12f614a0-e042-4051-a711-cb429beda566 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr                                                  AdministracinÄ byla Nr. I-1538-561/2011 (Proceso Nr. 3-61-3-03646-2010-5) Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)                                                                       SPRENDIMAS           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2011 m. gruodžio 12 d.   Vilnius   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Kaminsko, RÅ«tos MiliuvienÄs bei Egidijos SmalakienÄs, sekretoriaujant Daliai Å vilpienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R.
Legislator headnote
AI generated12f614a0-e042-4051-a711-cb429beda566 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu, nors privalÄjo į balsavimÄ Ä¯traukti ir treÄiÄ jį variantÄ â atestuoti su sÄ lyga. Komisija buvo nusprendusi balsuoti už tris sprendimo variantus, o Komisijos pirmininkas pateikÄ tik du variantus balsavimui, eliminuodamas variantÄ â atestuoti su sÄ lyga. Dar daugiau, Komisijos posÄdyje dalyvavo 5 (penki) nariai, t. y. buvo penki balsai. Vykstant balsavimui dÄl Komisijos pirmininko vienintelio pasiÅ«lyto varianto â antstolio neatestuoti, âuž tai, kad neatestuotiâ balsavo 2(du), t. y.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr                                                  AdministracinÄ byla Nr. I-1538-561/2011 (Proceso Nr. 3-61-3-03646-2010-5) Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)                                                                       SPRENDIMAS           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2011 m. gruodžio 12 d.   Vilnius   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Kaminsko, RÅ«tos MiliuvienÄs bei Egidijos SmalakienÄs, sekretoriaujant Daliai Å vilpienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R.
V., atsakovÄs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dÄl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,                                                                     n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas R.
V. kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-09-14 įsakymu Nr. 1R-291 sudarytos Antstolių atestavimo komisijos (toliau â Komisija) 2010-12-16 sprendimÄ , kuriuo antstolis R. V. buvo neatestuotas.        Skunde teismui R. V. nurodÄ, kad 2010-12-16 Komisija priÄmÄ neteisÄtÄ sprendimÄ , nurodydama sekanÄius pagrindus: skundų gausa, daug teismo sprendimų, drausmÄs bylos. Komisija pokalbio metu R. V. nesuteikÄ galimybÄs pareikÅ¡ti savo nuomonÄ ir pateikti paaiÅ¡kinimus, papildomÄ informacijÄ dÄl veiklos rezultatų, be to, netinkamai vertino Lietuvos antstolių rÅ«mų pateiktÄ informacijÄ , o taip pat vertinimui ÄmÄ 2010 metais gautus skundus (atestacijos periodas 2006-2009 metų veikla) bei vertino drausminÄ nuobaudÄ , kuri yra apskųsta apeliacine tvarka ir ginÄas Å¡iai dienai yra nagrinÄjamas Lietuvos apeliaciniame teisme.
PažymÄtina tai, kad Komisija priÄmÄ sprendimÄ neatestuoti, nors Antstolių atestavimo taisyklÄs aiÅ¡kiai nurodo, kad kilus abejonÄms dÄl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebÄjimo jų taikyti praktikoje arba nustaÄius pasikartojanÄius antstolio profesinÄs veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raÅ¡tu. Tokiu bÅ«du Komisija pažeidÄ Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (keistas 2009-04-21) patvirtintas Antstolių atestavimo taisykles (toliau â TaisyklÄs).
      R. V. paaiÅ¡kino, kad Lietuvos antstolių rÅ«mai informavo, jog per atestavimo periodÄ , t. y. per 4(keturis) metus, buvo gavÄ 16 skundų dÄl R. V. procesinių veiksmų, taÄiau, iÅ¡nagrinÄjus gautus skundus, nenustatyta pasikartojanÄių antstolio profesinÄs veiklos pažeidimų. Komisijos motyvas â skundų gausa nepagrįstas todÄl, kad Komisija visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ vykdomų bylų skaiÄių, kurį per atestacijos periodÄ (2006-2009 metus) sudarÄ 16000 vykdomų bylų.
Atkreiptinas dÄmesys, kad per atestavimo laikotarpį nei Lietuvos antstolių rÅ«mai, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau â Ministerija) R. V. darbo organizavimo ar veiklos netikrino ir tai parodo, kad nebuvo jokių veiklos pažeidimų, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų atliekami neeiliniai patikrinimai. Komisijos nurodytas motyvas, kad R. V. turi daug drausmÄs bylų, yra neteisingas ir net melagingas, kadangi Å¡iai dienai nÄra nei vienos galiojanÄios paskirtos drausminÄs nuobaudos. Atkreiptinas dÄmesys, kad nÄra ir teismo sprendimų, kuriais bÅ«tų patenkinti skolininkų ieÅ¡kiniai dÄl žalos atlyginimo, panaikintos varžytinÄs dÄl turto pardavimo ir t. t.       R.
V. pabrÄžÄ, kad Komisija nevykdÄ Teisingumo ministro jai priskirto atestavimo tikslo, t. y. objektyviai patikrinti ir įvertinti antstolio kvalifikacijÄ ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimÄ si. Nei vienas komisijos narys atestacijos metu R. V. net neuždavÄ klausimų iÅ¡ antstolių veiklÄ reguliuojanÄių teisÄs aktų ir antstolių kvalifikacijos kÄlimo ir mokymo programų per laikotarpį, už kurį vykdomas antstolio atestavimas. Komisijos narių pasisakymai âKaune apie Jus neigiamai kalbaâ, âinternete daug neigiamų atsiliepimų apie antstolį R.
V.â nedaro Komisijai garbÄs ir juo labiau negali bÅ«ti pagrindu objektyviam R. V. kvalifikacijos patikrinimui ir įvertinimui. Komisijos protokolo 4 lapo 1 pastraipoje yra nurodyta, âkad komisija antstolio R. V. kvalifikacija neabejoja, ji pakankamaâ, taÄiau Komisijos pirmininkas nurodÄ, kad yra kitos aplinkybÄs, verÄianÄios abejoti tinkamumu toliau vykdyti antstolio veiklÄ . PažymÄtina, kad tokia iÅ¡reikÅ¡ta nuomonÄ neatitinka teisÄs aktais nustatytos tvarkos. Nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau â Ä®statymas), nei TaisyklÄs nenumato galimybÄs neatestuoti antstolio dÄl kitų aplinkybių.
Komisijos nariai buvo suklaidinti Komisijos pirmininko, kadangi pastarasis nurodÄ, kad yra Å¡ios aplinkybÄs, verÄianÄios abejoti Å¡io asmens (antstolio R. V.) tinkamumu toliau vykdyti antstolio veiklÄ : sisteminiai pažeidimai, konstatuoti teismo nutartyse, pats antstolis tÄ pripažino, nesiliauja skundai, juose taip pat įžvelgiami sisteminiai pažeidimai, iÅ¡keltos drausmÄs bylos, paskirtos drausminÄs nuobaudos. R. V. pabrÄžÄ, kad Å¡ios nurodytos aplinkybÄs neatitinka tikrovÄs, yra teisiÅ¡kai nekorektiÅ¡kos, neatitinka faktiniams duomenims bei byloje esantiems dokumentams.        PažymÄtina, kad Komisija, vykdydama atestacijos procedÅ«ras, pažeidÄ teisÄs aktus, t. y. tiek Ä®statymÄ , tiek Taisykles, kadangi nors atestacijos laikotarpis, už kurį buvo vykdoma atestacija, yra 2006-2009 metai, taÄiau pažeisdama atestavimo procedÅ«ra, atestacijos metu naudojo, vertino bei vadovavosi medžiaga iÅ¡ 2010 metų veiklos.
Tokiu bÅ«du R. V. nesudarytos galimybÄs pateikti paaiÅ¡kinimus, kadangi jis nežinojo ir jam nebuvo praneÅ¡ta, kad bus vertinamas Å¡is laikotarpis.        R. V. pabrÄžÄ, kad Komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma. TaÄiau ginÄo sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Protokole yra nurodyta, kad âkomisija bendru sutarimu balsuoja už antrÄ jį variantÄ , t. y. elgtis kitaip (organizuoti egzaminÄ , neatestuoti, atestuoti su sÄ lyga)â.
Po to Komisijos pirmininkas, pažeisdamas sprendimo priÄmimo ir balsavimo tvarkÄ , teikÄ balsavimui tik du, nors pasirinko tris, alternatyvius teiginius:
1. neatestuoti;
2. kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu, nors privalÄjo į balsavimÄ Ä¯traukti ir treÄiÄ jį variantÄ â atestuoti su sÄ lyga. Komisija buvo nusprendusi balsuoti už tris sprendimo variantus, o Komisijos pirmininkas pateikÄ tik du variantus balsavimui, eliminuodamas variantÄ â atestuoti su sÄ lyga. Dar daugiau, Komisijos posÄdyje dalyvavo 5 (penki) nariai, t. y. buvo penki balsai. Vykstant balsavimui dÄl Komisijos pirmininko vienintelio pasiÅ«lyto varianto â antstolio neatestuoti, âuž tai, kad neatestuotiâ balsavo 2(du), t. y.
Ministerijos, atstovai, âprieÅ¡â balsavo 1(vienas), t. y. Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiojo teismo, atstovas ir susilaikÄ, kas laikoma nepritarimu sprendimui neatestuoti 2(du), t. y. Antstolių rÅ«mų, atstovai. Vadovaujantis Komisijos nuostatų 13 punktu, âAntstolių atestavimo komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų daugumaâ. TodÄl sprendimui priimti privalÄjo bÅ«ti bent 3(trys) balsai âužâ. Taigi, nesant paprastai balsų daugumai, Komisijos pirmininkas, paskelbdamas komisijos sprendimÄ â neatestuoti antstolio, virÅ¡ijo savo įgaliojimus.
Ir nors Komisija buvo nusprendusi balsuodama elgtis kitaip, t. y. balsuoti už kiekvienÄ iÅ¡ variantų (organizuoti egzaminÄ , neatestuoti, atestuoti su sÄ lyga), taÄiau balsuojama buvo tik už vienÄ variantÄ â neatestuoti, nors privalÄjo bÅ«ti balsuojama už kiekvienÄ iÅ¡ variantų, t. y. taip pat privalÄjo bÅ«ti balsuojama už likusius du, t. y. už variantÄ â organizuoti egzaminÄ bei už variantÄ â atestuoti su sÄ lyga. Taigi, priimant Komisijos skundžiamÄ sprendimÄ â neatestuoti, buvo pažeistos pagrindinÄs balsavimo procedÅ«ros bei taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų sprendimo priÄmimÄ ir pagrįstumÄ .
Be to, Komisijos sprendimas yra be motyvų. Nei 2010-11-11 ir 2010-12-16 Komisijos posÄdžių protokoluose, nei garso įraÅ¡uose nÄra nurodytos neatestavimo priežastys ir motyvai. Pagal bendruosius teisÄs principus, analogiÅ¡kai teismo sprendimams, sprendimai be motyvų ir be nurodytų priežasÄių negalioja ir yra naikintini. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, atestavimo eigai fiksuoti daromas garso įraÅ¡as. TaÄiau 2010-11-11 posÄdžio garso įraÅ¡as yra nepilnas ir jame nÄra visos atestavimo posÄdžio eigos, o pats 2010-11-11 protokolas taip pat yra be svarstymų, balsavimo ir sprendimo priÄmimo, neatspindintis visos atestavimo eigos, todÄl atestavimas buvo vykdomas, pažeidžiant atestavimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas.
TodÄl, priimant sprendimÄ , buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros bei taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Teisminio nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄjas R. V. patvirtino patikslintame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä skundÄ tenkinti.             Ministerija atsiliepime į R. V. patikslintÄ skundÄ paaiÅ¡kino, kad antstolių atestavimÄ reglamentuoja Ä®statymo 39 straipsnis, Antstolių atestavimo komisijos nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (toliau â Nuostatai) bei TaisyklÄs. Pagal Ä®statymo 39 straipsnį, eiline ir neeiline antstolių atestacija siekiama patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias.
Nuostatų 5 punkte numatyta, kad antstolių atestacija vykdoma Taisyklių nustatyta tvarka, siekiant patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias. Antstolių atestacijos vykdymo bÅ«das ir detali tvarka TaisyklÄse nÄra apibrÄžti, todÄl tai yra antstolių atestacijÄ vykdanÄio subjekto diskrecija. Svarbu, jog atestacija bÅ«tų vykdoma, nepažeidžiant procedÅ«rinÄs tvarkos, atestuojant objektyviai ir pakankamai argumentuotai. Ministerija paaiÅ¡kino, kad Lietuvos antstolių rÅ«mai prieÅ¡ atestacijÄ pateikÄ informacijÄ dÄl R.
V. apie tai, kad per atestavimo periodÄ (2006-2009 metus), keliant kvalifikacijÄ surinkti 46 balai, buvo gauta 16 skundų, taÄiau iÅ¡nagrinÄjus gautus skundus, nenustatyta pasikartojanÄių antstolio profesinÄs veiklos pažeidimų. Antstolių informacinÄs sistemos duomenimis, Vieningame vykdomųjų dokumentų sÄ vade, kuriame registruojamos antstolių vykdomos vykdomosios bylos, yra registruota 21 vykdomoji byla, kurioje skolininku nurodytas antstolis R. V. Teisingumo ministerijoje dÄl R. V. veiklos gauti 36 skundai, dalis iÅ¡ kurių buvo persiųsta Lietuvos antstolių rÅ«mams.
Visos Å¡ios aplinkybÄs buvo vertinamos atestacijos metu, kadangi Å¡ios aplinkybÄs betarpiÅ¡kai susijusios su R. V. veikla. Komisija taip pat įvertino Å¡ias aplinkybes: 2007-04-06 atliktas neeilinis antstolio R. V. veiklos patikrinimas pagal pareiÅ¡kÄjo D. U. skundÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo baudÄ , skaiÄiuojant vykdymo iÅ¡laidas bei bendraujant su pareiÅ¡kÄju. Patikrinimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių antstolio veiklos pažeidimus, drausminÄs atsakomybÄs klausimas nebuvo nagrinÄtas. 2007-09-24 atliktas antstolio veiklos neeilinis patikrinimas pagal to paties pareiÅ¡kÄjo D.
U. pakartotinį skundÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad dÄl antstolio aplaidumo laiku nepanaikintas areÅ¡tas skolininko sÄ skaitai (lÄÅ¡oms). Už tai, kad antstolis aplaidžiai vykdÄ antstolio funkcijas, Teisingumo ministro 2007-10-18 įsakymu antstoliui R. V. iÅ¡kelta drausmÄs byla. Antstolių garbÄs teismas bylÄ nutraukÄ, nenustaÄius nusižengimo. 2008-02-05 atliktas antstolio R. V. ir jo padÄjÄjo S. B. veiklos neeilinis patikrinimas pagal pakartotinį T. V. skundÄ . PareiÅ¡kÄja skundÄsi, kad antstolis nevykdo teismo nutarties ir nepanaikina areÅ¡to automobiliui, nenutraukia vykdomosios bylos dÄl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mirusio jos vyro, elgiasi nepagarbiai.
Atlikus patikrinimÄ , įvertinus nustatytas aplinkybes ir patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , drausmÄs byla antstoliui R. V. ir jo padÄjÄjui S. B. nebuvo keliama, nesant pagrindo. 2008-04-30 atliktas antstolio R. V. veiklos neeilinis patikrinimas pagal advokato, atstovaujanÄio skolininkÄ vykdymo procese, skundÄ . Antstolis, iÅ¡ieÅ¡kodamas 3 litus, nuo skolininko sÄ skaitos nuraÅ¡Ä iÅ¡ viso 894,08 Lt, iÅ¡ jų â 444,04 Lt vykdymo iÅ¡laidų. Teismas pripažino antstolio veiksmus, nusiraÅ¡ant vykdymo iÅ¡laidas, neteisÄtais.
Atsižvelgiant į tai, kad tuo paÄiu klausimu pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ , drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo klausimo nagrinÄjimas buvo sustabdytas iki sprendimo priÄmimo teisme (drausmÄs byla nebuvo keliama dÄl senaties). Teisingumo ministro 2008-03-27 įsakymu Nr. 1R-132 R. V. buvo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba. Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas 2009-07-23 antstoliui R. V. iÅ¡kÄlÄ drausmÄs bylÄ , remdamasis Kauno apygardos teismo atskirÄ ja nutartimi, kurioje teismas informavo apie antstolio R.
V. padarytÄ grubų pažeidimÄ . Lietuvos antstolių garbÄs teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs drausmÄs bylÄ , antstoliui R. V. skyrÄ papeikimÄ . DÄl Å¡ios drausmÄs bylos antstolis paaiÅ¡kino, kad drausmÄs byla iÅ¡kelta ir drausminÄ nuobauda paskirta nepagrįstai, t. y. už tai, kad kreipÄsi į teismÄ dÄl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, antstolio manymu, turi sujungti civilines bylas, taÄiau to nedaro. GarbÄs teismo sprendimÄ antstolis apskundÄ. Teisingumo ministras 2010-06-02 antstoliui R.
V. iÅ¡kÄlÄ drausmÄs bylÄ už tai, kad antstolis delsÄ iÅ¡mokÄti fiziniam asmeniui priteistas teismo iÅ¡laidas, patirtas bylinÄjantis su antstoliu. Šį įsakymÄ antstolis apskundÄ, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-11-22 sprendimu skundÄ atmetÄ. 2010-06-29 atliktas antstolio R. V. veiklos eilinis patikrinimas. Antstoliui nurodyta iki 2010-12-01 įrengti nustatytus reikalavimus atitinkantį antstolio archyvÄ , griežtai laikytis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų formų, pildyti vykdymo iÅ¡laidų apskaiÄiavimus vykdomosiose bylose.
Taigi, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dÄstytų aplinkybių, per atestavimo laikotarpį ir toliau R. V. buvo keliamos drausmÄs bylos, jos buvo tiriamos, kelios bylos buvo dÄl įvairių priežasÄių nutrauktos, vienu atveju buvo paskirta drausminÄ nuobauda â papeikimas.Komisija susipažino ir su teismų sprendimais, priimtais pagal skundus dÄl antstolio veiksmų pateiktus teismui bei su antstolio paaiÅ¡kinimais dÄl priimtų sprendimų, jų vykdymo ir padarytų iÅ¡vadų (atestacijai buvo pateikta informacija dÄl 26 bylų pagal asmenų skundus: skundai patenkinti 14 bylų, iÅ¡ dalies patenkinti 7 bylose, bylos grÄ Å¾intos nagrinÄti iÅ¡ naujo 3 bylose, skundai nepatenkinti 2 bylose).
Apibendrinus pateiktÄ Komisijai informacijÄ dÄl teismų sprendimų matyti, jog R. V. per laikotarpį, už kurį vyko atestacija, sistemiÅ¡kai nepaisÄ teisÄs aktų reikalavimų: priimdavo vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui suÄjus nustatytam terminui, priimdavo vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui neatlikus bÅ«tinų patikrinimo veiksmų, vykdÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko sutuoktiniam priklausiusių lÄšų, netinkamai vykdÄ vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pats nevykdÄ teismo sprendimų savo atžvilgiu, dÄl ko buvo atskirai įpareigotas teismo.
Taigi, kaip matyti iÅ¡ minÄtų faktinių duomenų ir vertingos informacijos, antstolis per atestuojamÄ laikotarpį padarÄ ir toliau daro pakartotinus teisÄs aktų pažeidimus, nesugeba valdyti konfliktinių situacijų, bÅ«damas valstybÄs įgaliotu vykdyti teismų sprendimus pareigÅ«nu, pats sÄ moningai nevykdo jo atžvilgiu priimtų sprendimų, tuo diskredituodamas antstolio profesijos garbÄ ir prestiÅ¾Ä , todÄl konstatuotina, kad Å¡ių duomenų pakanka padaryti iÅ¡vadÄ , kad teorines žinias ir praktinius įgÅ«džius R.
