130c2f2e-d42c-44a1-b813-7fc57ecf07f4 · Panevėžio apygardos teismas

Nr. 1S-289-768/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo A. T. (toliau - PareiÅ¡kėjas), skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. liepos 27 d. nutarties, nustatė: skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė PareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gražinos Petrulytės 2016-05-17 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-17549-16 V.

P. atžvilgiu jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2016-06-15 nutarimo, kuriuo paliktas galioti prokurorės Gražinos Petrulytės 2016-05-17 nutarimas, panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17549-16 atnaujinimo. Tokį savo sprendimÄ apylinkės teismas motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojant visomis galimybės surinkti reikÅ¡mingus tyrimui duomenis.

Teismas, vertindamas PareiÅ¡kėjo skundo turinį, nurodė, kad jokių naujų duomenų ir aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima suabejoti skundžiamais nutarimais, priimtų procesinių sprendimų pagrįstumu ir panaikinti juos, ar bent kokių galimų konkrečių procesinių veiksmų pagrindu galėtų bÅ«ti gauti tokie objektyvÅ«s duomenys apie tariamai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , PareiÅ¡kėjas nenurodo, todėl skunde nurodyti teiginiai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamus nutarimus.

Skundu PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-17549-16. Skunde nurodo, kad tyrimu neiÅ¡siaiÅ¡kinta apklausiant nukentėjusiÄ jÄ kÄ tiksliai ji darė tuo metu, kai autobusas staiga stabdė, ar ji jau buvo pažymėjusi autobuso talonėlį, ar tuo metu bandė jį pažymėti, ar laikėsi už turėklų, ar jau buvo spėjusi pasirÅ«pinti savo saugumu autobuse.

Vairuotojas, t.y. atsakingas vieÅ¡osios paslaugos teikėjas, privalėjo užtikrinti jo valdomos transporto priemonės salone esančių keleivių saugų vežimÄ , kas numatyta „Keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutais Panevėžio miesto taisyklių", patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-03-28 sprendimu Nr. 1-83, 20.2 punkte. Mano, kad visi veiksmai, kurie gali duoti tam tikros informacijos ar patikslinti įvykio aplinkybes, yra tikslingi, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes.

Tyrimas atliekamas dėl įvykio, kurio metu žuvo žmogus, todėl bÅ«tina iÅ¡naudoti visas galimybes surinkti kaip įmanoma daugiau informacijos ir duomenų apie įvykio aplinkybes ir tik tada spręsti dėl procesinių sprendimų byloje priėmimo. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar autobuso vairuotojas stabdė staigiai, ar kaip teigia pats vairuotojas – tolygiai reikalinga skirti ekspertizę. Staigu stabdymÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as, esantis byloje iÅ¡ kurio matyti, kaip stabdomo autobuso priekinė dalis „pažemėja", o jo galinė dalis tuo metu „pakyla".

Autobuso stabdymas iÅ¡siskiria nuo kitu transporto priemonių, sustojusių prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , stabdymo. Vairuotojo staigus stabdymas ir nukentėjusios pargriuvimas, dėl ko įvyko sunkus sužalojimas, kuris baigėsi nukentėjusios mirtimi, buvo priežastiniame ryÅ¡yje. Keleivis, pagal galiojančius teisės aktus, nurodytus Nutarime, privalo pasirÅ«pinti savo saugumu autobuse, tačiau didesnė atsakomybė už saugų keleivių gabenimÄ tenka vairuotojui, nes jis valdo transporto priemonę ir yra atsakingas už netinkamo savo darbo atlikimo padarinius.

Vairuotojas, dirbdamas šį darbÄ , sÄ moningai suvokia, kad valdo padidintos rizikos Å¡altinį, todėl turi bÅ«ti ypatingai atsargus ir dėmesingas, privalo įvertinti visas galimas rizikas transporto priemonėje važiuojantiems keleiviams, ir todėl yra atsakingas už nesaugų transporto priemonės stabdymÄ dėl ko keleivė buvo sunkai sužalota ir vėliau mirė. Vien dėl to, kad keleivė pargriuvo po pristabdymo, darytina prielaida, kad stabdymas buvo stiprus, juo labiau, kad byloje nenustatytos jokios kitos aplinkybės dėl kurių nukentėjusioji pargriuvo autobuse jam stabdant.

Ir kadangi nebuvo jokios objektyvios priežasties vairuotojui staiga stabdyti, jo staigus pristabdymas, vertintinas kaip aplaidus jo pareigų vykdymas ir niekaip nesiderina su kokybiÅ¡ku pareigų vykdymu, kokybiÅ¡ku paslaugų teikimu ir keleivių vežimo taisyklių laikymusi. IÅ¡ byloje surinktos medžiagos, matyti, kad autobusas stabdė netrukus po to, kai pradėjo važiuoti, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji keleivė tuo metu buvo kÄ tik įlipusi į autobusÄ ir žymėjosi talonėlį, taip vykdydama keleivio pareigÄ .

Siekdamas kokybiÅ¡kai ir saugiai suteikti paslaugÄ piliečiams, vairuotojas privalėjo sudaryti jiems sÄ lygas įgyvendinti jų, kaip keleivių, pareigÄ - pažymėti bilietėlį netrukus po to, kai įlipo į autobusÄ . Tuo metu V. P. net nematė ar keleivė įlipo, ar ji pažymėjo bilietÄ , ar saugiai įsitaisė ir pasiruošė kelionei. Taigi, V. P. prieÅ¡ įvykusį eismo įvykį ir po jo, vykdydamas tiesiogines savo funkcijas, teikiant vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ piliečiams, buvo neatidus ir aplaidus, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir padarė eilę nusižengimų bei nusikalstamų veiksmų.

Aplaidžiai atliko pareigÄ saugiai vežti keleivius, neįsitikino dėl kÄ tik įlipusios keleivės saugumo autobuso salone ir staigiai stabdė vairuojamÄ transporto priemonę, nereagavo tinkamai įvykus eismo įvykiui, neatliko teisės aktuose numatytų veiksmų, neiÅ¡kvietė nukentėjusiajai greitosios pagalbos, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. NeiÅ¡kvietęs policijos dėl įvykusio eismo įvykio autobuse, vairuotojas V. P. nesudarė galimybės pareigÅ«nams laiku ir tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti įvykio aplinkybes: apžiÅ«rėti įvykio vietÄ nedelsiant, o ne po 5 parų, apklausti visus įvykio liudytojus, kas bÅ«tų užtikrinę Å¡io įvykio iÅ¡tyrimui iÅ¡samų įrodymų surinkimÄ .

Vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, kuris baigėsi keleivės mirtimi, sukėlė tyrimui dideles kliÅ«tis, padarė jį itin apsunkintÄ . Vairuotojas V. P. nevykdė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.4 p. numatytų reikalavimų, nes žinodamas ir matydamas, jog jo vairuojamame autobuse buvo sužalotas žmogus, apie įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl jo veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. l d. numatyto pažeidimo požymiai.

Prokurorė tai matydama, vairuotojo atsakomybės klausimo dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta tvarka Nutarimu neperdavė, tuo prokurorė pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – BPK) 214 str. 6 d. reikalavimus. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, kad V. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo sÄ moningai pasiÅ¡alino, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat neteisingai traktuojamas vairuotojo elgesys įvykio metu, kaip siekiantis užtikrinti kokybiÅ¡kÄ vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ , nes jis nepranešė apie įvykį telefonu nei Greitajai medicinos pagalbai, nei policijai.

Skundas atmetamas.Ä®vertinęs surinktÄ medžiagÄ ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-07-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl jos naikinti nėra pagrindo.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Pažymėtina, jog BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali bÅ«ti įrodoma, jog nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta ir kad tÄ veikÄ padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. V. P. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjus, kad yra Å¡io Kodekso 3 straipsnyje numatyta aplinkybė – jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Konstatuojama, kad prokurorė priėmė motyvuotÄ nutarimÄ ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nes atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo pakankamo pagrindo V.

P. veiksmų kvalifikuoti pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d.Tokios pat nuomonės buvo aukÅ¡tesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja, atsisakiusi tenkinti skundÄ ir priėmusi skundžiamÄ nutartį, kurioje pakankamai iÅ¡samiai nurodyti skundo atmetimo motyvai ir nustatytos aplinkybės.Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti jÄ pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį perduoda teismui.

Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.Prokurorų nutarimuose yra iÅ¡dėstyti bei iÅ¡analizuoti tyrimo duomenys, Å¡ių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V.

P. atžvilgiu yra pagrįstos tyrimo duomenimis, nes iÅ¡tyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad V. P. veiksmuose nėra sudėties nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. Skundžiamuose nutarimuose įvertintos visos PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimui, atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos iÅ¡vados apie nusikalstamos veikos požymių V. P. veiksmuose nebuvimÄ ir dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ paremtos tyrimo metu surinkta medžiaga.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. AukÅ¡tesnės instancijos teismui adresuotame skunde PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių iÅ¡ esmės naujų aplinkybių, kurių bÅ«tų neįvertinusi ikiteisminio tyrimo teisėja, taip pat skunde nenurodyti ir jokie papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie dar galėtų bÅ«ti atliekami nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Ta aplinkybė, kad PareiÅ¡kėjas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu neatlikti visi veiksmai bÅ«tini tinkamam nusikalstamos veikos iÅ¡tyrimui negali bÅ«ti pagrindas ikiteisminį tyrimÄ tęsti, nes aukÅ¡tesnysis teismas su Å¡ia PareiÅ¡kėjo nuomone nesutinka ir pritaria prokurorų nutarimuose ir pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje iÅ¡dėstytiems argumentams dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos procesinių sprendimų argumentais, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl nekartojami.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jog PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos, tačiau jos nepasitvirtino, todėl skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2015-06-15 nutarimo, kuriuo paliktas galioti prokurorės Gražinos Petrulytės 2016-05-17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-17549-16, ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pagrįstai.

LR BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl jų nusikalstamumÄ iÅ¡ esmės lemia ne pats kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, bet dėl Å¡io pažeidimo kilę nusikalstami padariniai. Straipsnyje numatyta vairuojančio transporto priemonę asmens baudžiamoji atsakomybė už autoįvykio metu sukeltas pasekmes, jei Å¡iame įstatyme numatytos pasekmės kilo dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo.

Eismo dalyvių elgesį, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalingų padarinių, reglamentuoja KET. Jeigu visi eismo dalyviai besÄ lygiÅ¡kai vykdytų Å¡ių taisyklių reikalavimus, autoįvykių neturėtų kilti. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimÄ (pažeidimus) ir kad bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu kilo atitinkamoje straipsnio dalyje numatyti padariniai.

Taigi, Å¡iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata ar žmogus žuvo), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 str., bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ .AukÅ¡tesnysis teismas papildomai pažymi, kad PareiÅ¡kėjo teiginys, kad V.

P. jau vien todėl atsakingas už atsiradusius padarinius t.y. O. T. sveikatos sužalojimÄ bei trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 5 d., kad Å¡ie padariniai atsirado, yra neteisingas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ( toliau LAT) 2009 m. kovo mėn. 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje praktika Nr. 30, yra konstatavęs, kad nepritartina teismų praktikai, kai bendrojo pobÅ«džio Kelių eismo taisyklių pažeidimas konstatuojamas vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis.

Tokiais atvejais vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – pavojinga veika – įrodinėjamas remiantis kito objektyviojo požymio – nusikalstamų padarinių – atsiradimu ir taip formuojama klaidinga pozicija, kad kilę padariniai savaime suponuoja kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo konstatavimÄ . KET 128 p., numato, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad važiuodamas automobilių kolonoje V. P., kuris buvo automobilio vairuotojas, stabdė autobusÄ stojant prieÅ¡ jį važiuojantiems automobiliams. Teismas vertina, kad toks autobuso vairuotojo veikimas visiÅ¡kai atitinka KET 128 p. reikalavimus bei yra logiÅ¡kas veiksmas siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, taigi ir didesnės žalos, su prieÅ¡ais jį važiuojančiais automobiliais. Teismas atmeta PareiÅ¡kėjo teiginius, kad V. P. kaip autobuso vairuotojas privalėjo pilnai įsitikinti ar visi keleiviai yra saugÅ«s ir tai, kad jis neužtikrino keleivių saugumo kilus padariniams laikytina jo kaltės įrodymu.

V. P. visų pirma yra autobuso vairuotojas, todėl vairuodamas turi laikytis KET. Byloje nenustatyta, kad V. P. bÅ«tų pažeidęs KET reikalavimus. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad autobusas buvo apytuÅ¡tis, taigi O. T. taip pat turėjo pareigÄ bÅ«ti atidi, jei buvo laisvų vietų atsisėsti ar autobusui judant laikytis už turėklų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad stabdant autobusÄ , be O. T. daugiau autobuso keleivių nebuvo sužalota.Keleivis privalo pasirÅ«pinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos dirÅ¾Ä , jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų - Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 57.3 str. (Žin., 2011, Nr. 46-2190).

Vežėjas atsako už žalÄ , padarytÄ keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės - Kelių transporto kodekso 42 str. 1 d. (Žin., 1996, Nr. 119-2772). Taigi įstatymas visų pirma preziumuoja keleivio pareigÄ bÅ«ti atsargiam ir tik nesant įrodymų apie keleivio kaltę už atsiradusiÄ Å¾alÄ atsako vežėjas. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad pati keleivė nesilaikė saugumo taisyklių dėl ko autobuso vairuotojui stabdant parkrito ir susižalojo.

Vertinant byloje nurodytÄ pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidimo faktÄ pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. numatyta - Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis); Vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti. <.....>. Eismo įvykis – įvykis kelyje <.....>, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.Aptariamu atveju asmuo buvo sužalotas autobuse, kuomet jis judėjo, o ne tiesiogiai kelyje kaip eismo įvykio vietoje.

Ä®vykio vieta Å¡iuo atveju yra reikÅ¡minga tiek kiek joje galima fiksuoti pačiÄ Ä¯vykio vietÄ bei galimai buvusį transporto priemonių stabdymo keliÄ . Tokias aplinkybes įmanoma nustatyti ir po eismo įvykio. Vertinant įrodymų visetÄ matyti, kad autobuso vairuotojas eismo įvykio nesukėlė, paties eismo įvykio kelyje nebuvo, todėl vairuotojui nebuvo ir pareigos likti menamoje eismo įvykio vietoje (autobuso stabdymo vietoje). Akivaizdu, kad savo veiksmus jis taip ir suprato, o tikslo iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, apsunkinti įvykio tyrimÄ , jis neturėjo.

Toliau tęsdamas darbÄ ir pagal grafikÄ vietinio (miesto) susisiekimo marÅ¡rutu autobusu veždamas keleivius, jis tik siekė užtikrinti kokybiÅ¡kÄ vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ . Kadangi iÅ¡vykimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pasitraukimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl nėra ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ŽiÅ«r. Panevėžio apygardos teismo byla Nr. ATP-590-185 /2012). Papildomai pažymėtina, kad teismas neturi jokio teisinio pagrindo nurodyti prokurorui, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorÄ surinktus byloje duomenis vertinti savarankiÅ¡kai, nepriklausomai ir bÅ«tent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimÄ , taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo priėmimas yra tik prokuroro kompetencija (BPK 170 straipsnis).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-07-27 nutartis pagrįsta ir teisėta.

Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas, nutarė: pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas              Donatas Jatužis