1302b2ce-e87f-4c05-90a4-eeba7add1506 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. S2-584-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13779-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Å liumpienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-246-1126/2023 pagal pareiÅ¡kėjos S. L. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo atlikti notarinius veiksmus, suinteresuoti asmenys byloje notarė R.

L., L. K., V. K. ir R. K.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja S. L. (toliau – pareiÅ¡kėja) teismo praÅ¡o įpareigoti (duomenys neskelbtini) notarę R. L. (toliau – notarė) laikyti pateiktu, nepraleidus įstatymo numatyto trijų mėnesių termino, jos pareiÅ¡kimÄ dėl J. B. K. palikimo priėmimo ir iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ .

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta J. B. K. PareiÅ¡kėja 2022 m. liepos 12 d. telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ norėdama užsiregistruoti vizitui pas notarę dėl palikimo priėmimo. Telefoninių pokalbių metu 2022 m. liepos 12–13 d. notarė pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad pareiÅ¡kėja neprivalo atvykti į notaro biurÄ , dokumentus gali pateikti elektroniniu paÅ¡tu ir Å¡is veiksmas bus traktuojamas kaip valios iÅ¡raiÅ¡ka priimti atsiradusį palikimÄ .

Pareiškėja 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu persiuntė notarei dokumentų kopijas bei telefonu pasiteiravo, ar visi dokumentai yra gauti. Notarė pareiškėjai nurodė, kad visi dokumentai tinkami, nieko netrūksta bei informavo, kad su pareiškėja bus papildomai susisiekta dėl tolimesnių veiksmų paveldėjimo byloje. Nesulaukus skambučio dėl tolimesnės informacijos pateikimo, pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 19, 23, 26 d. kreipėsi į notarę. Pareiškėjai buvo paskirtas vizitas 2022 m. rugsėjo 22 d.

Atvykus notarė informavo, kad pareiÅ¡kėjos valia priimti palikimÄ nėra iÅ¡reikÅ¡ta ir yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kadangi pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ terminÄ neatvyko į notarės biurÄ bei nepateikė reikiamų dokumentų, tarp jų ir notariÅ¡kai patvirtinto pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo. Notarė nurodė, kad pareiÅ¡kėja iki 2022 m. spalio 20 d. turi kreiptis į Kauno apylinkės teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, prieÅ¡ingu atveju bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas kitai įpėdinei.

3. Suinteresuotas asmuo notarė R. L. pateikė atsiliepimÄ , kurio prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nebuvo atvykusi į notaro biurÄ ir nepasinaudojo nuotoline notarinio veiksmo atlikimo galimybe. Nors pareiÅ¡kėja 2022 m. liepos 13 d. atsiuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame prisegė devynis dokumentus, bet nei vienas iÅ¡ atsiųstų dokumentų nebuvo pareiÅ¡kėjos asmens tapatybės dokumentas, leidžiantis identifikuoti pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėja elektroniniame laiÅ¡ke neiÅ¡reiÅ¡kė jokios valios, tik prisegė dokumentų kopijos, kuriomis remiantis, nebuvo galima nustatyti nei pareiÅ¡kėjos tapatybės, nei jos sÄ sajų su atsiųstais dokumentais. Per visÄ palikimui priimti terminÄ pareiÅ¡kėja elgėsi nerÅ«pestingai, nesidomėjo palikimo priėmimo terminais ir procesu, buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos, nors galėjo, bet nepasinaudojo galimybe atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu bÅ«du.

4. Suinteresuotas asmuo V. K. pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ paliko spręsti teismui, tačiau manė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas suformuluotas ydingai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta J. B. K., kuri turėjo du brolius E. K. (V. K. tėvas) ir V. K. (pareiÅ¡kėjos tėvas) bei seserį G. K. (L. K. mama). Tiek pareiÅ¡kėja, tiek V. K. ir jos brolis R. K. bei L. K. yra ketvirtos tos pačios eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po tetos mirties. Mirusioji teta buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė.

L. K. pareiÅ¡kimÄ notarui pateikė nustatytais terminais, o V. K. yra pateikusi praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Kadangi pareiÅ¡kėja per tris mėnesius nepateikė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, todėl jos pareiÅ¡kimas netenkintinas. Nurodė, kad, esant kitų įpėdinių sutikimui, bÅ«tų galimybė visiems įpėdiniams paveldėti turtÄ lygiomis dalimis, nesikreipiant į teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ dėl notaro veiksmų atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei 34,24 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas nustatė, kad J. B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ä®pėdinei L. K. 2022 m. birželio 16 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad V. K. 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei nustatyti giminystės faktÄ , kad jos tėvas E. K. ir J. B. K. yra brolis ir sesuo. PareiÅ¡kėja kreipėsi 2022 m. rugsėjo 2 d. į notarę su praÅ¡ymu sustabdyti mirusios tetos paveldėjimo bylÄ .

7. Byloje pateikti duomenys (pareiÅ¡kėjos pokalbių iÅ¡klotinės) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja skambino jos nurodomu notarės telefono numeriu 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. liepos 13 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., taip pat siuntė notarei V. K. ir A. L. santuokos liudijimus (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuras jai pateikė sÄ skaitÄ už konsultacijÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji skambino į notarų biurÄ 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugpjūčio 23 ir 26 d., tačiau teismo vertinimu, nei vienas iÅ¡ Å¡ių įrodymų nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų tinkamai pateikusi visus reikalingus dokumentus bei įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ priimti palikimÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie savo tapatybę. Teikdama elektroninį laiÅ¡kÄ nei jame, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nepateikė jokių duomenų apie jų pateikimo tikslÄ bei valiÄ priimti mirusiosios palikimÄ .

8. Teismas pažymėjo, kad dalį veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėja įrodinėja aplinkybę apie savo pareikÅ¡tÄ valiÄ , t. y. 2022 m. rugpjūčio 19, 23, 26 d. skambučius, konsultacijÄ pas notarę, pareiÅ¡kėja atliko jau praleidusi trijų mėnesių terminÄ , kadangi Å¡is terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 5 d. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas sustabdyti mirusiosios tetos paveldėjimo bylÄ notarės biure užregistruotas 2022 m. rugsėjo 22 d. Å iame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja patvirtino, kad praleido palikimo priėmimo terminÄ , nes buvo iÅ¡vykusi į DanijÄ , ir jai yra žinoma, kad, jeigu iki 2022 m. spalio 20 d. ji nepateiks dokumentų, patvirtinančių kreipimÄ si į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atstatymo, paveldėjimo byla bus tęsiama.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta reikalavimo atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, todėl nenagrinėjo termino praleidimo priežasčių, juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės atvykti į notaro biurÄ ir savalaikiai užpildyti visus reikalingus dokumentus.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tačiau byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų pateikusi palikimo atsiradimo vietos notarui praÅ¡ymÄ ir duomenis, leidžiančius identifikuoti jÄ pačiÄ ir jos teises į palikimÄ , nėra.

10. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsniu, notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į notaro biurÄ . Notaro nuotoliniu bÅ«du, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis bÅ«das), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu bÅ«du gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje, vadovaujantis Å¡io įstatymo 281 straipsniu, asmeniui papraÅ¡ius atlikti notarinį veiksmÄ nuotoliniu bÅ«du.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėja laikėsi Å¡ių reikalavimų: kad pateikė praÅ¡ymÄ notarui atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu bÅ«du, duomenis apie tapatybę, kad gavo sutikimÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinimÄ iÅ¡ notaro, užtikrinantį, kad jos pasirinktas bendravimo bÅ«das, t. y. elektroniniu paÅ¡tu, yra tinkamas. Å ios aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ teigti, kad pareiÅ¡kėjos elgesys nebuvo pakankamai atidus, nes žinodama, kad yra praleidusi terminÄ palikimui priimti, ji savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai.

11. PareiÅ¡kėjai laiku neatvykus į notaro biurÄ ir nepasinaudojus nuotoline notarinio veiksmo atlikimo galimybe, nesuraÅ¡ius ir nepasiraÅ¡ius jokia forma pareiÅ¡kimo palikimui priimti, teismas pripažino kad ji neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl palikimo priėmimo bÅ«do. Notariato įstatyme ir CPK nėra nustatyta notaro teisė pačiam spręsti dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ar pratęsimo, todėl pareiÅ¡kėjos skundÄ pripažino nepagrįstu ir neįrodytu. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2023 sausio 25 d nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. PareiÅ¡kėja nurodė, kad dėl notaro biuro darbuotojų kaltės, t. y. dėl nuo įpėdinio nepriklausančių priežasčių, ji tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, nes notaras privalo priimti ir įregistruoti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo, o įpėdinis privalo prisiimti visas pareigas, kylančias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. 12.2.

PareiÅ¡kėja byloje pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad ji į notarės biurÄ skambino ne vienÄ kartÄ , rašė elektroninius laiÅ¡kus, teikė jos giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau iÅ¡ notarės nėra gavusi nei vieno atsakymo, iÅ¡skyrus automatinį praneÅ¡imÄ , jog dokumentai gauti ir su pareiÅ¡kėja bus susisiekta ne vėliau kaip per 20 dienų. PareiÅ¡kėjai nebuvo pateiktas pilnas reikalingų dokumentų sÄ raÅ¡as, ji nebuvo informuota apie privalomÄ jos atvykimÄ Ä¯ notaro biurÄ tikslu pasiraÅ¡yti notarinės formos pareiÅ¡kimÄ .

Notarė nepateikė jokio raÅ¡ytinio atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ . 12.3. PareiÅ¡kėja mano, kad jos elgesys dėl palikimo priėmimo yra sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas, nes sužinojusi apie tetos mirtį, ji dalyvavo laidotuvėse, paminėjime praėjus vienam mėnesiui nuo mirties, ėmėsi aktyvių veiksmų mirusios tetos palikimui priimti, t. y. skambino į notarės biurÄ dėl informacijos, registracijos dėl vizito, giminystės dokumentų siuntimo. 12.4. PareiÅ¡kėja mano, kad notarė, pažeisdama CK nuostatas iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , nepraėjus trijų mėnesių įstatymo nustatytam terminui, nesuformavusi įpėdinių rato, todėl pareiÅ¡kėjos kreipimasis į notaro biurÄ turėtų įtakos įpėdinės L.

K., kaip paveldėtojos, teisėms. 12.5. PareiÅ¡kėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje vertinti įrodymai apraÅ¡yti chaotiÅ¡kai, painiojant įvykių chronologijÄ , datas ir faktus.

13. Suinteresuotas asmuo notarė R. L. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Ä®pėdiniu gali bÅ«ti laikomas ne bet koks asmuo, o tik toks, kuris gali palikimÄ priimti pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ . Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti suprantamas siaurai – kaip raÅ¡ytinis dokumentas.

BÅ«tina tinkamo palikimo priėmimo įgyvendinimo sÄ lyga – tai raÅ¡tu įforminto vienaÅ¡alio sandorio (pareiÅ¡kimo) padavimas notarui. Nors pareiÅ¡kėja rinko dokumentus, konsultavosi telefonu, tačiau tokio pareiÅ¡kimo nėra pasiraÅ¡iusi ir jo padavusi, todėl palikimo nėra priėmusi. Ä®pareigoti notarę atlikti norinius veiksmus nėra teisinio pagrindo, kadangi reikalavimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ yra iÅ¡vestinis notarinis veiksmas, atsirandantis iÅ¡ palikimo priėmimo fakto. 13.2.

Notarė patvirtino, kad pareiÅ¡kėja yra skambinusi į notarų biurÄ ir jai buvo paaiÅ¡kinta, kokius dokumentus reikia pateikti, norint priimti palikimÄ . Jai buvo paaiÅ¡kintas trijų mėnesių įstatymo nustatytas terminas paduoti pareiÅ¡kimÄ vietos notarui dėl palikimo priėmimo ir manytina, kad pareiÅ¡kėja suprato jai suteiktÄ informacijÄ , nes kaip matyti iÅ¡ dokumentų datų, ji rinko trÅ«kstamus dokumentus, reikalingus palikimui priimti. Tačiau pareiÅ¡kėja nei karto iki 2022 rugsėjo 22 d. nebuvo atvykusi į notaro biurÄ , nepateikė save identifikuojančio asmens dokumento, neprisijungė prie elektroninės enotaras sistemos ir jokia forma nepateikė notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kėjos teigiama aplinkybė, kad telefoniniu skambučiu jai nebuvo suteikta informacija dėl įstatymo nustatytų reikalavimų yra neteisinga ir klaidinanti teismÄ . 13.3. PareiÅ¡kėja nenurodo, kokie konkretÅ«s netinkami notaro biuro darbuotojų veiksmai jai sutrukdė pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Skunde dėsto ir sutinka, kad palikimo priėmimas ar jo atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris ir pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti įpėdinio pasiraÅ¡ytas bei paduotas vietos notarui, tačiau tokio dokumento pareiÅ¡kėja notarei nėra pateikusi.

PareiÅ¡kėja klaidingai supranta palikimo priėmimo procedÅ«rÄ , manydama, kad renkant dokumentus ir ruoÅ¡iantis sudaryti vienaÅ¡alį sandorį dėl palikimo priėmimo bei konsultuojantis, palikimui priimti terminas yra sustabdomas arba negalioja. 13.4. CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad terminas, per kurį įpėdinis turi paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo vietos notarui yra trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos ir toks terminas yra taikomas visoms be iÅ¡imties įpėdinių eilėms.

Kadangi pareiÅ¡kėja praleido palikimui priimti terminÄ , jai buvo pasiÅ«lyta kreiptis į kitÄ Ä¯pėdinę, jau priėmusiÄ palikimÄ , su praÅ¡ymu priimti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ įpėdinių ratÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kė, kad su kita įpėdine yra konfliktiniuose santykiuose, tartis neketina, todėl ketina kreiptis savarankiÅ¡kai į teismÄ dėl termino atstatymo palikimui priimti. 13.5. 2022 m. rugsėjo 22 d. vizito metu pareiÅ¡kėja prašė sustabdyti savo tetos paveldėjimo bylÄ , ketindama kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atstatymo.

PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja patvirtino, kad palikimo priėmimo terminÄ praleido, nes buvo iÅ¡vykusi į užsienį, jai yra žinoma, kad, jeigu iki 2022 m. spalio 20 d. nepateiks dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atstatymo, paveldėjimo byla bus tęsiama. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, pasiraÅ¡ydama tokį pareiÅ¡kimÄ , pati pripažino, jog praleido terminÄ palikimui priimti po tetos mirties, nurodydama, jog kreipsis į teismÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

Taip pat atsisakė kreiptis į palikimÄ priėmusiÄ Ä¯pėdinę, motyvuodama blogais santykiais, tarp pareiÅ¡kėjos ir palikimÄ priėmusios įpėdinės galimai yra ginčas, kurio notaras nesprendžia ir negali spręsti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

16. Byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Ä®statymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjimo atveju pareiÅ¡kėja teikia skundÄ , praÅ¡ydama teismo įpareigoti notarę jos pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo laikyti pateiktu, nepraleidus įstatymo numatyto trijų mėnesių termino, iÅ¡duodant pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nurodė, kad ji po savo tetos J. B. K. (duomenys neskelbtini) mirties, 2022 m. liepos 12 d. telefonu kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Notarė jÄ informavo, kad atvykti į notaro biurÄ pareiÅ¡kėja neprivalo, dokumentus gali pateikti elektroniniu paÅ¡tu ir Å¡is veiksmas bus traktuojamas kaip valios iÅ¡raiÅ¡ka priimti atsiradusį paveldėjimÄ .

Todėl pareiÅ¡kėja 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paÅ¡tu persiuntė notarei dokumentų kopijas. Notarė patvirtino, kad visi dokumentai tinkami, nieko netrÅ«ksta ir su pareiÅ¡kėja bus papildomai susisiekta dėl tolimesnių veiksmų paveldėjimo byloje. PareiÅ¡kėjos teigimu, notarei tinkamai neatlikus pareigų, ji praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Notarė nurodė, kad nors pareiÅ¡kėja rinko dokumentus, konsultavosi telefonu, tačiau pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo nėra paraÅ¡iusi ir pateikusi, todėl įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus nėra teisinio pagrindo, kadangi reikalavimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ yra iÅ¡vestinis notarinis veiksmas, atsirandantis iÅ¡ palikimo priėmimo fakto.

19. CK 5.66 straipsnis numato, kad įpėdinis gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notaro iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ . Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimÄ , ir detalizuojamas palikėjo turtas. Notaras paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoda tik palikimÄ nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams.

20. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 str. 3 d.), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sandoriu gali bÅ«ti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuris turi visus bÅ«dingus sandorio požymius, t. y. teisėta asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka, siekiant tam tikro teisinio rezultato. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios iÅ¡reiÅ¡kimu. Valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ .

21. Pažymėtina, kad pagal Notariato įstatymo 28 straipsnį notariniai veiksmai gali bÅ«ti atliekami pas bet kurį notarÄ , iÅ¡skyrus turto paveldėjimo atvejus. Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik dėl svarbios priežasties Ä®statyme numatytais atvejais. Pagal Ä®statymo 281 straipsnį notarai nuotoliniu bÅ«du gali atlikti notarinius veiksmus, iÅ¡skyrus testamentų tvirtinimÄ ir Å¡io įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus.

Asmeniui papraÅ¡ius atlikti notarinį veiksmÄ nuotoliniu bÅ«du, dėl notarinio veiksmo atlikimo bÅ«do sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugÄ ar notarinių veiksmų atlikimÄ reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimÄ , notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu bÅ«du, nors ir turi galimybę užtikrinti Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sÄ lygas. Å iuo atveju notaras informuoja asmenį, kad jo praÅ¡omas notarinis veiksmas gali bÅ«ti atliktas Å¡io įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ nuotoliniu bÅ«du neskundžiamas. Notaro nuotoliniu bÅ«du, naudojant informacinių technologijų priemones (toliau – nuotolinis bÅ«das), atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta. Notaras nuotoliniu bÅ«du gali atlikti notarinius veiksmus ir asmenims, esantiems užsienyje.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja su notare komunikavo telefonu (2022 m. liepos 12–13 d., 2022 m. rugpjūčio 19, 16 ir 23 d.) bei 2022 m. liepos 13 d. elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė jos giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiÅ¡kimo priimti palikimÄ ar praÅ¡ymo atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu bÅ«du (per elektroninę enotaras.lt sistemÄ ) pareiÅ¡kėja notarei nepateikė. Po giminystės faktÄ patvirtinančių dokumentų siuntimo el. paÅ¡tu 2022 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėja į notaro biurÄ skambino 2022 m. rugpjūčio 16 d., 19 d. ir 23 d., o atvyko 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau suėjus trijų mėnesių terminui.

Minėto vizito metu pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti savo tetos paveldėjimo bylÄ , ketindama kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Å iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pripažino ir patvirtino, kad palikimo priėmimo terminÄ ji praleido, nes buvo iÅ¡vykusi į DanijÄ . Ä®vertinus Å¡ias faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja įstatymo nustatytu terminu raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo notarei nepateikė, pati Å¡iÄ aplinkybę pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.

23. Apeliantė nurodo, kad notaro biuro darbuotojai neteisingai pakonsultavo pareiÅ¡kėjÄ , nepasakė, kad pareiÅ¡kėja privalo atvykti į notaro biurÄ ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ bei raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

24. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

25. Apeliantė, teigdama, kad notaro biuro darbuotojai netinkamai pareiÅ¡kėjÄ pakonsultavo, privalo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja dėl palikimo priėmimo su notare komunikavo telefonu, tačiau jokio raÅ¡tu ar el. paÅ¡tu siųsto oficialaus užklausimo, kokius dokumentus ji turėtų pateikti dėl palikimo priėmimo ir iki kada, notaro biurui nepateikė. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad notaro biuro darbuotojai netinkamai pareiÅ¡kėjÄ konsultavo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kadangi pareiÅ¡kėja neteikė raÅ¡ytinių užklausimų notarei, tai notarė neturėjo pagrindo teikti pareiÅ¡kėjai raÅ¡ytinius atsakymus.

26. PareiÅ¡kėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad net atsisakymÄ dėl notarinio veiksmo atlikimo notarė pateikė žodžiu. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ Ä¯forminimÄ , kurioje nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ , raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu atsisakymo priežastis iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ir iÅ¡aiÅ¡kinama jo apskundimo tvarka ir terminai raÅ¡tu. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarę raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, kad Å¡i pateiktų raÅ¡tu atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ priežastis, todėl Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja rinko dokumentus, konsultavosi telefonu su notaro biuro darbuotojais, nėra pagrindas pripažinti, kad tai gali bÅ«ti prilyginama įstatyme numatyto pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pateikimui. PareiÅ¡kėjai tinkamai ir laiku neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios priimti palikimÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka, nėra teisinio pagrindo įpareigoti notarę atlikti norinius veiksmus, kadangi reikalavimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ yra iÅ¡vestinis notarinis veiksmas, atsirandantis iÅ¡ palikimo priėmimo fakto.

28. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

29. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. AtskirÄ jį skundÄ atmetus, apeliantės iÅ¡laidos neatlygintinos. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Edita Å liumpienė