2021-10-13 Nr. AB-21299-3-61-3-02591-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-614-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02591-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. (12.12Mr) FS-1447 „Dėl prašymo išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą apmokėti pareiškėjui už teisinių paslaugų suteikimą A. T. nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme (iš viso – 16 val. 15 min.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. R. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jam skundo kopiją su priedais, taip pat sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Tarnyba Raštu nusprendė grąžinti pareiškėjui jo pateiktą prašymą ir nurodyti pašalinti trūkumus, t. y. pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jis neįvykdė pareigos laiku pateikti prašymą, pateikti prašymą išmokėti užmokestį pakartotiniam nagrinėjimui. Pareiškėjas nenurodė, kad pateikė Tarnybai naują prašymą, pašalinęs trūkumus, taip pat byloje nėra duomenų, kad Tarnyba atsisakė priimti tokį jo prašymą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dar nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas tarp pareiškėjo ir Tarnybos, todėl skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, turi teisę pirmiausia pakartotinai kreiptis į Tarnybą, pašalinęs nustatytus prašymo trūkumus. Tarnybai atsisakius atlikti prašomus veiksmus (atnaujinti terminą prašymui paduoti) ar pateikus atitinkamą atsakymą (sprendimą) į prašymą, pareiškėjas turės teisę tokį administracinį aktą skųsti administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Pareiškėjas mano, kad teismas neįsigilino į jo skundo argumentus ir nesuprato, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog Tarnyba privalo jam apmokėti už suteiktas teisines paslaugas bet kokiu atveju, pareiškėjas nėra praleidęs termino paduoti prašymą. Tarp šalių egzistuoja akivaizdus administracinis ginčas, nes Tarnyba, vadovaudamasi neegzistuojančia teismų praktika, pramanytais pagrindais atsisako sumokėti pareiškėjui už jo sugaištą laiką. Šio ginčo nepanaikins pareiškėjo pakartotinis kreipimasis į Tarnybą. Pareiškėjas pabrėžia, kad, nepaisant prašymo Tarnybai pateikimo laiko, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negalėjo būti priteistas teismo sprendimu iš paties A. T., atsižvelgiant į jo turtinę padėtį; teismas pripažino gynėjo dalyvavimą byloje būtinu ir paskyrė jam advokatą nepriklausomai nuo jo valios.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Rašte konstatuota, kad pareiškėjas per vėlai pateikė prašymą sumokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir kad Tarnyba nėra gavusi iš jo informacijos apie tokio vėlavimo priežastis, todėl negalima įvertinti, ar šios priežastys laikytinos svarbiomis. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba grąžino pareiškėjui jo prašymą ir prašė pašalinti trūkumus, t. y. pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jis neįvykdė anksčiau minėtos pareigos, bei pateikti prašymą išmokėti užmokestį pakartotiniam nagrinėjimui. Išanalizavusi Rašto turinį bei kitus byloje esančius dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Raštu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo prašymo sumokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taigi, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Tarnyba nėra išreiškusi atsisakymo atlikti jo pageidaujamus veiksmus. Raštas laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, kuriame Tarnyba išreiškė pageidavimą gauti papildomą informaciją, būtiną pareiškėjo prašymui išnagrinėti, kurią prašė pateikti patikslintame (papildytame) prašyme. Raštas pats savaime nesukelia teisinių padarinių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atitinkamai, šioje situacijoje nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas, pakartotinai teikdamas prašymą Tarnybai, turi teisę jame išdėstyti savo nesutikimą su nustatytais prašymo trūkumais bei kitus, jo nuomone, reikšmingus argumentus, reikalauti prašymą išnagrinėti tokį, koks buvo pateiktas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Tarnybai atsisakius atlikti prašomus veiksmus, pareiškėjas turės teisę atitinkamą administracinį aktą skųsti administraciniam teismui. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Raštą, nei skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, negali būti priimtos nagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė