Legislator Case Law & Legislation
2019-08-14 Nr. BB-4677-1-02-2-00613-2017-5 AI generated

2019-08-14 Nr. BB-4677-1-02-2-00613-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-08-14 Nr. BB-4677-1-02-2-00613-2017-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. K. gynėjo advokato Roberto Klovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą,

Legislator headnote

AI generated

2019-08-14 Nr. BB-4677-1-02-2-00613-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Klovas prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti, sustabdyti nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. 2P-703/2019

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00613-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. K. gynėjo advokato Roberto Klovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Klovas prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti, sustabdyti nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 164, 48 straipsniai), padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai, kvalifikuodami A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 164 straipsnį, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis sąmoningai nevykdė prievolės išlaikyti savo vaikus. Ignoravo aplinkybę, jog buvo galimybė išieškoti išlaikymą priverstine tvarka (CPK 624 straipsnis) ir tai buvo daroma. Teismai, spręsdami dėl A. K. kaltės, t. y. svarbių vaikų išlaikymo nemokėjimo priežasčių nebuvimo ir kt., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesiėmė priemonių nustatyti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes (dėl kito asmens žemės nuomos mokesčio ir administracinių nuobaudų mokėjimo). Be kita ko, skunde kritiškai vertinami nukentėjusios parodymai, akcentuojamas šių parodymų neobjektyvumas. Kasatoriaus nuomone, teismai nesiaiškino ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių (dėl dalinio jo nedarbingumo, įmonių bankroto, jo sunkios finansinės padėties). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu (dėl žemės sklypo nuomos, dėl sumokėtų baudų už KET pažeidimus, dėl turimų kitų pajamų šaltinių), todėl gynyba neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti ir tuo buvo esmingai pažeistos BPK nuostatos, nulėmusios neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nepatikrinęs nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai neatsakęs į visus esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, dėl jo turto, dėl galimybės susirasti darbą po patirtos traumos). Be kita ko, kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl netinkamai taikyto BK 48 straipsnio, tai yra nesant jo taikymo pagrindų ir sąlygų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, neigia A. K. kaltę, skunde kritikuojami nukentėjusiosios parodymai, daromos išvados, jog teismai rėmėsi prielaidomis, o ne objektyviai ištirtais duomenimis. Tai yra reiškiama nuomonė dėl kitokio įrodymų vertinimo, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kas savaime nesuponuoja išvados dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Priešingai nei teigia kasatorius, iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, jog byloje buvo įvertinta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, nesuteikiant prioritetinės reikšmės nukentėjusiosios parodymams.

Teismai, įvertinę bylos įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ne sunki A. K. finansinė padėtis, o jo paties nenoras ir pasipiktinimas nukentėjusiosios elgesiu (kaip nurodoma ir kasaciniame skunde, būtent nukentėjusioji, sulaužiusi susitarimą, jį apgavo) lėmė atsisakymą vykdyti prievolę išlaikyti savo vaikus, t. y. jis tyčia vengė vykdyti prievolę. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas ir dar kartą įvertinęs bylos įrodymų visumą, konstatavo, kad nėra nustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių A.

K. neturėjo objektyvios galimybės vykdyti vaikų išlaikymo pareigą. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo finansines galimybes vaikų išlaikymui, rėmėsi byloje ištirtais įrodymais dėl žemės sklypo nuomos, administracinių nuobaudų sumokėjimo (šie duomenys buvo ištirti pirmosios instancijos teisme BPK 290 straipsnio tvarka, t. 2, b. l. 53). Todėl kasacinio skundo argumentų dėl teisės į gynybą pažeidimo nėra pagrindo vertinti, kaip skunde nurodyta, kaip esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su kasacinio skundo argumentais dėl nepagrįstų teismų išvadų, nesiėmus visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, įrodymų pakankamumas. Beje, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, vertino visus apelianto pateiktus dokumentus (taip pat ir nuteistojo sudarytą lentelę), bei konstatavo, jog ji nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, jog A.

K. galėjo vykdyti pareigą išlaikyti vaikus. Vien tai, kad gynyba teikė įvairius dokumentus, įrodinėdama nuteistojo sunkią finansinę padėtį bei dalinį nedarbingumą, nerodo, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta gynybai. Atkreiptinas dėmesys, jog tokie duomenys buvo rinkti ir ikiteisminio tyrimo metu. Jie gi buvo ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys rodo, kad teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.

Kasaciniame skunde, kaip minėta, keliamas klausimas ir dėl netinkamo BK 48 straipsnio taikymo. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamo BK 48 straipsnio taikymo, todėl šis argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Roberto Klovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Arvydas Daugėla

Daiva Pranytė - Zalieckienė