2025-12-17 Nr. AB-22639-3-61-3-04275-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2829-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 25S167622 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas); įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti Leidimą arba iš naujo įvertinti pareiškėjo teisę jį turėti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2025 m. liepos 24 d. panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760425936, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nebeatitinka studijų pagrindu išduoto leidimo sąlygų, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau Sprendimas neatitinka faktinės situacijos: pareiškėjas priimtas į viešosios įstaigos Kazimiero Simonavičiaus universiteto (toliau – ir Universitetas) magistro studijas, kurios prasideda 2025 m. rugsėjo 1 d., o iki šios datos studentas negali būti registruotas ar pasirašyti sutarties. Migracijos departamentas neįvertino individualių aplinkybių ir nepatikrino, ar studijų vieta buvo rezervuota.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas studijų pagrindu ir panaikintas dar neprasidėjus studijoms, nors jų pradžia numatyta 2025 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas Sprendime neįvertino objektyvių aplinkybių ir individualios situacijos, o pareiškėjas elgėsi sąžiningai, turėjo teisę gyventi Lietuvoje ir ketina pradėti studijas, ką patvirtina ir darbdavio teigiama charakteristika.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2025 m. liepos 24 d. panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konstatavęs, kad jis neatvyko studijuoti. Patikrinus Studentų registrą, informacijos apie studijas nerasta, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenų apie atvykimą – taip pat. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Mare Balticum“ (toliau – ir Bendrovė). 2025 m. liepos 23 d. konsultacijos metu pareiškėjas pateikė studijų institucijos pranešimą, kad studijų pradžia buvo numatyta 2025 m. vasario 1 d., tačiau dėl pavėluotai gauto leidimo ji nukelta į 2025 m. rugsėjo mėn. Migracijos departamentas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendimą panaikinti leidimą grindė tuo, kad pareiškėjas nepradėjo studijų, nors buvo informuotas apie jų naują pradžios datą, ir dirba Lietuvoje.

4.2. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konstatavęs, kad pareiškėjas, nors buvo informuotas apie studijų pradžios nukėlimą į 2025 m. rugsėjį, studijų nepradėjo, o nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba Bendrovėje. Prieš priimant sprendimą, 2025 m. liepos 23 d. konsultacijos metu pareiškėjas pateikė dokumentus ir atsakė į klausimus, todėl individualios aplinkybės buvo įvertintos. Nors pareiškėjas teigia, kad darbas netrukdo studijoms, Leidimas buvo išduotas studijų pagrindu, o ne darbo tikslu, ir faktinis studijų nevykdymas, net jei sąlygotas objektyvių priežasčių, nesuteikia pagrindo laikyti elgesį teisėtu. Pareiškėjas nesikonsultavo dėl darbo galimybių ir neprašė Leidimo darbo pagrindu, todėl jo ankstyvas atvykimas ir įsidarbinimas nesuderinami su deklaruotu studijų tikslu.

4.3. Kadangi pareiškėjo registracija studijoms buvo atidėta iki 2025 m. rugsėjo mėn., jis žinojo, kad iki tol nevykdys studijų programos. Migracijos departamentas, vadovaudamasis imperatyviomis Įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, neturėjo diskrecijos priimti kitokį sprendimą, nes leidimas laikinai gyventi išduodamas tik tuo atveju, jei užsienietis atitinka Įstatymo reikalavimus ir vykdo deklaruotą tikslą – studijuoti, o ne dirbti.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašymą, bei priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Teismas taip pat iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos paliko galioti 2025 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje.

6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė 2025 m. vasario 21 d. sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą studijų pagrindu. 2025 m. gegužės 2 d. VSDFV duomenimis, pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Mare Balticum“. 2025 m. liepos 23 d. Migracijos departamente vykusios konsultacijos metu pareiškėjas pateikė informacinį pranešimą iš studijų institucijos, kad studijų pradžia buvo numatyta 2025 m. vasario 1 d., tačiau dėl pavėluotai gauto leidimo ji nukelta į 2025 m. rugsėjį. Migracijos departamentas, 2025 m. liepos 24 d. atlikęs patikrinimą ir neradęs Studentų registre duomenų apie pareiškėjo studijas, taip pat VSAT informacinės sistemos duomenimis nenustatęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvą, priėmė sprendimą panaikinti Leidimą, remdamasis tuo, kad pareiškėjas nepradėjo studijų, bet dirba.

7. Teismas įvertino Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad šiais pagrindais pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis buvo priimtas studijuoti Kazimiero Simonavičiaus universitete pagal atitinkamą studijų programą.

8. Teismas įvertino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvosa (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (toliau – ir Direktyva) 4 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad Direktyva aiškiai palieka valstybėms narėms diskreciją vertinti faktines aplinkybes ir priimti sprendimus dėl leidimo išdavimo ar panaikinimo.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas 2025 m. vasario 18 d. studijų pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p.), Leidimo išdavimo pagrindas – pareiškėjo priėmimas į Kazimiero Simonavičiaus universiteto magistro studijų programą, kurios pradžia, kaip patvirtinta studijų institucijos pateiktais dokumentais, buvo numatyta 2025 m. rugsėjo 1 d.

10. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą buvo priimtas 2025 m. liepos 24 d., konstatavus, kad pareiškėjas nepradėjo studijų ir nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba UAB „Mare Balticum“, nors Sprendimo priėmimo metu studijų programa dar nebuvo prasidėjusi, o jos pradžia buvo oficialiai nukelta į 2025 m. rugsėjo mėnesį dėl objektyvių aplinkybių – vėlavusio leidimo gyventi išdavimo.

11. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas leidimo panaikinimo pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai užsienietis faktiškai nutraukia studijas ar nesilaiko nustatytų sąlygų. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nutraukė studijas ar jų nepradėjo dėl savo kaltės, nes jis buvo priimtas į studijų programą, kurios pradžia buvo atidėta dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, informavo instituciją apie aplinkybes, pateikė atitinkamus dokumentus ir išreiškė ketinimą pradėti studijas nuo nustatytos datos.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta Direktyvos 4 straipsnyje nurodyta sąlyga – pareiškėjas buvo priimtas į studijas, o jų pradžia buvo nukelta dėl administracinių procedūrų.

13. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tik esant faktiškam studijų nutraukimui, nepagrįstam neatvykimui ar kredito normos neatitikimui be pateisinamų priežasčių. Byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti faktišką studijų nutraukimą ar nepateisinamą neatvykimą. Pareiškėjas buvo priimtas į studijas, studijų pradžios atidėjimas buvo administracinė valstybės institucijų proceso pasekmė, o ne pareiškėjo veiksmas, todėl imperatyvus leidimo panaikinimas remiantis minimu pagrindu yra netikslingas ir neteisėtas.

14. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendime nėra aiškaus ir išsamaus motyvavimo, kodėl pateikti studijų institucijos paaiškinimai laikyti nepatikimais arba nereikšmingais; administracinis aktas nepaaiškina, kuriuos konkrečius faktus ir kaip Migracijos departamentas laikė įrodytus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas privalėjo atlikti išsamesnį tyrimą (pvz., kreiptis į studijų instituciją dėl rezervacijos patvirtinimo, patikrinti registracijos terminus, tiksliai išsiaiškinti atvykimo aplinkybes), prieš priimdama tokį reikšmingą sprendimą. Šių veiksmų nebuvo atlikta arba jie neatsispindi sprendimo motyvuose.

15. Teismas nurodė, kad institucijos diskrecija turi būti vykdoma laikantis proporcingumo: priemonė turi būti tinkama, būtina ir proporcinga siekiamam tikslui. Leidimo panaikinimas yra pati griežčiausia priemonė pritaikyta pareiškėjui; buvo neįvertinta, ar galimi mažiau griežti sprendimai (įspėjimas, laikinis stebėjimas, terminų suteikimas dokumentų pateikimui), todėl Sprendimas pažeidžia proporcingumo reikalavimą.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog būdamas priimtas į studijas ir informuotas apie studijų pradžios atidėjimą, pateikus su tuo susijusius raštus, jis negali būti baudžiamas už administracinės procedūros vėlavimą.

17. Teismas nurodė, kad atsakovo Sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant gero administravimo, jis pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, nėra pagrįstas faktais ir teisės normomis, todėl laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijamas Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis tiek nacionalinės teisės, tiek Europos Sąjungos teisės nuostatoms, taip pat tenkintinas pareiškėjo prašymas įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti Leidimą arba iš naujo įvertinti pareiškėjo teisę jį turėti.

19. Teismas paliko galioti šioje byloje pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 20. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinis teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad Universitetas jau 2024 m. lapkričio 12 d. priėmimo laišku informavo pareiškėją apie tai, kad, jei atvyks studijuoti po 2025 m. vasario 28, jo priėmimas bus perkeltas į kitą semestrą. Pareiškėjas iš anksto žinojo, kad negalės pradėti studijų anksčiau, nei nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., bet atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau nepradėjo studijuoti, bet nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba UAB „Mare Balticum“. Leidimas pareiškėjui buvo įteiktas per išorės paslaugų teikėją Indijoje 2025 m. kovo 10 d., todėl pareiškėjas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių pradėti studijas anksčiau kaip nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl neturėjo pagrindo atvykti studijuoti, kai nebuvo vykdomos studijos pagal programą.

21.2. Pirmosios instancijos teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, nepagrįstai konstatavęs, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau Leidimu naudojosi dirbdamas UAB „Mare Balticum“. Teismas klaidingai vertino, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu suteikia trečiosios šalies piliečiui teisę atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, bet nevykdyti studijų programos. Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas, jei užsienietis nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų, konkrečiai įvardijama, kad leidimas gali būti panaikintas, jei užsienietis nepradeda studijų arba vykdo kitą veiklą, nesusijusią su deklaruotu tikslu.

21.3. Pirmosios instancijos teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, neatsižvelgdamas į tai, kad leidimas laikinai gyventi turi būti naudojamas tam tikslui ir tuo pagrindu, kuriuo jis buvo išduotas, o ne kitoms veikloms, nes toks leidimo laikinai gyventi naudojimas prieštarauja tiek Įstatymo nuostatoms dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų, tiek ir leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo laikytis tikslo, kuriam išduotas Leidimas, t. y. studijuoti Lietuvos Respublikoje.

21.4. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nurodydamas, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas leidimo panaikinimo pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai užsienietis faktiškai nutraukia studijas ar nesilaiko nustatytų sąlygų. Ta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nepradėjo studijų ne dėl savo kaltės, nes studijų pradžios data buvo nukelta dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir vykdyti darbinę veiklą, naudodamasis Leidimu, kuris išduotas studijų tikslu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš anksto žinojo, kad negalės pradėti studijų anksčiau, nei nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl negalima vertinti, kad pareiškėjas teisėtai atvyko studijuoti, nes jis atvyko turėdamas kitą tikslą – iki studijų pradžios gyventi ir dirbti Lietuvoje, t. y., naudoti Leidimą, išduotą studijų pagrindu, kitam tikslui, nei jis buvo išduotas.

21.5. Pirmosios instancijos teismas padarė aplinkybių vertinimo klaidą, spręsdamas, kad pareiškėjas pateikė konkretų dokumentą, kuris sudaro pateisinamą priežastį. Pareiškėjo pateiktas informacinis laiškas, kuriame nurodoma, jog studijų pradžia nukeliama ir studijos prasidės nuo sekančio semestro, niekaip nepateisina pareiškėjo buvimo Lietuvoje darbo, o ne studijų vykdymo tikslu. Be to, pareiškėjas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. vėl įsidarbino UAB „Mare Balticum“, jo darbo krūvis yra apie 40 valandų per savaitę; darbo santykiai yra tęsiami ir dabar. Tai kelia abejonių, ar pareiškėjas lanko Universitetą ir vykdys numatytas studijas pagal programą, nors šiuo metu ir yra pasirašęs studijų sutartį.

21.6. Tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą anksčiau numatytos studijų pradžios ir įsidarbino, patvirtina jo siekį gyventi Lietuvoje, o ne ketinimą studijuoti. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sprendimas yra priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant gero administravimo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, nėra pagrįstas faktais ir teisės normomis, pažeidžia administravimo principus bei proporcingumą.

21.7. Pareiškėjas, nevykdydamas studijų pagal numatytą studijų programą, neturėjo pagrindo naudotis Leidimo suteikiamomis galimybėmis, o jo buvimas Lietuvos Respublikoje nesudarius studijų sutarties ir nevykdant studijų pagal numatytą studijų programą yra neteisėtas. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi į Migracijos departamentą nesikreipė, jis savo iniciatyva neinformavo atsakovo apie aplinkybių pasikeitimą (t. y., darbo santykius su UAB „Mare Balticum“).

21.8. Pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią aplinkybių vertinimo klaidą, teigdamas, kad pareiškėjas vykdė jam keliamas sąlygas, kai atvyko į Lietuvą ir įsidarbino, nors leidimo laikinai gyventi ketinant dirbti Lietuvoje nebuvo prašęs, tokiu būdu naudodamas Leidimą, išduotą ketinant studijuoti, ne studijoms, o kitų asmeninių poreikių tenkinimui (dirbti Lietuvoje ir gauti darbo užmokestį).

21.9. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą kurio naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

22. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus ir aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir įvertintos priimant skundžiamą Sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi VSDFV informacinės sistemos duomenimis, suformuotais 2025 m. lapkričio 4 d., t. y. jau po Spendimo priėmimo, ir toks duomenų rinkimas / tvarkymas laikytinas duomenų tvarkymu be aiškaus teisinio pagrindo ir viršijančiu institucijos įgaliojimus. Be to, atsakovas nepagrįstai abejoja dėl pareiškėjo galimybių derinti studijas ir darbą.

24. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas netinkamai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagal kriterijus, kurie neatitiko faktinės situacijos. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad studijų pradžia buvo nukelta dėl pavėluotai išduoto Leidimo, pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, studijų nepradėjimas iki studijų pradžios datos negali būti laikomas nei nutraukimu, nei neatvykimu. Tai paneigia Migracijos departamento apeliaciniame skunde kartojamą teiginį, kad pareiškėjas „nepradėjo studijų“, taip pat apeliantas išėjo iš apeliacinio skundo ribų, bei galimai neteisėtai rinko informaciją apie pareiškėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują dokumentą –VSDFV informacinės sistemos išrašą, suformuotą po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas su atsiliepimu pateikė darbdavio UAB „Marre Balticum“ raštą dėl darbo grafiko ir studijų derinimo bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto studento kortelės ekrano nuotrauką, kuriuos prašė prijungti prie bylos.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl naujų įrodymų prijungimo, pažymi, kad teismas paprastai vertina administracinių sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023). Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu ir pareiškėjo su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie nebuvo vertinami priimant ginčijamą Sprendimą bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

28. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamą Sprendimą, konstatavęs, kad pareiškėjas buvo priimtas į studijas, studijų pradžios atidėjimas buvo administracinė valstybės institucijų proceso pasekmė, o ne pareiškėjo veiksmas, todėl imperatyvus leidimo panaikinimas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra netikslingas ir neteisėtas.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė teisės aktus, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjui studijų pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi suteikia jam teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui 2025 m. vasario 21 d. leidimas laikinai gyventi Nr. 760425936, galiojantis iki 2026 m. gruodžio 30 d., Migracijos departamento buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

33. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

34. Pagal Direktyvos 3 straipsnio 3 punktą, studentas – trečiosios šalies pilietis, kuris buvo priimtas į aukštojo mokslo įstaigą ir priimtas į valstybės narės teritoriją užsiimti savo pagrindine veikla – dieninėmis studijomis, po kurių suteikiama tos valstybės narės pripažįstama aukštojo mokslo kvalifikacija, įskaitant diplomus, pažymėjimus arba daktaro laipsnį, gaunamus aukštojo mokslo įstaigoje, kurios pagal nacionalinę teisę gali apimti tokioms studijoms skirtus parengiamuosius kursus arba privalomą stažuotę. Pagal Direktyvos 11 straipsnio 1 dalį, be 7 straipsnyje numatytų bendrųjų sąlygų, dėl trečiosios šalies piliečio priėmimo studijų tikslu prašytojas pateikia įrodymus: a) kad trečiosios šalies pilietis yra aukštojo mokslo įstaigos priimtas studijuoti pagal studijų programą; b) kad buvo sumokėti aukštojo mokslo įstaigos nustatyti mokesčiai, jei to reikalauja valstybė narė; c) apie pakankamą kalbos, kuria bus studijuojama, mokėjimą, jei to reikalauja valstybė narė; d) kad trečiosios šalies pilietis turės pakankamai lėšų studijų išlaidoms padengti, jei to reikalauja valstybė narė. Pagal Direktyvos 21 straipsnio 1 dalį, valstybės narės panaikina arba, kai taikoma, atsisako pratęsti leidimą, be kita ko, kai: a) trečiosios šalies pilietis nebetenkina 7 straipsnyje, išskyrus 7 straipsnio 6 dalį, nustatytų bendrųjų sąlygų arba atitinkamų specialiųjų sąlygų, nustatytų 8, 11, 12, 13, 14 ir 16 straipsniuose arba 18 straipsnyje nustatytų sąlygų; d) trečiosios šalies pilietis gyvena šalyje kitais tikslais nei tie, kuriais trečiosios šalies piliečiui išduotas leidimas gyventi šalyje.

35. Iš paminėtų teisės aktų suprantama, kad leidimas laikinai gyventi studijų tikslu išduodamas užsieniečiui tam, kad jis užsiimtų savo pagrindine veikla – dieninėmis studijomis.

36. Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, nes pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į Kazimiero Simonavičiaus universiteto Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijas anglų kalba, nuolatiniu dieniniu studijų formatu. Pareiškėjas Universiteto 2024 m. lapkričio 12 d. raštu buvo informuotas apie jo priėmimą į Organizacinės inovacijos ir vadybos studijas, nurodyta, kad studijų pradžia – 2025 m vasario 1 d., pažymėta, kad, atvykus studijuoti po vasario 28 d., priėmimas bus perkeltas į kitą semestrą (I t., b. l. 70 –71). Pareiškėjas 2025 m. sausio 3 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. 2025 m. vasario 18 d. buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Leidimas pareiškėjui išduotas 2025 m. vasario 21 d., įteiktas 2025 m. kovo 10 d.

37. Skundžiamame Sprendime konstatuota, jog, Valstybinio studentų registro duomenimis, informacijos apie pareiškėjo studijas nerasta; VSAT informacinėje sistemoje duomenų apie asmens atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra; VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2025 m. gegužės 2 d. dirba UAB „Mare Balticum“. Byloje esančiais duomenimis, Universiteto 2025 m. liepos 31 d. pažymoje apie stojančiojo statusą Nr. P2025-0129 nurodyta, kad pareiškėjas yra priimtas į Universiteto Organizacinių inovacijų ir vadybos magistro studijas anglų kalba, nuolatiniu dieniniu studijų formatu, studijų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų baigimo data – 2027 m. sausio 31 d. Pažymoje taip pat nurodyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis bei VSR taisyklių punktais, studento registracija Valstybiniame studentų registre laikoma užbaigta nuo tos dienos, kai stojantysis, pasirašęs studijų sutartį, faktiškai pradeda studijas (I t. b. l. 7).

38. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, priimtas į Universitetą, iki 2025 m. vasario 28 d. neatvyko studijuoti, su juo iki minimos datos nebuvo sudaryta studijų sutartis. Pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nestudijavo, bet dirbo pagal darbo sutartį Bendrovėje, t. y. jis gyveno Lietuvoje kitais tikslais nei tie, kuriais trečiosios šalies piliečiui išduotas leidimas gyventi šalyje (jis nebeatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų tikslu).

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas neatvyko studijuoti iki Universiteto tarpininkavimo rašte nurodytos studijų pradžios datos (2025 m. vasario 1 d.) ir per mėnesį nuo jų pradžios (iki 2025 m. vasario 28 d.), t. y., atvykęs į Lietuvą, neužsiėmė savo pagrindine veikla – dieninėmis studijomis, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tik esant faktiškam studijų nutraukimui, nepagrįstam neatvykimui, todėl nustačius, kad studijų pradžios atidėjimas buvo administracinė valstybės institucijų proceso pasekmė, o ne pareiškėjo veiksmas, imperatyvus leidimo panaikinimas remiantis nurodytu pagrindu yra netikslingas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu (2025 m. liepos 24 d.) Lietuvoje dirbo (darbo pradžia – 2025 m. gegužės 2 d.), bet nestudijavo, t. y. jis neatvyko į Lietuvą studijuoti (studijos turėjo prasidėti tik 2025 m. rugsėjo 1 d.), todėl atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Leidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2646-662/2025).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.

42. Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

43. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. R. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis