12e9667e-3fe3-4e78-a033-959acfca3e84 · Kauno apygardos teismas

Sutuoktinė mirė 2008-03-31Civilinė byla Nr. 2S-313-527/2012;pirmosios instancijos teismo teisėja ArtÅ«ras Å afronas;procesinių sprendimų kategorijos: 116.5.3; 121.14; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21831-454/2011 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams R.

Š. ir G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos irn u s t a t ė :Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-15 sprendimu už akių (b. l. 27-28) ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos kartu su jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismo nuomone, rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su atsakovais nesudaryta, todėl pagal CK 6.576 str., 6.579 str. 1 d. jie ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo ir negali būti laikomi ginčo patalpų nuomininkais.

Sprendimas už akių priimtas ieškovės prašymu (b. l.

4) atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Atsakovas R. Å . 2011-09-19 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (b. l. 81-83), siekdamas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nurodydamas, kad procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais, teismo praneÅ¡imas pateikti atsiliepimÄ ), siųsti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) al. 116-3, nebuvo jam įteikti, todėl jis neturėjo galimybės apginti savo teises. Ant procesinių dokumentų pažymos jis nepasirašė (b. l. 25), nes jo nebuvo namuose, todėl paraÅ¡as ties grafa „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniÅ¡kai“ yra suklastotas.

Atsakovo teigimu, jis procesinius dokumentus gavo tik 2011-06-13. Be to, teismas turi teisę, o ne pareigÄ priimti sprendimÄ už akių. Nagrinėjamu atveju teismas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ už akių, nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų teisingam sprendimui priimti. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kove, kad ji atsakovui ginčo buto nėra iÅ¡nuomojusi, nuomos sutartis nėra sudaryta, todėl atsakovas neturi jokių teisių į ginčo patalpas. Atsakovo teigimu, jis ginčo bute apsigyveno Å¡eimos nario teisėmis, nuomos sutarties pagrindu kartu su pagrindiniu nuomininku, todėl nelaikytina, kad atsakovas į ginčo patalpas įsikėlė savavaliÅ¡kai.

Ginčo patalpose atsakovas gyvena nuo gimimo, ginčo bute nuo 1989-10-19 yra deklaruota jo gyvenamoji vieta (kÄ patvirtina 2009-09-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pažyma, b. l. 9), jokio kito turto bei gyvenamosios vietos atsakovas neturi. Ginčo bute R. A. Å . (atsakovo tėvui) buvo leista apsigyventi 1966-09-07 Kauno miesto Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto iÅ¡duotu orderiu Nr. 330 (b. l. 10, kuriame nurodyta, jog R.

A. Å . Å¡eima yra žmona A. J. Å ., sÅ«nus R. R. Å . ir sÅ«nus G. R. Å .. Pagal šį orderį nuomotojas suteikė ginčo patalpÄ nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui. Atsakovas, gyvendamas kartu su R. A. Å ., t. y. savo tėvu, kuriam buvo suteiktas butas pagal minėtÄ orderį, viename bute iki jo mirties, bÅ«damas jo Å¡eimos nariu ir turėdamas tokias pat pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamosios nuomos sutarties, pagrįstai tikėjosi, kad Å¡ios atsakovo turimos civilinės teisės ir pareigos liks ir ateityje.

Kad atsakovas gyvena ginčo patalpose, nurodyta ir 2009-09-30 AB „City Service“ raÅ¡te Nr. 36 (b. l. 16).IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo pareiÅ¡kimÄ (b. l. 88-92) prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. IeÅ¡kovė nurodė, kad nors atsakovas ir teigia, kad paraÅ¡as ant procesinių dokumentų įteikimo pažymos (b. l.

25) yra suklastotas (nes jis, nebÅ«damas namuose, pasiraÅ¡yti negalėjęs), tačiau Å¡ių savo teiginių nepatvirtina jokiais įrodymais, o tik subjektyviais samprotavimais. Nesant įrodymų, patvirtinančių paraÅ¡o suklastojimo faktÄ , preziumuojama, jog procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai įteikti. Byloje esanti procesinių dokumentų įteikimo pažyma (b. l.

25) patvirtina, jog atsakovas ieÅ¡kinio nuoraÅ¡Ä ir teismo praneÅ¡imÄ gavo, nes grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniÅ¡kai“ yra atsakovo paraÅ¡as, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, jog apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta. Be to, atsakovo broliui G. Å . tÄ pačiÄ dienÄ (2010-09-21) taip pat buvo įteikti procesiniai dokumentai. Procesinių dokumentų įteikimo G. Å . pažymoje grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniÅ¡kai" yra nurodyta „G.

Å .“ ir paraÅ¡as. Kadangi kartu gyvenantis asmuo žinojo apie Å¡iÄ civilinę bylÄ , atsakovas taip pat turėjo apie tai žinoti. Be to, dar 2009 m. ginčo patalpose ne kartÄ lankėsi AB „City Service“ darbuotojai, butas kelis kartus buvo plombuotas, tačiau, kaip nurodyta 2009-09-22 AB ..City Service“ raÅ¡te Nr. 1302, „plombÄ nuplėšia 3 buto gyventojai“. Atsakovai ne kartÄ buvo informuoti, kad pateiktų įrodymus, įrodančius jų teisę gyventi ginčo patalpose, ir kad neįvykdžius reikalavimų bus keldinami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau atsakovai ignoravo Å¡iÄ informacijÄ ir nesiėmė jokių teisinių priemonių, siekdami įrodyti teisėtÄ savo gyvenimÄ gyvenamosiose patalpose.

Atsakovai nėra sudarę nuomos sutarties, todėl nepagrįstas pareiškime nurodytas argumentas, jog ginčo patalpose gyvena nuomos sutarties pagrindu. CPK 287 str. 2 d. 4 p. yra numatyta, jog pareiškime turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa (52.43 kv. m bendrojo ploto), esanti (duomenys neskelbtini) al. 116-3. 1966-09-07 Kauno miesto Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas R.

A. Š. išdavė orderį Nr. 330, kuriuo buvo leista apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini) al. 116-3. Taip pat orderyje nurodyta, jog R. A. Š. šeima yra žmona A. J. Š., sūnus R. R. Š. ir sūnus G. R. Š. Butų kodekso 52 str. numatyta, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis gyvenamosios patalpos orderiu, tarp nuomotojo - butų eksploatavimo organizacijos ir nuomininko - piliečio, kurio vardu išduotas orderis. 1964 m. CK 322 str. nurodyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu.

AnalogiÅ¡ka norma yra nurodyta ir CK 6.579 str. 1 d. - gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. CK 6.576 str. apibrėžia gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratÄ : gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Kadangi gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) al. 116-3 nuomos sutartis su atsakovais nėra sudaryta, vadovaujantis išdėstytomis normomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2008-09-11 raštu Nr. 53-5-1611 ir 2008-10-21 raštu Nr. 53-5-1911 paprašė atsakovus atvykti į Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrį ir pateikti dokumentus, įrodančius minėtų asmenų teisę gyventi ginčo bute. Tačiau nė vienas iš atsakovų į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties sudarymo nesikreipė.

Å ie atsakovų veiksmai vertintini kaip jų neketinimas sudaryti raÅ¡ytinės nuomos sutarties, atsakovai nelaiko savęs minėtų patalpų nuomininkais ir neprisiima įsipareigojimų, kurie CK priskirtini nuomininkų pareigoms. Atsakovas, teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuomos sutarties sudarymo faktÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-07 nutartimi (b. l. 93-94) atsakovo R. Å . pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino.

Teismas nurodė, kad nors Kauno apygardos teismo 2011-09-30 nutartyje (b. l. 63-65) yra nurodyta, jog byloje esančioje procesinių dokumentų įteikimo pažymoje vardas ir pavardė yra neįskaitomi, tačiau, apylinkės teismo nuomone, tai neįrodo fakto, jog paraÅ¡as esantis Å¡ioje pažymoje yra suklastotas, kaip teigia atsakovas. Be to, be atsakovo R. Å . atsakovu byloje taip pat yra ir G. Å ., kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Procesinius dokumentus gavęs G. Å ., gyvenantis kartu su R. Å ., žinojo apie pradėtÄ procesÄ , todėl teismui kyla abejonių, kad apie teismo procesÄ neinformavo savo brolio (CPK 123 str. 1, 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui priimant 2010-10-15 sprendimÄ už akių nekilo abejokių dėl galimybės priimti sprendimÄ už akių Å¡ioje byloje. Teismo nuomone, Å¡ioje byloje sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumo bei priimto sprendimo teisėtumo klausimus svarbus nustatytinas faktas - ar atsakovas ginčo patalpoje gyvena teisėtai. Pagal CK 6.612 str. savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ yra asmenys, kurie į jÄ Ä¯sikėlė be nuomos sutarties. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu (CK 6.579 str. 1 d.).

Iš atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio matyti, kad rašytinės ginčo patalpos nuomos sutarties atsakovas su ieškovu nėra sudarę, atsakovas tik mano, kad ginčo patalpoje gyvena teisėtai. Taip pat atsakovas nepateikė ir rašytinės ginčo patalpos nuomos sutarties, kuri turėjo būti sudaryta su atsakovo tėvu R. A. Š. jam išduoto orderio pagrindu. Vien tos aplinkybės, kad ginčo patalpa buvo suteikta atsakovo tėvo šeimai, pagrindu negalima teigti, jog tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos santykiai.

Vadovaujantis teisinėmis normomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomÄ , raÅ¡ytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nebuvimas nagrinėjamoje byloje atsakovo gyvenimÄ ginčo patalpoje daro neteisėtu. IÅ¡ neteisėto veiksmo negali kilti teisėti lÅ«kesčiai, todėl teismas atmetė atsakovo samprotavimus, kad po tėvo mirties jis tikėjosi, jog jam pereina civilinės teisės ir pareigos į ginčo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o bandant jį iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo patalpos yra pažeidžiamos jo teisės bei teisėti lÅ«kesčiai.

Atsakovas R. Å . patikslintu atskiruoju skundu (b. l. 110-111) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atsakovas nurodo, kad CPK 123 str. bei CPK 124 str. 1-3 d. reikalauja, kad procesinis dokumentas bÅ«tų įteiktas pačiam adresatui. Pažeidžiant Å¡ias teisės normas paÅ¡aliniams asmenims įteikti procesiniai dokumentai negali sukelti teisinių pasekmių. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pažymos grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniÅ¡kai“ esantis įraÅ¡as, žymintis vardÄ ir pavardę, yra neįskaitomas.

Nors po minėtu įraÅ¡u yra paraÅ¡as bei data - 2010-09-20, tačiau, ar paraÅ¡as yra bÅ«tent atsakovo, nėra patvirtinta. Todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog 2010-09-20 atsakovui ieÅ¡kinio nuoraÅ¡as ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pateikimo buvo įteikti asmeniÅ¡kai. Taigi Å¡is teismo procesinis dokumentas neginčijamai nepatvirtina fakto, jog atsakovas apie teisme gautÄ ieÅ¡kinį ir pradėtÄ procesÄ Å¾inojo. Be to, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog procesiniai dokumentai įteikti kitam atsakovui - broliui, kuris, esÄ , žinodamas apie pradėtÄ procesÄ , turėjo informuoti jį.

Tokie teismo teiginiai yra tik hipotetiniai ir nepagrindžia fakto, jog apie prasidėjusį teisminį procesÄ atsakovas buvo tinkamai informuotas. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog atsakovas neteisingai traktuoju nuomos santykių atsiradimo galimybes. Nepagrįstai nurodoma, jog tos aplinkybės, kad ginčo patalpa buvo suteikta atsakovo tėvui ir su juo gyvenantiems Å¡eimos nariams, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Pabrėžtina, jog ginčo bute atsakovas apsigyveno Å¡eimos nario teisėmis, kÄ patvirtina 1966-09-07 Kauno m.

Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto R. A. Å . (atsakovo tėvui) iÅ¡duotas orderis Nr. 330 (b. l. 10), kuriuo buvo leista apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini) al. 116-3. Minėtame orderyje nurodyta, jog R. A. Å . Å¡eima yra žmona A. J. Å ., sÅ«nus R. R. Å . ir sÅ«nus G. R. Å .. Pagal šį orderį nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams neterminuotam naudojimui minėtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Minėtose patalpose yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta, su tėvu iki jo mirties atsakovas vedė bendrÄ Å«kį, kartu gyveno, todėl nelaikytina, kad į ginčo patalpas atsakovas įsikėlė savavaliÅ¡kai.

Be to, LAT yra nurodęs, kad ilgalaikis tokių patalpų faktinis naudojimas, nors ir nesukuria teisės į nuomÄ , bet suformuoja pareigÄ vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į bÅ«stÄ klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į bÅ«stÄ (LAT 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547). Pažymėtina, jog kito gyvenamojo bÅ«sto atsakovas neturi. Be to, gyvendamas kartu su R. A. Å ., t. y. savo tėvu, kuriam buvo suteiktas butas pagal minėtÄ orderį, viename bute iki jo mirties, bÅ«damas jo Å¡eimos nariu ir turėdamas tokias pat pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamosios nuomos sutarties, jis pagrįstai tikėjosi, kad Å¡ios jo turimos civilinės teisės ir pareigos iÅ¡liks ir ateityje.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ (b. l. 113-116) praÅ¡o atsakovo patikslintÄ atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-28 nutartimi atnaujino terminÄ R. Å . atskirajam skundui paduoti, motyvuodamas tuo, jog 2011-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis R. Å . buvo įteikta tik 2011-11-21. IeÅ¡kovė mano, jog R. Å . 2011-09-16 pateikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ privalėjo domėtis bylos eiga, tačiau, teismui 2011-10-07 priėmus nutartį, R. Å . į teismÄ dėl Å¡ios nutarties panaikinimo kreipėsi tik 2011-11-24. R. Å . elgesys vertintinas kaip nerÅ«pestingas, nes pareiÅ¡kimÄ jis pateikė teismui 2011-09-16, todėl pats laiku privalėjo aktyviai domėtis bylos eiga bei tinkamai rÅ«pintis savo procesinių teisių įgyvendinimu (CPK 7 str., 42 str. 5 d.), t. y. atsakovo elgesys vertintinas kaip pasyvaus proceso dalyvio.

Todėl nėra pagrindo panaikinti 2011-10-07 nutarties ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Apeliantas, CPK 123 str. 124 str. 1-3 d. pagrindu teigdamas, jog procesinis dokumentas turi bÅ«ti įteiktas pačiam adresatui, klaidina teismÄ . CPK 123 str. 3 d. numatyta, jog kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - darbovietės administracijai.

Atsakovas buvo informuotas tinkamai. Taip pat atsakovas, teigdamas, jog paraÅ¡as yra suklastotas, nepateikia jokių šį faktÄ patvirtinančių įrodymų. Nesant įrodymų, patvirtinančių paraÅ¡o suklastojimo faktÄ , preziumuojama, jog procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai įteikti. Be to, pažymėtina, jog R. Å . broliui G. Å . tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010-09-21, buvo įteikti procesiniai dokumentai, procesinių dokumentų įteikimo pažymoje G. Å . grafoje „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniÅ¡kai“ yra nurodyta „G.

Å .“ ir paraÅ¡as. Kadangi kartu gyvenantis asmuo žinojo apie Å¡iÄ civilinę bylÄ , todėl tokiu bÅ«du R. Å . taip pat turėjo žinoti (CPK 123 str. 3 d.). Ä®rodymų, patvirtinančių, jog dokumentai buvo įteikti ne broliui, atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas teiginio, kad su tėvu iki jo mirties kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį, nepatvirtino jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei nepateikė dokumentų, jog pagal CK 6.588 str. 4 d. nuostatas teismo tvarka bÅ«tų pripažintas nuomininko Å¡eimos nariu.