V. sudÄtinga pritaikyti praktinÄje veikloje, R. V. pagal asmenines savybes netinka darbas, reikalaujantis mokÄti sprÄsti konfliktines situacijas bei pats R. V. nesuvokia savo statuso svarbos ir jo reikÅ¡mÄs.Ministerija paaiÅ¡kino, kad atestacija buvo vykdoma, atsižvelgiant į R. V. padarytus pažeidimus užsiimant antstolio praktika, duomenys apie padarytus pažeidimus buvo vienas iÅ¡ atestacijos metu nagrinÄjimo aplinkybių, taÄiau atestacijos metu nebuvo sprendžiamas R. V. kaltÄs klausimas, todÄl esminÄs reikÅ¡mÄs neturÄjo, jog dÄl vienos iÅ¡ drausminių nuobaudų yra nesibaigÄs teisminis ginÄas ir kitos drausmÄs bylos buvo dÄl vienokių ar kitokių priežasÄių buvo nutrauktos.
Palyginus kvalifikacijos kÄlimo ir mokymų bei atestacijos tikslÄ ir ribas matyti, kad atestacijos tikslas ir ribos yra žymiai platesnÄs, todÄl negalima sutapatinti teorinių žinių, įgytų kvalifikacijos kÄlimo metu, patikrinimo su atestacija. Atestacijos metu vertinamos aplinkybÄs (informacija dÄl skundų, teismų sprendimai, pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimai) parodo, jog antstolių veiklÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus R. V. buvo sudÄtinga taikyti praktikoje dÄl įvairių subjektyvių priežasÄių, todÄl papildomai tikrinti antstolio kvalifikacijÄ nebuvo pagrindo ir tikslo.
Be to, iÅ¡ pateiktų teismui dokumentų akivaizdu, jog R. V. įgyta kvalifikacija (teorinÄs žinios) neatstojo kitų privalomų antstoliui profesinių žinių ir įgÅ«džių, etikos reikalavimų nepaisymo.Ministerija pabrÄžÄ, kad Taisyklių 13 punkte numatyta, jog komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma. Komisijos narių balsams pasiskirsÄius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko (pirmininkaujanÄiojo) nuomonÄ. Taigi, sistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant minÄtos normos turinį, TaisyklÄse įtvirtintas balsavimas pagal paprastos daugumos principÄ , kai lemia daugiausia palyginti su kitomis balsų surinkusi sprendimo alternatyva.
Be to, TaisyklÄse nÄra įtvirtinta normos, pagal kuriÄ bÅ«tų galima susilaikyti nuo balsavimo, kadangi tokiu atveju nÄra iÅ¡reiÅ¡kiama aiÅ¡ki nario nuomonÄ ir jo dalyvavimas procedÅ«roje tampa beprasmis. GinÄo atveju, per antrÄ balsavimÄ du Lietuvos antstolių rÅ«mų paskirti atstovai apsisprendÄ susilaikyti nuo priimamo sprendimo, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pirmininko paskirta atstovÄ nusprendÄ, jog R. V. tikslinga vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu bei du Teisingumo ministro paskirti nariai nusprendÄ antstolio neatestuoti.
Kadangi Komisijos nariai, susilaikÄ nuo balsavimo, neiÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄs dÄl sprendimo, vienas Komisijos narys buvo âprieÅ¡â, o kiti du Komisijos nariai buvo âužâ ir tarp jų buvo lemiamas Komisijos pirmininko balsas, todÄl, remiantis balsų daugumos principu, buvo priimtas sprendimas R. V. neatestuoti. Kadangi balsų dauguma buvo apsisprÄsta R. V. neatestuoti, nebuvo jokio tikslo sprÄsti klausimo dÄl alternatyvos â R. V. atestuoti su sÄ lyga. Kadangi buvo apsisprÄsta, jog R. V. netinka eiti pareigas ne tik dÄl turimos kvalifikacijos, bet ir dÄl sugebÄjimo taikyti žinias praktikoje bei dÄl asmeninių savybių, nebuvo jokio pagrindo organizuoti R.
V. egzaminÄ raÅ¡tu.Ministerija paaiÅ¡kino, kad atestacijos eigos fiksavime esminių pažeidimų nÄra. Be to, nežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priÄmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisÄtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 89 str. 1 d. 3 punkte numatytu pagrindu. Taigi, nepakankama, R.
V. manymu, ginÄijamo sprendimo motyvacija negali bÅ«ti sprendimo panaikinimo pagrindu, kadangi iÅ¡ pateiktų teismui dokumentų visumos matyti, kad buvo pakankamai vertingos informacijos ginÄijamam sprendimui priimti.Teisminio nagrinÄjimo metu atsakovÄs Ministerijos atstovÄ patvirtino atsiliepime į patikslintÄ skundÄ iÅ¡dÄstytus argumentus ir praÅ¡Ä R. V. skundo netenkinti.                                       2010-11-11 bei 2010-12-16 vyko eilinÄ antstolio R.
V. atestacija, kuria buvo siekiama patikrinti antstolio R. V. kvalifikacijÄ ir profesines žinias.                 Komisija, susidedanti iÅ¡ 5(penkių) narių, 2010-12-16 priÄmÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendÄ antstolio R. V. neatestuoti. ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikinamas, jeigu jis yra neteisÄtas dÄl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .
              Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 39 str. l dalyje numatyta, kad, siekiant patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias, rengiama eilinÄ antstolių atestacija.              Taisyklių 3 punkte numatyta, kad eilinÄs antstolių atestacijos tikslas â objektyviai įvertinti antstolio kvalifikacijÄ ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimÄ si.              Taisyklių 13 punkte numatyta, jog Komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma.
Komisijos narių balsams pasiskirsÄius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko (pirmininkaujanÄiojo) nuomonÄ.               IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, betarpiÅ¡kai iÅ¡klausÄs antstolio A. V. atestacijos metu darytÄ garso įraÅ¡Ä , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2010-12-16 per balsavimÄ dÄl antstolio R. V. neatestavimo arba dÄl sprendimo organizuoti egzaminÄ raÅ¡tu, du Lietuvos antstolių rÅ«mų paskirti atstovai (antstolis A.
B. ir antstolÄ V. M.) apsisprendÄ susilaikyti nuo priimamo sprendimo, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo pirmininko paskirta atstovÄ (D. M.) nusprendÄ, jog R. V. tikslinga vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu bei du Teisingumo ministro paskirti nariai (teisingumo viceministras T. V., Teisinių institucijų departamento TeisinÄs veiklos koordinavimo skyriaus vedÄjas I. G.) nusprendÄ antstolio R. V. neatestuoti. Kadangi 2(du) Komisijos nariai, susilaikÄ nuo balsavimo, neiÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄs dÄl sprendimo, 1(vienas) Komisijos narys buvo âprieÅ¡â, o kiti 2(du) Komisijos nariai buvo âužâ ir tarp jų buvo lemiamas Komisijos pirmininko balsas, todÄl, Komisijos manymu, remiantis balsų daugumos principu, buvo priimtas sprendimas antstolio R.
V. neatestuoti.AtlikÄs iÅ¡samiÄ teisÄs normų, reglamentuojanÄių balsavimo procedÅ«ras, analizÄ, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, remiantis TaisyklÄmis, priimant sprendimus dÄl antstolių atestavimo yra bÅ«tina dauguma balsų âužâ arba âprieÅ¡â atitinkamo sprendimo priÄmimÄ iÅ¡ dalyvavusių Komisijos narių. AtsakovÄ Ministerija nurodytÄ teisÄs normÄ aiÅ¡kina taip, kad balsavime dalyvauja ir tie Komisijos nariai, kurie susilaiko, nes tokia pozicija reiÅ¡kia, kad jie neprieÅ¡tarauja sprendimui âužâ.
Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks Ministerijos aiÅ¡kinimas yra klaidingas, kai balsui âužâ yra priskaiÄiuojami susilaikÄ balsai, nors Å¡ie Komisijos nariai âužâ nÄra balsavÄ, nes teisÄs normos aiÅ¡kiai reikalauja balsavimo âužâ arba pritarimo, o ne kitos balsų skaiÄiavimo alternatyvos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimant ginÄo sprendimÄ , dalyvavo ir balsavo 5(penki) Komisijos nariai. âUžâ sprendimo priÄmimÄ balsavo 2(du) Komisijos nariai, 1(vienas) Komisijos narys balsavo âprieÅ¡â, o 2(du) Komisijos nariai susilaikÄ, todÄl atsakovÄs Ministerijos teiginys, kad sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, nes âprieÅ¡â daugiau balsų nebuvo pareikÅ¡ta, yra nepagrįstas.
Å iuo atveju Ministerija neskiria âdalyvavusio asmens balsavimeâ sÄ vokos ir âbalsavusio nario âužââ sÄ vokos. O vadovaujantis tokia Ministerijos logika, sprendimÄ galÄtų priimti ir vienas Komisijos (vienu balsu), jeigu kiti 4(keturi) nariai susilaikytų, kai teisÄs normos numato, kad sprendimai priimami balsų dauguma, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisÄs normose yra įtvirtinta dalyvavusių balsų daugumos reikalavimo taisyklÄ. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dalyvavusių balsų daugumos reikalavimo taisyklÄ, įtvirtinta TaisyklÄse, priimant ginÄo sprendimÄ , buvo pažeista.
Å ios taisyklÄs pažeidimÄ teismas laiko esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, todÄl ginÄijamas sprendimas yra neteisÄtas ir naikintinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisako dÄl ginÄijamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo kitais R. V. skunde nurodytais argumentais.             Teismas konstatuoja, kad Taisyklių 13 punkto nuostatas vertinant lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aiÅ¡kinimo metodu, esminÄ sÄ lyga â balsų dauguma â yra sietina su dalyvavusiųjų posÄdyje asmenų balsų dauguma, todÄl teismas, balsuojant dÄl antstolio R.
V. neatestavimo, prie dalyvavusiųjų asmenų priskyrÄ taip pat ir tuos Komisijos narius, kurie susilaikÄ, t. y. teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esminÄ sÄ lyga â balsų dauguma â nagrinÄjamos bylos aplinkybÄmis nÄra įvykdyta, nes priimant ginÄo sprendimÄ dalyvavo 5(penki) Komisijos nariai, o tik 2(du) Komisijos nariai balsavo âužâ, ir tai nÄra balsų dauguma.   Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ministerija, priimdama sprendimÄ neatestuoti antstolio R.
V., pažeidÄ antstolių atestavimo procedÅ«ras reglamentuojanÄias teisÄs normas, kadangi Komisijos posÄdyje dalyvavusių balsų daugumos reikalavimas buvo pažeistas ir tai sudaro esminį procedÅ«rinį pažeidimÄ , todÄl Ministerija priÄmÄ neteisÄtÄ sprendimÄ , kuriuo antstolis R. V. buvo neatestuotas, t. y. teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo R. V. skundas yra tenkintinas dalinai, panaikinant ginÄijamÄ sprendimÄ ir įpareigojant KomisijÄ iÅ¡nagrinÄti antstolio R. V. atestavimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis ABTÄ® 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, teismas               n u s p r e n d Ä :
 pareiÅ¡kÄjo R. V. skundÄ tenkinti dalinai. Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-09-14 įsakymu Nr. 1R-291 sudarytos Antstolių atestavimo komisijos 2010-12-16 sprendimÄ , kuriuo antstolis R. V. buvo neatestuotas, ir įpareigoti Antstolių atestavimo komisijÄ iÅ¡nagrinÄti antstolio R. V. atestavimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                                           TeisÄjai                                                                                ArÅ«nas Kaminskas RÅ«ta MiliuvienÄ Egidija SmalakienÄ