Legislator Case Law & Legislation
2013-09-11 Nr. AB-4814-3-62-3-00858-2013-1 AI generated

2013-09-11 Nr. AB-4814-3-62-3-00858-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-09-11 Nr. AB-4814-3-62-3-00858-2013-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-09-11 Nr. AB-4814-3-62-3-00858-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Būsto valda“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Įsakymų galiojimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS662-810/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00858-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Būsto valda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. 1941, Nr. 1946, Nr. 1947, Nr. 1948, Nr. 1950 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, apskaičiuotą pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. T-255 patvirtintą Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Pareiškėjas taip pat prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1941 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A-19 „Dėl Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1946 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. A-3961 „Dėl Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ likvidavimo“ pakeitimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1947 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A-512 „Dėl Kauno miesto Aleksoto seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1948 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A-19 „Dėl Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1950 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. A-1836 „Dėl Kauno miesto Gričiupio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymai) galiojimą.

Nurodė, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjas turėtų du kartus perskaičiuoti gyventojams mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą: 1) bylos nagrinėjimo metu informuoti gyventojus apie mokesčių pasikeitimą ir mokesčius perskaičiuoti ne pagal Aprašą, o pagal Įsakymuose nustatytus nediferencijuotus tarifus; 2) panaikinus Įsakymus vėl informuoti apie mokesčių pasikeitimą ir perskaičiuoti pagal iki Įsakymų įsigaliojimo nustatytą tvarką (dar ir už praėjusį laikotarpį). Pareiškėjo nuomone, tokia nenuoseklia mokesčių skaičiavimo tvarka būtų nepagrįstai apsunkinamas ne tik pareiškėjas, kuris turėtų atlikti didžiulius skaičiavimus ir informuoti gyventojus apie pasikeitimus du kartus, bet ir pažeidžiamos gyventojų teisės į teisingai apskaičiuotus tarifus. Kauno miesto savivaldybės gyventojai būtų klaidinami dėl mokesčių apskaičiavimo tvarkos bei kiltų didžiulis nepasitenkinimas dėl nenuoseklaus mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą apskaičiavimo (kai gyventojai yra itin jautrūs bet kokiam mokesčių pasikeitimui). Panaikinus ginčijamus Įsakymus už laikotarpį, kurį jie buvo taikomi, apskaičiuoti mokesčiai būtų laikomi nepagrįsti teisės aktais, todėl ir iškiltų tokių mokesčių surinkimo teisėtumo bei grąžinimo gyventojams problema. Pareiškėjas dėl to patirtų didelius nuostolius, kurių atlyginimo išieškojimas iš atsakovo būtų ypatingai sudėtingas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Įsakymų galiojimą, pareiškėjas UAB „Būsto valda“ toliau skaičiuotų mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą pagal jau dabar taikomą Aprašą, todėl netgi esant neigiamam teismo sprendimui pasekmės nebūtų tokios žalingos, kaip netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes administravimo mokestis tokiu atveju turėtų būti perskaičiuojamas vieną kartą pagal aiškų ir įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Būsto valda“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Įsakymų galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir nagrinėjamu atveju pripažino, jog atsižvelgiant į skundžiamų Įsakymų taikymo apimtį (jie liečia daugumos Kauno gyventojų interesus), šių Įsakymų vykdymas būtų susijęs su papildomais didelės apimties skaičiavimais (didelėmis darbo sąnaudomis), pasikeitusios mokesčių apskaičiavimo tvarkos gyventojams išaiškinimu, o galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju gali kilti mokesčių surinkimo teisėtumo, o tuo pačiu ir grąžinimo gyventojams problema. Yra reali galimybė, jog nesustabdžius skundžiamų Įsakymų galiojimo, esant galimai palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, pasunkėtų iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir teismo sprendimo realus įgyvendinimas.

II. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Atskirajame skunde atsakovas vadovaujasi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011, 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008 ir kt. Pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra aiškiai nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą ir ypatingą svarbą. Pareiškėjo teiginiai pagrįsti prielaidomis ir spėjimais, o tai negali būti laikoma tinkamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, remdamasis nemotyvuotu pareiškėjo prašymu, neanalizavo, ar reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, viešojo intereso principų. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008, 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011).

Atsakovas pažymi, kad skundžiamais Įsakymais ne tik buvo nustatytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, bet buvo pakeistos kitos administracijos direktoriaus įsakymų nuostatos, nesusijusios su mokesčio nustatymu – jose nurodyta, kad pareiškėjas skiriamas atitinkamų seniūnijų daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, tačiau teismas sustabdė skundžiamų Įsakymų galiojimą visa apimtimi. Mano, kad tokiu būdu labiausiai yra pažeidžiami Kauno miesto gyventojų interesai. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, iškyla reali grėsmė, kad Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai apskritai gali būti neadministruojami ir iškils grėsmė daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams ar jų turtui, o daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų savininkai gali pareikšti reikalavimus Kauno miesto savivaldybei dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimų. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas toliau tinkamai vykdytų pareigą administruoti Kauno miesto daugiabučius gyvenamuosius namus, o atsakovas tinkamai atliktų teisės aktais pavestas funkcijas.

Atsakovas nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose administracijos direktoriaus įsakymuose skiriant pareiškėją atitinkamų seniūnijų gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi nebuvo nurodytas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas ir kiti duomenys, kaip to reikalauja minėtas Vyriausybės nutarimas, ir mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, todėl Administracijos direktorius priėmė ginčijamus aktus, kurių galiojimą teismas sustabdė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, neįvertino, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Pareiškėjas UAB „Būsto valda“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pažymi, jog prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo aiškiai nurodyta, su kokiais sunkumais susidurs pareiškėjas, vykdydamas galimai palankų teismo sprendimą, jeigu skundžiamų Įsakymų galiojimas nebus sustabdytas. Nurodo, kad pareiškėjas administruoja daugiabučių namų bendrosios nuosavybės objektus penkiose Kauno miesto savivaldybės seniūnijose, per mėnesį yra išrašomos 24 458 sąskaitos, dėl to teiginiai, jog nesustabdžius Įsakymų galiojimo ir pareiškėjo skundą patenkinus jis susidurtų su didžiuliais sunkumais du kartus perskaičiuodamas taikytinus tarifus, laikytini pagrįstais, o ne prielaidomis. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau skundą atmetus, atsirastų kokios nors neigiamos pasekmės atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovas nenurodo ir neįrodo, kokiu būdu proceso šalių interesų pusiausvyros principą pažeidžia šioje byloje taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Priimtų Įsakymų taikymas ar netaikymas neturi tiesioginės įtakos atsakovo interesams, nes nustatytą mokestį moka Kauno miesto savivaldybės atitinkamų pareiškėjo administruojamų namų gyventojai. Pažymi, kad pareiškėjas ginčija tik Įsakymus, iš dalies keičiančius įsakymus, kuriais pareiškėjas buvo paskirtas atitinkamų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdomas tik šių ginčijamų Įsakymų galiojimas, o įsakymai, kuriais pareiškėjas yra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir kurių pagrindu pareiškėjas administravo daugiabučius namus Kauno mieste iki 2013 m. birželio 28 d., tebegalioja taip pat, kaip galiojo iki priimant skundžiamus Įsakymus. Neaišku, kodėl, anot atsakovo, įsakymai, dėl pareiškėjo paskyrimo gali nebegalioti. Kadangi skundžiamais Įsakymais yra keičiamas tik įsakymų 1 punktas, jį papildant administratoriaus juridiniais rekvizitais ir mokesčio už administravimą dydžiu, toks pakeitimas nedaro įtakos paties įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas administratoriumi, galiojimui ir pareiškėjo veiklos teisėtumui, todėl atsakovas šiuo aspektu klaidina teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Įsakymų galiojimą.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais pakeisti Administracijos direktoriaus įsakymai dėl Kauno miesto atitinkamų seniūnijų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo atitinkamai paskiriant administratoriumi UAB „Būsto valda“ bei nustatant mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008). Tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų negalimas dėl proporcingumo principo ar interesų pusiausvyros pažeidimo, nepakanka vien tik nustatyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia neigiamus padarinius atitinkamam asmeniui, bet turi būti įvertinamas ir tokių padarinių mastas ir pobūdis, jų reikšmingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos (2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-217/2008). Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011).

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Įsakymų galiojimą), argumentuoja, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjas turėtų du kartus perskaičiuoti gyventojams mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą: 1) bylos nagrinėjimo metu informuoti gyventojus apie mokesčių pasikeitimą ir mokesčius perskaičiuoti ne pagal Aprašą, o pagal Įsakymuose nustatytus nediferencijuotus tarifus; 2) panaikinus Įsakymus vėl informuoti apie mokesčių pasikeitimą ir perskaičiuoti pagal iki Įsakymų įsigaliojimo nustatytą tvarką (dar ir už praėjusį laikotarpį), kas apsunkintų UAB „Būsto valda“ veiklą ir pažeistų gyventojų teisę į teisingai apskaičiuotus tarifus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pasunkėtų iki byloje ginčijamų Įsakymų priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo matyti, jog pareiškėjas prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės siekia, kad būtų palengvinta jo darbinė veikla, būtų tausojamos jo darbinės sąnaudos ir palankaus galutinio teismo sprendimo atveju jis išvengtų galimų teisminių procesų. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra siejama ne su būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimu, o su pareiškėjo papildomais rūpesčiais dėl Įsakymais pakeistų mokesčių už nuosavybės administravimą taikymo. Tačiau pareiškėjo patiriami papildomi rūpesčiai negali būti laikomi pakankamai svaria priežastimi, leidžiančia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog neatitaisoma žala bus padaryta būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir tai išimtinai nulems vėlesnį pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą – grįžimą į ankstesnę padėtį, buvusią iki tariamai neteisėtų Įsakymų priėmimo.

Be to, dėmesys atkreiptinas į proporcingumo principą ir pasekmes, galinčias kilti, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų pritaikyta ir galutinis teismo sprendimas būtų priimtas ne pareiškėjo naudai – tokiu atveju pagal Aprašą apskaičiuotas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą būtų taikytas neteisėtai ir šių pasekmių pašalinimas, t. y. grįžimas į ankstesnę padėtį, taptų sudėtingu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui UAB „Būsto valda” palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala (patirti nuostoliai) galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, jo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, be to, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintinas. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijamų Įsakymų galiojimo nesustabdymas šiuo konkrečiu atveju pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje nebuvo, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Arūnas Sutkevičius