2018-09-26 Nr. AB-17705-3-61-3-00928-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1964-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00928-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio žiauriomis sąlygomis. Kameros dažniausiai būdavo perpildytos, nes jose buvo kalinami 3-4 asmenys, patalpose buvo šalta, drėgna, buvo tamsu. Kamerose, kurių plotas būdavo apie 7,4 m2, buvo geležinis stalas su 2 kėdutėmis, dėl to dažnai tekdavo valgyti atsistojus, nes kameroje būdavo dar 3 arba 4 asmenys. Kamerose įrenti 2 dviaukščiai gultai, kurie užima pusę grindų ploto.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje įrengtas sanitarinis mazgas užima apie 1 kv. m grindų ploto. Dėl ploto trūkumo pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti, nebuvo galimybės nei judėti, nei sportuoti. Naudojimasis tualetu kitų kalinių akivaizdoje žemino pareiškėjo orumą. Dėl fizinių ir psichologinių nepatogumų kamerose tarp kalinių dažnai kildavo konfliktai. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjas būdavo nuolat įsitempęs.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir priteisti 3,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

6. Atsakovas pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktų numatytas inventorius. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2).

7. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kai kuriose kamerose asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 216 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas, remdamasis pareiškėjo ir atsakovo pateiktais duomenimis, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo su pertraukom Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. spalio 4 d., t. y. 170 dienų, iš kurių 24 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžiant pareiškėjui turinčią tekti minimalią 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, taigi Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

10. Teismas pareiškėjo argumentus, kad dėl ploto trūkumo kamerose tekdavo nuolat sėdėti arba gulėti, vertino kaip susijusius su neužtikrintu minimaliu vienam asmeniui kameros plotu, t. y. kaip šio pažeidimo dalį.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl šalčio, drėgmės ir tamsos kamerose, nurodė, jog duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl blogos kamerų, kuriose jis buvo laikomas, ventiliacijos, drėgmės ir apšvietimo byloje nėra, pareiškėjas nenurodė, ar jis dėl nurodytų aplinkybių teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Todėl teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog Lukiškių T-K buvo netinkamai užtikrina ventiliacija, apšvietimas ir drėgmė.

12. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo privatumo nuo kitų kameroje laikomų asmenų užtikrinimo naudojantis Lukiškių TI-K kamerose sanitariniais mazgais, teismas nurodė, kad tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Teismas sprendė, kad nepakankamas tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą 2017 m. balandžio 3 d. pranešimą Nr. 24-1970, kuriame nurodyta, jog kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395. Nr. 406–417, Nr. 418–426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiras kabinos su durimis (b. l. 72), sprendė, kad iš jo negalima nustatyti, nuo kada minėtose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos atskirose kabinose su durimis. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo laikomas 24 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 216 Eur.

III. 14. Pareiškėjas M. M., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo pakeisti sprendimą, tenkinti jo skundą visiškai ir priteisti jam iš atsakovo 1 500 Eur neturtinę žalą.

15. Pareiškėjas teigia, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu 3,6 kv. m standartu minimaliam plotui, kuris turi tekti vienam asmeniui. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo remtis tarptautinių teismų nustatytais standartais ir taikyti 4 kv. m, o ne 3,6 kv. m. standartą.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su priteistos žalos dydžiu, nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino pažeistą pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis tualetu, tačiau dėl neaiškių priežasčių pažeidimus įvertino labai maža suma. Pareiškėjas pažymi, kad jog teisė į garbę ir orumą yra pripažįstama tokia pat svarbi kaip ir į gyvybę.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo bendro pobūdžio paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

19. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. spalio 4 d.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visuma, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 216 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti už ploto kamerose trūkumą ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydamas, kad adekvati padarytiems pažeidimams suma turi būti 1 500 Eur, taip pat pareiškėjas akcentuoja jo garbės ir orumo pažeidimą dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais kamerose neužtikrinimo.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo padarytą teisės pažeidimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam kameroje esančiam asmeniui, reikalavimų, iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 10–11) patikslindama aplinkybę, kad šis pažeidimas truko 27 dienas, o ne 24 dienas, taip pat dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, kurie suponavo pareiškėjui teisę į jais padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Taip pat pagrįstai padarytos išvados atmetus pareiškėjo argumentus dėl atsakovo padarytų kitų teisės pažeidimų (t. y. dėl nepakankamo inventoriaus kamerose bei ventiliacijos, apšvietimo ir drėgmės problemų kamerose), kurių buvimo pirmosios instancijos teismas nepripažino, vertinimo. Bylos duomenimis, pažeidimų dėl kamerose esamų netinkamų higienos sąlygų pareiškėjo buvimo jose metu nenustatyta, pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų sąlygų nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl teismas turėtų vertinti kitaip nurodytas laikymo sąlygas minėtais aspektais. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės ir šalčio kamerose, taip pat dėl nepakankamo inventoriaus, vertintini deklaratyviais ir nepagrįstais.

25. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl priteistos neturtinės žalos būdo ir dydžio, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

26. Vertinant šios bylos medžiagą ir pareiškėjo teiginius dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo galimybė laisvai judėti palatoje buvo suvaržyta (kaip šioje byloje nustatyta – 27 dienas). Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, nepatogumą ar diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (t. y. 27 dienas neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, lėmęs nacionalinės teisės pažeidimą, ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu kamerose neužtikrinimas, lėmęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo jam priteistas 216 Eur neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytiems teisės pažeidimams. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 324 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. po 12 Eur už vieną dieną.

28. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė itin sunkias neigiamas pasekmes. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 1 500 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016 ir kt.). Taigi nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas padidinant priteistiną neturtinės žalos sumą iki 324 Eur, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius