Legislator Case Law & Legislation
12f614a0-e042-4051-a711-cb429beda566 AI generated

12f614a0-e042-4051-a711-cb429beda566 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 12f614a0-e042-4051-a711-cb429beda566
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                                                  Administracinė byla Nr. I-1538-561/2011 (Proceso Nr. 3-61-3-03646-2010-5) Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)                                                                       SPRENDIMAS           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2011 m. gruodžio 12 d.   Vilnius   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės bei Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

Legislator headnote

AI generated

12f614a0-e042-4051-a711-cb429beda566 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu, nors privalėjo į balsavimÄ Ä¯traukti ir trečiÄ jį variantÄ â€“ atestuoti su sÄ lyga. Komisija buvo nusprendusi balsuoti už tris sprendimo variantus, o Komisijos pirmininkas pateikė tik du variantus balsavimui, eliminuodamas variantÄ â€“ atestuoti su sÄ lyga. Dar daugiau, Komisijos posėdyje dalyvavo 5 (penki) nariai, t. y. buvo penki balsai. Vykstant balsavimui dėl Komisijos pirmininko vienintelio pasiÅ«lyto varianto – antstolio neatestuoti, „už tai, kad neatestuoti” balsavo 2(du), t. y.

Keywords

AI generated
medical review inadequate medical assessment monitoring committees credibility assessment review of evidence assessment review of disability pension
AI generated
2deaa476-9423-4fe8-89a7-e20de7b51c0a
N U T A R T I SByla Nr. T-310-753/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. vasario 21 d.Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 93-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R.
235fc746-b6f9-4fef-a894-ae4499ff1a40
N U T A R T I SByla Nr. TS-143-840/2016Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00191-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 2.5.14  KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. spalio 25 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R.o A. E. skundÄ dėl nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos irn u s t a t ė :PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis R.as A.
a4964a8b-16cf-4fd8-a432-b487c8ef3bce
S., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) atlieka pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d. ir nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Ankščiau teistas: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d. – 66 MGL (8580 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-11-18, pabaiga – 2014-04-07.
b4dc7098-d033-4c1e-bc24-76079031f488
Administracinė byla Nr. AS525-483/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00689-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.
e47d908f-1d2e-4d3f-8f68-efb8bac15906
N U T A R T I SByla Nr. TS-25-359/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.1.10.1. (S)                            KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2014 m. sausio 23 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. S. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 95-617 netaikyti nuteistajam R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                  Administracinė byla Nr. I-1538-561/2011 (Proceso Nr. 3-61-3-03646-2010-5) Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)                                                                       SPRENDIMAS           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2011 m. gruodžio 12 d.   Vilnius   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės bei Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

V., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                     n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R.

V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-09-14 įsakymu Nr. 1R-291 sudarytos Antstolių atestavimo komisijos (toliau – Komisija) 2010-12-16 sprendimÄ , kuriuo antstolis R. V. buvo neatestuotas.        Skunde teismui R. V. nurodė, kad 2010-12-16 Komisija priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , nurodydama sekančius pagrindus: skundų gausa, daug teismo sprendimų, drausmės bylos. Komisija pokalbio metu R. V. nesuteikė galimybės pareikÅ¡ti savo nuomonę ir pateikti paaiÅ¡kinimus, papildomÄ informacijÄ dėl veiklos rezultatų, be to, netinkamai vertino Lietuvos antstolių rÅ«mų pateiktÄ informacijÄ , o taip pat vertinimui ėmė 2010 metais gautus skundus (atestacijos periodas 2006-2009 metų veikla) bei vertino drausminę nuobaudÄ , kuri yra apskųsta apeliacine tvarka ir ginčas Å¡iai dienai yra nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme.

Pažymėtina tai, kad Komisija priėmė sprendimÄ neatestuoti, nors Antstolių atestavimo taisyklės aiÅ¡kiai nurodo, kad kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje arba nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raÅ¡tu. Tokiu bÅ«du Komisija pažeidė Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (keistas 2009-04-21) patvirtintas Antstolių atestavimo taisykles (toliau – Taisyklės).

