12fb9868-e124-4dff-8632-46ab0150c3f2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1962-392/2015Proceso Nr. 2-68-3-25479-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 128.15.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLietuvos Respublikos vardu 2015 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33098-868/2014 pagal 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiÅ¡kimÄ dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo į nekilnojamojo turto registre registruotus statinius, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo į nekilnojamojo turto registre registruotus statinius. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėja 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija savo lėšomis 1988-1989 metų laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du angarus, pastatÄ su rÅ«siu ir priestatÄ prie angaro. Dalies statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų kopijos pridedamos. Statinių statyba, vadovaujant tuometiniam kooperatyvo pirmininkui V.

P. buvo atlikta tinkamai neįforminus visų reikalingų statybai dokumentų ir, kilus konfliktui su juo, didelė dalis su statinių projektavimu ir statyba susijusių dokumentų, buvusių V. P. žinioje, naujai iÅ¡rinktai kooperatyvo „PaÅ¡ilaičiai“ valdybai nebuvo perduoti ir dingo. Pastatyti statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Statinius visÄ laikÄ nuo jų pastatymo valdė ir tebevaldo pareiÅ¡kėja, 1989-1990 metais pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å¡ių statinių nuomos gavo pajamų, po to statinius naudojo savo reikmėms.

Kaip matyti iÅ¡ pridedamų pareiÅ¡kėjo įstatų, pareiÅ¡kėja nurodytų statinių adresu yra įregistravusi savo buveinę, apmoka už tiekiamÄ elektros energijÄ , ryÅ¡io paslaugas, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . Taigi pareiÅ¡kėja yra teisėta Å¡ių statinių valdytoja, joks kitas asmuo į Å¡iuos statinius teisių neturi. 2014-04-11 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ Vilniaus filialÄ , praÅ¡ydama įregistruoti daiktinę valdymo teisę į aukščiau nurodytus Nekilnojamojo turto registre registruotus statinius. 2014-04-18 sprendimu Valstybės įmonė „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsisakė registruoti pareiÅ¡kėjos valdymo teisę, kadangi pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai tariamai nepatvirtina pareiÅ¡kėjos valdymo atsiradimo.

PareiÅ¡kėja, laikydamasis ikiteisminės ginčų dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų nagrinėjimo tvarkos, 2014-04-18 sprendimÄ apskundė Centriniam registratoriui – Valstybės įmonei „Registrų centras“. 2014-05-21 Centrinis registratorius priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėja neturi ir negali atkurti dokumentų, susijusių su pastato projektavimu, statyba ir jo priėmimu naudoti. Kaip matyti iÅ¡ teismų sprendimų, susidariusioje situacijoje, kai pastatų statyba nebuvo tinkamai įforminta, panaikinant pardavimo sutartį pareiÅ¡kėja tik dėl tinkamai nesutvarkytų dokumentų nebuvo pripažinta statinių statytoja.

Teismas taip pat nepasisakė ir dėl restititucijos. Todėl Nekilnojamojo turto registre pastatų kaip nekilnojamųjų daiktų registracija yra likusi iki šiol, o jokių asmenų nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į šiuos pastatus yra neregistruotos. Nepaisant to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus 1989-02-04 sutartį dėl šių statinių pirkimo – pardavimo, be metalinių garažų kooperatyvo „Pašilaičiai“ neliko jokių kitų asmenų, kurie turėtų kokių nors teisių į į šiuos statinius.

Po 1996 metų priimtų sprendimų nebuvo reikÅ¡ta jokių pretenzijų ar kilę jokių teisinių ginčų dėl teisių į Å¡iuos pastatus ar Å¡ių pastatų priklausomybės. Jokių pretenzijų į šį turtÄ po aukščiau nurodyto teisminio ginčo iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kusi ir V. P. įmonė, kuri pagal Juridinių asmenų registrų duomenis jau daugiau kaip 20 metų neteikia Juridinių asmenų registrui jokių duomenų ir pareiÅ¡kėjos žiniomis veiklos nevykdo. NebÅ«dama įregistruota asmeniu, turinčiu daiktinę valdymo teisę į minėtus statinius, pareiÅ¡kėja negali nei tvarkyti jų statybinės dokumentacijos, nei atlikti sudėtingesnių remonto darbų, kuriems reikalingas leidimas, nei ginti savo teisių į Å¡iuos statinius nuo trečiųjų asmenų pažeidimo.

Situacija, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas, bet nėra registruota jokių asmenų daiktinių teisių į šį daiktÄ , teisiniu požiÅ«riu yra netoleruotina ir nenormali. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti, jog ji nuo 1996-05-29, t.y. kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 1996-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1042/96 aukščiau minėtame ginče ir statinių pardavimo – pirkimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, Nekilnojamojo turto registre registruotus (duomenys neskelbtini), esančius statinius valdo teisėtai, nepertraukiamai, atvirai ir sÄ Å¾iningai kaip savo daiktus.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su praÅ¡ymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėja teigia, kad savo lėšomis 1988-1989 metų laikotarpiu pastatė (duomenys neskelbtini), statinius: du angarus, pastatÄ su rÅ«siu ir priestatÄ prie angaro. Statinių statyba buvo atlikta tinkamai neįforminus visų reikiamų dokumentų. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, 1991-08-21 kadastro duomenys nustatyti pastatui - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1G1b), pastatui - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2Glb), pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3Flg), tačiau nėra jokių įrašų apie nuosavybę, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisę, kitas daiktines teises ir kt.

PareiÅ¡kėja nėra pateikusi į bylÄ minėtų statinių statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų, statinių nuosavybės teisė neįteisinta. Taigi nors pareiÅ¡kėja ir teigia, kad visÄ laikÄ nuo 1996 m. valdo ir naudojasi minėtais statiniais kaip savo, tai nėra prielaida valdymo faktui įteisinti, kadangi teisėtu laikomas tik toks daikto valdymas, kuris įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr. 30-1765 „Dėl sklypų Nr. 46, 57, 60 PaÅ¡ilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ buvo suformuotas grÄ Å¾intinas natÅ«ra žemės sklypas ir piliečių nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1825 „Dėl sklypų Nr. 3 T, 59 PaÅ¡ilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ buvo suformuotas grÄ Å¾intinas natÅ«ra žemės sklypas ir piliečių nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

PareiÅ¡kėjo nurodomi statiniai yra minėtuose žemės sklypuose, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsiliepimu nurodė, jog pareiÅ¡kimu praÅ¡oma konstatuoti nekilnojamojo daikto valdymo faktÄ - kad pareiÅ¡kėja minėtus statinius valdo teisėtai. Nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymas nepatenka į Inspekcijos kompetencijÄ . Inspekcija duomenų apie savavaliÅ¡kas statybas nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturi.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja Valstybės Ä®monės „Registrų centras“ Vilniaus filialui buvo pateikusi 2014-04-11 praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti Statinių valdymÄ kaip savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos daiktinę teisę. Vilniaus filialas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ 2014-04-18 sprendimu Nr. VILRS-972 atsisakė įregistruoti Statinių valdymÄ kaip savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos daiktinę teisę Nekilnojamojo turto registre, nes pateikti dokumentai nepatvirtino Å¡ios teisės atsiradimo.

Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014-05-21 sprendimu Nr. csprl-126 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Nors statiniai iki Å¡iol yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o duomenų matyti, kad yra įraÅ¡yti tik Statinių kadastro duomenys, kurie nustatyti 1991-08-21, tačiau jokių duomenų apie Å¡ių duomenų įraÅ¡ymo juridinį pagrindÄ nėra.

Vilniaus apygardos teismo 1996-05-29 nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas 1996-02-13 sprendimu pripažindamas negaliojančia 1989-02-04 sutartį, sudarytÄ tarp metalinių garažų kooperatyvo „PaÅ¡ilaičiai“ ir lengvųjų automobilių remonto kooperatyvo „Vairas“, tinkamai taikė įstatymÄ , nes parduodamas turtas nebuvo pardavėjo nuosavybėje, nes pastatytas savavaliÅ¡kai. Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1417V valstybinės komisijos 1989-02-04 Statinių priėmimo aktas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 5 punktas draudė registruoti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius. Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina tik Statinių kadastro duomenų surinkimÄ , nes panaikinus valstybinės komisijos 1989-02-04 Statinių priėmimo aktÄ , jokie kiti Å¡ių statinių statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo iÅ¡duoti, o pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose (minėtuose teismų sprendimuose) konstatuotas savavaliÅ¡kos Statinių statybos faktas nėra paneigtas.

Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ virÅ¡ininko 1992-05-06 įsakymu Nr. 31-g 1991-09-05 Statinių teisinės registracijos iÅ¡vada buvo panaikinta. Kadangi tuo metu galioję teisės aktai nenumatė atskiros nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registracijos, laikytina, kad tiek Statinių, tiek teisių į juos registracija buvo panaikinta, o Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys iÅ¡ esmės patvirtina tik Statinių kadastro duomenų surinkimo faktÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Statinius nuo jų pastatymo visÄ laikÄ valdė, nuomojo, naudojo savo reikmėms, yra įregistravusi savo buveinę, moka už teikiamas paslaugas (elektros energijÄ , ryÅ¡io, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo), todėl laiko save teisėta Statinių valdytoja, tačiau pripažįsta, kad Statinių statyba nebuvo tinkamai įforminta ir dėl nesutvarkytų dokumentų ji nebuvo pripažinta Statinių statytoja. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad Statiniai buvo sukurti jos pačios lėšomis, o dokumentų, nurodančių, kad jai atsirado bÅ«tent valdymo teisė, nėra ir negali bÅ«ti, todėl teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji yra teisėta Statinių valdytoja.

IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja pripažįsta neturinti jokių dokumentų, patvirtinančių Statinių statybos teisėtumÄ , o jos pateiktuose aukščiau minėtuose teismų sprendimuose konstatuotas savavaliÅ¡kos Statinių statybos faktas nėra paneigtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė. Sprendime nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad statiniai iki Å¡iol yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o duomenų matyti, kad yra įraÅ¡yti tik Statinių kadastro duomenys, kurie nustatyti 1991-08-21, tačiau jokių duomenų apie Å¡ių duomenų įraÅ¡ymo juridinį pagrindÄ nėra.

Vilniaus apygardos teismo 1996-05-29 nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas 1996-02-13 sprendimu pripažindamas negaliojančia 1989-02-04 sutartį, sudarytÄ tarp metalinių garažų kooperatyvo „PaÅ¡ilaičiai“ ir lengvųjų automobilių remonto kooperatyvo „Vairas“, tinkamai taikė įstatymÄ , nes parduodamas turtas nebuvo pardavėjo nuosavybėje, nes pastatytas savavaliÅ¡kai. Vilniaus miesto valdybos 1993-08-05 potvarkiu Nr. 1417V valstybinės komisijos 1989-02-04 Statinių priėmimo aktas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 5 punktas draudė registruoti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius. Laikytina, kad Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina tik Statinių kadastro duomenų surinkimÄ , nes panaikinus valstybinės komisijos 1989-02-04 Statinių priėmimo aktÄ , jokie kiti Å¡ių statinių statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo iÅ¡duoti, o pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose (minėtuose teismų sprendimuose) konstatuotas savavaliÅ¡kos Statinių statybos faktas nėra paneigtas.

Pažymėjo, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iÅ¡ dalies Å«kinė, iÅ¡ dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali atlikti jo kompetencijai nepriskirtų nekilnojamųjų daiktų statybos įteisinimo veiksmų. Statinio pastatymas yra daikto sukÅ«rimas. PareiÅ¡kėja nurodo sukÅ«rusi statinius jos pačios lėšomis. Tuo atveju, jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytÄ statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Statinių pastatymo metu (1988-1997 metais) galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnio l dalis nustatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatÄ ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba Å¡iurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).

Darytina iÅ¡vada, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali bÅ«ti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavaliÅ¡kai - pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ statinių statybos tvarkÄ , negalima pripažinti, kad savavaliÅ¡kos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai.

CK 4.27 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Bendrija 2014-04-11 kreipėsi į Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialÄ , praÅ¡ydama įregistruoti daiktinę valdymo teisę į minėtus statinius, tačiau 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai nepatvirtina valdymo teisės atsiradimo. PareiÅ¡kėjos skundÄ dėl minėto sprendimo centrinis registratorius –Valstybės įmonė „Registrų centras“ atmetė taip pat motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai nepatvirtina valdymo teisės atsiradimo bei neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.

CK 4.22 straipsnyje konstatuojama, kad daikto valdymu, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Daikto valdymas gali bÅ«ti teisėtas ir neteisėtas (CK 4.23 straipsnio l dalis), teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėja nėra pateikusi į bylÄ minėtų statinių statybos teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų, statinių nuosavybės teisė neįteisinta.

Taigi nors pareiÅ¡kėja ir teigia, kad visÄ laikÄ nuo 1996 m. valdo ir naudojasi minėtais statiniais kaip savo, tai nėra prielaida valdymo faktui įteisinti, kadangi teisėtu laikomas tik toks daikto valdymas, kuris įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-1765 „Dėl sklypų Nr. 46, 57, 60 PaÅ¡ilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ buvo suformuotas grÄ Å¾intinas natÅ«ra žemės sklypas ir piliečių nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1825 „Dėl sklypų Nr. 3 T, 59 PaÅ¡ilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ buvo suformuotas grÄ Å¾intinas natÅ«ra žemės sklypas ir piliečių nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjo nurodomi statiniai yra minėtuose žemės sklypuose, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims.

Teismas negali nustatyti fakto, kad savavaliÅ¡kai pastatytas statinys valdomas nuosavybės teise, nes savavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas įstatymo reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiÅ«riu savavaliÅ¡kos statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas. Nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinį faktÄ galima tik tada, kai pats statinio priklausomumo asmeniui faktas buvo įregistruotas, tačiau registravimÄ patvirtinantys dokumentai yra dingę ir negalima jų atstatyti.

Pvz., jeigu Å«kinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įraÅ¡ai dėl statinio registracijos, neiÅ¡likusios, dingusios, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl statinio valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo. Jeigu statinys apskritai nebuvo įregistruotas, nors tuo metu galiojantys teisės aktai tai nustatė, teismas negali nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, nes tai reiÅ¡kia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jis nebuvo priimtas eksploatuoti.

Tokiu atveju statinys ir nuosavybės teisė į jį gali bÅ«ti įregistruojami tik po savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo aukščiau apraÅ¡yta tvarka. Kai statinys pastatytas savavaliÅ¡kai, t.y. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytÄ statinių statybos tvarkÄ , negalima pripažinti, kad savavaliÅ¡kos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Vadinasi, kiek besitęstų tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima į tÄ daiktÄ pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu.

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis buvo įgijęs nuosavybės teisę į ginčo statinius statybos būdu ir turėjo jų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Ši aplinkybė vertintina kaip esminė prielaida pareiškimo dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo netenkinimui. Be to, statybos būdu nuosavybės teisės gali būti įgyjamos tik tuo atveju, jeigu statybos darbai atliekami teisės aktuose nustatyta tvarka.

Neturint statybos leidimo pastatytas nekilnojamojo turto objektas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir registruojamas nekilnojamojo turto registre. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimÄ . Skunde nurodė, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, nuosavybės teisės neįregistravimas ir/ar neįgijimas neužkerta ir negali užkirsti kelio valdymo teisės atsiradimui, kadangi prieÅ¡ingu atveju pati valdymo teisė kaip savarankiÅ¡kai daiktinė teisė neturėtų prasmės. Jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nustatyta tvarka įregistravęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esančius statinius, ir turėtų tai patvirtinančius dokumentus, jam nebÅ«tų jokio reikalo ir jokios prasmės kreiptis dėl valdymo teisės registravimo - jis bÅ«tų Å¡ių daiktų savininkas, turėtų į juos nuosavybės teisę.

Valdymo teisės paskirtis nėra nuosavybės teisės dubliavimas, jos paskirtis - spręsti situacijas, kai iÅ¡ aplinkybių, paprastai sukuriančių nuosavybės teises, nuosavybės teisė dėl vienų ar kitų priežasčių neatsiranda. Savininkų savarankiÅ¡kos valdymo daiktinės teisės nėra ir negali bÅ«ti registruojamos - Å¡ias teises įgyja ne daikto savininkai, o asmenys, kurie nėra įgiję nuosavybės teisės iÅ¡ juridinių faktų, kurie paprastai tokiÄ teisę sukuria. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas įsigijo statybines medžiagas ir atliko statybÄ , t.y., atliko veiksmus, kurie paprastai yra pagrindas atsirasti nuosavybės teisei, tačiau dėl buvusio pareiÅ¡kėjo vadovo V.

P. savanaudiÅ¡kų ir neteisėtų veiksmų bei padarytų pažeidimų tokios teisės neįgijo;  PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, valdymo teisės registravimas ar valdymo fakto nustatymas nelegalizuoja galimai neteisėtos statybos ir nepaÅ¡alina jos pasekmių. Valdymo fakto ir valdytojo nustatymas leidžia imtis priemonių statybos trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustačius valdymo faktÄ ir įregistravus valdymo teisę atsiranda subjektas, turintis tiek teisę, tiek pareigÄ spręsti klausimus, su statybos tinkamu įforminimu - tinkamos statinio projektinės dokumentacijos parengimu ir derinimu, statybos leidimo gavimu ir statybos užbaigimo įforminimu pagal teisės aktų reikalavimus.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas neturi galimybės Å¡ių veiksmų imtis, kadangi, nors pastatė ir faktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ prižiÅ«ri ir naudoja minėtus statinius, jokių Nekilnojamojo turto registre registruotų teisių į Å¡iuos statinius neturi. Valdymo teisės buvimas pareiÅ¡kėjo neatleistų nuo pareigos Å¡alinti neteisėtos statybos pasekmes, jei jos bÅ«tų nustatyta tvarka konstatuotos. Pagal bylos duomenis už statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atsakinga Statybos inspekcija Å¡iuo metu neturi jokių duomenų apie su aukščiau nurodytais statiniais susijusias savavaliÅ¡kas statybas;

 PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, statinių teisinė registracija nebuvo panaikinta - jie iki Å¡iol yra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai. Taigi susidaro paradoksali situacija, kai Nekilnojamojo turto registre yra registruotas nekilnojamasis turtas, t.y., statiniai, kurie faktiÅ¡kai turi ir visÄ laikÄ turėjo Å¡eimininkÄ , tačiau pagal registro duomenis jie yra beÅ¡eimininkiai. Statinio priėmimo akto panaikinimas pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia statinio registracijÄ , prieÅ¡ingu atveju statinius bÅ«tų iÅ¡registravęs pats Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

Statinio priėmimo akto pripažinimas negaliojančiu reiÅ¡kia tik tiek, kad statybos užbaigimas turi bÅ«ti iÅ¡ naujo įformintas tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus. Kad tai bÅ«tų galima padaryti, bÅ«tina nustatyti subjektÄ , valdantį statinius ir turinti teisę tvarkyti su jų statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ , ko Å¡ioje byloje ir prašė pareiÅ¡kėjas; Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame yra minėti staliniai, yra natÅ«ra grÄ Å¾intas privatiems asmenims - buvusiems žemės savininkams ir jų įpėdiniams.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. (redakcija, galiojusi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 30-1765, kuriuo po nurodytais statiniais buvo suformuoti tariamai neužstatytos ir grÄ Å¾intinos žemės sklypai, priėmimo metu) nustatė, kad natÅ«ra grÄ Å¾inama tik laisva (neužstatyta) žemė. Å iuo atveju suformuotame grÄ Å¾intoje žemėje buvo Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiÅ¡kėjo lėšomis pastatyti ir pareiÅ¡kėjo eksploatuojami statiniai, t.y., nekilnojamieji daiktai.

Todėl Å¡i žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nebuvo grÄ Å¾intina;  Teismas skundžiamÄ sprendimÄ greta kitų argumentų grindė ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimais atsisakyti registruoti daiktinę valdymo teisę, tačiau Å¡iuose paties pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktuose VÄ® Registrų centro sprendimuose aiÅ¡kiai nurodoma, kad pateiktų valdymÄ pagrindžiančių įrodymų VÄ® Registrų centras nevertina, o valdymo teisę galėtų registruoti tik jÄ nustatančio dokumento pagrindu.

Tokiu bÅ«du sukuriama teisiÅ¡kai ydinga ir neiÅ¡sprendžiama situacija, kai VÄ® Registrų centras valdymo teisės neregistruoja, nes nėra teismo sprendimo nustatančio valdymo faktÄ , o teismas nenustato valdymo fakto, nes VÄ® Registrų centre nėra registruota valdymo teisė; Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad negali pateikti statinio statybos dokumentacijos. Dėl Å¡io teismo argumento pareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kina, kad buvęs pareiÅ¡kėjo bendrijos (kooperatyvo „PaÅ¡ilaičiai“) pirmininkas V.

P., kuris kartu buvo ir V. P. gamybinės-komercinės firmos „Vairas“, bandžiusios perimti nuodytus statinius, savininkas, po atleidimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bendrijos pirmininko pareigų jokių dokumentų bendrijai neperdavė. PareiÅ¡kėjo bendrija dėl Å¡ios aplinkybės kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tyrimas nutrauktas suėjus senačiai. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė teismo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.27 str. 2 d. numato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. IÅ¡ pateiktų į bylÄ dokumentų matyti, kad apeliantė 2014 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VÄ® registrų centro Vilniaus filialÄ , praÅ¡ydama įregistruoti daiktinę valdymo teisę į minėtus statinius, tačiau 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti motyvuojant tuo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina valdymo teisės atsiradimo.

Akcentuotina, kad apeliantės skundÄ dėl minėto sprendimo centrinis registratorius - VÄ® Registrų centras atmetė taip pat motyvuodamas tuo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina valdymo teisės atsiradimo bei neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo tokiems dokumentams keliamų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1991 m. rugpjūčio 21 d. kadastro duomenys nustatyti pastatui - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra jokių įrašų grafose apie nuosavybę, valstybės ir savivaldybių žemės patikėjimo teisę, kitas daiktines teises ir kt.

Taigi kaip nurodoma teismo sprendime, iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o matyti, kad įraÅ¡yti tik statinių kadastro duomenys, tačiau jokių duomenų apie jų įraÅ¡ymo juridinį pagrindÄ nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 1996 m. gegužės 29 d. nutartyje yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas 1996 m. vasario 13 d. sprendimu pripažindamas negaliojančia 1989 m. vasario 4 d. sutartį, sudarytÄ taip metalinių garažų kooperatyvo „PaÅ¡ilaičiai“ ir lengvųjų automobilių remonto kooperatyvo „Vairas“, tinkamai taikė įstatymÄ , nes parduodamas turtas nebuvo pardavėjo nuosavybė, nes pastatytas savavaliÅ¡kai.

Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1417V valstybinės komisijos 1989 m. vasario 4 d. Statinių priėmimo aktas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 5 p. tuo metu buvo neregistruojami laikini bei savavaliÅ¡kai pastatyti pastatai, statiniai ir butai. Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas, teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina tik Statinių kadastro duomenų surinkimÄ , nes panaikinus valstybinės komisijos 1989 m. vasario 4 d.

Statinių priėmimo aktÄ , jokie kiti Å¡ių statinių statybos teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai nebuvo iÅ¡duoti, o pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose (minėtuose teismų sprendimuose) konstatuotas savavaliÅ¡kos statinių statybos faktas nėra paneigtas. Kaip nurodo apeliantė, Å¡iuo atveju, ji įsigijo statybines medžiagas ir pasistatė nurodytus statinius, tačiau nuosavybės teisės į juos neįgijo dėl buvusio vadovo V. P. savanaudiÅ¡kų ir neteisėtų veiksmų. CK 114 str. 1 d. (galiojusio statinių pastatymo metu) numatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatÄ ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba Å¡iurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti.

Teismas atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei aplinkybes padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali bÅ«ti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d.), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 str. 1 d.). Apeliantė nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad ji buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo statinius statybos bÅ«du ir turėjo jų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Kadangi nagrinėjamu atveju statiniai pastatyti savavaliÅ¡kai, tai negalima pripažinti, kad jie buvo įgyti ir pradėti valdyti teisėtai.Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsiliepimu ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas, pareikÅ¡tas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-563/2009; kt.). Taigi, Apeliantė, siekdama įrodyti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ privalo įrodyti ne tik faktÄ , kad įgijo nuosavybės teises į pareiÅ¡kime nurodytus statinius, bet ir tai, kad Apeliantė ar ankstesnis statinių savininkas statinius, teisėtai sukÅ«rė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis).

Vadinasi valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ tiek ir valdymo nuosavybės teise faktÄ . Inspekcijoje Å¡iuo metu nėra pradėtų administracinių procedÅ«rų dėl savavaliÅ¡kų statybų nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.PareiÅ¡kėja teigia, kad pareiÅ¡kėja 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija savo lėšomis 1988-1989 metų laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du angarus, pastatÄ su rÅ«siu ir priestatÄ prie angaro. PareiÅ¡kėja yra iÅ¡saugojusi tik dalį statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų.

Statinių statyba, vadovaujant tuometiniam kooperatyvo pirmininkui V. P. buvo atlikta tinkamai neįforminus visų reikalingų statybai dokumentų ir, kilus konfliktui su juo, didelė dalis su statinių projektavimu ir statyba susijusių dokumentų, naujai išrinktai kooperatyvo „Pašilaičiai“ valdybai nebuvo perduoti bei dingo. Pastatyti statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), jie yra registruoti iki šiol.

Statinius visÄ laikÄ nuo jų pastatymo valdė ir tebevaldo pareiÅ¡kėja, kuri teigia turinti teisinį ir faktinį pagrindÄ praÅ¡yti, kad bÅ«tų nustatytas faktas, kad pareiÅ¡kėja nuo 1996 m. gegužės 29 d. minėtus statinius valdo teisėtai, nepertraukiamai, atvirai ir sÄ Å¾iningai, kaip savo daiktus.Su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija sutikti negalima. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 1996 m. gegužės 29 d. nutarties, joje konstatuota, kad Å¡ioje byloje aptariamus pastatus pareiÅ¡kėjas pastatė savavaliÅ¡kai ir jie nėra pareiÅ¡kėjo nuosavybe, todėl byloje kilo ginčas dėl statybinių medžiagų, konstrukcijų nuosavybės. Kad ginčo statiniai yra pastatyti savavaliÅ¡kai, neturint reikiamos dokumentacijos pripažįsta ir pareiÅ¡kėjas.

Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali atlikti jo kompetencijai nepriskirtų nekilnojamųjų daiktų statybos įteisinimo veiksmų. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Pareiškėja nurodo sukūrusi statinius jos pačios lėšomis.

Tuo atveju, jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytÄ statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Statinių pastatymo metu (1988-1997 metais) galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnio l dalis nustatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatÄ ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba Å¡iurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.).

Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali bÅ«ti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavaliÅ¡kai - pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ statinių statybos tvarkÄ , negalima pripažinti, kad savavaliÅ¡kos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai.

Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismo kompetencijai (CPK 273 str.). Statinių projektus derina, leidimus statyti iÅ¡duoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o Å¡iuos veiksmus atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos institucijos. IÅ¡ neteisėtumo teisė neatsiranda. Å i nuostata atsispindi CK 1. 136 straipsnyje, iÅ¡vardijančiame civilinių teisių atsiradimo pagrindus. Taigi neteisėtas daikto valdymas (CK 4. 23 str. 3 d. ) negali sukurti tokiam daikto valdytojui nuosavybės teisės į jo valdomÄ daiktÄ .

Vadinasi, teismas negali nustatyti, kad savavališkai pastatytas statinys valdomas nuosavybės teise, nes savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4. 253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Pagal CK 4. 24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo avteju, jeigu jo statyba yra teisėta.

Civilinės teisės požiÅ«riu neteisėtos (savavaliÅ¡kos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4. 103 str. 7 d. ).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų ginčo Å¡alių nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo neįtakoja. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                          Teisėjas                                                                               Virginijus Kairevičius             Â