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių priimtas dėl to, kad teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovo teigimu, ant procesinių dokumentų įteikimo pažymos (b. l. 25), iÅ¡ kurios matyti, kad adresatui atsakovui R. Å . siųstas ieÅ¡kinio nuoraÅ¡as ir teismo praneÅ¡imas įteiktas asmeniÅ¡kai 2010-09-21, paraÅ¡as yra ne jo, t. y. paraÅ¡as yra suklastotas. Nors jokių suklastojimÄ patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Kauno apygardos teismo 2011-08-30 nutarties c. b.

Nr. 2S-1826-605/2011 iÅ¡vadai, esant neįskaitomam pažymos grafos „nurodytus procesinius dokumentus gavau asmeniÅ¡kai“ įraÅ¡ui, žyminčiam vardÄ ir pavardę, ir neturėdamas galimybių patvirtinti, kad paraÅ¡as yra bÅ«tent atsakovo R. Å ., Å¡iÄ aplinkybę konkrečioje situacijoje vertina apelianto naudai. Be to, pažymėtina, jog CPK 123 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

CK 6.588 str. numatyta, jog nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (1 d.). Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį (2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (4 d.).

Atsižvelgiant į tai spręstina, jog, teisės normose esant įtvirtintai bÅ«tent tokiai Å¡eimos nario sampratai, aplinkybė, jog apie pradėtÄ teisminį procesÄ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų buvo žinoma atsakovo broliui (kitam atsakovui), kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (b. l. 26), Å¡iuo atveju nėra svarbi, nes brolis besÄ lygiÅ¡kai nepatenka prie apelianto Å¡eimos narių, kuriam praneÅ¡us apie pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bÅ«tų galima konstatuoti ir tinkamÄ apelianto informavimÄ apie tai bei tuo vadovaujantis taikyti įstatyme numatytÄ sankcijÄ â€“ sprendimo už akių priėmimÄ .

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarime pabrėžta, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sÄ lygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimÄ už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Tokia teismo teisė kildinama iÅ¡ konstitucinės teisingumo sampratos, kuri suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos principinės Konstitucinio Teismo nuostatos yra aktualios ir šioje byloje, kurioje nagrinėjamas ieškovės (Kauno miesto savivaldybės) ir atsakovų (fizinių asmenų), gyvenančių savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimus dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į žmogaus teisę į bÅ«sto neliečiamybę (LR Konstitucijos 24 str.) ir bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar asmuo bÅ«ste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos (LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010).

Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl asmens teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ yra nurodęs, kad Konvencijos 8 str. prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63;

Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad valdžios pareigÅ«nai gali apriboti asmens teisę į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje (Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58;

Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00, § 43–45). Pagal teisminę praktikÄ ilgalaikis socialinio bÅ«sto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiÅ«rint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nors nesukuria teisės į nuomÄ , bet suformuoja pareigÄ vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į bÅ«stÄ klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į bÅ«stÄ (LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002).Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepakanka atlikti vien tik formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ .

Nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į žmogaus teisę į bÅ«sto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo bÅ«ste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Teismas privalo įvertinti ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: atsakovų apsigyvenimo ginčo bute aplinkybes, gyvenimo jame trukmę, atsakovų sÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovės elgesį administruojant gyvenamÄ sias patalpas ir pan. Atsakovas nurodo, kad tai yra vienintelis jo bÅ«stas, todėl turi bÅ«ti įvertinta, ar jo iÅ¡keldinimas iÅ¡ ginčo buto yra proporcinga priemonė ginant ieÅ¡kovės, kaip gyvenamųjų patalpų valdytojo, teises.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas neįvertino sprendimo už akių instituto esmės ir paskirties bei pažeidė procesinės teisės normas (CPK 288 str. 4 d. 2 p.), todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Panaikinus nutartį, klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – 2011-03-31 sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Atsakovas taip pat prašė stabdyti vykdymo veiksmus pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-21831-454/2011. Kadangi sprendimas už akių naikintinas, konstatuotina, jog nebeliko ir pagrindo jam vykdyti, apie kÄ informuotina antstolė S. Vaicekauskienė. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR CPK 335-339 str.,n u t a r i a :atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 10 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.Su Å¡ia nutartimi supažindinti antstolę S. Vaicekauskienę.

Teisėja                                                                               Jolita Cirulienė