12f304fc-0c0e-4e88-be82-79abb3bd120c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-887-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06197-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 43.2; 121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 10 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J.

V. ir A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. V. ir A. V. ieÅ¡kinį atsakovui restruktÅ«rizuojamai UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“, institucijai duodančiai iÅ¡vadÄ - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.        I.

J. V. ir A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ RUAB „Vilnius Nekilnojamasis Turtas“ nugriauti žemės sklype (unikalus numeris, kadastrinis numeris Vilniaus m. k. v.), esančiame Vilniaus miesto savivaldybėje Vilniaus mieste M. V. g. 1 savavaliÅ¡kai pastatytÄ ventiliacinę Å¡achtÄ ir evakuacinius laiptus; nugriauti prie pastato Vilniaus miesto savivaldybėje Vilniaus mieste M. V. g. 1 (įvažiavime į kiemÄ ) įrengtÄ paaukÅ¡tinimÄ (laiptelį); iÅ¡ardyti pastate, esančiame Vilniaus mieste M.

V. g. /V. M. – P g. savavaliÅ¡kai įrengtus vitrininius langus ir pastatyti projektinėje dokumentacijoje numatytÄ sienÄ ; nugriauti vietoje 2, 3, 4 aukÅ¡tų balkonų įrengtas patalpas bei įrengti žemės sklype (unikalus numeris kadastrinis numeris Vilniaus m. k. v.) esančiÄ dangÄ pagal 2005 m. sausio mėn. sklypo plane „Sklypo vertikalinis planas M1:500“ numatytÄ dangos aukÅ¡tį.        Nurodė, kad yra žemės sklypo ir pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus mieste, M.

V. g. 1, bendraturčiai. Gretimam žemės sklypui ir jame pastatytam pastatui, kurių adresas Vilniaus miestas, M. V. g. 1A/V. M. – P. g., nuosavybės teisė yra įregistruota atsakovui. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo. IeÅ¡kovų užsakymu ir lėšomis 2006-04-21 UAB „Delfa“ parengė jiems priklausančio gyvenamojo namo renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame Vilniaus mieste, M. V. g. 1A/V.

M. –P. g., statybos techninį projektÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-05-22 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. GN/654/06-0546, statyti „Daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (7.3)“. Parengus projektÄ ir iÅ¡davus leidimÄ statybai, 2006-07-05 ieÅ¡kovai sudarė žemės sklypo, kuriame turėjo bÅ«ti statomas naujas (dabar atsakovui nuosavybės teise įregistruotas) statinys, pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl Å¡ios priežasties 2006-07-14 prieÅ¡ tai iÅ¡duotas statybos leidimas buvo pakoreguotas, papildomai statytoju nurodant ir atsakovÄ .

Ä®vykus Å¡iems ir kitiems nurodytiems juridiniams faktams atsakovas pradėjo statybos darbus, kuriuos jis privalėjo atlikti pagal ieÅ¡kovų parengtÄ , o tuo pačiu su jais suderintÄ ir valstybės institucijų patvirtintÄ projektÄ . IeÅ¡kovai mano, kad atsakovui atliekant naujo statinio statybÄ buvo pažeistos jų turtinės ir neturtinės teisės. Pagal ieÅ¡kovų parengtÄ , o vėliau suderintÄ naujo pastato statybos projektÄ , jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje nebuvo numatyta Å¡ių naujai pastatytų statinių bei nukrypimų nuo projekte numatytų techninių parametrų:

1) pagal projektÄ , atsakovas, statydamas naujÄ statinį ir per ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę įrengdamas įvažiavimÄ Ä¯ požeminį garaÅ¾Ä , neturėjo teisės ieÅ¡kovams priklausančioje žemėje statyti kitų statinių ir įrenginių. Tačiau statybos procese atsakovas ieÅ¡kovams priklausančiame sklype, be jų sutikimo, pastatė ventiliacinę Å¡achtÄ ;

2) projekte nebuvo suprojektuoti ir ieškovai neleido pastatyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype evakuacinių laiptų iš atsakovo statinio;

3) pagal statinio techninio projekto dokumentacijÄ naujo statinio 2-ame ir kituose aukÅ¡tuose virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios žemės buvo numatyta įrengti balkonus, tačiau realiai 1-ame – 5-ame aukÅ¡tuose pastatyti ne balkonai, o iÅ¡orinė siena, taip padidinant bendrÄ jį naudingÄ plotÄ , o tuo pačiu ir pastatant statinį, o ne jo konstrukcijÄ kaip buvo numatyta projekte;

4) naujo statinio projekte nebuvo numatyta dviejų vitrininių langų 1 aukÅ¡te padarymas, o tik atsarginis įėjimas į statinį prie kurio savavaliÅ¡kai įrengti evakuaciniai laiptai Be to, patalpa, kurioje savavaliÅ¡kai buvo padaryti vitrininiai langai, projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta naudoti kaip negyvenamÄ jÄ (pagalbinę), tačiau atsakovas savavaliÅ¡kai, nukrypdamas nuo patvirtinto projekto, Å¡iÄ patalpÄ pavertė gyvenamÄ jÄ ;

5) statybinėje projektinėje dokumentacijoje prie ieškovams priklausančio pastato M. V. g. 1, Vilniuje, nebuvo numatytas paaukštinimo (laiptelių) įrengimas;

6) rengiant projektÄ statyti naujÄ pastatÄ ir planuojant naujo statinio statybÄ ieÅ¡kovams priklausančiame sklype (įvažiavimÄ Ä¯ požeminius garažus ir dalies garažų įrengimÄ ) buvo parengtas jiems priklausančio žemės sklypo brėžinys „Sklypo vertikalinis planas M1:500“, kuriame buvo numatyti ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pavirÅ¡iaus aukščiai po atliktų statybos darbų. Konstatuojant ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ praÅ¡o vadovautis projekte esančiu 2005 m. sausio mėnesio planu, kadangi su Å¡io plano duomenimis rengiant projektÄ ieÅ¡kovai sutiko.

Pagal 2005 m. sausio mėnesį sudarytÄ â€žSklypo vertikalinį planÄ M1:500 buvo numatyta, kad žemės pavirÅ¡ius prieÅ¡ais ieÅ¡kovams priklausančio namo fasadÄ bus nežymiai aukÅ¡tėjantis, o įvažiavimas į kiemÄ ir pats kiemas bus lygus. Tačiau pagal palyginimo aktÄ Å¾emės pavirÅ¡iaus nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos linijos yra nuo 0,14 cm iki 0,79 cm., kas neabejotinai ne tik darko vizualinį vaizdÄ , bet ir sukelia nepatogumų vaikščiojant. Taip pat skirtumai tarp projektinės ir faktinės padėties linijoje D-D, o ypač įvažiavime, yra esminiai, kiemo žemės pavirÅ¡iaus profilis tapo nelygus.

Kadangi atsakovė ieÅ¡kovų nuosavybės teises pažeidė statydama naujÄ statinį ir statybos proceso eigoje nukrypdama nuo statybos procesÄ reglamentuojančių teisės aktų bei pažeisdama ieÅ¡kovų nuosavybės teisę į žemę, todėl ieÅ¡kovai reikalauja per nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti nukrypimus nuo statinio projekto sprendinių.              Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiliepime nurodė, kad visi ieÅ¡kovo reikalavimai nepagrįsti.

Nurodo, kad 2006-07-05 ieÅ¡kovai ir atsakovas sudarė žemės sklypo, turinčio 0,0471 ha bendro ploto, esančio M. V. g. 1A/V. M.-P. g., Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-6964, kuria atsakovas nupirko ir ieÅ¡kovų minimÄ Å¾emės sklypÄ už 8 000 000 Lt. Žemės sklypas kaip investicinis projektas atsakovo įsigytas kartu su visa bÅ«simo pastato projektine dokumentacija ir statybos leidimu (iÅ¡duotas 2006-05-22). Projekte, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, buvo numatyta, kad dalis pastato statybos bus vykdoma ieÅ¡kovų žemės sklypo dalyje, todėl ieÅ¡kovai neabejotinai žinojo, kad pastato dalis bus statoma jiems nuosavybės teise priklausančiame kaimyniniame žemės sklype, nes kaip nurodo ieÅ¡kinyje, patys parengė pastato techninį projektÄ , ieÅ¡kovų vardu buvo iÅ¡duotas statybos leidimas bei patys pardavė visÄ investicinį projektÄ kartu su žemės sklypu atsakovui.

Ä®gyvendindami perleidžiamo investicinio projekto sÄ lygas 2006-07-01 sutikimu ieÅ¡kovai sutiko, kad parduotame žemės sklype ir ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje atsakovas statytų pastatÄ pagal ieÅ¡kovų parengtÄ techninį projektÄ . Tuo tikslu ieÅ¡kovams iÅ¡duotas statybos leidimas 2006-07-14 buvo perregistruotas bendrai atsakovo ir ieÅ¡kovų vardu. Kadangi atsakovo žemės sklype planuojamas statyti administracinės bei gyvenamosios paskirties pastatas buvo statomas kaimyninio ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo dalyje, 2006-08-09 ieÅ¡kovai ir atsakovas sudarė dalies žemės sklypo, esančio M.

V. g. gyvenamojo namo renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninį projektÄ . A/V. M.-P. g., Vilniuje panaudos sutartį. 2006-08-10 buvo sudarytas žemės sklypo panaudos sutarties pakeitimas, kuriuo žemės sklypo panaudos terminas pratęstas 99 metams. Pastato statybos laikotarpiu ieÅ¡kovai bendradarbiavo, domėjosi statybomis, dalyvavo ir atstovavo atsakovÄ Ä¯vairiuose institucijose, kas tik patvirtina, jog apie pastato statybos technines detales, techninius sprendinius bei jų nežymius pakeitimus žinojo arba negalėjo nežinoti.

Pateikta 2007-05-16 pažyma apie nebaigtÄ statyti (rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai remontuoti) statinį akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovai patys dalyvavo pastato statybose. PareiÅ¡kėjai net patys kreipėsi į pastato statybas finansuojantį AB EB bankÄ , siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti statybos sustabdymo priežastis. IeÅ¡kovai iki Å¡iol neprieÅ¡taravo dėl atsakovo statybų jų žemės sklypo dalyje, patys domėjosi statybų eiga, statybos darbų finansavimu, sustabdymu, dalies atliktų darbų pridavimu komisijai, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovai savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai ir Å¡iai dienai yra pastatytas tinkamai, nepažeidžia ieÅ¡kovų nuosavybė teisių.

Patys ieÅ¡kovai yra pateikę pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , kas neabejotinai patvirtina, kad pastatas yra pastatytas tinkamai, nepažeidžiant nei pastato techninio projekto nei statybos techninių reglamentų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovų veiksmai, susiję su neva pažeistų nuosavybės teisių gynimu, yra kilęs tik dėl to, kad ieÅ¡kovai ir atsakovas neįgyvendino preliminarios sutarties dėl 4 aukÅ¡to patalpų ir nesudarė pagrindinės 4 aukÅ¡to patalpų pirkimo-pardavimo sutarties.

Nors preliminari sutartis yra pasibaigusi, ieÅ¡kovai reikalauja sudaryti pagrindinę 4 aukÅ¡to patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko yra nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teisme. Tik iÅ¡kilus ginčui dėl 4 aukÅ¡to patalpų perleidimo, ieÅ¡kovai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad atsakovui bÅ«tų kuo sudėtingiau vykdyti veiklÄ . Kaip nurodo patys ieÅ¡kovai ir matyti iÅ¡ atsakovo pateikto pastato techninio projekto, architektÅ«rinės dalies, bÅ«tent ieÅ¡kovai parengė pastato techninio projekto atrchitekturinę dalį.

Ieškovo užsakymu V. J. projektavimo firma UAB „Delfa“ parengė minimus projektinius dokumentus. Pastato techninio projekto architektūrinėje dalyje nėra išsprendžiami ir neatsispindi visi techniniai pastato sprendiniai. Ieškovų parengta techninio projekto architektūrinė dalis yra tik viena sudedamųjų techninio projekto dalių. Paprastai yra rengiamos atskiros techninio projekto dalys, architektūrinė, konstrukcijų, technologijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo ir kt., kuriose yra detalizuojami tam tikri techniniai sprendiniai.

Pagal tų pačių architektų, rengusių pastato techninio projekto architektÅ«rinę dalį, parengtÄ techninio projekto Å¡ildymo ir vėdinimo dalį yra numatyta ventiliacinė Å¡achta ieÅ¡kovų nurodomoje vietoje. Todėl atsakovas įrengė ventiliacinę Å¡achtÄ teisėtai ir pagrįstai, t. y. taip, kaip numatyta pastato techninio projekto sudėtinėje Å¡ildymo ir vėdinimo dalyje. IeÅ¡kovai, rengdami tokio didelio pastato techninį projektÄ (užsiimdami komercine veikla), laikytini verslininkais ir pakankamai apdairiais, todėl negalėjo nežinoti apie statybos reglamento STR 2.01.01(2):1999 "Gaisrinė sauga" reikalavimus visiems projektuojamiems ir statomiems statiniams, kur numatyti techniniai reikalavimai evakuaciniams laiptams įrengti.

BÅ«tent Å¡io statybos reglamento reikalavimų pagrindu buvo įrengti gaisriniai laiptai prie pastato, o ieÅ¡kovų nurodomi argumentai neva evakuaciniai laiptai įrengti neteisėtai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pastato techninio projekto architektÅ«rinėje dalyje ieÅ¡kovų nurodomi suprojektuoti balkonai yra suprojektuoti ne kaip balkonai, o kaip lodžijos. Taip pat nurodė, jog nėra draudžiama pastato statybos eigoje keisti patalpų paskirties iÅ¡ negyvenamosios į gyvenamÄ jÄ . Atsakovas atliko visus privalomus veiksmus ir pakeitė patalpos paskirtį į gyvenamÄ jÄ bei atitinkamai įrengė langus (gyvenamosioms patalpoms yra taikomi griežtesni insoliacijos ir kiti reikalavimai).

Å iuo atveju, nei pastato tÅ«ris nei apimtys nepadidėjo. Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, todėl jokių pažeidimų ar neatitikimų pastato projektui ar statybÄ reglamentuojančioms teisės normoms nėra. IeÅ¡kovų minimas paaukÅ¡tinimas (laiptelis) ir net visas bromas yra įrengtas ieÅ¡kovų žemės sklypo dalyje, ir įrenginėjo jį patys ieÅ¡kovai, todėl ieÅ¡kovų nurodomi argumentai atsakovo atžvilgiu yra nepagrįsti. Atsakovas tinkamai ir vadovaudamasis techniniu projektu atliko pastato statybos darbus ir tinkamai įrengė pavirÅ¡iaus dangÄ , t. y. požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės perdangÄ (kostruktyvÄ ).

Nebuvo jokių nukrypimų nuo suprojektuotų aukščių. Savo žemės sklype bei pastato trinkeles įsirengė patys ieÅ¡kovai, todėl ieÅ¡kinyje teigti, kad tai padarė atsakovas, yra mažų mažiausia keista. 2008 10 05 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti, minimas aktas nėra panaikintas, yra galiojantis ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, privalėjo pasinaudoti teise skųsti minimÄ aktÄ , tačiau net ir žinodami apie pastato pripažinimÄ tinkamu naudoti, neapskundė minimo akto ir tris metus nesiėmė jokių veiksmų savo neva pažeistiems teisėms ginti, todėl Å¡is ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu ir vertintinas tik kaip bandymas ginti tariamai pažeistas teises.

        IeÅ¡kovai pateiktame dublike nurodė, jog neneigia tos aplinkybės, kad atsakovui nuosavybės teise įregistruoto statinio techninis projektas buvo parengtas jų, o sudarius 2006-07-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo perduotas atsakovui. Yra ginčijamas statybų, kurios atliktos nukrypstant nuo jų parengto projekto negavus ieÅ¡kovų sutikimo teisėtumas. 2006-07-05 buvo sudaryta ne tik žemės sklypo, bet ir atsakovo statomo ketvirto aukÅ¡to patalpų su balkonais bei aÅ¡tuonių parkavimo vietų po pastatu pirkimo-pardavimo sutartis. 2006-05-22 iÅ¡duotas ir 2006-07-14 pakeistas statybos leidimas suteikė teisę ne tik atsakovui statyti naujÄ statinį, bet ir teisę ieÅ¡kovams rekonstruoti gretimame žemės sklype esantį ir ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį pastatÄ adresu M.

V. g.1, Vilniuje, pagal parengtÄ Å¡io pastato rekonstrukcijos projektÄ . IeÅ¡kovai nedalyvavo nei iÅ¡duodant 2007-05-16 pažymÄ apie nebaigtÄ statyti statinį, nei 2008-10-05 suraÅ¡ant pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , todėl teiginiai dėl ieÅ¡kovų dalyvavimo Å¡iose procedÅ«rose, siejant šį faktÄ su žinojimu ir pritarimu statinio techninio projekto keitimui yra neatitinkantys tikrovės.Atsakovas RUAB „Vilniaus Nekilnojamasis Turtas“ triplike nurodė, kad atsakovai domėjosi ir dalyvavo pastato statybose, niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl jų pačių parengto pastato techninio projekto, kadangi pačioje 2007-05-16 pažymoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyti statytojai: atsakovas ir ieÅ¡kovai.

Be to, pažymoje aiÅ¡kiai nurodyta, jog pastatas statomas be nukrypimų nuo techninio projekto, kurį 2006 metais parengė ieÅ¡kovai. Kadangi ieÅ¡kovai taip pat buvo statytojai, apie tokiÄ pažymÄ negalėjo nežinoti. IeÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, jog techninio projekto Å¡ildymo ir vėdinimo dalis 29-01-TP-Å V-04 buvo parengta ieÅ¡kovams nežinant, kadangi ieÅ¡kovai parengė pastato techninį projektÄ , kartu su atsakovu gavo statybos leidimÄ . Statybos leidimas nebÅ«tų iÅ¡duotas, jeigu nebÅ«tų pateiktas pastato techninis projektas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ , visos techninio projekto sudedamosios dalys buvo parengtos, o ieÅ¡kovai apie jas žinojo. IeÅ¡kovai sutiko, jog jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bÅ«tų vykdomos statybos. IeÅ¡kovai žinodami apie pastato pripažinimÄ tinkamu naudoti, neapskundė minimo akto ir tris metus nesiėmė jokių veiksmų jų teisėms ginti.                       II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų J. V., A. V. atsakovui RestruktÅ«rizuojamai UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 363 Lt, po 181,50 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų J. V., A. V. 61 Lt po 30,50 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-10-05 Pastato pripažinimo tinkamu naudoti Daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis V.

M.-P. g. /M. V. g., Vilniuje, aktas Nr. (101)11.4-2469 patvirtina, jog jis yra pastatytas nepažeidžiant nei pastato techninio projekto, nei statybos techninių reglamentų, nei kitų teisės aktų reikalavimų. Minėtas aktas nėra nuginčytas teismine tvarka. Be to, pažymėjo, jog statybos procesas yra ilgai trunkantis procesas, kurio metu ieÅ¡kovai turėjo teisę bei pareigÄ domėtis statybos darbais bei esamais rezultatais, derinti priimamus sprendimus (Statybos įstatymo 2 str. 38 d.). Be to, teismas pagal bylos medžiagÄ nustatė, jog pastato statybos laikotarpiu ieÅ¡kovai ir atsakovas bendradarbiavo, domėjosi statybomis, dalyvavo ir atstovavo atsakovÄ Ä¯vairiose institucijose.

Todėl Å¡i aplinkybė patvirtina, jog ieÅ¡kovams negalėjo bÅ«ti nežinomos ir buvo žinomas statomo pastato statybos techninės detalės, techniniai sprendimai bei jų nežymus pakeitimai. Teismas atkreipė dėmesį, jog ventiliacinė Å¡achta bei gaisriniai evakuaciniai laiptai įrengti toje ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuri pagal tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytÄ panaudos sutartį perduota atsakovui naudotis 99 metams. Tai, jog ieÅ¡kovai pastato statymo procese neprieÅ¡taravo dėl atsakovo atliekamų darbų, patvirtina, jog ieÅ¡kovai konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai, nepažeidžiant jų nuosavybės teisių.

Teismas nurodė, jog pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2007-05-16 pažymÄ apie nebaigtÄ statyti (rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai remontuoti statinį) - gyvenamasis namas yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovai buvo ginčijamų statinių statytojai, todėl turėjo teisę dalyvauti visuose pastato statybos etapuose, teikti siÅ«lymus, pretenzijas, pasirinkti statybos organizavimo bÅ«dÄ ir kt., tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad įrengus pastatyto pastato 2-4 aukÅ¡tuose vietoje lodžų erkerius bei pastato pirmajame aukÅ¡te įrengus vitrininius langus pažeidžiama jų teisė į privatumÄ . Nurodė, jog butų langai ir erkeriai (kurie buvo projekte numatyti kaip lodžos) iÅ¡eina į vidinį kiemÄ . Vietoje lodžų įrengtų erkerių matmenys į iÅ¡orę nepasikeitė, todėl teismui visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kodėl tik erkerių vietoj lodžų bei vitrininių langų įrengimas pažeidžia ieÅ¡kovų privatumÄ , kai tuo tarpų į vidinį kiemÄ iÅ¡eina labai daug butų langų.

Pažymėjo, jog ventiliacinė Å¡achta, evakuaciniai laiptai yra privalomi laikantis prieÅ¡gaisrinių reikalavimų. Pagal Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p., statinys (jo dalis) turi bÅ«ti suprojektuotas ir pastatytas iÅ¡ tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kurių vienas - gaisrinės saugos. Tai, kad minėti statiniai nėra nurodyti pastato techniniame plane, neleidžia teigti, jog tokiu bÅ«du yra pažeidžiama ieÅ¡kovų nuosavybės teisės. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo atlikta savavaliÅ¡ka statyba, o atsakovo veiksmais pažeistos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės. III.

APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.          Apeliantai (ieÅ¡kovai) J. V. ir A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ 1-os instancijos teismas privalėjo tirti, ar naujo statinio statymo metu buvo padaryti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, o ne tirti ar atsakovas vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes civilinės teisės ginamos ne tik savavaliÅ¡kos statybos atveju, bet ir statant statinį ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

Todėl akivaizdu, kad teismo iÅ¡vada dėl to, kad ieÅ¡kovų teisės galėjo bÅ«ti pažeistos tik vykdant savavaliÅ¡kÄ statybÄ , yra neteisinga, nes padaryta neatsižvelgiant į CK 4.103 straipsnio 1 dalies turinį ir neatitinka kasacinio teismo suformuotos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. UAB „Delfa" 2006-04-21 parengtoje techninio projekto architektÅ«rinėje dalyje, kuri buvo atlikta ieÅ¡kovų užsakymu, o vėliau kartu su žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi perleista atsakovui, ventiliacinės Å¡achtos kaip ir evakuacinių laiptų įrengimas nebuvo numatytas, todėl vien dėl Å¡ios priežasties galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių statinių įrengimas neatitinka statinio projektinės dokumentacijos reikalavimų.

Pažymėjo, jog atsakovas nebuvo žemės sklypo, kuriame suprojektavo, o vėliau įrengė ventiliacinę Å¡achtÄ ir evakuacinius laiptus savininkas, todėl prieÅ¡ apribodamas ieÅ¡kovų nuosavybės teisę, jis turėjo gauti nuosavybės teisės turėtojų valios iÅ¡raiÅ¡kÄ , kad jie sutinka, jog statiniai bÅ«tų projektuojami, o vėliau statomi jiems priklausančioje žemėje bei numatyti tolesnį žemės, kurioje stovi statiniai, naudojimosi bÅ«dÄ (panaudÄ , nuomÄ ir pan.). Atitinkamas sutikimas galėjo bÅ«ti duotas tik raÅ¡ytine forma.

Todėl tai visiÅ¡kai paneigia teismo iÅ¡vadÄ , jog neva konkliudentiniais veiksmais ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ Å¡ių statinių (konstrukcijų) statybai. Pažymėjo ir tai, jog pagal dabartinę situacijÄ , kuriÄ teismas pripažino neprieÅ¡taraujančia įstatymams, erkeriai, kurie tapo naujai pastatyto statinio iÅ¡orine siena, patenka į erdvę, esančiÄ virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios žemės. Taigi, naudodamiesi erkeriuose įrengtomis patalpomis nuolatinai, o ne laikinai, kaip kad bÅ«tų tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrengtos lodžos, atsakovo patalpų naudotojai gali nuolat matyti kÄ ieÅ¡kovai daro savo kieme, t.y. privatumo iÅ¡saugojimo galimybė sumažėja.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, kurdami naujo statinio techninio projektÄ ir praÅ¡ydami suprojektuoti lodžas kaip tik ir įvertino Å¡iÄ aplinkybę. Be to, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai ekerių įrengimas pažeidžia ieÅ¡kovų teises vien todėl, kad kaip nustatyta ekspertizės akte, jie įrengti pažeidžiant statybÄ reglamentuojančius teisės aktus. Ä®rengti vitriniai langai pažeidžia ieÅ¡kovų teises taip pat, kadangi 1-o aukÅ¡to patalpoje, kurioje jie įrengti iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti įrengtų patalpų.

Be to ieÅ¡kovai neprojektuodami l-e aukÅ¡te negyvenamųjų patalpų, o palikdami erdvę tarp laikančiųjų konstrukcijų, taip tik ir siekė maksimalaus naudojimosi kiemu privatumo iÅ¡saugojimo. Be to, tai buvo daroma dėl to, kad patalpų įrengimas bÅ«tų pažeidęs leidžiamÄ užstatymo tankį ir intensyvumÄ bei kitus statybos parametrus. Pažymėjo ir tai, jog siekiant įrodyti nuosavybės teisės pažeidimo faktÄ akto ginčyti nėra bÅ«tinybės, tai bÅ«tų aktualu sprendžiant vieÅ¡ojo intereso gynimÄ per vieÅ¡osios teisės normų pažeidimų prizmę.

Apeliantų teigimu teismas pažeidė ir procesines teisės normas, kadangi sprendime teismas daro iÅ¡vadas, kurių nepatvirtina surinkti įrodymai. Be to pagrindinį dėmesį sprendime teismas skyrė ventiliacinės Å¡achtos ir evakuacinių laiptų pastatymui, iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nepasisakydamas dėl reikalavimų nugriauti prie pastato sienos (įvažiavimo į kiemÄ ) įrengtÄ paaukÅ¡tinimÄ (laiptelį) ir žemės dangos aukščio atstatymÄ Ä¯ projektinėje dokumentacijoje numatytÄ aukÅ¡tį nors teismo ekspertizės akte nurodoma, kad tai padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

         Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pastato statybos laikotarpiu ieÅ¡kovai bendradarbiavo su atsakovu, projektuotoju, statybininkais, domėjosi statybomis, dalyvavo ir atstovavo atsakovÄ Ä¯vairiose institucijose, kas patvirtina, jog apie pastato statybos technines detales, techninius sprendimus bei jų nežymius pakeitimus žinojo arba negalėjo nežinoti. Pateikta 2007 05 16 pažyma apie nebaigtÄ statyti (rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai remontuoti) statinį akivaizdžiai patvirtina, jog ieÅ¡kovai patys dalyvavo pastato statybose.

Pažymoje aiškiai nurodyta, jog pastatas statomas be nukrypimų nuo techninio projekto, kurį 2006 metais parengė patys ieškovai. Ieškovai iki šiol neprieštaravo dėl atsakovo statybų jų žemės sklypo dalyje, patys domėjosi statybų darbų finansavimu, sustabdymu, dalies atliktų darbų pridavimu komisijai, todėl ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai ir šiai dienai vra pastatytas tinkamai, nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai įrodinėja ne statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktÄ , o tik techninio projekto architektÅ«rinės dalies pažeidimo faktus, kas esamu atveju yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir tokia ieÅ¡kovų pozicija neatitinka viso pastato techninio projekto dalių ir jose numatytų sprendinių. IeÅ¡kovai vadovaujasi tik pastato techninio projekto architektÅ«rine dalimi, tačiau sÄ moningai nepateikia ir nesivadovauja kitomis sudedamosiomis techninio projekto dalimis. Atsakovo teigimu ieÅ¡kovai tikėtina sÄ moningai nepateikė į bylÄ kitų techninio projekto sudedamųjų dalių, t.y.

Å¡ildymo ir vėdinimo dalies datuotos dar iki atsakovui įsigyjant investicinį projektÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, tuo siekdami nuslėpti sau nepalankius faktus, jog ieÅ¡kovams rengiant ginčo pastato techninį projektÄ , buvo rengiamos visos techninio projekto sudedamosios dalys ir bÅ«tent pagal techninio projekto Å¡ildymo ir vėdinimo dalį buvo numatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omi panaikinti ginčo objektai. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas niekada nebÅ«tų mokėjęs už 4 arų žemės sklypÄ su techniniu projektu (kaip investiciniu objektu) net 8 000 000 Lt kainos, jei nebÅ«tų ieÅ¡kovų sutikimų ar bÅ«tų kitokių kliūčių netrukdomai vykdyti statybas pagal pačių ieÅ¡kovų parengtÄ techninį projektÄ .

Be to pastato projekto architektas V. J. liudydamas byloje nurodė, jog rengiant techninį projektÄ pagal ieÅ¡kovų įsakymÄ ginčo objektai t.y. ventiliacinė Å¡achta ir gaisriniai evakuaciniai laiptai buvo numatyti techniniame projekte bei įrengti pagal projektÄ dar iki pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Be to ventiliacinė Å¡achta yra įrengta ant požemines automobilių stovėjimo aikÅ¡telės stogo, o ne ant ieÅ¡kovo žemės sklypo, todėl tai nesuteikia teises ieÅ¡kovui ginčyti tokių inžinerinių statinių teisėtumo.

Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atliktoje ekspertizėje buvo nustatyta, jog vietoje lodžų yra įrengti erkeriai. Darant prielaidÄ , jog pastate buvo įrengti erkeriai, o ne lodžos, tai niekaip neįtakoja bendro ginčo pastato iÅ¡orės matmenų, dėl ko nėra laikytini kaip pažeidžiantys techninio projekto ar statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pačių ieÅ¡kovų pateiktoje techninio projekto architektÅ«rinėje dalyje (pastato fasadas iÅ¡ kiemo pusės), ieÅ¡kovų minimi ginčo vitrininiai langai yra numatyti projekte, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog atsakovas pažeidžiant techninį projektÄ Ä¯rengė vitrininius langus neatitinka realios faktinės situacijos ir yra nepagrįsti.

Pažymėjo, jog atsakovas tinkamai įrengė pavirÅ¡iaus dangÄ , t.y. požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės perdangÄ (konstruktyvÄ ). Nelygumai atsirado vėliau ne dėl atsakovo atliktų statybos darbų, o dėl pačių ieÅ¡kovų atliktų grunto uždėjimo, trinkelių klojimo ir kitų darbų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto esamo ir projektinio pavirÅ¡iaus aukščių palyginimo aktas taip pat negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jo skaičiavimai yra atlikti pagal nepasiraÅ¡ytÄ ir neaiÅ¡ku kieno atliktÄ planÄ .

Kadangi 2008 10 05 pripažinmo tinkamu naudoti aktu pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti, minimas aktas nera panaikintas, yra galiojantis ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kas vertintina kaip prima facie įrodymu Å¡ioje civilinėje byloje ir neabejotinai patvirtina, kad pastatas yra pastatytas laikantis projekto ir statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų be esminių nukrypimų. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).         Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.              Ginčas byloje yra kilęs tarp gretimų sklypų savininkų dėl apeliantų manymų jų pažeistų teisių savavaliÅ¡kai keičiant gretimame sklype pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektÄ , jo statybos eigoje.         IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovai, 1999 02 10 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi bei 2004 12 10 atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutarčių pagrindu, nuosavybės teisėmis įsigijo 0,0646 ha žemės sklypÄ , nekilnojamojo turto registre pažymėtÄ unikaliu Nr. 4400-0485-8088, kadastrinis Nr. 0101/0054:229, suformuotÄ atlikus kadastrinius matavimus ir gautÄ padalijus daiktÄ unikalus Nr. 0101-0054-0140, kuriame stovėjo daugiabutis gyvenamasis namas pastatas unikalus Nr. 1094-0223-001, esantį M.

V. g., Vilniuje (t.1,b.l. 16-18). Minėtos atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutarties, sudarytos 2004 12 10 pagrindu, tuo pačiu adresu taip pat suformuotas 0,0471 ha sklypas unikalus Nr.. Å iame naujai suformuotame sklype, ieÅ¡kovai siekė pastatyti naujÄ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ . RyÅ¡ium su tuo, dar 2004 metais ieÅ¡kovei kartu su kitu statytoju B. C. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo iÅ¡duotos sutarties dėl infrastruktÅ«ros objektų plėtojimo sÄ lygos (t.1,b.l. 58,59). 2006 04 12, abu ieÅ¡kovai kaip statytojai sudarė sutartį dėl statomo daugiabučio namo su negyvenamomis patalpomis statybos techninės priežiÅ«ros (t.1,b.l. 60,61).

IeÅ¡kovų užsakymu ir lėšomis 2006 m. balandžio 21 d. V. J. projektavimo firma UAB „Delfa“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo V.M. P.-M. V. gatvių sankirtoje, Vilniuje, renovavimo bei naujo daugiabučio gyvenamojo namo statybos techninį projektÄ (priedas prie civilinės bylos). Vilniaus savivaldybės administracija 2006-05-22 iÅ¡davė ieÅ¡kovams statybos leidimÄ Nr. GN/654/06-0546, statyti „Daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (7.3)“ (t.1,b.l. 62-66). 2006 07 05 Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-6964, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai už 8 000 000 Lt pardavė atsakovui 0,0471 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris, (t.1,b.l. 84-91).

TÄ pačia dienÄ (2006 07 05) Å¡alys sudarė statomo pastato 4 aukÅ¡to patalpų preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį (t.1,b.l. 81-83). Minėtoje sutartyje, atsakovas įvardijamas pardavėju, įsipareigojo, pagal patvirtintÄ projektÄ , laikantis projektavimo ir statybos veiklÄ reglamentuojančių norminių aktų, pastatyti pastatÄ , numatyta preliminari statybos pabaiga - 2008 07 15, pastato rangovas UAB „Kaminta“. Pagrindinė sutartis dėl sutartyje aptartų ketvirto aukÅ¡to patalpų pirkimo – pardavimo turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2008 08 15.

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant minėtas sutartis 2006 07 01 ieÅ¡kovai, kaip sklypo unikalus Nr. savininkai pasirašė sutikimÄ , kad atsakovas tapęs sklypo atidalinto sklypo unikalus Nr. savininku gautų leidimÄ statybai ir statytų daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ minėtame sklype bei ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio sklypo 121 kv.m. ploto dalyje (t.1,b.l. 67), o 2006 08 09 dėl Å¡ios 121 kv.m. ieÅ¡kovams priklausančio sklypo dalies Å¡alys sudarė panaudos sutartį, kuria ieÅ¡kovai kaip panaudos davėjai iki 2011 08 09 perdavė atsakovui naudotis plane indeksu „B“ pažymėtÄ sklypo dalį, kurios ribos pažymėtos prie sutarties pridėtame plane skaičiais 10,11,8,9,10 (t.1,b.l. 96,97). 2006 08 10 Å¡alys pasirašė panaudos sutarties pakeitimÄ , kuriuo panaudos sutarties terminÄ nustatė 99 metams (t.1,b.l. 101). 2006-07-14 Vilniaus savivaldybės administracijos ieÅ¡kovams iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. GN/654/06-0546, statyti „Daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (7.3)“ buvo pakoreguotas, įtraukiant į jį statytoju atsakovÄ UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ (t. 1, b. l. 32-33). 2007 02 13 Å¡alys sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 07/07/13, kuria įsipareigojo kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ir žinias vykdyti bendrÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ parengti projektÄ abiejų Å¡alių statomo gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis prijungimui prie elektros tinklų, sutarties dėl elektros tiekimo sudarymo (t.1,b.l. 102-104).

Atsakovas pastatęs daugiabutį, įregistravo savo nuosavybės teisę į šį pastatÄ 2008 10 05 iÅ¡duoto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 10114.4-2469 pagrindu (t.1, b.l. 28-31), kuriuo minėtas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis V. M.-P. g. a/M. V. g., Vilniuje pripažintas tinkamu naudotis.         Vėliau, atsakovui neįvykdžius preliminarioje patalpų 2006 07 05 pirkimo pardavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų parduoti pastatytas 4 aukÅ¡to patalpas ir aÅ¡tuonias automobilių stovėjimo vietas po pastatu ieÅ¡kovams, tarp Å¡alių prasidėjo konfliktai, dėl anksčiau ieÅ¡kovų duoto sutikimo parduoti ginčo sklypÄ , dėl Å¡alims priklausančių pastatų prijungimo prie komunikacijų (t.1,b.l. 109-122,). 2009-04-23 ieÅ¡kovai pateikė Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui pareiÅ¡kimÄ persiųsti atsakovui praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, atÅ¡aukiantys, ankstesnį 2008 11 07 sutikimÄ (t. 1, b. l. 109-111).

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ dėl ginčo pastato registracijos nekilnojamojo turto registre ir 2011 05 18 sprendimu atmetė ieÅ¡kovų skundÄ dėl žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0485-8088, registro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre panaikinimo (2, b. l. 124-128). Minėtame sprendime teismas, nustatė jog Å¡alys 2006 08 10 susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo nerealizavo. Sprendimas bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme paliktas galioti (LVAT 2012 07 26 nutartis, žr. t.2, b. l. 136-39).

         Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę nurodydamas, kad kiekviena Å¡alis turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) ir vertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikdamas iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.).

Teismas taip pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas ) suformuota praktika pripažįstant, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kai laikoma jog iÅ¡vadai apie fakto egzistavimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymai labiau tikėtina faktÄ buvus, negu kad jo nebuvus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sasajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.          Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡alių ketinimus, tikslus ir elgesį iki ginčo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pačių ieÅ¡kovų užsakymu ir lėšomis buvo parengtas ginčo Daugiabučio gyvenamojo namo projektas, pagal kurį ieÅ¡kovams priklausančiame sklype turėjo bÅ«ti rekonstruotas jau pastatytas (1940 metų statybos) gyvenamasis namas, o Å¡alia jo pastatytas naujas 6 aukÅ¡tų su dviem požeminiais aukÅ¡tais pastatas, kurio požeminiuose aukÅ¡tuose įrengti garažai ir techninės patalpos, 5-iuose virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose butai, pirmame aukÅ¡te numatytos komercinės patalpos (t.1, b. l. 123-209).

ApžiÅ«rėjus pastatus vietoje nustatyta, kad jie turi vienÄ bendrÄ sienÄ , bendrÄ kiemÄ , vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ kiemÄ . Todėl teismas pagrįstai nurodė jog patys ieÅ¡kovai, parengę aukščiau minėtÄ namo renovavimo ir statybos projektÄ , o vėliau pardavę atsakovui Å¡alia jų esantį žemės sklypÄ su paruoÅ¡to techninio projekto dalimi, sudarę dalies jiems priklausančio žemės sklypo panaudos sutartį su atsakovu negalėjo nesuprasti tokio sandorio pasekmių, kad patys, savo valia apriboja nuosavybės teisę į jiems priklausantį žemės sklypÄ .         Apeliantai kritikuodami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ rėmėsi CK 103 straipsnio 3 dalimi nurodydami, kad teismas privalėjo ne tik tirti ar statybÄ nebuvo savavaliÅ¡ka bet ir ar statybos metu nebuvo pažeisti atskiri projekto sprendiniai.

Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė nukrypimus nuo pirminio architektÅ«rinio, dar ieÅ¡kovų paruoÅ¡to pastato projekto. Teismas priimdamas sprendimÄ Â sprendime rėmėsi į bylÄ pateikto 2012 10 05 ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kuriose nurodyta, jog statybos objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu Vilniaus miestas, V.M. P. – M. V. gatvių sankirtoje statybos darbai: požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ventiliacinės Å¡achtos įrengimas; gaisrinių evakuacinių laiptų įrengimas; pastate nuo 2-ojo iki 4-ojo aukÅ¡to virÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo lodžų pertvarkymas į erkerius; ieÅ¡kovų kiemo žemės sklypo pavirÅ¡iaus įrengimo darbai atlikti ne pagal V.

J. projektavimo firmos‚ Delfa“, projektinę dokumentacijÄ . Tačiau taip pat nurodyta jog, tik požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ventiliacinės Å¡achtos įrengimas bei gaisrinių evakuacinių laiptų įrengimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu nukrypimu nuo Techninio projekto architektÅ«rinės dalies sprendinių (t. 3, b. l. 2). Taigi ekspertų iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka joje kalbama apie galimybę ventiliacinės Å¡achtos įrengimÄ pripažinti ne projekto sprendinio pažeidimu, bet esminiu nukrypimu.

Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis, kuria remiasi apeliantai numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta jog koks statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai nustato įstatymai.          Apeliantų teiginys jog pirmosios instancijos teismas netyrė projekto sprendinių pažeidimų nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje suformuluotu savavaliÅ¡kos statybos apibrėžimu, pagal kurį savavaliÅ¡ka statyba pripažįstama ne tik statyba neturint leidimo ar turint netekusį galios leidimÄ ir kt., bet ir statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukÅ¡tis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultÅ«ros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Vertindamas ar apeliantų minimi nukrypimai nuo projekto gali bÅ«ti laikomi esminiais projekto pažeidimais teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-10-05 Pastato pripažinimo tinkamu naudoti ginčo daugiabutį namÄ su komercinėmis patalpomis aktu Nr. (101)11.4-2469 patvirtinančiu, kad minėtas ginčo pastatas pastatytas nepažeidžiant nei pastato techninio projekto, nei statybos techninių reglamentų, nei kitų teisės aktų reikalavimų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė taip pat Statybos techniniu reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, 2 punktu nustatančiu, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugiÄ produkcijÄ ; 10 punkto nuostatomis jog statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai yra pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas.

Teismas pagrįstai sprendė jog aukščiau atsakovui teisėtai norminiuose aktuose nustatyta tvarka iÅ¡duotas ir teismine tvarka nenuginčytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pakankamas pagrindas teigti, kad statinys atitinka reikalavimus (t. 1, b. l. 49-50). Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos pastebėjimais, kad statybos procesas vyko, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovų gyvenamojoje vietoje. Å alys įgyvendindamos projektus (naujos statybos ir rekonstrukcijos) iki konflikto atsiradimo bendradarbiavo, buvo pasirašę jungtinės veiklos sutartį dėl komunikacijų įvedimo dalyvavo ir atstovavo atsakovÄ Ä¯vairiose institucijose.

Taigi, ieÅ¡kovai turėjo visas sÄ lygas domėtis statybos darbais. IÅ¡ suminėtų aplinkybių teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovams negalėjo bÅ«ti nežinomos ir buvo žinomas statomo pastato statybos techninės detalės, techniniai sprendimai bei jų nežymus pakeitimai. Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nustačius aplinkybę, kad ventiliacinė Å¡achta bei gaisriniai evakuaciniai laiptai įrengti toje ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuri pagal tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytÄ panaudos sutarties pakeitimÄ perduota atsakovui naudotis 99 metams (t.1,b.l.101) darytina iÅ¡vada, kad minėtas panaudos sutartis su pakeitimu ir buvo sudaryta Å¡iuo tikslu, t.y. tam, kad atsakovas galėtų Å¡iÄ sklypo dalį panaudoti ventiliacinei Å¡achtai ir evakuaciniams laiptams įrengti, nors toks Å¡ios sutarties tikslas ir nėra įvardijamas pačioje sutartyje.

Tačiau Å¡i sutartis bei ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovai pastato statymo procese neprieÅ¡taravo dėl atsakovo atliekamų darbų, patvirtina, jog ieÅ¡kovai konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pastatas buvo statomas tinkamai, nepažeidžiant jų nuosavybės teisių. Kad pastatas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto konstatavo ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2007-05-16 iÅ¡duotoje pažymoje apie nebaigtÄ statyti statinį nurodydamas, jog gyvenamasis namas yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto (t.1, b.l.105).

Beje pažymoje statytojais nurodyti tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovai. SistemiÅ¡kai įvertinęs aukščiau įvardintus raÅ¡ytinių bylos duomenis pirmosios instancijos priėjo pagrįstos ir logiÅ¡kos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovai bÅ«dami statytojais ir įgyvendindami Statybos įstatymo 12 straipsnyje jiems suteiktas teises ir nustatytas pareigas ne tik turėjo teisę bet ir privalėjo dalyvauti visuose pastato statybos etapuose, teikti siÅ«lymus, pretenzijas, pasirinkti statybos organizavimo bÅ«dÄ ir kt.

Iki akto, kuriuo ginčo pastatas pripažintas tinkamu naudotis ieÅ¡kovai jokių pretenzijų, patys bÅ«dami statytojais nereiÅ¡kė. Be to, kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teiginiu, jog ieÅ¡kovai byloje savo pozicijÄ remia vien techninio projekto architektÅ«rine dalimi, kuriÄ vienÄ ir tėra pateikę byloje (t. 1, b.l. 123-209) tuo tarpu, kaip nurodo atsakovas, Å¡achta buvo suprojektuota rengiant vidaus dÅ«mų Å¡alinimo vėdinimo ir Å¡ildymo sistemos techninį projektÄ , kurio kaip ir kitų techninio projekto dalių ieÅ¡kovai atsakovo manymu sÄ moningai nepateikė į bylÄ , nes jie taip pat buvo atlikti dar prieÅ¡ atsakovams nuperkant sklypÄ .

Byloje yra pateikti pastato vidaus dÅ«mų Å¡alinimo vėdinimo ir Å¡ildymo sistemos techninį projektÄ rengusios G. M. parodymai, kad šį projektÄ jį parengė pagal architekto V. J. nurodymus ir, kad atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius minėtÄ Å¡achtÄ Ä¯rengti kitoje vietoje nėra techninių galimybių. Å iuos liudytojos parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir architektas V. J. apklaustas teismo posėdyje (t. 2,b.l. 79). Jis nurodė, kad kai pastato projekto architektÅ«rinė dalis yra padaryta projektas atiduodamas konstruktoriui, inžinieriams elektrikams ir pan. todėl statybos eigoje gali atsirasti statybos projekto pakeitimų.

Taip pat nurodė, kad ventiliacinės Å¡achtos dėl kurios kilo ginčas vietÄ diktavo pati statinio struktÅ«ra, kad buvo parinkta tinkamiausia Å¡iam įrenginiui vieta, kur nebÅ«na gaisrų. Taigi iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad ginčo objektu tapusi ventiliacinė Å¡achta yra tame tarpe ir prieÅ¡gaisrinės apsaugos įrenginys, kaip ir evakuaciniai laiptai, be kurių pastatas paprastai nepripažįstamas tinkamu naudotis, o Å achtos vietÄ diktavo pats techninis projektas parengtas ieÅ¡kovų ir kad kitoje vietoje jos įrengti turint omenyje sklypo plotÄ nėra galimybių.

Atsakovas ginčo sklypÄ pirko su tikslu pastatyti jame ginčo pastatÄ pagal ieÅ¡kovų jau paruoÅ¡tÄ projektÄ turėdamas pagrįstų lÅ«kesčių, jog jam nekils sunkumų jį įgyvendinant ir tai atsispindėjo sumokėtoje už sklypÄ kainoje.             Apeliantai savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl nukrypimo nuo pirminio projekto, įrengus pastatyto pastato 2-4 aukÅ¡tuose vietoje lodžų erkerius bei pastato pirmajame aukÅ¡te įrengus vitrininius langus.

Tai yra nurodo jog tokiu bÅ«du labiau pažeidžiama jų teisė į privatumÄ , nes neva patalpų su erkeriais naudotojų jiems naudojantis erkeriais nuolat, skirtingai nei lodžomis, kuriomis apelianto įsitikinimu bÅ«tų naudojamasi laikinai, ieÅ¡kovai bÅ«tų nuolat stebimi todėl sumažėtų jų privatumas. Å ioje vietoje kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog pagal pačių ieÅ¡kovų užsakytÄ ir parengtÄ projektÄ , buvo numatyta, kad pastato 5-iuose virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose bus butai, kas buvo įgyvendinta, visi butų langai ir erkeriai (kurie buvo projekte numatyti kaip lodžos) iÅ¡eina į vidinį kiemÄ .

Vietoje lodžų įrengtų erkerių matmenys į iÅ¡orę nepasikeitė todėl visų pirma neaiÅ¡ku kodėl apeliantai nurodo, jog lodžos bÅ«tų naudojamos tik laikinai, o erkeriai jau pastoviai ir kaip erkerių vietoj lodžų bei vitrininių langų įrengimas pažeidžia ieÅ¡kovų privatumÄ , kai į vidinį kiemÄ vis tiek iÅ¡eina labai daug butų langų. Kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovai nedideliame sklype nusprendę atidalinti dalį sklypo, suprojektavę jame Å¡eÅ¡ių aukÅ¡tų daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis negalėjo bendrai tikėtis privatumo iÅ¡saugojimo.         Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmajame aukÅ¡te įrengus vitrininius langus ir komercines patalpas taip galėjo bÅ«ti pažeistos užstatymo tankio ir intensyvumo normos, nes tokiu atveju pastatas nebÅ«tų pripažintas tinkamu naudotis.

Galima sutikti su apelianto teiginiu, jog siekiant įrodyti nuosavybės teisių pažeidimÄ nebÅ«tina ginčyti aktÄ apie jo pripažinimÄ tinkamu naudotis, nes civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog Å¡alis pati pasirenka įrodinėjimo bÅ«dus, priemones. Tačiau Å¡i proceso Å¡alies teisė teikti įrodymus savo nuožiÅ«ra, neatima iÅ¡ teismo teisės tokį aktÄ vertinti kaip prima facie įrodymÄ jog pastatas pastatytas laikantis projekto, o padaryti nukrypimai nėra esminiai, ar iÅ¡ esmės pažeidžiantys projekto sprendinius.             Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nepasisakė dėl reikalavimo nugriauti laiptelį prie pastato sienos ir įvažiavimo į kiemÄ bei dėl žemės dangos aukščio atstatymo į projekte numatytÄ aukÅ¡tį kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio teismas Å¡ių dviejų reikalavimų neiÅ¡skyrė, tačiau motyvus kodėl atmeta ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nurodė apibendrintai su motyvais, kuriais atmetė ieÅ¡kinį bendrai.

IÅ¡vardijęs visus reikalavimus sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, jog iÅ¡ vienos pusės savininko teisė naudotis daiktu turi bÅ«ti ginama, iÅ¡ kitos pusės pats savininkas naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikė proporcingumo principÄ , įtvirtintÄ CK 1.2 straipsnyje, kuris reikalauja interesų – tiek vieÅ¡ojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Vertindamas proporcingumo ryšį tarp praÅ¡omos taikyti priemonės atsakovo atžvilgiu ir siekiamo įgyvendinti tikslo – ginti ieÅ¡kovų teisę netrukdomai naudotis savo turtu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das pareikalautų neadekvačių iÅ¡laidų, prieÅ¡taraujančių ekonomiÅ¡kumo bei protingumo principams.

Teismas nurodė byloje nustatęs, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės buvo sudaryti atitinkami sandoriai (pirkimo-pardavimo sutartis, panaudos sutartis, jungtinės veiklos sutartis), patvirtinantys Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytÄ aplinkybę – užsakovų ir vykdytojo susitarimÄ dėl pastato statybos. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais ir pažymėjo, kad ventiliacinė Å¡achta, evakuaciniai laiptai yra privalomi laikantis prieÅ¡gaisrinių reikalavimų.

Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ statinys (jo dalis) turi bÅ«ti suprojektuotas ir pastatytas iÅ¡ tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kurių vienas - gaisrinės saugos. Tai, kad minėti statiniai nėra nurodyti pastato techniniame plane, neleidžia teigti, jog tokiu bÅ«du yra pažeidžiama ieÅ¡kovų nuosavybės teisė – nėra užkertama galimybė naudotis praėjimu, nepakeistas ieÅ¡kovams nuosavybės teisė priklausantis turto plotas bei tÅ«ris, ar kitaip paveiktas nekilnojamasis turtas.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje bei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokiu bÅ«du atsakovo įrengti ginčijami statiniai pažeidžia jų nuosavybės teises. Beje, ekspertizės akte pasisakant dėl ieÅ¡kovų kiemo žemės sklypo pavirÅ¡iaus įrengimo darbų konstatuota, kad Å¡is pavirÅ¡ius įrengtas aukščiau projektinio lygio. Tačiau Å¡is nukrypimas nuo techninio projekto architektÅ«rinėse dalies sprendinių nesusijęs su esminiais projekto sprendiniais todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is nukrypimas nėra esminis.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                                     NUTARIA :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                    Teisėjai                                                     RÅ«ta V.

J.                                                                                        Alvydas Barkauskas                                                                                                 Liuda Uckienė         Â