2017-06-21 Nr. AB-12573-3-62-3-00303-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-528-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00303-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.9.1; 43.9.2; 43.9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovams Valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant J. B., G. K., J. J., dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-7) dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. (7.42)-R3-2017/0492, Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ 2017 m. vasario 6 d. rašto Nr. V-5 ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. sausio 12 d. rašto Nr. 10SD-96-(14.10.104), kuriais atsisakyta formuoti / koreguoti pareiškėjams jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų išdėstymą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kadangi pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi (I t., b. l. 99-101) pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, aplinkybes, pateikti skundžiamą aktą bei duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjai 2017 m. balandžio 5 d. pateikė patikslintą skundą atsakovams VĮ „Kauno regiono keliai“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, J. B., G. K., J. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos taip pat prašydami atleisti pareiškėją A. Ž. nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo (I t., b. l. 112-115).

Kadangi pareiškėjų patikslintas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi (I t., b. l. 129-131) pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, aplinkybes, pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjai 2017 m. balandžio 28 d. padavė patikslintą skundą (I t., b. l. 133-134, 135-138, 139-141), kuriuo prašė: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d raštą Nr. (7.42)-R3-2017/0492; 2) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos vyriausiąjį specialistą J. B. per dvi savaites užbaigti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, remiantis Namų valdos techninės apskaitos bylos žemės sklypo nuotraukos (žr. b. l. 6a) su einamųjų pakitimų registracijos 1967 m., 1978 m., 1989 m. įrašais, formuojant Sklypo ribą tarp taškų 1, 2 tiesia linija dviejų metrų atstumu nuo gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki Sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); formuojant Sklypo ribą tiesia linija tarp taškų 3, 4 - trijų metrų atstumu nuo gretimos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, mūrinio garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi (I t., b. l. 167-168) pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio, 35 straipsnio 1, 3 dalių, 36 straipsnio 1–3 dalių, 37 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, jog į sąrašą skundų (prašymų), kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu, pareiškėjų skundas nepatenka ir teikiamas elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl šiuo atveju už skundą mokėtina 22,50 Eur žyminio mokesčio suma. Pareiškėja L. Ž. prie skundo pateikė duomenis apie 11,25 Eur (pusę) žyminio mokesčio sumokėjimą. Prie skundo taip pat pateikiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)17-T-1246-5675 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. Ž., iš kurio matyti, kad jis atleidžiamas 50 proc. nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgęs į tai, kad tik vienas iš pareiškėjų A. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas 50 proc. nuo žyminio mokesčio, byloje už reiškiamus reikalavimus turėjo būti sumokėta iš viso 16,87 Eur žyminio mokesčio.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas A. Ž. prašo būti atleidžiamas 50 proc. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau prašymo nemotyvuoja, nepateikia jį pagrindžiančių įrodymų. Teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi išaiškino pareiškėjams, kad teismas, atsižvelgdamas į fizinio asmens turtinę padėtį, gali atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, jog teikdami patikslintą skundą pareiškėjai nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat nepateikė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančių įrodymų, o teismui suteikus galimybę pareiškėjams ištaisyti šį trūkumą, tačiau pareiškėjams ja nepasinaudojus, laikytina, kad pareiškėjai nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei minėtomis ABTĮ nuostatomis, teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžintino jį padavusiems asmenims (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 170-175), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą, kuriuo būtų priimtas pareiškėjo A. Ž. ir pareiškėjo rūpintojos L. Ž. 2017 m. balandžio 27 d. koreguotas patikslintas skundas, atleidžiant pareiškėjus 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nurodo, kad pareiškėjai (abu) gali būti atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai nustatė 2017 m. kovo 13 d. nutartimi faktą, kad Prienų rajono savivaldybės administracija nevilkino išspręsti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo klausimą. Sklypo formavimo klausimas buvo neteisingai išspręstas Administracijos atstovo J. B. 2008 m., kuris 2008 m. gegužės 16 d. suderino UAB „Matininko konsultacijų biuras“ parengtą pareiškėjams priklausančio žemės sklypo topografinį planą, kuriuo atkartojamas J. B. 2006 m. liepos 20 d. parengtas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo planas, kurį šis parengė, vadovaudamasis tuo metu jau nenaudojama geodezinių matavimų vietine sistema. Šis klausimas buvo neteisingai išspręstas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. Teisminis ginčas užsibaigė 2017 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-263-552/2017.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. nutartyse nesirėmė administracinės bylos medžiaga.

Pažymi, jog nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pavedė advokatei Neringai Grubliauskienei teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, advokatė neatsakė į pareiškėjos (L. Ž.) 2017 m. balandžio 29 d. prašymą, persiustą el. laišku, prie kurio buvo prisegtas A. Ž. skenuotas koreguotas patikslintas 2017 m. balandžio 27 d. skundas. Advokatė, kiek pareiškėjai žinoma, nepersiuntė pirmosios instancijos teismui per savo elektroninių paslaugų portalo paskyrą skenuoto su pareiškėjo parašu koreguoto minėto patikslinto skundo.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjams sumokėti žyminio mokesčio dydį 30 Eur (pagal ABTĮ 34 str., 35 str. 1 d.), kadangi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundas yra teikiamas dėl atsakovų atsisakymo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus – formuoti / koreguoti pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, tačiau ne dėl atsakovų vilkinimo atlikti veiksmus – užbaigti sklypo privatizacijos procedūrą. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus pateikti dokumentus, įrodančius sunkią pareiškėjų finansinę padėtį, kad galėtų atleisti jį (juos) nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Galiausiai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nesprendė skundo, kuriame atsirado naujų duomenų apie atsakovus, kas būtų sudarę pagrindą atleisti pareiškėjus 100 proc. nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priėmimo klausimo, tik nustatė pareiškėjams žyminio mokesčio dydį 16,87 Eur. Naujame patikslintame skunde atsakovai yra Prienų rajono savivaldybės administracija ir jos tarnautojai, kurie neparengė tinkamo 2006 m. liepos 20 d. pareiškėjų sklypo plano, o nesibaigiantys teisminiai ginčai su šiais atsakovais įrodo pareigų atlikimo vilkinimą.

Nurodo, kad pareiškėja L. Ž., sumokėjusi už kolektyvinį skundą ir pateikusi teismui 2017 m. kovo 13 d. žyminio mokesčio įmoką 11,25 Eur, laikė, kad žyminio mokesčio mokėjimo klausimas buvo išspręstas. Pareiškėja ir pareiškėjas yra šeima, todėl ji, kaip pareiškėjo rūpintoja, visada moka už jį. Be to, pareiškėja rėmėsi teismų praktika jų šeimos atžvilgiu (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-4577-513/2016; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-10041-815/2016; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-10041-815/2016; Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-513-423/2017).

Pažymi, jog pareiškėja ne tik paskelbė savo procesinę padėtį kaip A. Ž. atstovė rūpintoja, bet ir vykdė šios procesinės padėties proceso dalyvio pareigas, rūpindamasi, kad procesiniai dokumentai būtų parengti tinkamai ir laiku, kiek jai leidžia savarankiškas pasirengimas atlikti tokias pareigas. Pareiškėjos manymu, iš atstovų neimamas žyminis mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingai žyminio mokesčio dydžio nei vienoje iš nutarčių (2017 m. kovo 13 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. gegužės 10 d.). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šioje elektroninėje byloje pareiškėja gali užimti tik vieną procesinę padėtį: pareiškėjo A. Ž. atstovė. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad 2017 m. balandžio 27 d. koreguoto patikslinto skundo reikalavimai susiję su atsakovų – Prienų rajono savivaldybės administracijos ir jos tarnautojo J. B. 2006 m. parengtu ir patvirtintu pareiškėjams priklausančio žemės sklypo planu, kuris buvo parengtas pareiškėjui A. Ž., namų valdos, esančios Vilniaus g. 12, Jiezne, Prienų rajone, savininkui. Teismas neatsižvelgė ir į pareiškėjos materialinę padėtį, apie kurią teismui turėjo būti žinoma iš Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-513-423/2017 medžiagos. Taigi, teismas, nepraėjus vienam mėnesiui nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-513-423/2017 priėmimo dienos, nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to teismas nepagrįstai užvilkino naujo koreguoto patikslinto 2017 m. balandžio 27 d. skundo priėmimo klausimą.

Pažymi, kad apie pareiškėjo teisių pažeidimus, susijusius su Prienų rajono savivaldybės administracijos tarnautojų D. J. ir J. B. netinkamu pareigų atlikimu sužinojo tik 2017 m. balandžio 15 d., gavus atsakymą iš VĮ Registrų centro Kauno filialo į pareiškėjo 2017 m. kovo 31 d. paklausimą, todėl 2017 m. balandžio 15 d. laikytina data, nuo kurios skaičiuojamas terminas apskųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjai, teikdami patikslintą skundą, nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį taip pat prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančių įrodymų, o teismui suteikus galimybę pareiškėjams ištaisyti šį trūkumą, ja nepasinaudojo, todėl pareiškėjai nepašalino teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir pareiškėjų skundą laikė nepaduotu bei grąžintino jį pareiškėjams.

Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog pirmiausia teismas neteisingai nustatė byloje mokėtiną žyminio mokesčio dydį – 16,87 Eur, bei neatsižvelgė jog, viena vertus, pareiškėjų skundas nėra apmokestintas žyminiu mokesčiu, kita vertus, yra pagrindas dėl finansinės padėties atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik 50 proc., bet ir 100 proc. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nenagrinėjo pareiškėjų skundo bei patikslintų skundų priėmimo klausimo, tik laikė skundą nepaduotu dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo.

ABTĮ 34 straipsnis numato, jog išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 2 dalį išskyrus neapmokestinamų skundų atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 25 str. 2 d., 33 str. 1 d.). Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas ir duomenų apie tai pateikimas teismui paprastai yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-698/2011).

Lietuvos įstatymų leidėjas yra numatęs dvi žyminio mokesčio mokėjimo išimtis. Pirma, ABTĮ 36 straipsnyje numatyti skundai (prašymai), kurie žyminiu mokesčiu apskritai nėra apmokestinami. Antra, ABTĮ 37 straipsnis kalba apie žyminiu mokesčiu apmokestinamus skundus ir prašymus, tačiau numato, kad tam tikrais atvejais suinteresuoti asmenys gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Taigi, teismas, gavęs skundą, visų pirma, įvertina, ar pateiktas skundas nepatenka į skundų, kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami, kategoriją, numatytą ABTĮ 36 straipsnyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai 2017 m. kovo 13 d. nutartyje ir skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjų skundas yra teikiamas dėl atsakovų atsisakymo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus – formuoti / koreguoti pareiškėjams priklausantį žemės sklypą (jo ribas), o ne dėl atsakovų vilkinimo atlikti veiksmus – užbaigti sklypo privatizacijos procedūrą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, toks skundas nepatenka į sąrašą skundų (prašymų), kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Pareiškėjų skunde ir patikslintuose skunduose dėstomi teiginiai dėl atsakovų vilkinimo atlikti veiksmus grindžiami tuo, jog Nacionalinės žemės tarnybos ir Prienų rajono savivaldybės administracijos tarnautojai netinkamai atliko savo pareigas, atitinkamuose pareiškėjams priklausančio žemės sklypo planuose nepažymėdami arba netinkamai pažymėdami jo ribas, šiuos duomenis netinkamai registravo registruose ir pan., t. y. nevykdė ar netinkamai vykdė savo tiesiogines funkcijas. Be to, kaip matyti iš pareiškėjų skundo bei patikslintų skundų reikalavimų, pareiškėjai ginčija atitinkamus atsakovų raštus (atsakymus) į pareiškėjų prašymus dėl jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo (išdėstymo), kuriais šie pareiškėjų prašymai atmesti. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skundas bei patikslinti skundai negali būti laikomi paduotais dėl atsakovų (viešojo administravimo subjektų) vilkinimo atlikti veiksmus ir todėl, vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, negali būti laikomi žyminiu mokesčiu neapmokestinamais skundais.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje būtent ir pripažįstama, jog atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 296). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Nepalankių sprendimų, kuriais netenkinami tam tikri prašymai atlikti atitinkamus veiksmus, ginčijamas nelaikytinas ginču dėl vilkinimo atlikti veiksmus (žr., pvz., 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-335/2008).

Taigi, atsižvelgus į šio ginčo faktines aplinkybes bei į suformuotą administracinių teismų praktiką, šiuo atveju pareiškėjų skundžiami atsakovų aktai bei veiksmai negali būti laikomi jų vilkinimu atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi tai yra tik atsisakymas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus. Tokiu būdu ir skundas (-ai) dėl atsisakymo atlikti veiksmus apmokestinami žyminiu mokesčiu. Kitų ABTĮ 36 straipsnyje numatytų pagrindų pareiškėjų skundus laikyti neapmokestinamais žyminiu mokesčiu šiuo atveju nenustatyta.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis numatytas ABTĮ 36, 37 straipsniuose (ABTĮ 35 str. 1 d.). Skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, šiuo atveju už pareiškėjų skundą mokėtina 22,50 Eur žyminio mokesčio suma. Tačiau pareiškėja L. Ž. prie skundo pateikė duomenis tik apie 11,25 Eur (pusę) žyminio mokesčio sumokėjimą (I t., b. l. 97-98). Pareiškėjų teigimu, jie tiek 50 proc., tiek 100 proc. atleistini nuo žyminio mokesčio.

Kaip minėta, antroji žyminio mokesčio mokėjimo išimtis – atleidimas nuo žyminio mokesčio, kai teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu atveju prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 str.).

Šiuo atveju nustatyta, kad prie skundo taip pat pateikiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)17-T-1246-5675 dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje teikimo pareiškėjui A. Ž., iš kurio matyti, kad A. Ž. atleidžiamas 50 proc. nuo žyminio mokesčio (I t., b. l. 106-107).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra tiek faktinis, tiek teisinis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo) pagrindas atleisti pareiškėją A. Ž. 50 proc. nuo žyminio mokesčio. Tačiau pastebėtina, jog šioje byloje pareiškėjai skunduose pareiškėjais įvardija ne tik A. Ž., tačiau abu – tiek A. Ž., tiek L. Ž.. Be to, ginčo pobūdis rodo, jog pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl jų abiejų teisių ir interesų pažeidimo, susijusio su jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimu. Tokiu būdu, pareiškėjais pagrįstai šioje byloje laikytini abu pareiškėjai – tiek A. Ž., tiek L. Ž., kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkai. To nepaneigia ir ta aplinkybė, jog pareiškėjui A. Ž. 2013 m. kovo 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2013 buvo nustatyta rūpyba ir jo rūpintoja paskirta pareiškėja L. Ž. (I t., b. l. 78-81). Tokiu atveju pareiškėjais šioje byloje vis tiek laikytini – A. Ž., atstovaujamas L. Ž. (ABTĮ 47 str. 7 d.), ir L. Ž.. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjui A. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei 50 proc. atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo faktas nereiškia, jog savaime 50 proc. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistina ir pareiškėja L. Ž..

Kita vertus, šiuo atveju įvertinus tai, jog pareiškėjams A. Ž. ir L. Ž., jų teigimu, esant sutuoktiniams ir kartu vedant bendrą namų ūkį, jų finansinė padėtis yra tokia pati, o pareiškėjas A. Ž., be kita ko, yra ir neįgalus bei nedarbingas asmuo, dėl ko jam ir nustatyta rūpyba bei teiktina valstybės garantuojama pagalba, atleidžiant 50 proc. nuo žyminio mokesčio, yra pagrindas ir pareiškėją L. Ž. 50 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio. Tai pagrindžia ir prie atskirojo skundo pridėti dokumentai (teismų sprendimai (nutartys) kitose bylose bei pareiškėjos sąskaitos išrašas). Todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas ir pareiškėją L. Ž. atleisti 50 proc. nuo žyminio mokesčio.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad tik vienas iš pareiškėjų A. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas 50 proc. nuo žyminio mokesčio, byloje už reiškiamus reikalavimus turėjo būti sumokėta iš viso 16,87 Eur žyminio mokesčio, yra nepagrįsta. Šiuo atveju, atleidus abu pareiškėjus 50 proc. nuo žyminio mokesčio, už pareiškėjų skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 11,25 Eur (22,50 Eur / 2). Šią žyminio mokesčio sumą, kaip minėta, pareiškėja yra sumokėjusi ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (I t., b. l. 97-98).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog šiuo atveju atleisti abu pareiškėjus 100 proc. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrindo, kadangi ABTĮ 37 straipsnis numato, jog prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011). Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis: duomenimis iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (žr., pvz., 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenimis apie draudžiamąsias pajamas, gautais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (žr., pvz., 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010), duomenimis apie turimas pajamas, gautais iš bausmių vykdymo institucijų (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA63-28/2011) ir kita. Šiuo atveju, kaip minėta, yra pateiktas tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)17-T-1246-5675 dėl antrinės teisinės pagalbos šioje byloje teikimo pareiškėjui A. Ž. ir atleidimo 50 proc. nuo žyminio mokesčio, kas sudarė pagrindą abu pareiškėjus atleisti 50 proc. nuo žyminio mokesčio, tačiau nepateikti jokie duomenys apie būtinybę atleisti pareiškėjus 100 proc. nuo žyminio mokesčio. Todėl toks pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas.

Galiausiai, sutiktina su pareiškėjų argumentu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nespręstas pareiškėjų paskutinio (2017 m. balandžio 28 d. paduoto) patikslinto skundo priėmimo klausimas, nevertinta, ar pareiškėjai juo ištaisė teismo ankstesnėmis nutartimis nustatytus skundo bei patikslinto skundo trūkumus, o skundas laikytas nepaduotu, tik nustačius, jog pareiškėjai nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti pareiškėjų argumentų, susijusių su kitais nustatytais pareiškėjų skundų trūkumais bei jų (ne)ištaisymu, kadangi pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo ir patys pareiškėjai, skundžiamoje nutartyje dėl šių trūkumų nepasisakė.

Taigi, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai, teikdami patikslintą skundą, nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį bei prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, t. y. pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų per teismo nustatytą laikotarpį nepašalino, ir nepagrįstai skundą ir patikslintus skundus laikė nepaduotais, panaikina šią nutartį, perduodama pirmosios instancijos teismui pareiškėjų skundo bei patikslintų skundų priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų pasisakyti ir dėl pareiškėjų skundo bei patikslintų skundų atitikties kitiems ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose numatytiems skundo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė