios buvo aptariamos Projekto sprendiniuose, į Nekilnojamojo turto registrÄ neįraÅ¡ytos.

Teismo vertinimu, Projekte suprojektuoti statiniai (rezervuarų parkas su technologine siurbline, naftos iÅ¡krovimo rezervuaras, autotransporto užpylimo/iÅ¡pylimo postas ir kt. ) patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 AB „Klaipėdos nafta“ nustatytÄ sanitarinę apsaugos zonÄ . Be to, AB „Klaipėdos nafta“ tvirtino, kad Statybos leidimas iÅ¡duotas, neatsižvelgus į tai, kad, pagal Projekto sprendinius, UAB „Krovinių terminalas“ ketinami statyti statiniai nuo AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų suprojektuoti mažesniais atstumais, nei nustatyta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d.

įsakymu Nr. 138 patvirtintose Respublikinėse statybos normose „Naftos ir jos produktų sandėliai. PrieÅ¡gaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“. RSN 157-94 nurodyta, kad atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi pagal 2.1 lentelę. Pagal Projekto sprendinius, UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklype Nr. 1 planuoja statyti įvairių naftos ir naftos chemijos saugojimui ir dozavimui skirtÄ rezervuarų parkÄ su technologine siurbline, naftos iÅ¡krovimo rezervuarÄ , autotransporto užpylimo/iÅ¡pylimo postÄ , kitus statinius (Techninio projekto AiÅ¡kinamojo raÅ¡to dalys „Projektuojamų pastatų ir statinių sÄ raÅ¡as.

I statybos etapas“ ir „Projektuojamų pastatų ir statinių sÄ raÅ¡as. II statybos etapas“ (5 lapas)). Sprendžiant dėl atstumų tarp suprojektuotų gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų, atsižvelgiama į Statybos projekto AiÅ¡kinamojo raÅ¡to dalyje „Projektiniai sprendiniai. Gaisrinės saugos sprendiniai“ nurodytus atstumus nuo suprojektuotų rezervuarų parko, automobilių posto, siurblinės iki gretimos įmonės, t. y.

AB „Klaipėdos nafta“ pastatų (6-8 lapai). Projekto dalies „Gaisrinė sauga. 4.6. Atstumai tarp statinių“ konstatuota, kad minimalÅ«s atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų, įrenginių iki gretimų objektų yra mažesni nei numatyti RSN 157-94 (20 lapas). Be to, UAB „Krovinių terminalas“ užsakymu UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktos ekspertizės akto dalyje, kurioje suformuluotas atsakymas į 6-Ä jį klausimÄ â€žProjekto atitiktis teisės aktų reikalavimams ir esminiams statinio saugos reikalavimams“, nurodyta, kad projektuojamuose objektuose atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų ir įrenginių iki gretimos įmonės pastatų yra mažesnis nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas 100 m atstumas.

Atsižvelgus į iÅ¡vardintas aplinkybes, sprendžiama, kad tarp Projekte suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 nurodyti norminiai atstumai, ir kad Å¡i aplinkybė buvo žinoma UAB „Krovinių terminalas“. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad UAB “Krovinių terminalas”, kaip statytoja, privalėjo laikytis STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d.

įsakymo Nr. D1-914 redakcija) reikalavimų ir kartu su Savivaldybės administracijai teikiamu praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pateikti ir AB „Klaipėdos nafta“ raÅ¡ytinį pritarimÄ Projektui. Nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ tokio pritarimo nėra davusi. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Savivaldybės administracija Statybos leidimÄ iÅ¡davė, pažeisdama STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d.

įsakymo Nr. D1-914 redakcija) reikalavimÄ . Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu RSN 157-94 nebegalioja, Aplinkos ministrui 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-991 pripažinus netekusiu galios Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymÄ Nr. 138 „Dėl Respublikinių statybos normų RSN 157-94 patvirtinimo”. Teismas sprendžia, kad Statybos leidimo iÅ¡davimo metu RSN 157-94 galiojo, todėl Å¡io teisės normos nuostatos taikomos, sprendžiant dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo.

Bylos duomenimis, UAB „Krovinių terminalas“, įvertinusi, kad tarp Projekte tarp suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas 100 m atstumas, sprendė gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimo klausimus. Projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimų 7 punktÄ , numatytos techninės kompensacinės priemonės, jos iÅ¡dėstytos Projekto dalies „Gaisrinė sauga. 4.6 Atstumai tarp statinių“ 1 lentelėje (20 lapas). Pagal Projekto dalies „Gaisrinė sauga“ sprendinius, gaisro rizikos skaičiavimais, techninių galimybių vertinimo gaisrinės saugos požiÅ«riu metu buvo nustatyta, kad numatomų įdiegti techninių kompensacinių priemonių ir sprendinių visuma kartu su UAB „Krovinių terminalas“ vykdomais gamybiniais procesais, jų technologija ir reglamentavimu bei atsižvelgus į esamas žinybines prieÅ¡gaisrines pajėgas, jų techninį aprÅ«pinimÄ , užtikrina norminiuose dokumentuose reglamentuotÄ saugos lygį.

Teismas, remdamasis STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punktu (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), sprendžia, kad tai, jog UAB „Krovinių terminalas“, nustačiusi, jog tarp Projekte suprojektuotų statinių ir AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise valdomų pastatų atstumai yra mažesni nei RSN 157-94 2.1 punkte nurodytas norminis 100 m atstumas, Projekte numatė technines kompensacines priemones, skirtas gaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti, neatleido trečiojo suinteresuoto asmens nuo statytojo pareigos gauti AB „Klaipėdos nafta“ raÅ¡ytinį pritarimÄ Projektui ir jį pateikti kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos leidimÄ .

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija nesilaikė Statybos statymo 23 straipsnio 12 dalies 3 punkto ir 13 dalies, STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 9 priedo “Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” 1.15 punkto (Aplinkos ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-398 redakcija), STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 punkto (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nuostatų ir Statybos leidimÄ iÅ¡davė, nesant AB „Klaipėdos nafta“ raÅ¡ytinio pritarimo Projektui, kurį UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo pateikti kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Nustačius, jog Statybos leidimas iÅ¡duotas, pažeidus nustatytas imperatyvias pagrindines procedÅ«rines taisykles, skirtas užtikrinti Å¡io individualaus administracinio akto teisėtumÄ , Statybos leidimas pripažįstamas neteisėtu iÅ¡ esmės ir naikinamas. Konstatavus, kad Statybos leidimas dėl pagrindinių procedÅ«rinių taisyklių pažeidimo neteisėtas iÅ¡ esmės, sprendime nevertinama, ar AB „Klaipėdos nafta“ turėtos veiklos sÄ lygos pakeičiamos pagal normatyvinių statybos techninių reglamentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties reglamentų nuostatas.

Dėl pareiÅ¡kėjos turėtų iÅ¡laidų atlyginimo AB „Klaipėdos nafta“ prašė, patenkinus skundÄ , iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti turėtas atstovimo, ekspertų darbo apmokėjimo ir kitas iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsižvelgus į tai, kad ginčas sudėtingas, reikalaujantis teisės, statybų rangos, gaisrinės saugos, teritorijų planavimo žinių, bylos medžiaga didelės apimties, todėl yra pagrindas nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nurodė, kad byloje suteikta teisinių paslaugų už 19 878,08 Eur, iÅ¡laidos už ekspertų darbo apmokėjimÄ - 4 840 Eur, kitos papildomo iÅ¡laidos – 272,72 Eur. PareiÅ¡kėja nurodė, kad turėtas atstovavimo iÅ¡laidas sudaro: Statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«rų ir lydinčių dokumentų analizė, Techninio projekto analizė, pažeidimų identifikavimas, aptarimas su klientu – 2 000 Eur; skundo parengimas teismui - 2 500 Eur; ekspertizės aktų analizė ir patikslinto skundo parengimas teismui - 1 100 Eur; atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų analizės, aptarimas su klientu - 2 500 Eur; papildomų dokumentų ir praÅ¡ymų teismui pateikimas - 1 000 Eur; pasiruoÅ¡imas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme - 3 500 Eur, pasiruoÅ¡imas ir atstovavimas teismo posėdžiuose Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«muose - 3 978,08 Eur; atskirojo skundo parengimas dėl teismo nutarties atsisakyti priimti skundÄ - 800,00; apeliacinio skundo parengimas - 2 000 Eur; papildomų dokumentų rinkimas ir teikimas apeliacinės instancijos teismui - 500 Eur.

Patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras ir vietinių mokėjimų pavedimus. ABTÄ® 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos: iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti - iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme (2 punktas); kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (3 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad priteisiamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-449-492/2019).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 iÅ¡dėstytos Rekomendacijos. Bylos duomenimis, AB „Klaipėdos nafta“ atstovas parengė ir teismui padavė 2015 m. sausio 8 d. skundÄ ir 2015 m. gegužės 18 d. patikslintÄ skundÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo.

Atsižvelgus į Å¡ių procesinių dokumentų turinį, abu dokumentai vertinami kaip vienas procesinis dokumentas – skundas, už kurio parengimÄ , atsižvelgus į patikslinto skundo suraÅ¡ymo datÄ , atlyginama maksimali atlyginimo suma, remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, yra 1 786,23 Eur (714,49 Eur x 2,5). Teismas vertina, kad Statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«rų ir lydinčių dokumentų analizė, Techninio projekto analizė, pažeidimų identifikavimas, ekspertizės aktų analizė ir Å¡ių klausimų aptarimas patenka į skundo suraÅ¡ymo paslaugÄ , todėl už iÅ¡vardintas paslaugas atlyginimas atskirai nepriteisiamas.

Rekomendacijos numato, kad apskaičiuojant priteistinÄ maksimalų užmokesčio dydį už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ taikomas koeficientas 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad tuometiniame Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vykę teismo posėdžiai, atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas truko: 2015 m. rugsėjo 2 d. – 1 val., 2016 m. balandžio 6 d.

– 4 val., 2016 m. gegužės 19 d. – 2 val.; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«muose teismo posėdžiai truko: 2018 m. lapkričio 7 d. – 1 val.; 2019 m. spalio 9 d. – 3 val., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. – mažiau kaip 30 min. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas Rekomendacijų nuostatas, už pareiÅ¡kėjos advokato atstovavimo teisme paslaugas priteisiamas maksimalaus užmokesčio dydis yra 1 003,49 Eur (699,80 Eur x 0,1 x 1 val. + 756,90 Eur x 0,1 x 6 val. + 926,70  Eur x 0,1 x 1 val. +1289 Eur x 0,1 x 3 val.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad pasirengimas teismo posėdžiui vertintinas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas ( žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-2463-662/2019, 2019 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. AS-554-525/2019).

Ä®vertinus suteiktos advokato teisinės paslaugos pobÅ«dį, sprendžiama, kad pasiruoÅ¡imo dalyvauti teismo posėdžiuose paslaugai priskiriamas ir atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktų atsiliepimų analizė ir aptarimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjai atskirai neatlyginamos turėtos iÅ¡laidos už pasiruoÅ¡imÄ dalyvauti teismo posėdžiuose, atsakovų bei trečiųjų asmenų atsiliepimų analizę ir aptarimÄ . Rekomendacijose nurodyta, kad apskaičiuojant priteistinÄ maksimalų užmokesčio dydį už dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, taikomas koeficientas 0,4 (8.16 punktas), o už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai), parengimÄ - koeficientas 0,1 (8.17 punktas).

PareiÅ¡kėja prašė atlyginti 1000 Eur turėtas iÅ¡laidas už jos atstovo papildomų dokumentų ir praÅ¡ymų teismui parengimÄ ir pateikimÄ . IÅ¡analizavus byloje pateiktus AB „Klaipėdos nafta“ atstovo teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas parengė ir pateikė 2015 m. gegužės 18 d. praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir administracinės bylos Nr. I-176-162/2013 pridėjimo; 2015 m. rugsėjo 2 d. praÅ¡ymÄ dėl įrodymų pridėjimo prie bylos ir liudytojų iÅ¡kvietimo į teismo posėdį; 2015 m. rugsėjo 30 d. praneÅ¡imÄ dėl ginčo baigimo taikos sutartimi; 2016 m. sausio 28 d. praneÅ¡imÄ dėl galimybės ginÄÄ baigti taikos sutartimi; 2016 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymÄ pridėti 2014 m. gegužės 23 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie pareiÅ¡kėjos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)valdomus nekilnojamuosius daiktus; 2016 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymÄ pridėti UAB “Property Development Consultancy” 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktÄ Nr. 12-05/1; 2018 m. liepos 11 d. praneÅ¡imÄ apie pareiÅ¡kėjos atstovo užimtumÄ ; 2019 m. sausio 22 d. praneÅ¡imÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo; 2019 m. spalio 8 d. praÅ¡ymÄ dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismo vertinimu, iÅ¡vardinti dokumentai pagal savo turinį ir pobÅ«dį patenka į Rekomendacijų 8.17 punkte nurodytų kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, kategorijÄ . Sprendžiama, kad už Å¡ių dokumentų parengimÄ maksimali atlygintinų iÅ¡laidų suma yra 748,09 Eur. AB „Klaipėdos nafta“ prašė atlyginti 272,72 Eur papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o gavimo iÅ¡laidos ir kelionės iÅ¡laidos, 3 025 Eur už UAB “Property Development Consultancy” atliktas ekspertizes ir 1 815 Eur už UAB Statybos projektų ekspertizės centro iÅ¡vados parengimÄ .

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis apie atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas apmokėjimÄ ir juos patvirtinančius dokumentus (2019 m. spalio 8 d. pažymÄ ; PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, vietinių mokėjimų nurodymus), sprendžiama, jog pateikti dokumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja tinkamais įrodymais pagrindė turėtas aukščiau nurodytas iÅ¡laidas. Remiantis tuo, kas nurodyta, praÅ¡ymas priteisti 272,72 Eur už Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o gavimÄ ir kelionės iÅ¡laidas, 4 840 Eur už pareiÅ¡kėjos pasirinktų ekspertų darbo apmokėjimÄ netenkinamas.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad AB „Klaipėdos nafta“ maksimali priteisiamų iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas suma yra 3 537,81 Eur (1 786,23 Eur + 1 003,49 Eur + 748,09 Eur). Atsižvelgus į padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡duodant Statybos leidimÄ , pagrindines procedÅ«rines taisykles pažeidė atsakovė Savivaldybės administracija, iÅ¡ jos priteisiama pareiÅ¡kėjai AB „Klaipėdos nafta“ atlygintina 3 537,81 Eur turėtų atstovavimo iÅ¡laidų suma.

Be to, AB „Klaipėdos nafta“ prašė priteisti 3 300 Eur dydžio atlyginimÄ už apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas: 800,00 Eur už atskirojo skundo parengimo dėl teismo nutarties atsisakyti priimti skundÄ ; 2 000 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir 500 Eur už papildomų dokumentų rinkimÄ ir teikimÄ apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, kad, pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , pirmosios instancijos teisme sprendžiama tik dėl jame patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, klausimas dėl AB ‚Klaipėdos nafta“ apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų perduodamas spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundÄ tenkinti. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2014 m. liepos 16 d. statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LNS-31-140716-00158. Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ praÅ¡ymÄ dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 3 537,81 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus ir 81 euro centÄ ) turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. KitÄ praÅ¡ymo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti. KlausimÄ dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ turėtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme perduoti spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Dalia Pranckienė Dalytė Zlatkuvienė