2024-04-10 Nr. AB-5749-3-61-3-01271-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-37-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01271-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. (I. S.) ir G. S. (J. S. teisių ir pareigų perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. spendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. S. ir G. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (jos teisių ir pareigų perėmėjai – I. S. bei G. S.) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. A51-23405/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja taip pat prašė jai iš Administracijos priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją J. S. grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus. J. S. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. I. (P. I.) iki nacionalizacijos turėtą Žemės sklypą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, kuriuo buvo patvirtina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka), nuostatomis, pareiškėja J. S. 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir prašė atlikti veiksmus. Prašyme pareiškėja nurodė, kad, susipažinus su interneto puslapyje www.regia.lt esančia informacija, matyti, jog nurodytoje vietovėje yra laisvos ir neužstatytos žemės plotai, kurie, remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, gali būti atkurti (duomenys neskelbtini) pretendentams. Kartu su prašymu J. S. atsakovui pateikė ištraukas iš tinklalapio regia.lt, kuriose minėtoje teritorijoje yra apytiksliai pažymėta laisva ir neužstatyta valstybinė žemė, į kurią galėtų būti natūra atkuriamos pareiškėjos ir kitų pretendentų nuosavybės teisės. 2021 m. vasario 8 d. prašyme J. S. Administracijos prašė vykdyti Atkūrimo įstatyme ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 jai priskirtą funkciją, t. y. parengti visus būtinus dokumentus ir perduoti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti ginčo teritorijoje natūra (duomenys neskelbtini) pretendentams.

2.2. Atsakovas pareiškėjos atstovui pateikė Sprendimą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjo J. S. 2021 m. vasario 8 d. prašymą ir nusprendė, jog nuosavybės teisių atkūrimas jos prašymo priede nurodytame apytiksliame laisvame valstybinės žemės plote nėra galimas, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-646-1063/2019 pareiškėjos skundą atmetė. Šis teismas konstatavo, kad į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į Vilniaus universiteto Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra įkurtas Vilniaus universiteto Botanikos sodas, J. S. nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų teisinių pagrindų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-485-1062/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, ši administracinė byla yra baigta, t. y. nustatyta prejudicija, ir pareiškėjos prašyme nurodyti žemės plotai, pažymėti žalia spalva, nepatenka į buvusio savininko P. I. turėto Žemės sklypo kartografiją. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, atsakovas Sprendime padarė išvadą, kad buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vietoje ties (duomenys neskelbtini) nėra galimybės suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos) žemės sklypą (sklypus) grąžinti natūra.

2.3. Viešai prieinamų duomenų analizė leidžia daryti aiškią ir vienareikšmišką išvadą, kad Sprendime nurodyti argumentai ir pateikiamos tariamo negalimumo ginčo teritorijoje atkurti nuosavybės teises priežastys neatitinka tikrovės.

2.4. Administracija nurodė, kad J. S. teisės atkūrimas valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), nėra galimas dėl to, kad yra priimti Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, neva eliminuojantys galimybę atkurti nuosavybės teises, tačiau teismuose nagrinėti reikalavimai, dėl kurių buvo priimti įsiteisėję sprendimai, ir pareiškėjos prašymas iš esmės skiriasi, todėl atsakovo argumentas yra teisiškai nepagrįstas. Kaip pažymėta Sprendime, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo iškelta administracinė byla pagal J. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Tarnybai ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuriame teismo buvo prašoma panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8) (kuriame buvo minima, kad buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos valdyta žemė ties (duomenys neskelbtini) yra priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama), įpareigoti Administraciją parengti visus reikiamus dokumentus nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir juos perduoti Tarnybai, panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SF-1466-(14.49.104.) ir Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1678-(9.5.) bei Tarnybą įpareigoti atkurti J. S. nuosavybės teisę į 24 985 kv. m žemės plotą (pagal kartografinę medžiagą), kuri iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė P. I.. Šiame skunde yra skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2021 m. vasario 8 d. prašymas dėl galimų nuosavybės teisei atkurti žemės plotų, sudarančių tik dalį ankstesniame sprendime kokiame nurodytų ir teismuose nagrinėtų pareiškėjos reikalavimų. Netapatūs yra išnagrinėtų ir nagrinėtinų bylų dalykai, nors subjektai ir pagrindai yra tapatūs.

2.5. Administracija Sprendime taip pat atsisakė ginčo teritorijoje (bet kokioje jos dalyje) pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras dėl to, kad pareiškėjos prašyme siūlomi žemės sklypai nepatenka į Žemės sklypo kartografiją. J. S. prašyme buvo pasiūlyti trys galimų sklypų variantai, kuriuose, jos nuomone, galima būtų projektuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėja sutiko su atsakovo argumentais, kad paveiksle Nr. 4 nurodytas žemės plotas Nr. 2 neįeina į buvusio savininko P. I. turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) kartografiją ir kad paveiksle Nr. 3 nurodytas žemės plotas Nr. 1 taip pat neįeina į buvusio savininko P. I. turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) kartografiją, tačiau nepagrįstas yra Administracijos argumentas, jog paveiksle Nr. 3 nurodytas žemės plotas Nr. 2 neįeina į buvusio savininko P. I. turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) kartografiją. Pateikiamas paveikslas Nr. 5 akivaizdžiai patvirtina, kad šis žemės plotas patenka į kartografiją, todėl atsakovo argumentas yra nepagrįstas. Sutikdama su Administracijos argumentais konkrečių pareiškėjos siūlomų žemės plotų atveju, ji kategoriškai nesutinka su atsakovo pozicija paveiksle Nr. 5 pažymėto sklypo atveju. Ypač dėl to, kad tokia situacija neeliminuoja ir Administracijos pareigos vykdyti jai Atkūrimo įstatyme pavestas funkcijas, nurodant ir kitus galimus variantus nuosavybės teisėms atkurti ginčo teritorijoje.

2.6. Iš viešai prieinamų ginčo teritorijos ortofotografinių žemėlapių interneto svetainėje regia.lt matosi, kad nors ginčo teritorijoje yra suformuotų žemės sklypų, tačiau, J. S. įsitikinimu, joje egzistuoja nesuformuotų galimų žemės plotų, kuriuose, tikėtina, būtų galima atkurti nuosavybės teises pretendentams. Iš pateikiamų duomenų yra akivaizdu, kad tokių potencialių žemės plotų ginčo teritorijoje galbūt yra ir daugiau, todėl Sprendimas vien dėl to, kad siūlomos teritorijos nepatenka į kartografiją, atsisakyti vykdyti Įstatymo pavestą funkciją visoje ginčo teritorijoje, atmetant siūlomus variantus in corpore (visus kartu), bet nenagrinėjant jų atskirai bei neieškant alternatyvų, yra neproporcingas ir netinkamas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos J. S. atstovas palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. P. I. iki nacionalizacijos valdytas žemės plotas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, kadangi yra užimtas privačių namų valdų žemės sklypais, valstybei priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį panaudos teise valdo Vilniaus universiteto Botanikos sodas, bei detaliuoju planu suplanuotu bendro naudojimo žaliuoju plotu. Skunde pripažįstama, kad į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytą Žemės sklypą nepatenka pareiškėjos kartu su 2021 m. vasario 8 d. pateiktu prašymu pažymėti galbūt laisvi valstybinės žemės plotai, išskyrus žemės plotą Nr. 24, kuris, J. S. teigimu, į minėtą buvusio savininko P. I. turėto Žemės sklypo kartografiją patenka.

5.2. Pagal Administracijos turimą P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) kartografinę medžiagą, tik dalis žemės ploto Nr. 2, t. y. apie 525 kv. m, siaura žemės juosta patenka į P. I. turėtos nuosavybės ribas, tačiau šis 525 kv. m žemės plotas patenka į detaliajame plane suformuotą bendro naudojimo žemės sklypą.

5.3. Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256 yra patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamajame „B“ kvartale detalusis planas, pagal kurį neužstatyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (įskaitant minėtą 525 kv. m plotą), detaliajame plane pažymėta kaip sklypas Nr. 2 (1166 kv. m), yra suplanuota kaip bendro naudojimo žaliasis plotas, skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui, teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams, o sklypo Nr. 2 žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentų lentelėje numatyta, jog „Turi būti parengtas žaliojo ploto sutvarkymo projektas, skiriant ypatingą dėmesį teritorijos paviršinių vandenų nutekėjimo režimo apsaugai. Turi būti išsaugoti vertingi želdiniai, rekonstruoti menkaverčiai krūmynai. Rekomenduojama išsaugoti želdyno charakterį, būdingą užpelkėjusioms teritorijoms. Aukštesnėse reljefo vietose siūloma pasodinti dekoratyvinių medžių bei krūmų, paįvairinančių želdyną spalvomis bei forma“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytas žemės plotas negali būti traktuojamas kaip laisva valstybinė žemė, o yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei natūra nėra grąžinamas.

5.4. Ir pagal žemėlapį, kurio ištraukas su 2021 m. vasario 8 d. prašymu pateikė J. S. atstovas, pareiškėjos nurodytas žemės plotas Nr. 2 nėra žemėlapyje pažymėtas kaip laisvas valstybinės žemės plotas, taigi J. S. jau iki šio skundo pateikimo teismui dienos turėjo būti suprantama, kad jos nurodomame žemės plote Nr. 2 nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas. Ne tik teisės aktai, bet ir formuojama teismų praktika savivaldybei suteikia teisę nustatyti, įvertinti bei pripažinti visuomenės poreikį konkrečiai teritorijai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visuomenės poreikis ginčo teritorijai, kuris yra pagrįstas galiojančiu detaliuoju planu, teritorijai esant priskirtinai valstybės išperkamai žemei, Sprendime buvo pagrįstai ir teisingai nurodyta, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėjai nėra galimas.

5.5. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad numatomi grąžinti žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos ir turi sudaryti palankias sąlygas naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Pagal Įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą, suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Kaip matyti iš priedo Nr. 5, į P. I. kartografijos ribas patenkantis 525 kv. m ploto žemės plotas yra išsidėstęs itin siaura juosta, todėl net nepaisant aplinkybės, jog detaliuoju planu yra priskirtas visuomenės poreikiams reikalingai bendro naudojimo teritorijai, dėl savo specifinio išsidėstymo, manytina, negalėtų būti realiai naudojamas pagal paskirtį.

5.6. Pareiškėja Sprendime buvo informuota, kad už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, piliečiams atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais, bei pasiūlyta dėl atlyginimo būdo kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių. Nors skunde yra nurodyta neva Administracija vengia vykdyti įstatymu jai pavestas funkcijas, nepasiūliusi kitų galimų variantų nuosavybės teisėms ginčo teritorijoje atkurti, bei ne kartą akcentuojama, neva „ginčo teritorijoje yra laisvų žemės plotų, joje gali būti atkurtos nuosavybės teisės, formuojant žemės sklypus“, tačiau teisė į nuosavybės atkūrimą natūra pretendentams nesuteikia teisės reikalauti nuosavybės atkūrimo bet kurioje pretendento pasirinktoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra būtent buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytoje teritorijoje, atlyginimo piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę klausimus sprendžia ne Administracija, o Tarnyba, taigi, pareiškėjai dėl savo teisių įgyvendinimo turėtų kreiptis būtent į Tarnybą.

5.7. Skundo teiginiai dėl Sprendimo nemotyvuotumo yra nepagrįsti. Sprendime, kurį reikalaujama panaikinti, kaip neva neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra aiškiai išdėstyta atsakovo pozicija dėl galimybių atkurti pareiškėjos nuosavybės teises nebuvimo, todėl Sprendimas yra teisėtas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovas pagrįstai atsisakė formuoti J. S. pageidaujamus žemės sklypus grąžinti natūra, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir Administraciją įpareigoti atlikti veiksmus.

6. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pageidauja atkurti pareiškėja, nuo 1974 m. priklauso Botanikos sodo teritorijai. Žemės sklype, kuris priklauso Botanikos sodui, yra statiniai, kurie iki 2036 m. yra perduoti Botanikos sodui turto patikėjimo teise. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Vilniaus universiteto Botanikos sodo valdomi statiniai ir statinių savininkas turi teisę į jam priklausančių statiniams eksploatuoti suprojektuotą žemės sklypą, tokia žemė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme laikytina valstybės išperkama ir nuosavybės teisių grąžinimas į šį žemės plotą nėra galimas.

9. Teismas akcentavo, kad pagal Įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą, suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje; pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėtam žemės sklypui yra nustatytas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos pageidaujamo suprojektuoti sklypo naudojimo būdas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyto sklypo naudojimo būdo ir paskirties – intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona.

11. Pacitavęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad visas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurio dalį patenka pareiškėjos pageidaujamas natūra gauti sklypas, yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas 15823), kuriame nurodyta, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodas įsteigtas (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje, o (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir parkas yra aukštos kultūrinės vertės ansamblis. Teismas nurodė, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra jai ar P. I. priklausančių gyvenamųjų ar kitų pastatų, taip pat nepateikė duomenų, kad, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, Žemės sklype yra numatoma individuali statyba. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų išimčių, jos norimas įsigyti sklypas nuosavybėn negali būti perduotas.

12. Teismas padarė išvadą, kad aptarti argumentai yra esminiai, kuriais remiantis, pareiškėjai negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į Vilniaus universiteto Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra įkurtas Vilniaus universiteto Botanikos sodas.

13. Teismas nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) kartografinę medžiagą, tik dalis žemės ploto Nr. 2, t. y. apie 525 kv. m, siaura žemės juosta patenka į P. I. turėtos nuosavybės ribas, tačiau šis 525 kv. m žemės plotas patenka į detaliajame plane suformuotą bendro naudojimo žemės sklypą. Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256 buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamajame „B“ kvartale detalusis planas, pagal kurį neužstatyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (įskaitant minėtą 525 kv. m plotą), detaliajame plane pažymėta kaip sklypas Nr. 2 (1 166 kv. m), yra suplanuota kaip bendro naudojimo žaliasis plotas, skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui, teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytas žemės plotas negali būti traktuojamas kaip laisva valstybinė žemė, o yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei natūra negrąžinamas.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėja Sprendime buvo informuota, jog už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, piliečiams atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais, bei jai buvo pasiūlyta dėl atlyginimo būdo kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą taip pat nurodė, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisę natūra būtent buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytoje teritorijoje, o atlyginimo piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę klausimus sprendžia ne Administracija, bet Tarnyba, taigi pareiškėja dėl savo teisių įgyvendinimo turėtų kreiptis būtent į Tarnybą.

15. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įvertinęs Sprendimo teisėtumą, teismas padarė išvadą, kad Administracija veikė pagal savo kompetenciją, išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus ir skundo nagrinėjimo procedūrų nepažeidė. Sprendimas yra grindžiamas motyvuotais argumentais, yra aiškiai išdėstyta atsakovo pozicija dėl galimybių atkurti pareiškėjos nuosavybės teises nebuvimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais, pagrįstai atsisakė formuoti pareiškėjos pageidaujamus žemės sklypus grąžinti natūra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu. Reikalavimą įpareigoti Administraciją parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) teismas manė esant išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl sprendė, kad nepatenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, negali būti tenkinamas ir reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

17. Teismas nurodė, kad nepatenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, jai nepriteisiamos ir teismo išlaidos.

III. 18. Pareiškėja J. S. (jos teisių ir pareigų perėmėjai – I. S. ir G. S.) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pateiktą skundą patenkinti visiškai: Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus bei perduoti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašo jai iš Administracijos priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

19. Pareiškėjos nuomone, teismui tinkamai neišanalizavus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų bei neteisingai pritaikius ir aiškinus teisės aktus, jo priimtas sprendimas turėtų būti laikomas nemotyvuotu bei neteisėtu ir turėtų būti panaikintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kurioje absoliučiai konstatuojama, jog pareiškėjai negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kadangi, kaip nurodyta pačiame Sprendime, „pagal (duomenys neskelbtini) kartografinę medžiagą, tik dalis žemės ploto Nr. 2, t. y. apie 525 kv. m, siaura žemės juosta patenka į P. I. turėtos nuosavybės ribas“. Teismo sprendime iš esmės pripažįstama, kad galimybė atkurti nuosavybę kartografijos ribose egzistuoja, nepaisant aplinkybės, jog Vilniaus universiteto Botanikos sodas yra įsteigtas (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje, o (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir parkas yra aukštos kultūrinės vertės ansamblis, tik papildomai nurodoma dar viena ribojanti aplinkybė – šis 525 kv. m žemės plotas „patenka į detaliajame plane suformuotą bendro naudojimo žemės sklypą. Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamajame „B “ kvartale detalusis planas, pagal kurį neužstatyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (įskaitant minėtą 525 kv. m plotą), detaliajame plane pažymėta kaip sklypas Nr. 2 (1 166 kv. m), yra suplanuota kaip bendro naudojimo žaliasis plotas, skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui, teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams“. Teismas prieštaringai ir nenuosekliai motyvavo savo sprendimą, vertindamas faktines aplinkybes kartografinių ribų aspektu, netinkamai taikė Atkūrimo įstatymą, todėl jo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

19.2. Atsižvelgiant į nuosavybės teisinių santykių konstitucinio reguliavimo nuostatas, teismų praktikoje paaiškintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime, nagrinėjant nuosavybės teisių į žemę, esančią miestų teritorijoje, atkūrimo suvaržymų konstitucingumą, darytina išvada, jog ne tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip, nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą.

19.3. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad detalusis planas yra viena iš įstatyme nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui. Priešingai aiškinant įstatymą, galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciškai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime) pagrindo būtų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą vertinti, ar Žemės sklypui buvo realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negalėjo būti patenkintas kitaip, nei negrąžinant žemės natūra jos buvusiems savininkams.

19.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymėta, kad žemės išpirkimo atvejus jungia pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo plano), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte.

19.5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jeigu atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Teismas šioje byloje nevertino realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, kuris neva paneigė nuosavybės teisės natūra grąžinimą. Taip pat atsakovo nebuvo pateikti duomenys, ar detaliojo plano sprendiniai buvo ir yra realūs. Teismo sprendimas buvo priimtas neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikius įstatymų reikalavimus, todėl turėtų būti panaikintas.

19.6. Teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, netinkamai jas vertino, o apibendrintai atkartojo atsakovo pateiktus argumentus, ignoruodamas akivaizdžią faktinę ir teisinę situaciją, kad argumentas, jog 525 kv. m ploto žemės sklypas patenka į detaliajame plane suformuotą bendro naudojimo žemės sklypą, privalo būti siejamas su atsiliepimo teiginiu, kad „Turi būti parengtas žaliojo ploto sutvarkymo projektas“, o kalbant apie šio bendro naudojimo žemės sklypo paskirtį – Administracijos teigimu, jis skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui, teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams, o sklypo Nr. 2 žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentų lentelėje numatyta, jog „Turi būti parengtas žaliojo ploto sutvarkymo projektas, skiriant ypatingą dėmesį teritorijos paviršinių vandenų nutekėjimo režimo apsaugai. Turi būti išsaugoti vertingi želdiniai, rekonstruoti menkaverčiai krūmynai. Rekomenduojama išsaugoti želdyno charakterį, būdingą užpelkėjusioms teritorijoms. Aukštesnėse reljefo vietose siūloma pasodinti dekoratyvinių medžių bei krūmų, paįvairinančių želdyną spalvomis bei forma“.

19.7. Pareiškėja skunde argumentuotai pažymėjo, kad detalusis planas buvo parengtas dar 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256. Tai reiškia, kad jau beveik dvidešimt metų šiame žemės sklype, parengus detalųjį planą, iš esmės niekas nevyksta – sklypas (jo 525 kv. m ploto dalis) yra apleistas, apaugęs menkaverčiais želdynais, todėl atsakovo teiginys, kad „Turi būti parengtas žaliojo ploto sutvarkymo projektas“, teismo įvertintas kaip pagrįstas, realiai yra tik biurokratinis atsirašinėjimas. Faktinė situacija yra tokia, kad jokie žaliųjų plotų sutvarkymo projektai jau dvidešimt metų nėra rengiami ir Žemės sklypas Administracijos yra tiesiog paliktas likimo valiai, yra apaugęs menkaverčiais krūmynais ir kitais augalais. Darytina prielaida, kad grąžinus minimą apie 525 kv. m. ploto žemės sklypą, ši sklypo dalis galėtų būti pradėta realiai tvarkyti ir nebūtų apleista, kadangi ir visuomenė, kurios poreikiams, atsakovo teigimu, šis sklypas skirtas, taip pat jau dvidešimt metų neturi galimybės jo naudoti pagal paskirtį.

19.8. Tiek atsakovo, tiek teismo naudojamas epitetas „siaura žemės juosta“, kalbant apie 525 kv. m. ploto žemės sklypo konfigūraciją, teisiniu požiūriu taip pat nepaneigia esminio fakto, kad apie 525 kv. m. ploto žemės sklypas potencialiai gali būti grąžintas. Atitinkamai turėtų būti atmestas ir Administracijos teiginys, kad net nepaisant aplinkybės, jog detaliuoju planu yra priskirtas visuomenės poreikiams reikalingai bendro naudojimo teritorijai, Žemės sklypas dėl savo specifinio išsidėstymo negalėtų būti realiai naudojamas pagal paskirtį. Atsakovo argumentas, kuriuo rėmėsi teismas, yra tik niekuo nepagrįsta jo nuomonė, kadangi nebuvo pateikti realūs sklypo išmatavimai (plotis ir ilgis), kurie leistų tinkamai įvertinti potencialaus sklypo naudojimo pagal paskirtį realumą. Be to, ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka ir minimalius 400 kv. m. ploto reikalavimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 20005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“), taip pat potencialiai turi privažiavimą. Teismas iš esmės atkartojo atsakovo argumentus, išsamiai neištirdamas realių visuomenės poreikių šioje teritorijoje (jos 525 kv. m ploto žemės sklypo dalyje) ir neaptardamas aplinkybės dėl pareiškėjos siūlomos teritorijos Nr. 2 (525 kv. m ploto žemės sklypo) atskirai, o tik neargumentuotai pateikdamas motyvus dėl jos, kaip netinkamos formuoti grąžintiną žemės sklypą.

19.9. Atsakovas nepateikė duomenų, kad želdiniai yra vertingi ar inventorizuoti, nepaisant žemės nuosavybės formos, tik abstrakčiai nurodė, jog tokie želdynai yra, nors pateikti duomenys byloje (ortofotografijos) pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytose teritorijose geriausiu atveju yra menkaverčiai želdynai arba atskiri menkaverčiai želdiniai. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, nuosavybės formos pakeitimas – žemės sklypo suformavimas ir grąžinimas pareiškėjai – jokiais būdais net ir įstatymo reikalavimų, kalbant apie želdynus, nepažeistų. Teismo sprendimas reiškia, kad jis neišanalizavo visų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė įstatymą, o priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Sprendime remiamasi tuo, kad Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamajame „B“ kvartale detalusis planas, pagal kurį neužstatyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (įskaitant minėtą 525 kv. m plotą), detaliajame plane pažymėta kaip sklypas Nr. 2 (1 166 kv. m), yra suplanuota kaip bendro naudojimo žaliasis plotas, skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui, teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams.

19.10. Teismas nevertino realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, kuris neva turėjo paneigti nuosavybės teisės natūra grąžinimą. Administracija nepateikė duomenų, ar detaliojo plano sprendiniai buvo ir yra realūs, nebuvo įgyvendintos viešuosius poreikius pagrindžiančios aplinkybės ir jų svarba bei realus įgyvendinimas. Teismo sprendimas buvo priimtas neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius įstatymų reikalavimus, todėl turėtų būti panaikintas.

19.11. Procesinės normos pažeidimas arba netinkamas jos pritaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisinga išspręsta byla, todėl kiekvienu atveju nesutikimas su teismo atliktu įrodymų tyrimu bei vertinimu turi būti pagrįstas duomenimis apie neteisingai išspręstą bylą. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų dėl galiojančio detaliojo plano, nustatančio pareiškėjos nurodytoms teritorijoms konkrečius sprendinius, sudarančius pagrindą jas priskirti prie valstybės išperkamo nekilnojamojo turto. Kadangi teismas nepateikė argumentų dėl detaliojo plano reikšmingumo šios bylos kontekste, tai reiškia, jog jis nukrypo ir nuo teismų praktikos. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei objektyviai negali būti patenkintas kitaip, kaip negrąžinant žemės natūra jos buvusiems savininkams (J. S.). Detalusis planas yra viena iš įstatyme nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio grąžinti žemę.

19.12. Skunde nurodyta teritorijos – žemės plotas Nr. 2, t. y. apie 525 kv. m žemės juosta, patenka į P. I. turėtos nuosavybės ribas ir iš esmės atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Teismas iš esmės atkartojo tik atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, realiai neįsitikindamas visuomenės poreikio aktualumu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad beveik dvidešimt metų nėra rengiami ir įgyvendinami detaliajame plane numatyti planai dėl želdynų, įrengiamų kaip funkcinė zona, intensyviam želdynų naudojimui.

20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, skundžiamą sprendimą motyvavo aiškiais argumentais bei savo išvadas pagrindė aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, jog teismas priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Atsakovas savo poziciją grindžia tokiais argumentais:

21.1. Nėra suprantama, kuo remiantis, nepritariama teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjai negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į Vilniaus universiteto Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra įkurtas Vilniaus universiteto Botanikos sodas, kadangi ši aplinkybė jau yra nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime kitoje administracinėje byloje, nagrinėtoje tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

21.2. Kaip buvo nustatyta nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, P. I. iki nacionalizacijos valdytas žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kadangi yra užimtas privačių namų valdų žemės sklypais, valstybei priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį panaudos teise valdo Vilniaus universiteto Botanikos sodas, bei detaliuoju planu suplanuotu bendro naudojimo žaliuoju plotu. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2019 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-646-1063/2019 konstatavo, jog į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į Vilniaus universiteto Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra įkurtas Vilniaus universiteto Botanikos sodas, pareiškėjai nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų teisinių pagrindų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra: yra galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), žemės grąžinimas natūra nėra galimas. Taigi, ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nėra absoliuti ir tokia nuosavybė negali būti atkuriama esant visuomenės poreikiui į prašomą grąžinti turtą.

21.3. Pareiškėja dar skunde pripažino, jog į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą nepatenka jos kartu su 2021 m. vasario 8 d. pateiktu prašymu Administracijai pažymėti galbūt laisvi valstybinės žemės plotai, išskyrus žemės plotą Nr. 2. Pagal į bylą pateiktą P. I. iki nacionalizacijos turėto Žemės sklypo kartografinę medžiagą, tik dalis žemės ploto Nr. 2, t. y. apie 525 kv. m ploto siaura žemės juosta, patenka į P. I. turėtos nuosavybės ribas.

21.4. Kaip nustatė teismas, ginčo žemės plotas patenka į detaliajame plane suformuotą bendro naudojimo žemės sklypą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256 yra patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamajame „B“ kvartale detalusis planas, pagal kurį, neužstatyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (įskaitant ginčo žemės plotą), detaliajame plane pažymėta kaip sklypas Nr. 2 (1166 kv. m), yra suplanuota kaip bendro naudojimo žaliasis plotas, skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui, teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams, o sklypo Nr. 2 žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentų lentelėje yra numatyta, jog „Turi būti parengtas žaliojo ploto sutvarkymo projektas, skiriant ypatingą dėmesį teritorijos paviršinių vandenų nutekėjimo režimo apsaugai. Turi būti išsaugoti vertingi želdiniai, rekonstruoti menkaverčiai krūmynai. Rekomenduojama išsaugoti želdyno charakterį, būdingą užpelkėjusioms teritorijoms. Aukštesnėse reljefo vietose siūloma pasodinti dekoratyvinių medžių bei krūmų, paįvairinančių želdyną spalvomis bei forma“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nurodytas žemės plotas negali būti traktuojamas kaip laisva valstybinė žemė, o priskirtinas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei natūra negrąžinamas.

21.5. Aplinkybė, kad ginčo žemės plote minėto detaliojo plano sprendiniai dar nėra visa apimtimi įgyvendinti, nepanaikina detaliuoju planu įtvirtinto visuomeninio poreikio į šią teritoriją. Pareiškėja nėra kompetentingas subjektas vertinti ir konstatuoti nei žemės, nei joje esančių želdynų vertės, taigi, jos nuomonė dėl esamo sklypo naudojimo taip pat nepaneigia sklypo visuomeninio poreikio egzistavimo, patvirtinto galiojančiu detaliuoju planu.

21.6. Minimas visuomeniniam naudojimui suplanuotas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne Administracijai, o Lietuvos valstybei, valstybinės žemės patikėtinis yra Tarnyba, taigi sprendimai dėl šio žemės sklypo naudojimo yra ne Administracijos, o valstybinės žemės patikėtinio diskrecija.

21.7. Visuomenės poreikis, įtvirtintas detaliuoju planu, pareiškėjos nebuvo paneigtas, todėl nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais, pagrįstai atsisakė formuoti J. S. pageidaujamus žemės sklypus grąžinti natūra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21.8. Ginčo žemės ploto forma ir išsidėstymas kitų sklypų atžvilgiu yra akivaizdžiai matomi iš į bylą pateiktų žemėlapio ištraukų: į P. I. kartografijos ribas patenkantis 525 kv. m žemės plotas yra išsidėstęs itin siaura juosta (apytiksliai 5 m x 100 m), suformavus jį atskiru žemės sklypu, būtų įsiterpęs tarp pietuose esančio detaliuoju planu suplanuoto bendro naudojimo sklypo ir šiaurėje esančio Botanikos sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, dėl savo specifinio išsidėstymo jis Administracijos ir teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimo dėl racionalių ribų bei galimybės jį realiai naudoti pagal paskirtį.

21.9. Pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, jeigu sklypo plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad tai „siaura juosta“, kurioje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Byloje esantys duomenys (net ir be konkrečių ginčo žemės ploto matmenų) patvirtina ginčo žemės ploto išsidėstymą, o juos paneigiančių įrodymų, kad siaura juosta esantis ginčo žemės plotas, skirtingai nei reglamentuoja teisės aktai, visgi galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, pareiškėja į bylą nepateikė.

21.10. Aplinkybės dėl želdinių inventorizavimo ir jų vertės nustatymo nagrinėjamai bylai ir Administracijos sprendimo pagrįstumui neturi teisinės reikšmės ir netgi nebuvo pareiškėjos skunde nurodytos bei negalėjo būti skundžiamame sprendime analizuojamos, kadangi nagrinėjamu atveju nuosavybės grąžinimo natūra J. S. negalimumas yra siejamas ne su Žemės plote esančių želdinių buvimo faktu ir (ar) jų verte, o su aplinkybe, jog pats minimas žemės plotas yra detaliuoju planu suplanuotas kaip reikalingas visuomeninės poreikiams tenkinti, tai būtent ir nurodė Administracija bei pagrįstomis aplinkybėmis pripažino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjos teiginys, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas dėl neišanalizuotų faktinių aplinkybių, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. A51-23405/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pareiškėjos J. S. nuosavybės teisėms atkurti Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini).

23. Byloje ginčijamu Sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjos 2021 m. vasario 8 d. prašymą „Dėl veiksmų atlikimo“ (gautas 2021 m. vasario 10 d., reg. Nr. A50-4279/21), kuriame ji nurodė, kad susipažinusi su vieša informacija www.regia.lt, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) yra laisvos ir neužstatytos bei grąžintinos žemės plotai (priedas Nr. 2, plane pažymėta Nr. 1-3); prašė parengti visus būtinus dokumentus ir perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini) pretendentams. Sprendime atsakovas, be kita ko, nurodė, kad buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vietoje ties (duomenys neskelbtini) suprojektuoti papildomą laisvos (neužstatytos žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra nėra galimybės; atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašyme nurodyti plotai nepatenka į buvusio savininko turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) kartografiją.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, padarė išvadą, kad pagal (duomenys neskelbtini) kartografinę medžiagą, tik dalis žemės ploto Nr. 2, t. y. apie 525 kv. m, siaura žemės juosta patenka į P. I. turėtos nuosavybės ribas. Tačiau šis 525 kv. m žemės plotas patenka į Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1256 patvirtintame teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo „B“ kvartalo detaliajame plane suformuotą bendro naudojimo žemės sklypą. Žemės sklype nėra pareiškėjai nei P. I. priklausančių pastatų, jame nėra numatyta individuali statyba.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas šioje byloje nevertino realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, žemės sklypas yra tiesiog paliktas likimo valiai, apaugęs menkaverčiais krūmynais ir kitais augalais; jis yra didesnio negu 400 kv. m ploto, taip pat potencialiai turi privažiavimą, todėl galėtų būti suformuotas naudoti pagal paskirtį. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad į P. I. kartografijos ribas patenkantis 525 kv. m žemės plotas yra išsidėstęs itin siaura juosta (apytiksliai 5 m x 100 m), suformavus jį atskiru žemės sklypu, būtų įsiterpęs tarp pietuose esančio detaliuoju planu suplanuoto bendro naudojimo sklypo ir šiaurėje esančio Botanikos sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, neatitinkantis reikalavimo dėl racionalių ribų bei galimybės jį realiai naudoti pagal paskirtį

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos J. S. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina atsižvelgdama į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo teisme objektu tapusio 525 kv. m žemės ploto priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, visuomenės poreikio šiam sklypui bei galimybės šį žemės sklypą suformuoti pagal pareiškėjos prašymą. Šalys nekvestionuoja aplinkybės, kad minėtas žemės sklypas nepatenka į Botanikos sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ribas.

27. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra yra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taikant šias Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, teismų praktikoje pažymima, kad žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą, kuomet žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus ir egzistuoja realūs visuomenės poreikiai, kuriems tenkinti būtinas konkretus žemės sklypas.

28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo 525 kv. m žemės sklypo priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, pagrįstai rėmėsi 2003 m. gruodžio 11 d. detaliuoju planu, pagal kurį neužstatyta teritorija ties (duomenys neskelbtini) (įskaitant minėtą 525 kv. m plotą), detaliajame plane pažymėta kaip sklypas Nr. 2 (1 166 kv. m), yra suplanuota kaip bendro naudojimo žaliasis plotas, skirtas paviršinio vandens nutekėjimo režimo apsaugai ir gyventojų poilsiui; teritorijos naudojimo būdą žymintis indeksas B1.4 taip pat reiškia bendro naudojimo teritoriją želdynams. Žemės naudojimo ir tvarkymo reglamentų lentelėje yra numatyta, jog „Turi būti parengtas žaliojo ploto sutvarkymo projektas, skiriant ypatingą dėmesį teritorijos paviršinių vandenų nutekėjimo režimo apsaugai. Turi būti išsaugoti vertingi želdiniai, rekonstruoti menkaverčiai krūmynai. Rekomenduojama išsaugoti želdyno charakterį, būdingą užpelkėjusioms teritorijoms. Aukštesnėse reljefo vietose siūloma pasodinti dekoratyvinių medžių bei krūmų, paįvairinančių želdyną spalvomis bei forma“.

29. Pareiškėja, kvestionuodama šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės netyrė, ar egzistuoja realūs, objektyvūs visuomenės poreikiai šiam žemės sklypui, nurodo, kad sklypas apleistas, želdiniai neinventorizuoti, apžėlęs menkaverte augmenija. Atmesdama tokius apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jie savaime nepaneigia, jog 525 kv. m sklypo dalis gali būti dėl šių aplinkybių išskirta iš visos 1 166 kv. m teritorijos visuomenės reikmėms, tokių įrodymų byloje nėra. Be to, šių aplinkybių pareiškėja nebuvo nurodžiusi savo skunde teismui, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jas vertinti. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, apeliacinės instancijos teisme paprastai yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose, taigi teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo minėtų aplinkybių tirti, tuo labiau, kad jos nelaikytinos naujomis, t. y. tokiomis, apie kurių egzistavimą negalėjo būti žinoma pareiškėjai teikiant skundą teismui.

30. Byloje reikšminga laikytina atsakovo nurodoma aplinkybė, kad dėl sklypo išsidėstymo siaura juosta (apie 5 m x 100 m) nėra galimybė suformuoti žemės sklypo individualiai statybai; suformavus jį atskiru žemės sklypu, būtų įsiterpęs tarp pietuose esančio detaliuoju planu suplanuoto bendro naudojimo sklypo ir šiaurėje esančio Botanikos sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos; dėl savo specifinio išsidėstymo jis vertintinas kaip neatitinkantis reikalavimo dėl racionalių ribų bei galimybės jį realiai naudoti pagal paskirtį. Pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, jeigu sklypo plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad tai „siaura juosta“, kurioje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Duomenų, kurie leistų daryti kitokias išvadas, pareiškėja į bylą nepateikė.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus dėl esminę reikšmę sprendžiant kilusį ginčą turinčių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, padarė pagrįstas išvadas, jog ginčo 525 kv. m žemės sklypas negali būti formuojamas nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra. Kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau neaptaria ir nevertina, nes jie neturėtų įtakos bylos baigčiai. Nenustačius pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nėra tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. S. (I. S.) ir G. S. (J. S. teisių bei pareigų perėmėjai) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė