12f3bbdc-1652-4d1e-b06f-c4c85ff476dc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-307-327/2016Teisminio proceso 1-01-1-07296-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.2.;1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.3.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­toras PreikÅ¡as, sekreto­riau­jant Audronei Stan­ke­vičiÅ«tei,dalyvaujant pro­ku­rorui Vytautui Gataveckui, nukentėjusiajam D.

A., kalti­na­majai V. A., jos gynėjai ad­vo­ka­tei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame tei­siamajame posė­dyje iÅ¡­na­grinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , kurio­je:V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), ne­teis­ta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė :

V. A. 2016 m. vasario 13 d. apie 18:40 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos vei­kos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu dÅ«rė peiliu sutuoktiniui D. A. į pilvÄ , taip padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdÄ su pil­va­plė­vės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žarnos pažeidimu, tuo sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¡ei­mos nariui – sutuoktiniui D.

A., tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte.Kaltinamoji V. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Parodė, kad 2016-02-13 namuose su savo vyru D. A. ir kaimynu R. P. pjovė malkas. Po to visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. R. P. pasigėrė ir atsigulė miegoti. Vyras iÅ¡važiavo dviračiu į par­duo­tuvę. Kai vyras sugrįžo apie 18 val. 30 min., ėmė įtarinėti, kad ji gulėjo su R. P., užlaužė jai kairę rankÄ ir prispaudė jÄ prie stalo.

Kai vyras jÄ paleido, kaltinamoji pagriebė nuo stalo atlenktÄ peilį ir iÅ¡ pykčio dÅ«rė juo vyrui į pilvÄ . DÅ«rė dėl to, kad daugiau prie jos nesikabinėtų. Pamačiusi, kad su­Å¾a­lo­jo vyrÄ , paskambino pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Gailisi sužalojusi vyrÄ . Nenorėjo jo sunkiai sužaloti. Po močiutės mirties vyras namuose dažnai smurtaudavo prieÅ¡ jÄ . Parodymų patikrinimas vietoje metu V. A. parodė, kur įvyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio, kaip jis naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , ir kaip ji sužalojo D.

A. (t. 2, b. l. 5-16).V. A. kaltė padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtinama bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2016-02-13 namuose su sutuoktine V. A. ir R. P. pjovė malkas, o po to gėrė stiprų alų ir vynÄ . PritrÅ«kus gėrimų nuken­tė­ju­sy­sis dviračiu iÅ¡važiavo į parduotuvę. Prie parduotuvės su kaimynu dar iÅ¡gėrė ir apie 17-17:30 val. grį­Å¾o namo. R. P. rado miegantį. Kadangi yra pavydus, ėmė priekaiÅ¡tauti žmonai, sudavė jai į veidÄ .

Galėjo ir užlaužti jai rankÄ , tačiau dėl savo girtumo visų aplinkybių neatsimena. Prisimena, kad jam buvo įdurta į pilvÄ , žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , laikė užspaudusi jam žaizdÄ . Atvykus greitajai pa­gal­bai jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Å iuo metu jaučiasi visai pasveikęs. Žmonai pretenzijų neturi, nenori, kad jai bÅ«tų paskirta laisvės atėmimo bausmė.Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. A. parodė, kur įvyko konf­lik­tas tarp jo ir sutuoktinės V.

A., kur jis buvo kai jam įsmigo peilis (t. 1, b. l. 77-84).IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo maty­ti, kad 2013-02-13 11 val. 34 min. V. A. pranešė pagalbos centrui apie kilusio konflikto su savo vyru aplinkybes, vyro smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir dÅ«rimÄ vyrui peiliu (t. 1, b. l. 111, 112-115).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje (t. 1, b. l. 10-16).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-02-13 apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) V.

A. iÅ¡gertuvių metu konfliktavo su savo vyru D. A., ko pasėkoje peiliu į pilvÄ sužeidė vyrÄ . Peilis rastas virtuvėje su raudonos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 18-19).IÅ¡ peilio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad peilis sulenkiamas, bendras ilgis 20 cm, aÅ¡menų ilgis – 8,8 cm, plotis storiausioje vietoje – 1,5 cm, rankena metalinė, jos ilgis 11 cm., plotis – 2,5 cm, ant peilio aÅ¡menų yra rusvai raudonos sudžiÅ«vusios skysčio dėmės (t. 1, b. l. 20-27). Peilis perduotas sau­goti Marijampolės AVPK Å akių rajono PK vieÅ¡osios policijos skyriui (t. 1, b. l. 28, 29).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad D.

A. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su pilvaplėvės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žarnos pažeidimu. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, pvz. peilio geležte ir pan., vienu smÅ«giu. Suža­lo­ji­mai padaryti veikiant duriančiu pjaunančiu įrankiu, tikėtina, iÅ¡ priekio nukentėjusiojo atžvilgiu. Kiau­ryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su pilvaplėvės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žar­nos pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimai padaryti vienu smÅ«giu. Ka­te­go­riÅ¡kai nurodyti, ar sužalojimai galėjo atsirasti tokiu bÅ«du, kaip nurodoma užduotyje, nepakanka duo­menų (t. 1, b. l. 41).Specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sužalojimas – kiau­ry­mi­nė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su pilvaplėvės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žarnos pa­Å¾eidimu, mažai tikėtina, kad galėjo atsirasti V. A., esant pasilenkus ant stalo ir atbula deÅ¡ine ranka metant peilį atgal, bei pataikius į pilvÄ D.

A., kai atstumas nuo stalo iki pečiaus kampo, kur tuo metu stovėjo D. A. – 2,20 m, nes paprastai, tokio pobÅ«džio, kaip pateiktas peilis turėtų kontaktuoti su kokiu nors daiktu rankenos laisvÄ ja dalimi. Be to, buvo panaudota nemaža jėga, reikalinga pažeisti rÅ«bus, odÄ , poodį, pilvo tiesiojo raumens deÅ¡inį lapelį, pilvaplėvę, žarnų pasaitÄ , žarnas (t. 1, b. l. 47-49).V. A. 2016-02-16 19:53 val. alkoholio matuokliu nustatytas 2,03 promilių gir­tumas. (t. 1, b. l. 116).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – peilis, paimtas įvykio vietoje (t. 1, b. l. 18-19), kuris apžiÅ«rėtas (t. 1, b. l. 20-27).IÅ¡ pažymos apie V.

A. Å¡eimos sudėtį (t. 1 b. l. 123) ir V. A. asmens duomenų pažymos matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra susituokę nuo 1997-01-31 (t. 1, b. l. 126). Ä®rodymų vertinimas Kaltinamosios V. A. teisme duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės apie D. A. sužalojimÄ yra nuoseklios, logiÅ¡kos ir ati­tin­ka nukentėjusiojo D. A. pa­ro­dy­mus, specialisto iÅ¡vadas ir visus kitus aukščiau ap­raÅ¡ytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­Å¾as­Äių abejoti teismo posėdyje kaltinamosios V.

A. pateiktų parodymų tei­sin­gumu. Nedi­deli nu­ken­tėjusiojo D. A. ir kaltinamosios V. A. paro­dy­mų skir­tumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių ikiteisminio tyrimo eigo­je, teismo nuomone, susiję su Å¡ių asmenų gir­tu­mu įvykio metu ir dėl to galimu iÅ¡kreiptu aplinkybių suvokimu. Å ie skirtumai nepa­neigia Å¡ių paro­dy­mų įro­do­mo­sios vertės, todėl teismas Å¡iais pa­ro­dy­mais vadovaujasi. Spe­cia­lis­tų iÅ¡vados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat atitinka ir iÅ¡ esmės patvirtina kaltinamosios ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes.Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina V.

A. kaltę sunkiai sutrikdžius sutuoktinio D. A. sveikatÄ .Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, kai iÅ¡ jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iÅ¡ anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali jÄ sunkiai sutrikdyti, ir to nori.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvas (krÅ«tinė) yra gyvybei svarbi ir labai pa­Å¾ei­džia­ma žmogaus kÅ«no dalis, ir normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į pilvÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei.

Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti svei­katos su­Å¾a­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkÅ«s (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikÅ¡­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis D. A., tiek kal­ti­na­mo­ji V. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko neti­kė­tai.

Tuomet V. A. ir smogė nu­ken­tėjusiajam peiliu, kuris virtuvėje ant stalo buvo likęs padėtas po iÅ¡gertuvių. Byloje nėra duomenų, kad V. A. bÅ«tų turėjusi iÅ¡anks­tinį tikslÄ sunkiai su­Å¾a­lo­ti D. A.. Kaltinamoji dÅ«rė tik vienÄ kartÄ . Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis aplinkybėmis kaltinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į D. A. prieÅ¡ jÄ pavartojo smurto veiks­mus. Ä®ver­ti­nęs byloje iÅ¡tirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad kal­ti­na­mo­ji V.

A., bÅ«­da­ma pa­kal­ti­na­ma (t. 1, b. l. 121), pakan­ka­mos gyvenimo patirties, staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu smog­dama D. A. gana ilgu, smai­liu ir aÅ¡triu peiliu į pa­vo­jingÄ sveikatai pilvo sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jos veiksmai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrikdymÄ , ir jų siekė, jÄ tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius.

Esant Å¡ioms aplinky­bėms, teis­mas kons­tatuoja, jog V. A. savo Å¡eimos nario – sutuoktinio D. A. sveikatÄ sunkiai su­trik­dė veikdama neapibrėžta tyčia. Kaltinamoji V. A. nurodė, kad su­tuoktiniai dažnai konfliktuodavo, nukentėjusysis smurtavo prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ . Nukentėjusysis D. A. neneigė Å¡ių faktų. IÅ¡ byloje esančių do­ku­mentų: pažymos apie D. A. baustumÄ administracine tvarka (t. 1, b. l. 85-89), Marijampolės AVPK pažymos (t. 1, b. l. 90), pažymos apie D.

A. teistumÄ (t. 1, b. l. 91-92), nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 96-97, 98), baudžiamojo įsakymo (t. 1, b. l. 100-101) matyti, kad nukentėjusysis D. A. ne kartÄ konfliktavo su kaltinamÄ ja, vartojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ ir dėl to buvo baustas. Kaltinamosios parodymus apie prieÅ¡ pat nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiojo prieÅ¡ kal­ti­na­mÄ ­jÄ pavartotÄ smurtÄ patvirtina ir pats D. A.. Å ios aplinkybės, taip pat faktas, kad konfliktas vyko namuose, kur po iÅ¡gertuvių miegojo R. P. (t. 1, b. l. 104), patvirtina, kad konfliktinė situacija prasidėjo dėl nukentėjusiojo kaltės, kad nukentėjusiajam sugrįžus į namus ir pirmam panaudojus prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ fi­zinį smur­tÄ â€“ sudavus į veidÄ ir užlaužus rankÄ , kaltinamoji pagriebė ant stalo buvusį peilį ir dÅ«rė juo nu­ken­tėjusiajam.

Tačiau įvertinęs visumÄ bylos duomenų – kaltinamosios girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo smurto pobÅ«dį, aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau vartodavo pa­na­Å¡aus pobÅ«džio smurtÄ , kad jis neturėjo jokių įrankių, kaltinamajai nėra užfiksuota kÅ«no su­Å¾a­lo­ji­mų, teis­mas konstatuoja, jog nukentėjusiojo D. A. smurtiniai veiksmai prieÅ¡ V. A. neteikė pa­grin­do kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos svei­ka­tai ir atsirado bÅ«­ti­numas gintis, t. y. smogti peiliu nukentėjusiajam į pilvÄ , taip sunkiai su­trik­dant D.

A. sveikatÄ . Tokie kalti­na­mo­sios veiksmai neatitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sÄ lygų, nustatytų BK 28 straips­nio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad V. A. padaryto sunkaus D. A. svei­ka­tos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip padaryto peržengiant bÅ«tinosios gin­­ties ribas. Be to ir pati nurodė, kad smogė nukentėjusiajam iÅ¡ pykčio. Tačiau nurodytus nukentėjusiojo veiksmus teismas ver­tina kaip rizikingus ir provokuojančius.Kadangi V. A. sunkiai trikdė savo Å¡eimos nario – sutuoktinio sveikatÄ , todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai V. A. inkriminuotas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rÅ«Å¡inį pavojingumÄ priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisin­gu­mo tikslÄ .

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kal­ti­nin­ko asmenybės pavojingumÄ . Ä®statymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo.

Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straips­nio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisin­ga, įstatymų leidėjas numatė iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais paskirti bausmę, nenumatytÄ baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Byloje nėra aplinkybių, tei­kian­Äių pagrindÄ taikyti V. A. BK 62 straipsnio nuos­ta­tas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.Teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobÅ«dį ir pa­vo­jingumo laips­nį – nors kal­ti­na­mo­sios V.

A. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau jos padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam D. A. bÅ«tų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiÅ¡kiniai. Pats D. A. nurodė, kad yra visiÅ¡kai pasveikęs, kaltinamajai jokių pretenzijų neturi, praÅ¡o neskirti jai laisvės atėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamÄ veikÄ kilo staiga, Å«miai, dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio.

V. A. yra vidutinio amžiaus (gi­mu­si 1975 m.), anks­Äiau nebu­vo teista (t. 1, b. l. 117), buvo bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 118-119), psichiatro ir narko­lo­go įskaitoje neį­ra­Å¡yta (t. 1, b. l. 121), nedirba, gy­ve­na­mojoje vietoje nusiskundimų ja nėra (t. 1, b. l. 124), kaltinamoji turi besi­mo­kan­ÄiÄ nepilnametę dukrÄ (t. 1, b. l. 123). IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad V. A. nėra linkusi nusikalsti ir nu­sikalto atsitiktinai.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad V. A. pati iÅ¡ karto pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bendruoju pagalbos telefonu. Toliau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamoji sava­noriÅ¡kai, nuosekliai iÅ¡dėstė visas savo nu­si­kalstamos veikos padarymo aplinkybes, nors ir tvirtino, kad D. A. sužalojo peilį į jį mes­da­ma. Teisme visas aplinkybes V. A. patvirtino ir nurodė, kad peilį ne metė, o juo dÅ«rė D. A., kÄ teismas pri­pa­Å¾Ä¯sta visiÅ¡kai atitinkant visus kitus bylos įrodymus ir esant teisin­ga.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat pripažino savo kaltę, iÅ¡reiÅ¡kė apgai­les­ta­vi­mÄ dėl pa­da­ryto. Å iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sÄ lygos pri­pa­Å¾inti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytÄ V. A. atsakomybę leng­vi­nan­ÄiÄ aplinkybę.BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nu­ken­tėjusiojo veiks­mus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ ­mo­ningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nu­kentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nu­ken­tė­ju­sysis leng­va­bÅ«­diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamÄ kalti­nin­ko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).IÅ¡ bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio dienÄ tarp sutuoktinių kilo konfliktas, D.

A. kaltino žmonÄ neiÅ¡tikimybe, sudavė jai į veidÄ , užlaužė rankÄ ir prispaudė prie kalti­na­mÄ ­jÄ prie stalo. Nukentėjusiojo veiksmai buvo smurtiniai. Todėl teis­mas Å¡iuos nu­ken­tėjusiojo tyčinius veiks­mus vertina kaip moraliai nepri­im­ti­nus, rizikingus, nukreiptus į kal­tinamÄ jÄ , kurie galutinai nulė­mė staigiÄ kaltinamosios reakcijÄ ir nu­si­kals­tamÄ veikÄ prieÅ¡ nuken­tė­ju­sįjį. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis D. A. taip pat buvo var­to­jęs alkoholinius gė­rimus, kas, teismo nuo­mo­ne, taip pat turėjo įtakos konfliktinei situacijai kilti.

Ä®vertinęs Å¡ias ap­lin­kybes teis­mas pri­pažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamosios V. A. atsakomybę leng­­vina ap­lin­ky­bė, kad nusi­kals­tamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elge­sys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Po nusikalstamos veikos padarymo V. A. buvo kons­ta­tuotas 2,31 promilių neblai­vumas, kas atitinkÄ vidutinį girtumo laipsnį. Pati kaltinamoji patvirtino, kad buvo iÅ¡gėrusi al­ko­ho­linių gėrimų ir pripažino alkoholio įtakÄ jos veiksmams.

Teismas sprendžia, kad toks gir­tu­mo laips­nis turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir kad Å¡i aplinkybė yra sunkinanti kaltinamosios atsa­ko­mybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltina­mo­sios V. A. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. A. paskyrus ir minimaliÄ inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje nu­ma­ty­tÄ dvejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rÅ«Å¡imi ji bÅ«tų per griežta, tokios baus­mės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui ir nepasieks bausmei keliamų tikslų.

Teismo nuomone, baus­mės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mÄ ­jÄ nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mÄ (BK 41 str. 2 d.), gali bÅ«ti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pas­kyrus Å¡vel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Å¡ios bausmės dydį ir paskiriant įpareigojimus.

Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji, gyvendama su nu­ken­tė­ju­siuoju var­tojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos jų konfliktiÅ¡kiems santykiams, V. A. įpareigotina per laisvės ap­ri­bojimo laikotarpį nevartoti alko­ho­linių gėrimų, kas galėtų turėti tei­gia­mÄ Ä¯takÄ jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , ji įpareigotina neatlygintinai iÅ¡dirbti nus­tatytÄ kiekį valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstai­go­se ar nevalstybinėse orga­ni­za­ci­jo­se, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­kalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).Ikiteisminio tyrimo metu V.

A. 2016-02-13 buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka (t. 1, b. l. 129), paleista – 2016-02-15 (t. 2, b. l. 17). Sulaikymo laikas įskai­tomas į kaltinamajai skiriamÄ bausmę BK 65 ir 66 straipsnių tvarka.V. A. Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-15 buvo paskirta kar­domoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 19-20). Kadangi kaltinamajai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, kardomoji priemonė panaikinama nuo bausmės vykdymo pradžios.Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 2800,15 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­­tė­ju­siojo D.

A. gydymÄ (t. 1, b. l.

33) Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieÅ¡kinio pri­dė­ta pažyma (t. 1, b. l. 34). Kaltinamoji V. A. su ieÅ¡kiniu sutinka, todėl ieÅ¡­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – peilis, paimtas įvykio vietoje, saugomas Marijampolės AVPK Å akių rajono PK (t. 1, b. l. 28, 29), yra mažavertis, todėl sunaikintas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos V. A. iÅ¡laidos sudaro 89,75 eurų. Nurodytos iÅ¡laidos laikyti­nos proceso iÅ¡laidomis, susijusiomis su advokatės dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namÄ jį kaltu, turi teisę nu­spręsti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡­lai­das, susidariusias dėl bÅ«­ti­no gynėjo dalyvavimo.

Teismas, atsi­Å¾velg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Ä®vertinęs tai, kad kaltinamoji V. A. turi nepilnametę dukrÄ , nedirba, nėra duomenų apie kokias nors kitokias jos pa­ja­mas ir turtÄ , todėl Valstybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos iÅ¡laidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iÅ¡ V. A. nepriteisiamos.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte, ir vado­vau­jantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti jÄ laisvės apri­bo­ji­mu dvejiems metams.Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 66 straipsnį į paskirtÄ bausmę įskaičius laikÄ , V. A. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame su­lai­kyme – 2016 m. vasario mėn. nuo 13 d. iki 15 d., vienÄ sulaikymo dienÄ pri­ly­ginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – viso dvi sulaikymo dienas pri­ly­gi­nus keturioms laisvės ap­ri­bojimo dienoms, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimÄ vieneriems metams vienuolikai mėne­sių dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ioms dienoms.Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, V.

A. įpareigoti neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) valandų per paskirtÄ laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Remiantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti V. A. nevartoti alkoholinių gėrimų.Bausmės pradžiÄ V. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.KardomÄ jÄ priemonę V.

A. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ V. A. Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2800,15 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 15 centų) žalos atly­ginimo.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – peilį – sunaikinti.Dėl nuosprendžio per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas