12f3d654-e7eb-4833-8815-cd24b7198d80 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12816-1102/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08347-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4; 2.3.3.5.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Gintarei Gumuliauskienei, atsakovams D. B. ir S. K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Eglei Matonytei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Č. ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir S. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovės R. Č. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, teisme gautu 2022 m. balandžio 6 d., atsakovams D. B. ir S. K. (toliau – ir atsakovai), kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti nepilnamečio vaiko V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡o duomenis apie vaiko tėvÄ atsakovÄ S. K. (nuginčyti S. K. tėvystę) ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas yra nepilnamečio vaiko V. V. B. tėvas. IeÅ¡kinį grindė Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: (duomenys neskelbtini) atsakovai sudarė santuokÄ , nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio pradėjo faktiÅ¡kai gyventi skyriumi, nebetvarkė bendro Å«kio ir negyveno santuokinio gyvenimo. 2010 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovas pradėjo tvarkyti bendrÄ Å«kį ir gyventi Å¡eimyninį gyvenimÄ su atsakove. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui ir atsakovei gimė sÅ«nus V.

V. B. (toliau – ir vaikas), tačiau iÅ¡imtinai tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija vaiko tėvu gimimo liudijime buvo nurodytas formalus atsakovės D. B. sutuoktinis atsakovas S. K. (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaikas nuo pat gimimo žinojo, kad jo biologinis tėvas yra ieÅ¡kovas. Vaikas su atsakovu S. K. nepalaiko ryÅ¡io, nelaiko ir niekada nelaikė atsakovo S. K. nei faktiniu, nei biologiniu tėvu. Kadangi vaikas gimė susituokusiai motinai, o vaiko tėvystė buvo nustatyta vien tik tėvystės prezumpcija, ieÅ¡kovas siekia teismo keliu nuginčyti Å¡iÄ prezumpcijÄ su tikslu visapusiÅ¡kai užtikrinti savo vaiko teisę į teisingÄ vaiko kilmės nustatymÄ vaiko oficialiame dokumente (gimimo liudijime), siekdamas apginti vaiko teisę į tėvystę.

IeÅ¡kovo teigimu, praÅ¡ymas nuginčyti tėvystę ir jÄ nustatyti visiÅ¡kai atitinka tiek vaiko, tiek ir Å¡alių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad nuginčijus tėvystę, vaikas neliktų be tėvo, prieÅ¡ingai – ir toliau turėtų tėvÄ (asmenį, kurį ir laiko tėvu). Atsakovas S. K. vaiko neiÅ¡laikė ir neiÅ¡laiko, nepalaiko jokių santykių su vaiku.

2. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ â€“ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų ex officio nagrinėjamoje byloje taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ ir pripažinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių bei iÅ¡spręsti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, pilna apimtimi patenkinant ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. PraÅ¡ymÄ â€“ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus grindė Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: teisės doktrinoje nurodoma, kad Å¡eimos teisėje nėra jokio specialaus skirsnio ar skyriaus, skirto ieÅ¡kinio senaties institutui.

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nei viena iÅ¡ Civilinio kodekso trečiosios knygos normų nenustato jokių Å¡ios imperatyvios teisės normos iÅ¡imčių. Kadangi nagrinėjamoje byloje nei viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o taikyti jokio ieÅ¡kinio senaties termino, todėl Å¡ioje byloje teismui ex officio taikyti ieÅ¡kinio senatį nėra teisinio pagrindo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė kartu pagyveno nepilnus metus ir iÅ¡siskyrė, kai vaikui V. V. B. buvo vos 3 mėnesiai. IÅ¡kart po to tiek atsakovė D. B., tiek ir ieÅ¡kovas susitaikė su savo oficialiais sutuoktiniais ir toliau vedė Å¡eiminį gyvenimÄ savo oficialiose santuokose, su oficialiais sutuoktiniais susilaukė kitų nepilnamečių vaikų. IeÅ¡kovas nenorėjo trukdyti sutuoktinių (atsakovų) Å¡eiminiam gyvenimui, taip pat vengė konfliktų su savo žmona, todėl jo pasimatymai su vaiku V.

V. B. vis retėjo ir tapo nereguliariais. Nurodė, kad apie byloje ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko V. V. B. gimimo įraÅ¡e, sužinojo vos prieÅ¡ keletÄ mėnesių, t. y. apie 2022 m. vasario mėnesį, kai jam paskambino atsakovė D. B. ir informavo, jog ruoÅ¡iasi oficialioms skyryboms su savo sutuoktiniu atsakovu S. K., rengia teismui atitinkamus procesinius dokumentus, nurodė, jog, remiantis tėvystės prezumpcija, vaiko V. V. B. tėvu gimimo liudijime buvo įraÅ¡ytas formalus atsakovės D. B. sutuoktinis atsakovas S. K., bei paklausė, ar ieÅ¡kovas nenori oficialiai pripažinti savo sÅ«naus V.

V. B. tam, kad vaiko asmens dokumentai atitiktų tikrovę. IeÅ¡kovui tokia informacija buvo naujiena ir girdima pirmÄ kartÄ , kadangi ieÅ¡kovas visÄ laikÄ nuo pat vaiko V. V. B. gimimo buvo įsitikinęs, jog vaiko tėvu jo gimimo liudijime nuo pat jo gimimo buvo įraÅ¡ytas pats ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas visada pripažino savo sÅ«nų, pirmaisiais trejais jo gyvenimo metais palaikė reguliarų bendravimÄ su vaiku, jį lankė, juo rÅ«pinosi, vežė į bÅ«relius, vėliau dėl aukščiau nurodytų asmeninių priežasčių tie susitikimai tapo nereguliariais.

Tačiau ieÅ¡kovas turi didelį norÄ iÅ¡taisyti Å¡iÄ situacijÄ , toliau bendrauti su savo vaiku, to paties nori ir pats vaikas. IeÅ¡kovo vertinimu, ieÅ¡kovas jokia forma ir bÅ«du nepraleido Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko V. V. B. gimimo įraÅ¡e, sužinojo tik Å¡iais metais vos prieÅ¡ keletÄ mėnesių. Nurodė, kad vos sužinojęs apie ginčijamus duomenis, nedelsdamas kreipėsi į advokatę tam, kad bÅ«tų inicijuota nagrinėjama byla ir tokiu bÅ«du bÅ«tų apgintos ieÅ¡kovo, kaip vaiko V.

V. B. biologinio ir faktinio bei emocinio tėvo, teisės ir teisėti interesai, kad oficialiuose vaiko asmens dokumentuose bÅ«tų nurodyta teisinga, tiksli bei teisinę ir faktinę situacijÄ atspindinti informacija, galiausiai, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė į savo kilmę ir, žinoma, kad vaikas neliktų be tėvo. Pažymėjo, kad pats vaikas nelaiko atsakovo S. K. savo tėvu, neturi su juo jokio tvirto emocinio ryÅ¡io, savo tėvu laiko iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovÄ , nori su ieÅ¡kovu kuo daugiau bendrauti ateityje ir tvirtinti emocinį ryšį.

Teismui nepanaikinus nepilnamečio vaiko gimimo įraÅ¡o duomenų apie vaiko tėvÄ atsakovÄ S. K. ir oficialiai nenustačius, kad ieÅ¡kovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, oficialiuose vaiko asmens dokumentuose bÅ«tų palikta tikrovės neatitinkanti informacija, prieÅ¡taraujanti ir pažeidžianti ne tik prioritetinėmis laikomas vaiko teises bei teisėtus interesus, bet ir ieÅ¡kovo teises bei teisėtus interesus bÅ«ti savo paties sÅ«naus oficialiu tėvu, taip pat ir paties atsakovo S. K. teises bei teisėtus interesus, kuris įstatymo numatyta tvarka Å¡iuo metu privalo teikti iÅ¡laikymÄ ne savo vaikui, kurio neteikė ir neteikia, nepalaiko ryÅ¡io su ieÅ¡kovo vaiku, nėra vaiko nei biologinis, nei faktinis, nei emocinis tėvas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad, jeigu teismas visgi nuspręstų ex officio Å¡ioje byloje taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ ir pripažintų, jog įstatyme numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, ieÅ¡kovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo vienerių metų senaties terminas nėra naikinamasis ir gali bÅ«ti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (2022 m. gegužės 27 d., DOK-95876).

3. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinka (2022 m. gegužės 2 d. DOK-76699).

4. Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinka (2022 m. gegužės 3 d. DOK-77575).

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2022 m. balandžio 29 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1SD-4765-(8.1.27.Mr), 2022 m. balandžio 29 d. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ Nr. 1Å TA-227, 2022 m. balandžio 29 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ Nr. 1VAIK-120. Dokumentuose nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnametis kartu su mama, jos sugyventiniu, seserimi gyvena dviejų sujungtų butų bÅ«ste, kuriame yra 7 kambariai ir kuris, pasak atsakovės, nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Namuose Å¡varu ir tvarkinga, bÅ«stas su visais patogumais, jame yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikams yra skirtas atskiras erdvus kambarys, kuris yra padalintas į berniuko ir mergaitės puses. Kambaryje yra visi reikalingi baldai, sudarytos sÄ lygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Vaikas V. V. B. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo 1 d. tęs mokslus (duomenys neskelbtini). Vaikas papildomai lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko sveikata prižiÅ«rima (duomenys neskelbtini).

Tarnybos iÅ¡klausomas berniukas nurodė, kad gyvena su mama, mamos draugu ir sese. Nurodė, kad jo biologinio tėčio vardas yra R., o sesės tėtis yra S.. Nurodė, kad S. yra jo draugas, kartu žaidžia krepÅ¡inį, susitikę pasikalba. Berniukas pasakojo, kad su R. bendravo vaikystėje, paskutinį kartÄ matėsi, kai ėjo darytis tyrimų. Pasak vaiko, tuomet truputį pabendravo, pasikalbėjo ir viskas, nurodė, kad norėtų kada nors su R. susitikti, gal pažaisti. Berniukas nurodė, kad su R. kartais susiraÅ¡o ir susiskambina, tačiau labai retai.

Išvadoje nurodyta, kad procesas dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo vaiko interesų gerovei neprieštaraus (2022 m. gegužės 27 d. DOK-95876).

6. Posėdžio metu ieÅ¡kovo R. Č. atstovė advokatė prašė tenkinti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekuomet nebuvo nusiÅ¡alinęs nuo tėvyste grindžiamų pareigų, vaiko iÅ¡laikymo, gimus vaikui kurį laikÄ gyveno su atsakove, rÅ«pinosi vaiku. Kurį laikÄ pagyvenus kartu ieÅ¡kovas ir atsakovė suprato, kad bendras gyvenimas nesiklosto ir abu grįžo gyventi pas savo sutuoktinius, su kuriais nebuvo nutraukę santuokų. Tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei jų Å¡eimose vėliau dar gimė po jaunesnį vaikÄ , todėl natÅ«raliai bendravimas tiek tarpusavyje, tiek ieÅ¡kovo su sÅ«numi V.

V. nutrÅ«ko. Teigė, kad ieÅ¡kovas tik dabar sužinojo, kad nėra įraÅ¡ytas vaiko gimimo įraÅ¡e tėvu, iki tol tuo nesidomėjo. Sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės, kuri su juo susisiekė, pranešė, kad ji su atsakovu S. K. ketina nutraukti santuokÄ , nori sutvarkyti vaiko dokumentus. Atstovė patvirtino, kad ieÅ¡kovui žinomos ir suprantamos iÅ¡ tėvystės nustatymo kylančios teisės ir pareigos – ieÅ¡kovas verčiasi (duomenys neskelbtini), taigi turi teisinių žinių. Mano, kad vaikas turi teisę, kad dokumentuose bÅ«tų įtvirtinta jo tikroji biologinė kilmė.

7. Atsakovė D. B. posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad formaliai juridiÅ¡kai V. V. yra atsakovo S. K. sÅ«nus, ji ir atsakovas ketina nutraukti santuokÄ , nutraukiant santuokÄ reikalinga spręsti vaiko iÅ¡laikymo klausimus, nebÅ«tų teisinga nei atsakovui nustatyti iÅ¡laikymo pareigÄ , nei vaikui likti ne tikrojo tėvo sÅ«numi. Patvirtino, kad vaikas žino apie savo tikrÄ jį tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ), ji su sÅ«numi apie tai kalbėdavusi vaikui suprantama kalba.

Mano, kad jei teismas nuspręstų iÅ¡klausyti vaiko nuomonę teisme, vaikas jaudintųsi. Jau net ir atvykus vaiko teisių apsaugos specialistams į namus, berniukas jaudinosi. SÅ«nus supranta, kas yra teismas, posėdžiai, (duomenys neskelbtini), sÅ«nus žino (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad vaikas kažkiek pasimetęs tarp suaugusiųjų reikalų. Vaiko emocinę bÅ«senÄ apibÅ«dintų taip, kad vaikas bijo likti visai be tėvo. Kol atsakovė gyveno su ieÅ¡kovu, maždaug iki 2016-2017 metų, ieÅ¡kovas pilnai rÅ«pinosi V.

V., vežiojo į būrelius ir kt. O kai šalys grįžo pas savo sutuoktinius, ieškovo bendravimas su vaiku natūraliai tapo mažesnės apimties, nereguliarus. Vėliau gyvenant su sutuoktiniu S. K., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra.

8. Atsakovas S. K. posėdžio metu teigė, kad visuomet žinojo, kad V. V. nėra jo biologinis sÅ«nus, tÄ rodo ir byloje esantis DNR tyrimas. Berniukas yra Å¡aunus, protingas vaikas. Atsakovui emociÅ¡kai sudėtinga atsakyti į klausimÄ , ar jis sutinka dėl jo tėvystės nuginčijimo V. V., nes tam tikrÄ ryšį jis su berniuku turi, palieka spręsti teismui. Pamena, kad ieÅ¡kovas yra sveikinęs V. V. su gimtadieniu, kuomet S. K. ir D. B. gyveno kartu Å¡eimoje.

9. Tarnybos atstovė posėdžio metu nurodė, kad Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas vaiko interesais. Å alių paaiÅ¡kinimai liudija, kad berniukas žino apie savo tikrÄ jį biologinį tėvÄ , tÄ vaikas nurodė ir iÅ¡klausomas vaiko teisių specialistų, vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas yra byloje. Nors vaikas jau vyresnis nei 10 metų ir su 10-ies metų riba įstatymas sieja vaiko gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra manytina, kad nėra bÅ«tinybės iÅ¡klausyti vaikÄ teisme, nes tai sukeltų vaikui papildomÄ stresÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus.

Visos šalys dalyvauja posėdyje pačios ar per atstovus, taigi, ieškinio tenkinimas atitinka tiek proceso šalių, tiek vaiko interesus. Ieškinys tenkintinas Dėl ieškinio senaties termino 10. Nepilnamečio V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko motina yra atsakovė D. B., o tėvas – atsakovas S. K. (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato senaties termino tėvystei nustatyti.

12. Ä®statymas senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikÅ¡ti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesÄ s vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir vyresniam vaikui. Laikoma, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali bÅ«ti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktÄ ).

13. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, turi bÅ«ti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali bÅ«ti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istorijÄ ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės iÅ¡saugoti stabilius Å¡eimos ryÅ¡ius (iÅ¡ EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiÅ¡kėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiÅ¡kiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio iÅ¡laikymo netekimas, nebuvo aiÅ¡ki galimybė nustatyti biologinį tėvÄ ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Yildirim prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A.

L. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 28609/08; ir kt.)) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti bÅ«ti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimÄ byloje E. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

14. Taigi, nors bendru atveju, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, tačiau šeimos bylose yra būtina atsižvelgti ir į tai, ar nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas R. Č. kelia reikalavimÄ nuginčyti atsakovo S. K. tėvystę ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas yra nepilnamečio vaiko tėvas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad vaikas nuo gimimo žino, jog jo biologinis tėvas yra ne kas kitas, o ieÅ¡kovas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnybos atstovo iÅ¡klausomas nepilnametis nurodė žinantis, kad jo biologinio tėvo vardas yra R.. Pažymėjo, kad nei vienas proceso dalyvis nepraÅ¡o taikyti senaties termino. IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad apie byloje ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko V. V. B. gimimo įraÅ¡e, sužinojo apie 2022 m. vasario mėnesį, kai jam paskambino atsakovė D. B. ir informavo, jog ruoÅ¡iasi oficialioms skyryboms su savo sutuoktiniu atsakovu S. K., rengia teismui atitinkamus procesinius dokumentus.

16. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas verčiasi (duomenys neskelbtini), yra mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas galėjo nežinoti apie sutuoktinio, t. y. S. K. prezumpcijÄ santuokos metu gimusiam vaikui. Pastebėtina, kad atsakovė posėdžio metu teigė, kad berniukas baiminasi likti visai be tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo sprendimu ne tik nuginčijama, tačiau ir nustatoma tėvystė vaikui, vertintina, kad vaiko interesai nenukentės. Todėl teismas sprendžia, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo reikÅ¡ti netaikomas.

Dėl tėvystės nuginčijimo 17. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ . Duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės iÅ¡vados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

18. Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu ((duomenys neskelbtini)) atsakovei gimė sūnus V. V. B. (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio gimimo įraše, remiantis tėvystės prezumpcija, tėvu buvo nurodytas motinos sutuoktinis atsakovas S. K..

19. IeÅ¡kovas R. Č. byloje kelia reikalavimÄ nuginčyti atsakovo S. K. tėvystę ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas yra nepilnamečio vaiko tėvas. Atsakovai ieÅ¡kinį pripažįsta, praÅ¡o jį tenkinti. Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kinio tenkinimas vaiko interesų gerovei neprieÅ¡taraus.

20. IeÅ¡kovas pateikė teismui 2022 m. kovo 17 d. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ teismo medicinos gydytojo, į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yto specialisto P. P., kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra biologinis V. V. B. tėvas su 99,999999 proc. tikimybe (2022 m. balandžio 6 d., CBP-8329, 3 priedas).

21. Aukščiau nurodyta specialisto išvada, taip pat proceso dalyvių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, kuriais pripažinta, kad atsakovai D. B. ir S. K. prieš gimstant vaikui V. V. B. apie metus laiko gyveno skyriumi, netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, o atsakovė D. B. su ieškovui R. Č. likus 9 mėnesiams iki vaiko gimimo apsigyveno kartu, neginčijamai patvirtina, kad atsakovas S. K. nėra vaiko biologinis tėvas, o ieškovas R. Č. yra vaiko biologinis tėvas.

22. Nustačius biologinį tėvystės faktÄ , yra svarbu nuspręsti dėl teisinio situacijos kvalifikavimo, įvertinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , taip pat geriausius vaiko interesus, nes tėvystės nuginčijimas ir nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis).

23. Tėvystės nuginčijimo bylose prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi bÅ«ti vertinami visapusiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko patyrimÄ praeityje ir vaiko galimÄ patyrimÄ ateityje (2022 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-430/2022).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikÄ dažniau formuoja bylose, kuriose dėl tėvystės nuginčijimo kreipiasi savo tėvyste abejojantis asmuo, kuris vaiko gimimo įraÅ¡e bÅ«na įraÅ¡ytas vaiko tėvu. Tokiose bylose kasacinis teismas yra suformulavęs tokius kriterijus, dėl atsisakymo nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę:

1) yra susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryÅ¡ys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbÄ vaiko interesų kontekste 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryÅ¡ys;

3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu;

4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ;

5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t.

25. Siekiant įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas yra bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, turi bÅ«ti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali bÅ«ti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istorijÄ ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės iÅ¡saugoti stabilius Å¡eimos ryÅ¡ius. Pažymėtina, kad galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvÄ kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikÅ¡mingu tėvystės nuginčijimo bylose. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje.

Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę.

Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).

26. IeÅ¡kovo teigimu, jis gyveno kartu su biologiniu sÅ«numi iki trijų mėnesių, pirmaisiais trejais jo gyvenimo metais palaikė reguliarų bendravimÄ su vaiku, jį lankė, juo rÅ«pinosi, vežė į bÅ«relius, vėliau, vengdamas konfliktų žmona bei nenorėdamas trukdyti atsakovų santuokiniam gyvenimui, susitikimai su vaiku tapo nereguliarÅ«s. Beveik nuo gimimo nepilnametis augo kartu su ieÅ¡kove ir jos sutuoktiniu – atsakovu S. K., kuris teigė, kad visuomet žinojo, kad atsakovės sÅ«nus nėra jo biologinis sÅ«nus, tačiau tam tikrÄ ryšį su berniuku turi, todėl nors ieÅ¡kinį atsiliepimu pripažino, tačiau teikdamas žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad jam sudėtinga atsakyti į klausimÄ , ar jis sutinka dėl jo tėvystės nuginčijimo, paliko šį klausimÄ spręsti teismui.

Remiantis Vaiko iÅ¡klausymo aktu, nepilnametis V. V. savo biologiniu tėvu identifikuoja ieÅ¡kovÄ R. Č., nurodydamas, kad su tėvu bendravo vaikystėje, kartais susiskambina ir susiraÅ¡o, norėtų susitikti ir kartu pažaisti. Tuo tarpu atsakovÄ S. K. nepilnametis įvardina kaip sesės tėtį, draugÄ , su kuriuo kartu žaidžia krepÅ¡inį, susitikę pasikalba. Nepaisant tarp vaiko ir atsakovo S. K. siejančio tam tikro emocinio ir dvasinio ryÅ¡io, kuris neiÅ¡vengiamai atsiranda gyvenant kartu, tačiau vaikui neidentifikuojant atsakovo kaip savo tėvo, teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

27. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vaiko ir jo biologinio tėvo abipusį norÄ bendrauti, atkurti emocinius – socialinius ryÅ¡ius, Tarnybos iÅ¡vadÄ , remiantis prioritetiniu vaiko interesu žinoti tiesÄ apie savo genetines Å¡aknis, sprendžia, kad S. K. tėvystė nuginčytina – ir Å¡is nuginčijimas – atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra ir nustatoma vaiko tėvystė – nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Dėl tėvystės nustatymo 28. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad jis yra nepilnamečio vaiko V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

29. Kaip Å¡iame sprendime jau konstatuota, atsakovas S. K. nėra V. V. B. biologinis tėvas, nėra nustatyta socialinė atsakovo tėvystė. Byloje iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų, paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovė palaikė artimus santykius su ieÅ¡kovu, taip pat biologinės tėvystės faktÄ neginčijamai patvirtina moksliniai įrodymai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , Tarnybos iÅ¡vadÄ ir vaiko interesÄ Å¾inoti savo tikrÄ jÄ kilmę, turėti abu tėvus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatytina nepilnamečio V.

V. B. tėvystė, jo tėvu pripažintinas biologinis tėvas ieÅ¡kovas R. Č. (CK 3.148 straipsnis). Teismas vertina, kad ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nėra esminė sprendžiant dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

31. Kadangi keliant reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, laikantis CPK nuostatų, byla nagrinėta ginčo teisenos tvarka, atsakovu byloje nurodytas S. K., tačiau, teismo vertinimu, įvertinus bylos pobÅ«dį ir ieÅ¡kovo interesÄ , spręstina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo ir atsakovės D. B. interesais, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui ir atsakovei paskirstant po lygiai. IeÅ¡kovui R. Č., už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjusiam 178 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ atsakovės D. B. priteistina 1/2 dalis byloje ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų, t. y. 88 Eur.

32. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 17,92 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Č. ir atsakovės D. B. į valstybės biudžetÄ priteistina po 1/2 dalį, t. y. 8,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti, kad atsakovas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko V.

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Nustatyti, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Priteisti ieškovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ po 8,96 Eur (aÅ¡tuonis eurus ir 96 ct) iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mokamos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662; įrodymai apie bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei sumokėjimÄ turi bÅ«ti pateikti teismui.

Ä®siteisėjusį teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad V. V. B. gimimo įraÅ¡e bÅ«tų pakeisti duomenys apie tėvÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Mauricė