      R. V. paaiÅ¡kino, kad Lietuvos antstolių rÅ«mai informavo, jog per atestavimo periodÄ , t. y. per 4(keturis) metus, buvo gavę 16 skundų dėl R. V. procesinių veiksmų, tačiau, iÅ¡nagrinėjus gautus skundus, nenustatyta pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų. Komisijos motyvas – skundų gausa nepagrįstas todėl, kad Komisija visiÅ¡kai neatsižvelgė į vykdomų bylų skaičių, kurį per atestacijos periodÄ (2006-2009 metus) sudarė 16000 vykdomų bylų.

Atkreiptinas dėmesys, kad per atestavimo laikotarpį nei Lietuvos antstolių rūmai, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) R. V. darbo organizavimo ar veiklos netikrino ir tai parodo, kad nebuvo jokių veiklos pažeidimų, priešingu atveju, būtų atliekami neeiliniai patikrinimai. Komisijos nurodytas motyvas, kad R. V. turi daug drausmės bylų, yra neteisingas ir net melagingas, kadangi šiai dienai nėra nei vienos galiojančios paskirtos drausminės nuobaudos. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra ir teismo sprendimų, kuriais būtų patenkinti skolininkų ieškiniai dėl žalos atlyginimo, panaikintos varžytinės dėl turto pardavimo ir t. t.       R.

V. pabrėžė, kad Komisija nevykdė Teisingumo ministro jai priskirto atestavimo tikslo, t. y. objektyviai patikrinti ir įvertinti antstolio kvalifikacijÄ ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimÄ si. Nei vienas komisijos narys atestacijos metu R. V. net neuždavė klausimų iÅ¡ antstolių veiklÄ reguliuojančių teisės aktų ir antstolių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programų per laikotarpį, už kurį vykdomas antstolio atestavimas. Komisijos narių pasisakymai „Kaune apie Jus neigiamai kalba”, „internete daug neigiamų atsiliepimų apie antstolį R.

V.” nedaro Komisijai garbės ir juo labiau negali bÅ«ti pagrindu objektyviam R. V. kvalifikacijos patikrinimui ir įvertinimui. Komisijos protokolo 4 lapo 1 pastraipoje yra nurodyta, „kad komisija antstolio R. V. kvalifikacija neabejoja, ji pakankama”, tačiau Komisijos pirmininkas nurodė, kad yra kitos aplinkybės, verčiančios abejoti tinkamumu toliau vykdyti antstolio veiklÄ . Pažymėtina, kad tokia iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė neatitinka teisės aktais nustatytos tvarkos. Nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau – Ä®statymas), nei Taisyklės nenumato galimybės neatestuoti antstolio dėl kitų aplinkybių.

Komisijos nariai buvo suklaidinti Komisijos pirmininko, kadangi pastarasis nurodė, kad yra Å¡ios aplinkybės, verčiančios abejoti Å¡io asmens (antstolio R. V.) tinkamumu toliau vykdyti antstolio veiklÄ : sisteminiai pažeidimai, konstatuoti teismo nutartyse, pats antstolis tÄ pripažino, nesiliauja skundai, juose taip pat įžvelgiami sisteminiai pažeidimai, iÅ¡keltos drausmės bylos, paskirtos drausminės nuobaudos. R. V. pabrėžė, kad Å¡ios nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra teisiÅ¡kai nekorektiÅ¡kos, neatitinka faktiniams duomenims bei byloje esantiems dokumentams.        Pažymėtina, kad Komisija, vykdydama atestacijos procedÅ«ras, pažeidė teisės aktus, t. y. tiek Ä®statymÄ , tiek Taisykles, kadangi nors atestacijos laikotarpis, už kurį buvo vykdoma atestacija, yra 2006-2009 metai, tačiau pažeisdama atestavimo procedÅ«ra, atestacijos metu naudojo, vertino bei vadovavosi medžiaga iÅ¡ 2010 metų veiklos.

Tokiu bÅ«du R. V. nesudarytos galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus, kadangi jis nežinojo ir jam nebuvo praneÅ¡ta, kad bus vertinamas Å¡is laikotarpis.        R. V. pabrėžė, kad Komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma. Tačiau ginčo sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant norminių aktų reikalavimus. Protokole yra nurodyta, kad „komisija bendru sutarimu balsuoja už antrÄ jį variantÄ , t. y. elgtis kitaip (organizuoti egzaminÄ , neatestuoti, atestuoti su sÄ lyga)”.

Po to Komisijos pirmininkas, pažeisdamas sprendimo priėmimo ir balsavimo tvarkÄ , teikė balsavimui tik du, nors pasirinko tris, alternatyvius teiginius:

1. neatestuoti;

2. kvalifikacijai patikrinti vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu, nors privalėjo į balsavimÄ Ä¯traukti ir trečiÄ jį variantÄ â€“ atestuoti su sÄ lyga. Komisija buvo nusprendusi balsuoti už tris sprendimo variantus, o Komisijos pirmininkas pateikė tik du variantus balsavimui, eliminuodamas variantÄ â€“ atestuoti su sÄ lyga. Dar daugiau, Komisijos posėdyje dalyvavo 5 (penki) nariai, t. y. buvo penki balsai. Vykstant balsavimui dėl Komisijos pirmininko vienintelio pasiÅ«lyto varianto – antstolio neatestuoti, „už tai, kad neatestuoti” balsavo 2(du), t. y.

Ministerijos, atstovai, „prieš” balsavo 1(vienas), t. y. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo, atstovas ir susilaikė, kas laikoma nepritarimu sprendimui neatestuoti 2(du), t. y. Antstolių rÅ«mų, atstovai. Vadovaujantis Komisijos nuostatų 13 punktu, „Antstolių atestavimo komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma”. Todėl sprendimui priimti privalėjo bÅ«ti bent 3(trys) balsai „už”. Taigi, nesant paprastai balsų daugumai, Komisijos pirmininkas, paskelbdamas komisijos sprendimÄ â€“ neatestuoti antstolio, virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Ir nors Komisija buvo nusprendusi balsuodama elgtis kitaip, t. y. balsuoti už kiekvienÄ iÅ¡ variantų (organizuoti egzaminÄ , neatestuoti, atestuoti su sÄ lyga), tačiau balsuojama buvo tik už vienÄ variantÄ â€“ neatestuoti, nors privalėjo bÅ«ti balsuojama už kiekvienÄ iÅ¡ variantų, t. y. taip pat privalėjo bÅ«ti balsuojama už likusius du, t. y. už variantÄ â€“ organizuoti egzaminÄ bei už variantÄ â€“ atestuoti su sÄ lyga. Taigi, priimant Komisijos skundžiamÄ sprendimÄ â€“ neatestuoti, buvo pažeistos pagrindinės balsavimo procedÅ«ros bei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų sprendimo priėmimÄ ir pagrįstumÄ .

Be to, Komisijos sprendimas yra be motyvų. Nei 2010-11-11 ir 2010-12-16 Komisijos posėdžių protokoluose, nei garso įraÅ¡uose nėra nurodytos neatestavimo priežastys ir motyvai. Pagal bendruosius teisės principus, analogiÅ¡kai teismo sprendimams, sprendimai be motyvų ir be nurodytų priežasčių negalioja ir yra naikintini. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, atestavimo eigai fiksuoti daromas garso įraÅ¡as. Tačiau 2010-11-11 posėdžio garso įraÅ¡as yra nepilnas ir jame nėra visos atestavimo posėdžio eigos, o pats 2010-11-11 protokolas taip pat yra be svarstymų, balsavimo ir sprendimo priėmimo, neatspindintis visos atestavimo eigos, todėl atestavimas buvo vykdomas, pažeidžiant atestavimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Todėl, priimant sprendimÄ , buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros bei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas R. V. patvirtino patikslintame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.             Ministerija atsiliepime į R. V. patikslintÄ skundÄ paaiÅ¡kino, kad antstolių atestavimÄ reglamentuoja Ä®statymo 39 straipsnis, Antstolių atestavimo komisijos nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (toliau – Nuostatai) bei Taisyklės. Pagal Ä®statymo 39 straipsnį, eiline ir neeiline antstolių atestacija siekiama patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias.

Nuostatų 5 punkte numatyta, kad antstolių atestacija vykdoma Taisyklių nustatyta tvarka, siekiant patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias. Antstolių atestacijos vykdymo bÅ«das ir detali tvarka Taisyklėse nėra apibrėžti, todėl tai yra antstolių atestacijÄ vykdančio subjekto diskrecija. Svarbu, jog atestacija bÅ«tų vykdoma, nepažeidžiant procedÅ«rinės tvarkos, atestuojant objektyviai ir pakankamai argumentuotai. Ministerija paaiÅ¡kino, kad Lietuvos antstolių rÅ«mai prieÅ¡ atestacijÄ pateikė informacijÄ dėl R.

V. apie tai, kad per atestavimo periodÄ (2006-2009 metus), keliant kvalifikacijÄ surinkti 46 balai, buvo gauta 16 skundų, tačiau iÅ¡nagrinėjus gautus skundus, nenustatyta pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, Vieningame vykdomųjų dokumentų sÄ vade, kuriame registruojamos antstolių vykdomos vykdomosios bylos, yra registruota 21 vykdomoji byla, kurioje skolininku nurodytas antstolis R. V. Teisingumo ministerijoje dėl R. V. veiklos gauti 36 skundai, dalis iÅ¡ kurių buvo persiųsta Lietuvos antstolių rÅ«mams.

Visos Å¡ios aplinkybės buvo vertinamos atestacijos metu, kadangi Å¡ios aplinkybės betarpiÅ¡kai susijusios su R. V. veikla. Komisija taip pat įvertino Å¡ias aplinkybes: 2007-04-06 atliktas neeilinis antstolio R. V. veiklos patikrinimas pagal pareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo baudÄ , skaičiuojant vykdymo iÅ¡laidas bei bendraujant su pareiÅ¡kėju. Patikrinimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių antstolio veiklos pažeidimus, drausminės atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėtas. 2007-09-24 atliktas antstolio veiklos neeilinis patikrinimas pagal to paties pareiÅ¡kėjo D.

U. pakartotinį skundÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad dėl antstolio aplaidumo laiku nepanaikintas areÅ¡tas skolininko sÄ skaitai (lėšoms). Už tai, kad antstolis aplaidžiai vykdė antstolio funkcijas, Teisingumo ministro 2007-10-18 įsakymu antstoliui R. V. iÅ¡kelta drausmės byla. Antstolių garbės teismas bylÄ nutraukė, nenustačius nusižengimo. 2008-02-05 atliktas antstolio R. V. ir jo padėjėjo S. B. veiklos neeilinis patikrinimas pagal pakartotinį T. V. skundÄ . PareiÅ¡kėja skundėsi, kad antstolis nevykdo teismo nutarties ir nepanaikina areÅ¡to automobiliui, nenutraukia vykdomosios bylos dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ mirusio jos vyro, elgiasi nepagarbiai.

Atlikus patikrinimÄ , įvertinus nustatytas aplinkybes ir patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , drausmės byla antstoliui R. V. ir jo padėjėjui S. B. nebuvo keliama, nesant pagrindo. 2008-04-30 atliktas antstolio R. V. veiklos neeilinis patikrinimas pagal advokato, atstovaujančio skolininkÄ vykdymo procese, skundÄ . Antstolis, iÅ¡ieÅ¡kodamas 3 litus, nuo skolininko sÄ skaitos nurašė iÅ¡ viso 894,08 Lt, iÅ¡ jų – 444,04 Lt vykdymo iÅ¡laidų. Teismas pripažino antstolio veiksmus, nusiraÅ¡ant vykdymo iÅ¡laidas, neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu klausimu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki sprendimo priėmimo teisme (drausmės byla nebuvo keliama dėl senaties). Teisingumo ministro 2008-03-27 įsakymu Nr. 1R-132 R. V. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas 2009-07-23 antstoliui R. V. iÅ¡kėlė drausmės bylÄ , remdamasis Kauno apygardos teismo atskirÄ ja nutartimi, kurioje teismas informavo apie antstolio R.

V. padarytÄ grubų pažeidimÄ . Lietuvos antstolių garbės teismas, iÅ¡nagrinėjęs drausmės bylÄ , antstoliui R. V. skyrė papeikimÄ . Dėl Å¡ios drausmės bylos antstolis paaiÅ¡kino, kad drausmės byla iÅ¡kelta ir drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, t. y. už tai, kad kreipėsi į teismÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, antstolio manymu, turi sujungti civilines bylas, tačiau to nedaro. Garbės teismo sprendimÄ antstolis apskundė. Teisingumo ministras 2010-06-02 antstoliui R.

V. iÅ¡kėlė drausmės bylÄ už tai, kad antstolis delsė iÅ¡mokėti fiziniam asmeniui priteistas teismo iÅ¡laidas, patirtas bylinėjantis su antstoliu. Šį įsakymÄ antstolis apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-11-22 sprendimu skundÄ atmetė. 2010-06-29 atliktas antstolio R. V. veiklos eilinis patikrinimas. Antstoliui nurodyta iki 2010-12-01 įrengti nustatytus reikalavimus atitinkantį antstolio archyvÄ , griežtai laikytis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų formų, pildyti vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimus vykdomosiose bylose.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių, per atestavimo laikotarpį ir toliau R. V. buvo keliamos drausmės bylos, jos buvo tiriamos, kelios bylos buvo dėl įvairių priežasčių nutrauktos, vienu atveju buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.Komisija susipažino ir su teismų sprendimais, priimtais pagal skundus dėl antstolio veiksmų pateiktus teismui bei su antstolio paaiÅ¡kinimais dėl priimtų sprendimų, jų vykdymo ir padarytų iÅ¡vadų (atestacijai buvo pateikta informacija dėl 26 bylų pagal asmenų skundus: skundai patenkinti 14 bylų, iÅ¡ dalies patenkinti 7 bylose, bylos grÄ Å¾intos nagrinėti iÅ¡ naujo 3 bylose, skundai nepatenkinti 2 bylose).

Apibendrinus pateiktÄ Komisijai informacijÄ dėl teismų sprendimų matyti, jog R. V. per laikotarpį, už kurį vyko atestacija, sistemiÅ¡kai nepaisė teisės aktų reikalavimų: priimdavo vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui suėjus nustatytam terminui, priimdavo vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui neatlikus bÅ«tinų patikrinimo veiksmų, vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko sutuoktiniam priklausiusių lėšų, netinkamai vykdė vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pats nevykdė teismo sprendimų savo atžvilgiu, dėl ko buvo atskirai įpareigotas teismo.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ minėtų faktinių duomenų ir vertingos informacijos, antstolis per atestuojamÄ laikotarpį padarė ir toliau daro pakartotinus teisės aktų pažeidimus, nesugeba valdyti konfliktinių situacijų, bÅ«damas valstybės įgaliotu vykdyti teismų sprendimus pareigÅ«nu, pats sÄ moningai nevykdo jo atžvilgiu priimtų sprendimų, tuo diskredituodamas antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , todėl konstatuotina, kad Å¡ių duomenų pakanka padaryti iÅ¡vadÄ , kad teorines žinias ir praktinius įgÅ«džius R.

V. sudėtinga pritaikyti praktinėje veikloje, R. V. pagal asmenines savybes netinka darbas, reikalaujantis mokėti spręsti konfliktines situacijas bei pats R. V. nesuvokia savo statuso svarbos ir jo reikšmės.Ministerija paaiškino, kad atestacija buvo vykdoma, atsižvelgiant į R. V. padarytus pažeidimus užsiimant antstolio praktika, duomenys apie padarytus pažeidimus buvo vienas iš atestacijos metu nagrinėjimo aplinkybių, tačiau atestacijos metu nebuvo sprendžiamas R. V. kaltės klausimas, todėl esminės reikšmės neturėjo, jog dėl vienos iš drausminių nuobaudų yra nesibaigęs teisminis ginčas ir kitos drausmės bylos buvo dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nutrauktos.

Palyginus kvalifikacijos kėlimo ir mokymų bei atestacijos tikslÄ ir ribas matyti, kad atestacijos tikslas ir ribos yra žymiai platesnės, todėl negalima sutapatinti teorinių žinių, įgytų kvalifikacijos kėlimo metu, patikrinimo su atestacija. Atestacijos metu vertinamos aplinkybės (informacija dėl skundų, teismų sprendimai, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai) parodo, jog antstolių veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus R. V. buvo sudėtinga taikyti praktikoje dėl įvairių subjektyvių priežasčių, todėl papildomai tikrinti antstolio kvalifikacijÄ nebuvo pagrindo ir tikslo.

Be to, iÅ¡ pateiktų teismui dokumentų akivaizdu, jog R. V. įgyta kvalifikacija (teorinės žinios) neatstojo kitų privalomų antstoliui profesinių žinių ir įgÅ«džių, etikos reikalavimų nepaisymo.Ministerija pabrėžė, kad Taisyklių 13 punkte numatyta, jog komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko (pirmininkaujančiojo) nuomonė. Taigi, sistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtos normos turinį, Taisyklėse įtvirtintas balsavimas pagal paprastos daugumos principÄ , kai lemia daugiausia palyginti su kitomis balsų surinkusi sprendimo alternatyva.

Be to, Taisyklėse nėra įtvirtinta normos, pagal kuriÄ bÅ«tų galima susilaikyti nuo balsavimo, kadangi tokiu atveju nėra iÅ¡reiÅ¡kiama aiÅ¡ki nario nuomonė ir jo dalyvavimas procedÅ«roje tampa beprasmis. Ginčo atveju, per antrÄ balsavimÄ du Lietuvos antstolių rÅ«mų paskirti atstovai apsisprendė susilaikyti nuo priimamo sprendimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirta atstovė nusprendė, jog R. V. tikslinga vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu bei du Teisingumo ministro paskirti nariai nusprendė antstolio neatestuoti.

Kadangi Komisijos nariai, susilaikę nuo balsavimo, neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės dėl sprendimo, vienas Komisijos narys buvo „prieš”, o kiti du Komisijos nariai buvo „už” ir tarp jų buvo lemiamas Komisijos pirmininko balsas, todėl, remiantis balsų daugumos principu, buvo priimtas sprendimas R. V. neatestuoti. Kadangi balsų dauguma buvo apsispręsta R. V. neatestuoti, nebuvo jokio tikslo spręsti klausimo dėl alternatyvos – R. V. atestuoti su sÄ lyga. Kadangi buvo apsispręsta, jog R. V. netinka eiti pareigas ne tik dėl turimos kvalifikacijos, bet ir dėl sugebėjimo taikyti žinias praktikoje bei dėl asmeninių savybių, nebuvo jokio pagrindo organizuoti R.

V. egzaminÄ raÅ¡tu.Ministerija paaiÅ¡kino, kad atestacijos eigos fiksavime esminių pažeidimų nėra. Be to, nežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 89 str. 1 d. 3 punkte numatytu pagrindu. Taigi, nepakankama, R.

V. manymu, ginčijamo sprendimo motyvacija negali bÅ«ti sprendimo panaikinimo pagrindu, kadangi iÅ¡ pateiktų teismui dokumentų visumos matyti, kad buvo pakankamai vertingos informacijos ginčijamam sprendimui priimti.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Ministerijos atstovė patvirtino atsiliepime į patikslintÄ skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė R. V. skundo netenkinti.                                       2010-11-11 bei 2010-12-16 vyko eilinė antstolio R.

V. atestacija, kuria buvo siekiama patikrinti antstolio R. V. kvalifikacijÄ ir profesines žinias.                 Komisija, susidedanti iÅ¡ 5(penkių) narių, 2010-12-16 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė antstolio R. V. neatestuoti. ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikinamas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

              Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 39 str. l dalyje numatyta, kad, siekiant patikrinti antstolių kvalifikacijÄ ir profesines žinias, rengiama eilinė antstolių atestacija.              Taisyklių 3 punkte numatyta, kad eilinės antstolių atestacijos tikslas – objektyviai įvertinti antstolio kvalifikacijÄ ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimÄ si.              Taisyklių 13 punkte numatyta, jog Komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima balsų dauguma.

Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko (pirmininkaujančiojo) nuomonė.               IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, betarpiÅ¡kai iÅ¡klausęs antstolio A. V. atestacijos metu darytÄ garso įraÅ¡Ä , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2010-12-16 per balsavimÄ dėl antstolio R. V. neatestavimo arba dėl sprendimo organizuoti egzaminÄ raÅ¡tu, du Lietuvos antstolių rÅ«mų paskirti atstovai (antstolis A.

B. ir antstolė V. M.) apsisprendė susilaikyti nuo priimamo sprendimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirta atstovė (D. M.) nusprendė, jog R. V. tikslinga vykdyti egzaminÄ raÅ¡tu bei du Teisingumo ministro paskirti nariai (teisingumo viceministras T. V., Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas I. G.) nusprendė antstolio R. V. neatestuoti. Kadangi 2(du) Komisijos nariai, susilaikę nuo balsavimo, neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės dėl sprendimo, 1(vienas) Komisijos narys buvo „prieš”, o kiti 2(du) Komisijos nariai buvo „už” ir tarp jų buvo lemiamas Komisijos pirmininko balsas, todėl, Komisijos manymu, remiantis balsų daugumos principu, buvo priimtas sprendimas antstolio R.

V. neatestuoti.Atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių balsavimo procedÅ«ras, analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, remiantis Taisyklėmis, priimant sprendimus dėl antstolių atestavimo yra bÅ«tina dauguma balsų „už” arba „prieš” atitinkamo sprendimo priėmimÄ iÅ¡ dalyvavusių Komisijos narių. Atsakovė Ministerija nurodytÄ teisės normÄ aiÅ¡kina taip, kad balsavime dalyvauja ir tie Komisijos nariai, kurie susilaiko, nes tokia pozicija reiÅ¡kia, kad jie neprieÅ¡tarauja sprendimui „už“.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks Ministerijos aiÅ¡kinimas yra klaidingas, kai balsui „už“ yra priskaičiuojami susilaikę balsai, nors Å¡ie Komisijos nariai „už“ nėra balsavę, nes teisės normos aiÅ¡kiai reikalauja balsavimo „už“ arba pritarimo, o ne kitos balsų skaičiavimo alternatyvos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimant ginčo sprendimÄ , dalyvavo ir balsavo 5(penki) Komisijos nariai. „Už“ sprendimo priėmimÄ balsavo 2(du) Komisijos nariai, 1(vienas) Komisijos narys balsavo „prieš”, o 2(du) Komisijos nariai susilaikė, todėl atsakovės Ministerijos teiginys, kad sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, nes „prieš“ daugiau balsų nebuvo pareikÅ¡ta, yra nepagrįstas.

Å iuo atveju Ministerija neskiria „dalyvavusio asmens balsavime” sÄ vokos ir „balsavusio nario „už“” sÄ vokos. O vadovaujantis tokia Ministerijos logika, sprendimÄ galėtų priimti ir vienas Komisijos (vienu balsu), jeigu kiti 4(keturi) nariai susilaikytų, kai teisės normos numato, kad sprendimai priimami balsų dauguma, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisės normose yra įtvirtinta dalyvavusių balsų daugumos reikalavimo taisyklė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dalyvavusių balsų daugumos reikalavimo taisyklė, įtvirtinta Taisyklėse, priimant ginčo sprendimÄ , buvo pažeista.

Å ios taisyklės pažeidimÄ teismas laiko esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisako dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kitais R. V. skunde nurodytais argumentais.             Teismas konstatuoja, kad Taisyklių 13 punkto nuostatas vertinant lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aiÅ¡kinimo metodu, esminė sÄ lyga – balsų dauguma – yra sietina su dalyvavusiųjų posėdyje asmenų balsų dauguma, todėl teismas, balsuojant dėl antstolio R.

V. neatestavimo, prie dalyvavusiųjų asmenų priskyrė taip pat ir tuos Komisijos narius, kurie susilaikė, t. y. teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esminė sÄ lyga – balsų dauguma – nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra įvykdyta, nes priimant ginčo sprendimÄ dalyvavo 5(penki) Komisijos nariai, o tik 2(du) Komisijos nariai balsavo „už“, ir tai nėra balsų dauguma.   Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ministerija, priimdama sprendimÄ neatestuoti antstolio R.

V., pažeidė antstolių atestavimo procedÅ«ras reglamentuojančias teisės normas, kadangi Komisijos posėdyje dalyvavusių balsų daugumos reikalavimas buvo pažeistas ir tai sudaro esminį procedÅ«rinį pažeidimÄ , todėl Ministerija priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo antstolis R. V. buvo neatestuotas, t. y. teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo R. V. skundas yra tenkintinas dalinai, panaikinant ginčijamÄ sprendimÄ ir įpareigojant KomisijÄ iÅ¡nagrinėti antstolio R. V. atestavimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis ABTÄ® 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, teismas               n u s p r e n d ė :

 pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ tenkinti dalinai. Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-09-14 įsakymu Nr. 1R-291 sudarytos Antstolių atestavimo komisijos 2010-12-16 sprendimÄ , kuriuo antstolis R. V. buvo neatestuotas, ir įpareigoti Antstolių atestavimo komisijÄ iÅ¡nagrinėti antstolio R. V. atestavimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                                           Teisėjai                                                                                ArÅ«nas Kaminskas RÅ«ta Miliuvienė Egidija Smalakienė