2020-04-09 Nr. AB-15209-3-61-3-02846-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-928-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02846-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki skundo surašymo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 24 d.) Lukiškių TI-K nuolat buvo pažeidžiamos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjui teko per mažai ploto. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai vykdomos nuteistųjų užimtumo programos, pareiškėjas neturėjo galimybės užsiimti savo pomėgiais, dėl to tekęs per mažas plotas nebuvo kompensuotas. Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna, o vasarą buvo tvanku. Kameras buvo galima vėdinti tik per langus. Visgi žiemos metu atidarius langą, visa šiluma išeidavo į lauką. Kameroje nebuvo oro cirkuliacijos, ypač tai buvo juntama vasarą. Nuo deguonies trūkumo skaudėjo galvą, buvo bloga miego kokybė. Tinkamos vėdinimo sistemos neįrengimas taip pat kėlė nepatogumus, kai kameroje kartu kalintis asmuo naudojosi tualetu, kuris nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto. Tuomet kameroje pasklisdavo blogas kvapas. Dėl to, kad tualetas buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjui būnant kameroje su kitu asmeniu, buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis kameroje įrengtu tualetu. Sanitarinis mazgas kameroje buvo atskirtas pertvara ir pakabinta užuolaida, pro kurios šonus jis tualete buvo matomas kito kalinamo asmens arba į kamerą įėjusio prižiūrėtojo. Pareiškėjas taip pat jautėsi nejaukiai, kai reikėdavo pasikeisti apatinius drabužius. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma tinkama temperatūra. Pareiškėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą ir periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 1 050 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.

7. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu).

8. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K priežiūros posto Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252- Nr. 257 2013 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Analogiškai sanitariniai mazgai įrengti ir kamerose Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426. Kalinamų asmenų privatumui užtikrinti kitose Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo stebėjimo langelio duryse.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tai, kad kamerose buvo įrengtos užuolaidos, nepaneigia pareiškėjo skundo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo, kadangi tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. iš viso 351 parą. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

10. Teismas pripažino, kad dėl pažeistos teisės į privatumą naudojantis tualetu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs padarytą pažeidimą, jo trukmę, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui netinkamos jo kalinimo sąlygos būtų sukėlusios sveikatos sutrikimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 1 050 Eur suma, kuri yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 11. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovo atstovas nurodo, kad nacionaliniai teisės aktai ginčo laikotarpiu nenustatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinius mazgus visiškai atitverti nuo bendros kameros erdvės. Sanitariniai mazgai negalėjo būti visiškai atitverti, kadangi priežiūros posto pareigūnai būtų negalėję užtikrinti kalinamų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Vilniaus PN pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vis dėlto bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 12–13) (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu) privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir jose buvusių sanitarinių mazgų įrengimą (b. l. 12–13, 27–28), konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą.

16. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

17. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra sunkaus pobūdžio pažeidimas, kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tęsėsi 351 parą. Iš 351 paros pareiškėjas 330 parų buvo kalinamas kartu su kitu asmeniu, dėl to minėtu laiku pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą buvo ilgalaikis. Atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu priteista pareiškėjui 1 050 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, šios sumos nėra pagrindo sumažinti.

18. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė