2019-05-15 Nr. AB-11298-3-61-3-00837-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-321-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00837-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. V. ir I. L. (I. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir I. L. prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. V. ir I. L. (I. L.) (toliau – ir pareiškėjai) 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą bei pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) patvirtinto Aprašo 15.2.2. punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio l dalies 3 punkto reglamentavimui ta apimtimi, kuria Aprašo 15.2.2. punkte yra nustatytas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui pagrindas, t. y. dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112, 113 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Aprašo 15.2.2. punkto teisėtumo ištyrimo kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas nustatė, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1260-1066/2019 pagal pareiškėjų skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl šioje byloje pareiškėjai turi teisę teikti prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2607-789/2018 ir pareiškėjų 2019 m. vasario 26 d. prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo perduoti spręsti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-126-1066/2019 (Liteko duomenimis Nr. I-1260-1066/2019). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi teismas privalėjo pareiškėjų prašymą perduoti pagal kompetenciją tos pačios rūšies tik kitos pakopos teismui, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba tos pačios pakopos teismo kitam teisėjui, kuris nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1260-1066/2019. Teismas iš prašymo turinio privalėjo suprasti, kad prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo yra teikiamas dėl konkrečios Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-1260-1066/2019.

2. Pareiškėjų 2019 m. vasario 26 d. prašymas buvo įregistruotas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1260-1066/2019, tačiau dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių šis prašymas teisme buvo užregistruotas kaip atskira administracinė byla Nr. I-2607-789/2018. Teismas nusprendė neskaityti pareiškėjų 2019 m. vasario 26 d. prašymo, kuriame buvo nurodytas administracinės bylos Nr. I-1260-1066/2019, todėl netinkamai vertino kaip atskirą prašymą ar skundą, pažymėdamas, kad pareiškėjai turėtų teikti prašymą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1260-1066/2019.

3. Teismas priėmė nekvalifikuotą 2019 m. kovo 6 d. nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjų 2019 m. vasario 26 d. prašymą. Teismas privalėjo pareiškėjų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo perduoti atgal Vilniaus apygardos administraciniam teismui į administracinės bylos Nr. I-1260-1066/2019. Pareiškėjai tinkamai pateikė 2019 m. vasario 26 d. prašymą, teismas privalėjo jį spręsti ir dėl to kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo ABTĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų 2019 m. vasario 26 d. prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, motyvuodamas pareiškėjų teise teikti prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-1260-1066/2019 kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikšdami tokį reikalavimą pareiškėjai siekia norminio teisės akto ištyrimo, o ABTĮ yra nustatyta speciali procedūra. Iš bylos duomenų, pareiškėjų atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjų prašymas ištirti norminio teisės akto Aprašo 15.2.2. punkto, kuris, pareiškėjų nuomone, turėtų būti taikomas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytoje byloje, teisėtumą, Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2019 m. vasario 27 d. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, prieš tai minėta administracinė byla buvo nagrinėjama 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu, tačiau šio prašymo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Pastebėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išaiškinta pareiškėjų teisė teikti prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-1260-1066/2019 kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto ištyrimo, priimta 2019 m. kovo 6 d., t. y. jau pasibaigus prieš tai nurodytos bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl pareiškėjai realiai tokiu išaiškinimu jau nebegalėjo pasinaudoti.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1260-1066/2019 pagal pareiškėjų skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriame, aptardamas pareiškėjų procesiniame prašyme iškeltas abejones, padarė išvadą, kad tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų siūloma Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto interpretacija. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra paduotas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas patikrins pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. kovo 6 d. nutartį, nebuvo pakankamai aktyvus, tačiau iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, priėmė teisėtą nutartį, kurios dalį (dėl pareiškėjų teisės teikti prašymą jau išnagrinėtoje byloje) grindė netinkamais motyvais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. V. ir I. L. (I. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė