13019654-e8d2-485e-a46f-32faf5b9522e · Kėdainių rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-252-813/2015Proceso Nr. 1-01-1-15803-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5.(S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Kėdainiai                                                                              Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam K.

J., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. J., jo atstovui advokatui Antanui JaraÅ¡iui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., 253 str. 1 d.,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

K. J. 2015 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., J. J. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo broliu D. J. metu, paėmęs bei užvedęs grandininį pjÅ«klÄ , jį užvestÄ laikydamas rankose vijosi D. J., o pavijęs ir iÅ¡kėlęs pjÅ«klÄ virÅ¡ savęs, pagrasino papjauti ir pakasti, t. y. grasino jį nužudyti, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Be to, jis, 2015 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., J. J. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo broliu D.

J. metu, paėmęs bei užvedęs grandininį pjÅ«klÄ , jį užvestÄ laikydamas rankose pasivijo savo brolį D. J., o pavijęs pagrasinęs jį nužudyti, tyčia iÅ¡kėlė užvestÄ pjÅ«klÄ virÅ¡ savęs ir juo kirto nukentėjusiojo D. J. kryptimi, dėl ko D. J., siekiant iÅ¡vengti smÅ«gio ir deÅ¡ine ranka numuÅ¡us pjÅ«klÄ nuo savęs, juo pataikė į pjÅ«klo aÅ¡menų nesisukančiÄ dalį bei buvo sužalota nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka, pasireiÅ¡kusi poodine kraujosruva ir muÅ¡tine žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, tuo padarė savo artimam giminaičiui – broliui D.

J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl grasinimo nužudyti, nežymaus sveikatos sutrikdymo Kaltinamasis K. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su mama J. J., pastarajai ir jo broliui S. J. priklausančiame name. 2015-03-17 d. apie 11 val. tarp jo ir atvažiavusio brolio D. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis nueidamas spjovė į Å¡onÄ ir pavadino K. J. melagiu, puolė iÅ¡ nugaros, apglėbė ir pervertė ant žemės. Pargriuvus D. J. kumščiu ne mažiau 8 kartus sudavė K.

J. į galvos sritį ir paleido. K. J., nueidamas liepė broliui D. J. viskÄ baigti ir spjovė ant gyvatvorės, į brolį nesitaikė. Tuo metu D. J. prie dirbtuvių pasiėmė 2 metrų ilgio pagalį ir sudavė K. J. kartÄ Ä¯ kairį klubÄ , kartÄ Ä¯ galvÄ ir kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko buvo sutrenkta kairės rankos plaÅ¡taka, kuria bandė užsidengti veidÄ . K. J. juto, kad iÅ¡ kairio skruosto bėga kraujas. Po to K. J. atsitraukė nuo brolio, pasiėmė netoli buvusį benzininį pjÅ«klÄ , jį užvedė ir liepė broliui D.

J. nesiartinti. Po to, brolis D. J. nuėjo link namo, o K. J. iÅ¡važiavo į policijÄ . Važiuojant sutiko policijos pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä , kuriuos informavo apie konfliktÄ ir grįžo namo. K. J. savo broliui negrasino, pjÅ«klÄ pasiėmė tik norėdamas apsiginti, brolio D. J. su pjÅ«klu nesivijo ir nesužalojo. Å is incidentas sukurtas dėl jų mamai priklausančio turto. Mamos namuose yra įsirengęs seifÄ , nes turi leidimÄ Å¡aunamiesiems ginklams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Su ginklu praeityje niekam negrasino. Nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu K. J. parodė kur sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), prasidėjo konfliktas su broliu D. J., kur jie abu su broliu buvo susikibę, taip pat parodė vietÄ , kur spjovė ant gyvatvorės ir iÅ¡ kur D. J. paėmė pagalį. Kaltinamasis taip pat parodė vietÄ , iÅ¡ kur jis pasiėmė ir stovėjo su užvestu benzininiu pjÅ«klu. Parodymų patikrinimo metu paimtas benzininis pjÅ«klas „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 118-123)Protokole – pareiÅ¡kime (b.l.

3) nukentėjusysis D. J. policijai pranešė, kad 2015-03-17 apie 12 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu jo brolis K. J. jį apspjaudė, mosikavosi su užvestu benzininiu pjÅ«klu ir grasino, kad papjaus. K. J. vaikėsi jį po kiemÄ su pjÅ«klu, norėdamas jį sužaloti. Konflikto metu brolis K. J. pjÅ«klu jam sužalojo deÅ¡inę rankÄ . Brolis K. J. ir anksčiau jam grasindavo, jog „nupils ir užmuš“. Baiminasi dėl savo gyvybės.Nukentėjusysis D. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo brolis K.

J. gyvena kartu su mama J. J.. Brolio J. santykiai yra įtemti, nes nesutaria dėl mamos globos ir K. J. elgesio su mama. Taip pat brolis K. J. pradėjo nukentėjusiajam priekaiÅ¡tauti dėl tariamos 30 000 Lt skolos. 2015-03-17 apie 12 val. nukentėjusysis atvyko pas mamÄ padėti sutvarkyti Å¡iltnamį. BÅ«nant kieme prie Å¡iltnamio, prie jo priėjo K. J. ir, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, liepė iÅ¡eiti. Tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. J. suėmė nukentėjusiajam už palto ir spjovė į akis.

Abu susigrÅ«mė ir nugriuvo ant žemės. Nukentėjęs užgulęs K. J., suėmė jam kaklÄ ir rankÄ , o pastarasis laikė nukentėjusįjį už diržo. K. J. nereagavo į praÅ¡ymus leisti atsistoti, todėl pastarajam nukentėjusysis ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į kojos Å¡launį. Po to nutrÅ«ko diržas ir D. J. atsilaisvino, atsisėdo nuoÅ¡aly, o K. J. toliau plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, priėjo prie jo ir spjovė į veidÄ . K. J. bandė du kartus suduoti nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau jis smÅ«gių iÅ¡vengė ir kartÄ kumščiu bei kartÄ kairės rankos delnu sudavė K.

J. į veidÄ . K. J. toliau plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, dar kartÄ spjovė į veidÄ , taip pat kartÄ bandė suduoti jam į veidÄ , tačiau nukentėjęs smÅ«gio iÅ¡vengė ir kartÄ kumščiu sudavė broliui į veidÄ . Po to, D. J. liko stovėti prie gyvatvorės, o K. J. nubėgo prie Å«kinio pastato, pasiėmė benzininį pjÅ«klÄ , jį užvedė ir padėjo vaikytis nukentėjusįjį po kiemÄ , grasindamas papjauti ir pakasti. D. J. pats prie K. J. nesiartino, o bėgo nuo jo ir slėpėsi už automobilio.

Kuomet brolis K. J. užvestÄ pjÅ«klÄ iÅ¡kėlė virÅ¡ savęs ir kirto nukentėjusiajam link galvos, nukentėjusysis, siekdamas iÅ¡vengdamas smÅ«gio, deÅ¡ine ranka pataikė į pjÅ«klo aÅ¡menų nesisukančiÄ dalį ir tokiu bÅ«du numušė pjÅ«klÄ nuo savęs. Atbėgusi mama medine atraiža kirto per pjÅ«klÄ . Po to pjÅ«klas užgeso ir konfliktas nurimo. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2015-03-17 asmens apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog nukentėjusio D.

J. dešinės rankos plaštaka yra ištinusi ir pamėlusi, prie piršto matyti žaizda (1 t., b.l. 29-32).2015-07-09 specialisto išvadoje Nr. G817/15(02) nurodyta, jog D. J. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir muštine žaizda dešinėje plaštakoje, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (1 t., b.l. 34).Iš 2015-03-17 protokolo – pareiškimo (1 t., b.l.

6) matyti, jog J. J. parodė, kad jos sÅ«nus K. J. tris metus nuolat, sistemiÅ¡kai jai grasina, jog nuÅ¡aus ir užmuÅ¡. Ji pastarojo labai bijo, baiminasi dėl savo saugumo, gyvybės ir sveikatos.Liudytoja J. J., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos sÅ«nus K. J. kartu su ja gyvena apie 10 metų. Paskutinius trejus metus K. J. jÄ terorizuoja, grasinÄ jÄ ir kitÄ sÅ«nų D. J. užmuÅ¡ti ir nuÅ¡auti. K. J. nuolat vartoja necenzÅ«rinius žodžius, ne kartÄ yra jÄ apspjaudęs. Dėl namo tarp sÅ«nų D. ir K.

J. nuolat kyla žodiniai konfliktai, o 2015-03-17 jie pirmÄ kartÄ susimušė. 2015-03-17 D. J. atvyko dengti Å¡iltnamio. Jį pamatęs, K. J. liepė pastarajam važiuoti namo, todėl tarp jos sÅ«nų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. J. griebė D. J. už striukės, spjovė į veidÄ ir jie susigrÅ«mė. K. J. gulėjo ant žemės, o D. J. laikė jį užspaudęs. K. J. laikė brolį už diržo, kol jis nenutrÅ«ko. Ji abu sÅ«nus nuramino. Matė, kad K. J. į žemę nusibrėžė veidÄ .

Po to, K. J. toliau plÅ«do brolį necenzÅ«riniais žodžiais, spjovė į veidÄ , jie susigrÅ«mė ir vienas kitam smÅ«giavo. K. J. smÅ«giuodamas nepataikė, o D. J. rankomis broliui pataikė į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas. Tiksliai nepamena, kur buvo suduoti smÅ«giai. Po to, kai K. J. trečiÄ kartÄ spjovė broliui į veidÄ ir užsimojo suduoti, o D. J. iÅ¡vengus smÅ«gio ir sudavus K. J. į veidÄ , D. J. liko prie gyvatvorės, o K. J. nubėgo prie Å«kinio pastato, pasiėmė benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl“, jį užkÅ«rė ir pradėjo vaikytis brolį.

Liudytoja viso suskaičiavo 27 vaikymosi žingsnius aplink Å¡ulinį. Matė, kad K. J. laikė užvestÄ pjÅ«klÄ broliui prie galvos, kuomet pastarasis ranka iÅ¡mušė pjÅ«klÄ . Liudytoja taip pat tuo metu medine atraiža trenkė per pjÅ«klÄ . Nepamena, ar pjÅ«klas užgeso, nukrito, ar liko pas K. J., tačiau pastarasis daugiau brolio nebepuolė. TÄ pačiÄ dienÄ apie 18 val. K. J. grįžo namo ir pradėjo grasinti, jog nuÅ¡aus brolį. Žinojo, kad K. J. turi ginklų, todėl labai iÅ¡sigando ir apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams.

Konfliktus sukelia pats K. J.. 2015-03-08 kilusio konflikto metu K. J. buvo jai ranka apglėbęs ir suspaudęs kaklÄ . 2015-05-05 K. J. buvo jÄ užrakinęs Å«kiniame pastate, plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, grasino melagingai apkaltinti piniginės vagyste. K. J. sužalojimų jai niekada nepadarė, pastarajam pretenzijų neturi. Liudytoja G. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos sodybos sklypas yra Å¡alia J. sklypo ir ji puikiai mato kaimynų kiemÄ , darÅ¾Ä , dirbtuves ir dalį namo.

Kaimynus K. J. ir J. J. gali charakterizuoti gerai. K. J. niekada nevartoja alkoholio, yra draugiÅ¡kas ir paslaugus. Anksčiau niekada negirdėjo konfliktų tarp K. J. ir mamos. 2015-03-17 apie 12.30 val., bÅ«dama namo kieme, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ kaimynų pusėje. Girdėjo, kaip K. J. savo broliui D. J. sakė „atstok, nesikabinėk, važiuok iÅ¡ čia“. Matė, kad D. J. iÅ¡ už nugaros pribėgo prie brolio, užšoko ant jo ir pervertė ant žemės. D. J., gulėdamas ant K. J., prispaudė jį prie žemės ir kumščiavo.

Nežino, kiek smÅ«gių buvo suduota. Paskui pastarieji iÅ¡siskyrė. J. J. buvo prie namų, stovėjo ir žiÅ«rėjo, tačiau nieko nedarė. K. J. nuėjo į dirbtuves, o D. J. link namo. Po to, bÅ«dama kambaryje, benzininio pjÅ«klo garso negirdėjo. Apie 14 val. važiavo į darbÄ ir sutiko automobiliu važiuojantį K. J.. Matė, jog pastarojo veidas yra stipriai sužalotas ir kruvinas. 2015-04-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G823/15(02) nurodyta, jog K. J. konstatuotas kairio skruosto sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimu, kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis, poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje, galvos sumuÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b.l. 92, 93).IÅ¡ 2015-03-17 22.48 val. asmens blaivumo testo matyti, kad K. J. konflikto metu buvo blaivus (1 t., b.l. 103).IÅ¡ 2015-03-17 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), bei joje stovintis gyvenamasis namas (1 t., b.l. 9-14).IÅ¡ 2015-03-19 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtas ir nufotografuotas benzininis pjÅ«klas „(duomenys neskelbtini)“, du kirviai, kardas ir povandeninės žūklės Å¡autuvas (1 t., b.l. 69-74).Ä®rodymų vertinimas Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, jog negrasino broliui jį nužudyti ir užvestu grandininiu pjÅ«klu jo nežalojo, teismas jo parodymais netiki.

IÅ¡ nuoseklių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų nukentėjusiojo D. J. ir liudytojos J. J. parodymų seka, kad 2015-03-17 d. apie 12 val. įvykio vietoje buvo visai kitokia įvykių eiga, nei aiÅ¡kina kaltinamasis. Pastarieji proceso dalyviai parodė, kad K. J. su veikiančiu benzininiu grandininiu pjÅ«klu vaikėsi nukentėjusįjį po kiemÄ , o pasivijęs savo aiÅ¡kiais veiksmais – iÅ¡kėlęs pjÅ«klÄ virÅ¡ savęs ir modamas link nukentėjusiojo, pagrasino jį papjauti ir pakasti.

Ir tik nukentėjusiajam D. J. deÅ¡ine ranka numuÅ¡us pjÅ«klÄ nuo savęs bei liudytojai J. J. medine atraiža trenkus per pjÅ«klÄ , pavyko iÅ¡vengti K. J. grasinimų realizacijos. Tai, kad kaimynystėje gyvenanti liudytoja G. S. negirdėjo ir nematė veikiančio benzininio pjÅ«klo, dar nereiÅ¡kia, kad jis nebuvo panaudotas kaip grasinimo įrankis. Pati liudytoja patvirtino, kad stebėjo brolių J. žodinį ir fizinį konfliktÄ iki byloje inkriminuotų ir nagrinėjamų faktinių aplinkybių, t.y. iki pjÅ«klo panaudojimo, o vėliau liudytoja buvo savo namo kambaryje ir tolesnės konflikto eigos nežino.

Todėl jos parodymai nagrinėjamai bylai reikÅ¡mės neturi, nes ji nežino jokių su byla susijusių aplinkybių.Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog liudytoja J. J. yra tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam artimas asmuo (motina), savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jos duotus parodymus nepatikimais. Pagal teismų praktikÄ vien tik ta aplinkybė, jog liudytojas yra nukentėjusiojo giminaitis ar pažįstamas, jų parodymų kritiÅ¡ko vertinimo savaime nesuponuoja (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–344/2007, 2K-217/2014).

Kiekvienas liudytojas, prieÅ¡ duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje numatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytoja J. J. bei nukentėjęs D. J. bÅ«tų sulaužę priesaikÄ , vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus. Jų parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys (raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ dalies paties kaltinamojo K.

J. parodymai, kad jis įvykio metu rankose turėjo veikiantį benzininį pjÅ«klÄ ). Taigi, teismas neturi pagrindo nesiremti Å¡ių asmenų parodymais.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Taigi, Å¡ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).Å ios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis grasinimui pasirinko veikiantį benzininį grandininį pjÅ«klÄ , juo vaikėsi nukentėjusįjį po kiemÄ (liudytojos J.

J. skaičiavimu – 27 vaikymosi žingsniai), pasivijęs pakėlė pjÅ«klÄ virÅ¡ savęs ir modamas link nukentėjusiojo galvos jam pasakė, kad nukentėjusįjį papjaus ir pakas. Å ios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis K. J., siekdamas sukurti tikroviÅ¡kÄ grasinimo įspÅ«dį, pasirinko efektyvias priemones bei atliko grasinimo realumÄ sustiprinančius veiksmus – pakėlė veikiantį pjÅ«klÄ virÅ¡ galvos nukentėjusio akivaizdoje ir jam iÅ¡reiÅ¡kė nužudymo bÅ«dÄ apibÅ«dinančius žodžius.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis tokį grasinimÄ suvokė kaip realiÄ grėsmę savo gyvybei. Remdamasis Å¡iomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad K. J. veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.Teisme valstybinis kaltintojas įrodė ir tai, kad netrukus po grasinimo nužudyti K. J. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatÄ . Minėta, kad byloje iÅ¡ įrodymų visumos įrodyta tai, jog nukentėjęs D.

J. savo deÅ¡ine ranka numušė veikiantį pjÅ«klÄ nuo savęs, pataikydamas į pjÅ«klo aÅ¡menų nesisukančiÄ dalį. BÅ«tent dėl to buvo sužalota nukentėjusiojo deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka, pasireiÅ¡kusi poodine kraujosruva ir muÅ¡tine žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigė Å¡ios aplinkybės, tačiau manė, kad dėl to yra kaltas ne jis, o pats nukentėjęs, nes kiÅ¡o rankÄ prie veikiančio pjÅ«klo. Teismas su Å¡iuo kaltinamojo vertinimu kategoriÅ¡kai nesutinka ir konstatuoja, kad tarp kaltinamojo veiksmų – pjÅ«klo pakėlimo virÅ¡ galvos ir nukentėjusiojo grasinimo jį nužudyti, bei kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl rankos plaÅ¡takos sužalojimo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Juk nukentėjusiajam savo ranka nenumuÅ¡us prie galvos veikiančio pjÅ«klo, galėjo kilti ženkliai sunkesnės pasekmes, galimai bÅ«tų realizuotas kaltinamojo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas nužudyti. Tai, kad buvo sužalota nukentėjusiojo ranka dėl to, kad jis numušė nuo savęs pjÅ«klÄ , paliudijo ir S. J., Å¡iam faktui neprieÅ¡tarauja ir teismo medicinos ekspertės iÅ¡vadoje nurodytas nukentėjusiojo sužalojimų pobÅ«dis ir jų lokalizacija. Vadinasi, byloje įrodymų visuma yra pakankama iÅ¡vadai, kad kaltinamasis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Tai, kad Å¡is sutrikdymas buvo sukeltas artimam giminaičiui – broliui D. J., kaltinamojo K. J. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). Todėl iÅ¡ įrodymų visumos konstatuotina, jog kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Teismas mato reikalÄ akcentuoti, kad K. J. nėra pareikÅ¡tas kaltinimas dėl brolio sumuÅ¡imo iki byloje nagrinėjamo įvykio, t.y. iki to laiko, kuomet buvo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas jį nužudyti panaudojant veikiantį benzininį pjÅ«klÄ .

Todėl proceso dalyvių parodymai apie brolių J. žodinį ir fizinį konfliktÄ bei jo eigÄ , vykusiÄ iki K. J. Å¡ioje byloje inkriminuotų aplinkybių, Å¡iai bylai neturi teisinės reikÅ¡mės ir teismas jų nevertina. Dėl Å¡audmens įgijimo ir laikymo Kaltinamasis K. J. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, t.y. tuo, kad jis 2015 m. kovo 17 d., apie 11.00 val., Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo pramoninės gamybos Å¡audmenį – pistoletinį 45 kalibro Å¡ovinį, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2015 m. kovo 17 d. 21.30 val., laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol Å¡audmenį kratos metu rado policijos pareigÅ«nai.Kaltinamasis K.

J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2015-03-17 d. apie 11 val., eidamas link parkelio kelkraÅ¡tyje rado didelio kalibro Å¡ovinį, kurį, nenorėdamas, kad jį rastų vaikai, parsinešė namo. RastÄ Å¡ovinį padėjo į seifÄ ir ruošėsi apie tai informuoti policijos pareigÅ«nus, tačiau dėl su broliu kilusio konflikto to padaryti nespėjo. IÅ¡ 2015-03-17 kratos protokolo matyti, kad K. J. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), seife rasta ir paimta: pistoletas CZ Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 vnt. dvylikto kalibro lygiavamzdžio Å¡autuvo Å¡oviniai, 3 dėtuvės, dėžutė su Å¡oviniais 7,65 mm. 6 Å¡oviniai ir 1 Å¡ovinys, du kirviai, kardas, povandeninės žūklės Å¡autuvas (1 t., b.l. 62-68).

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Lingvistinė analizė rodo, kad Å¡iame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta nusikaltimo objektyvioji pusė reikalauja daugiau nei vieno Å¡audmens įgijimo ar kitokios alternatyvios veikos. Tuo tarpu tik vieno Å¡audmens neteisėtas įgijimas ir laikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes įstatymų leidėjo nėra laikomas pavojinga baudžiamÄ ja veika.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. J. radęs įgijo ir laikė tik vienÄ pistoletinį 45 kalibro Å¡ovinį. Å i jo veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kuriÄ kyla baudžiamoji atsakomybė. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių perÅ¡asi iÅ¡vada, jog K. J. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyvios pusės požymio. Teismui padarius Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nėra prasmės vertinti K. J. kaltės ir kitų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių.

Todėl jis iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 253 str. 1 d., numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė, civilinis ieÅ¡kinys, bylinėjimosi iÅ¡laidos Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį (nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai ir gyvybės pavojui), pavojingumo laipsnį (du nesunkÅ«s nusikaltimai) į nusikaltimų padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formÄ , į veikų baigtumo stadijÄ .

Teismas konstatuoja, kad K. J. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, 16 kartų baustas už KET pažeidimus (1 t., b.l. 137-138), Kėdainių PSPC aktyvioje priežiÅ«roje neįraÅ¡ytas, dirba pagal verslo liudijimÄ (1 t., b.l. 140-143), yra neįgalus, turintis 50 proc. darbingumo lygį (2 t., b.l. 5). Å ie duomenys rodo, kad K. J. nėra itin pavojingas visuomenei, jo izoliacija nebÅ«tina. Todėl jam už BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymÄ skirtina mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡ realiosios sutapties, už jas skirtinos bausmės bendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant.Baigiamųjų kalbų metu nagrinėjimo teisme dalyviai pasisakė dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo – uždraudimo K. J. naudotis teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ . Teismas pažymi, kad Å¡i poveikio priemonė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ K. J. inkriminuoto kaltinimo matyti, kad Å¡ios sÄ lygos nėra, todėl Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę taikyti draudžiama.

NežiÅ«rint to, K. J. turi bÅ«ti paskirta tokia laisvės apribojimo bausmė, kuri per savo draudimus ir įpareigojimus pasiektų BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. IÅ¡ nukentėjusio D. J. ir liudytojos J. J. parodymų, fiksuotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, seka, jog jie bijo K. J. veiksmų, nes jis turi teisėtai laikomus ginklus. Pats K. J. nusikaltimų pobÅ«dis – grasinimas nužudyti brolį ir jo sveikatos sutrikdymas panaudojant nusikaltimų įrankį – veikiantį grandininį pjÅ«klÄ , K.

J. asmenybė – per 16 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, visų Å¡alių pripažintas konfliktinių santykių tarp brolių tęstinumas, rodo, kad bausmės paskirčiai pasiekti ir teisingumo principui įgyvendinti Å¡ioje byloje bÅ«tina taikyti BK 48 str. 5 d. 3 p. numatytÄ draudimÄ viso bausmės vykdymo metu K. J. turėti, naudoti, įgyti ir saugoti ginklus bei Å¡audmenis, o taip pat ir įpareigojimÄ naktis metu bÅ«ti namuose. Todėl kratos metu K. J. namuose surasti kardas, povandeninės žūklės Å¡autuvas bei Å¡aunamieji ginklai, jų pažymėjimai ir leidimai juos laikyti (neÅ¡iotis) iki bausmės vykdymo pabaigos paliktini saugoti policijos įstaigoje.

Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo sÄ voka, pagrindai ir tvarka nustatyti BK 72 straipsnyje. Jame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo įrankiai baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip daiktai ar priemonės, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltimÄ , tiesiogiai veikdamas nusikaltimo objektÄ , tuo darydamas jam žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. J. nukentėjusiajam grasino ir jį sužalojo benzininiu pjÅ«klu „Stihl (duomenys neskelbtini)“, kurį atsinešė iÅ¡ savo namų sandėliuko.

Vadinasi, Å¡is pjÅ«klas jam priklausė nuosavybės teise, ko kaltinamasis ir neneigė. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Å¡is pjÅ«klas buvo nusikalstamos veikos įrankiu. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. BK 67 str. 3 d. numato, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme. Todėl benzininis pjÅ«klas konfiskuotinas. Nukentėjęs D. J. pareiÅ¡kė 1000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jis nepelnytai patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , bijojo dėl savo saugumo ir gyvybės, keletÄ naktų nemiegojo naktimis, buvo priverstas vartoti vaistus (1 t., b.l. 26).Pagal LR CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Byloje nustatyta, kad K. J., nukentėjusiajam D. J. grasino jį nužudyti, o po to tyčia nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Nukentėjusiojo ieÅ¡kinyje minimi argumentai dėl skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, yra pagrįsti iÅ¡ dalies.

Neabejotinai konstatuotina, kad nukentėjęs dėl prieÅ¡ jį pavartotų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , tačiau mažesnio dydžio, nei praÅ¡o priteisti ieÅ¡kiniu. Teisme nukentėjusysis neįrodė, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų jis patyrė itin didelę žalÄ . IÅ¡ brolių J. parodymų matyti, kad jų tarpusavio nesutarimai vyksta jai keli metai; liko neįrodyta, kokius raminamuosius vaistus K. J. vartoja ir ar apskritai juos vartoja; jeigu taip, tai ar savo iniciatyva, ar gydytojo nurodymu; nenustatyta, kad nukentėjusįjį kankino nemiga ir kiek tai truko.

Be to, kaltininko tyčinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį matė tik jo motina, kuri pati įsikiÅ¡o ir nutraukė konfliktÄ , o paÅ¡aliniai asmenys – nematė. Atsižvelgęs į tai, teismas, įvertinęs CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, seniai nesutariančių artimųjų giminaičių tarp civilinio ieÅ¡kovo ir atsakovo santykių pobÅ«dį, Å¡alių turtinę padėtį, sužalojimų mastÄ ir pasekmes bei suformuotÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad nukentėjusio D.

J. praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos neturtinis dydis mažintinas iki 700 Eur. Teismo įsitikinimu, bÅ«tent Å¡i suma yra reali, ji telpa į protingumo ir sÄ Å¾iningumo rėmus. Todėl nukentėjusiojo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, jam iÅ¡ kaltinamojo priteistina 700,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. JaraÅ¡ius teisme prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo procese nukentėjusiojo D. J. turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismui pateiktas advokato A. JaraÅ¡iaus pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 838661 už teisines paslaugas dėl 2015-09-22 D. J. sumokėtų 500 EUR, patvirtina, kad D. J. baudžiamajame procese viso patyrė 500 EUR atstovavimo iÅ¡laidų (2 t., b.l. 24). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, Å¡ios nukentėjusio teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra protingos, jų dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis, yra įprastas tokio pobÅ«džio bylose ir nevirÅ¡ija paprastai iÅ¡ieÅ¡komų tokių iÅ¡laidų sumai. Todėl iÅ¡ K. J. nukentėjusiajam D. J. priteistinos jo turėtos iÅ¡laidos, viso 500 EUR.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307str. , n u s p r e n d ž i a : K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:1. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Jos vykdymo metu K. J. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir K. J. uždrausti turėti, naudoti, įgyti ir saugoti šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei šaudmenis.2. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Jos vykdymo metu K. J. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose ir K. J. uždrausti turėti, naudoti, įgyti ir saugoti Å¡aunamuosius ir neÅ¡aunamuosius ginklus bei Å¡audmenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams. Jos vykdymo metu K. J. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose ir K. J. uždrausti turėti, naudoti, įgyti ir saugoti Å¡aunamuosius ir neÅ¡aunamuosius ginklus bei Å¡audmenis.Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 722 str., K.

J. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ â€“ 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuoti K. J. priklausantį benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl (duomenys neskelbtini)“, saugomÄ Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Organizaciniame poskyryje.K. J. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 253 str. 1 d., numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

K. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nukentėjusiojo D. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Jam iÅ¡ K. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 700,00 EUR (septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 EUR (penkis Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: PistoletÄ Â CZ Nr. (duomenys neskelbtini) , ginklo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 vnt. lygiavamzdžio Å¡autuvo Å¡ovinius, 3 dėtuves, dėžutę su Å¡oviniais 7,65 mm. 6 Å¡ovinius – iki bausmės vykdymo pabaigos palikti saugoti Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje.KardÄ , povandeninės žūklės Å¡autuvÄ â€“ iki bausmės vykdymo pabaigos palikti saugoti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Du kirvius, saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti K. J.. VienÄ 45 kalibro Å¡ovinį, saugomÄ Ä¯ Kauno apskrities VPK Kėdainių PK VieÅ¡osios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                     Darius Kantaravičius