2020-05-06 Nr. CB-5060-2-60-3-00022-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-130-611/2020

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00022-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bendrovės „Suraleb, INC.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo byloje Nr. 08-CV-349415 PD1 priimto 2008 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, suinteresuotas asmuo – atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas.

2. Pareiškėja bendrovė „Suraleb, Inc.“ prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo (toliau – ir Kanados teismo sprendimas) dalį dėl 385 712,79 JAV dolerio palūkanų ir 5794,10 JAV dolerio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos.

3. Kanados teismo sprendimu pripažintas Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimas, taip pat nuspręsta, kad pareiškėjas atgauna iš atsakovo Kanados valiutos sumą, reikalingą pirkti 3 656 757,65 USD plius palūkanas už teismo sprendimo priėmimo laikotarpį, kurių suma 385 712,79 USD, skaičiuojant 5 proc. tarifu, už bendrą 5 042 470,44 USD [teismo sprendimo vertime klaidingai nurodyta bendra suma, teismo sprendime originalo kalba nurodyta 4 042 470,44 JAV dolerio suma] sumą, Ontarijo banke, nurodytame Banko įstatymo (Kanada) 1 priede užbaigus darbą pirmą dieną, kurią bankas kotiruoja Kanados dolerių kursą Amerikos dolerių pirkimui iki tos dienos, kai pareiškėjas gauna apmokėjimą. Taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjui sumoka 5794,10 JAV dolerio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu nuspręsta: 1) suinteresuotas asmuo sumoka pareiškėjai 2 166 555 JAV dolerių sumą už suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą; 2) pareiškėja perduoda suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą, nes už šį turtą sumokama 2 166 555 JAV dolerių; 3) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 JAV dolerių sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 4) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjai 987 224,61 JAV dolerio kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 5) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjai 1 203 761 Švedijos kroną arbitravimo išlaidų atlyginimo; 6) pareiškėja įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles.

5. Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažino Stokholmo arbitražo sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų (toliau – JAV teismo sprendimas).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo sprendimą ir JAV teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos naudai priteista 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų už laikotarpį nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo (2006 m. gegužės 31 d.) iki JAV teismo sprendimo priėmimo (2006 m. gruodžio 5 d.).

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 buvo nustatęs, kad už Stokholmo arbitražo sprendimo nevykdymą Lietuvos Respublikoje iš atsakovės priteistinos 12 proc. dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Stokholmo arbitražo sprendimo įvykdymo.

8. Pareiškėja nurodė, kad pirmiau nurodytų sumų suinteresuotas asmuo iki šiol nėra sumokėjęs. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 išaiškinimus, Kanados teismo sprendimo dalis dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo taip pat yra pripažintina ir vykdytina. Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Kanados teismo sprendimas yra galutinis, nėra apskųstas.

9. Suinteresuotas asmuo nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Taip pat prašė įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus, kad: 1) asmuo, vardu Richardas Schuelke (Richard Schuelke), kuris nurodytas 2016 m. gegužės 17 d. išraše iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, yra bendrovės „Suraleb, Inc.“ atstovas, turintis įgalinimus pagal JAV įstatymus ir bendrovės korporatyvinius dokumentus vienvaldiškai pavesti kitiems asmenims veikti bendrovės vardu užsienio jurisdikcijų teismuose; 2) kad „Suraleb, Inc.“ yra tinkamai įregistruota ir veikianti bendrovė (nėra likviduota, išregistruota ar pan.); 3) kad „Suraleb, Inc.“ nėra perleidusi reikalavimo teisių į Kanados teismo sprendimu priteistas sumas; taip pat pateikti sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo tarp bendrovės „Suraleb, Inc.“ ir advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ originalą.

10. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašomo pripažinti teismo sprendimo pripažinimas prieštarautų viešajai tvarkai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas); Kanados teismo sprendimas savo esme yra procesinis sprendimas, skirtas tik Kanados jurisdikcijai, ir šalims nesukelia savarankiškų teisinių padarinių (CPK 809, 810 straipsnis); pareiškėja piktnaudžiauja turimomis proceso teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis), todėl tokią teisę privalu atsisakyti ginti; Kanados teismo sprendimu priteistos palūkanos nuo didesnės sumos nei teisėtas pareiškėjos reikalavimas, nes dalis Stokholmo arbitražo sprendimo buvo įvykdyta iki Kanados teismo sprendimo priėmimo dienos.

11. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad šiuo atveju teismas turėtų vertinti prašomo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimo turinį ir nustatyti, jog iš suinteresuoto asmens buvo priteista 390 225,63 Kanados dolerio (CAD) apskaičiuotų palūkanų, o ne konkreti 385 712,79 JAV dolerio palūkanų suma.

II. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Kanados teismo sprendimo dalį, kuria iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteista 385 712,79 JAV dolerio palūkanų ir 5794,10 JAV dolerio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens prašymo įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus, nurodė, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad pareiškėja galimai yra išregistruota arba kad pareiškėjos reikalavimo teisės į Kanados sprendimu priteistas sumas yra perleistos trečiajam asmeniui, turėtų teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl toks formalus suinteresuoto asmens prašymas išreikalauti iš pareiškėjos atitinkamus įrodymus teismo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos ir jos atstovo kartu su prašymu pateiktas teisinių paslaugų sutarties išrašas atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio reikalavimus, todėl teismas suinteresuoto asmens prašymą išreikalauti šios sutarties originalą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

14. Spręsdamas klausimą dėl Kanados teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 44–47, 52 punktai) prašoma pripažinti Kanados teismo sprendimo dalis gali būti pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektas.

15. Teismo vertinimu, prašomu pripažinti Kanados teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo išspręsti skirtingo pobūdžio klausimai, t. y. Kanados teismas priėmė savarankišką sprendimą dėl palūkanų priteisimo, o Lietuvos apeliacinis teismas tik nustatė pagal Arbitražo sprendimą pareiškėjos naudai priteistų palūkanų dydį, dėl to teismas nesutiko, kad prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Kanados teismo sprendimo dalis nėra suderinama su 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, atmetė ir argumentą dėl Kanados teismo sprendimo dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

16. Teismas pažymėjo, kad jei, suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja nesąžiningai siekia, pateikusi pripažinimui ir vėliau priverstiniam vykdymui skirtingus užsienio valstybių teismų sprendimus išsiieškoti iš suinteresuoto asmens didesnę palūkanų sumą, nei pareiškėjai priklausytų, suinteresuotas asmuo gali šiuos argumentus dėstyti vykdymo procese, skųsdamas atitinkamus antstolio procesinius veiksmus.

17. Suinteresuoto asmens argumentas, kad prašomu pripažinti Kanados teismo sprendimu palūkanos buvo priteistos nuo didesnės sumos nei teisėtas pareiškėjo reikalavimas, susijęs su prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, dėl to teismas šio argumento nevertino (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

18. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, negali koreguoti prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo turinio, prašomame pripažinti Kanados teismo sprendime pareiškėjai priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra nurodyta būtent JAV doleriais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymą, atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kanados teismo sprendimo dalies. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Lietuvos apeliacinis teismas nesilaikė jo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, kad Kanados teismo sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nes šiuo sprendimu nebuvo spręstas šalių materialusis teisinis ginčas ir jis negali būti savarankišku pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektu. 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Kanados Ontarijo Aukščiausiasis Teisingumo Teismas turėjo jurisdikciją tik apskaičiuoti palūkanų dydį, bet negalėjo spręsti jų priteisimo klausimo, o skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog Kanados teismas priėmė savarankišką sprendimą dėl palūkanų priteisimo. Skundžiama nutartimi pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 ir 6.251 straipsniai, kurie įtvirtina kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, nes įteisinta galimybė taikyti dvigubą pareiškėjos nuostolių už vėlavimą vykdyti Arbitražo sprendimą atlyginimą.

19.2. Skundžiama nutartimi netinkamai aiškintas ir taikytas CPK 810 straipsnis, nes Kanados teismo sprendimo pripažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, apimančiai fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, ir anksčiau Lietuvos Respublikoje priimtam teismo sprendimui tarp tų pačių šalių. Skundžiama nutartimi kiekvienam kreditoriui, kurio reikalavimas bus patvirtintas teismo ar arbitražo sprendimu, įteisinama galimybė Lietuvos Respublikoje išieškoti palūkanas už to paties teismo ar arbitražo sprendimo nevykdymą ir už tą patį laikotarpį pagal kiekvienos pasaulio valstybės jurisdikcijos teismų sprendimus.

19.3. Kanados teismo sprendimas savo esme yra procesinis sprendimas, skirtas tik Kanados jurisdikcijai, ir nesukelia savarankiškų teisinių padarinių pareiškėjai ar suinteresuotam asmeniui, taigi negali būti vykdymo dalyku, kaip nacionalinių teismų sprendimai negali būti sprendimų pripažinimo objektu CPK 809, 810 straipsnių prasme.

19.4. Skundžiama nutartimi pažeidžiant įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) vertintas Kanados teismo sprendimo turinys dėl priteistų palūkanų skaičiavimo, nepagrįstai atsisakius nustatyti, kad buvo priteista 390 225,63 Kanados dolerio (CAD) apskaičiuotų palūkanų, o ne konkreti suma JAV dolerių (USD) valiuta.

19.5. Pažeidžiant įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, neįvertinta, kad Kanados teismo sprendimu priteistos palūkanos nuo didesnės sumos nei teisėtas pareiškėjos reikalavimas –Kanados teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjai nesąžiningai neatskleidus Arbitražo sprendimo dalinio įvykdymo aplinkybių bei prieštarauja 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytoms aplinkybėms (CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punktas), leidžiančioms daryti išvadą, kad pareiškėja iš suinteresuoto asmens turto jau yra padengusi Kanados teismo sprendimu priteistas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

19.6. Skundžiama nutartimi ignoruojama, kad pareiškėja, prašydama pripažinti Kanados teismo sprendimą, piktnaudžiauja turimomis teisėmis (CPK 95 straipsnis) – nesąžiningai siekia antrą kartą išieškoti palūkanas už to paties Arbitražo sprendimo nevykdymą ir už tą patį nevykdymo laikotarpį, taigi tokio asmens teises teisėtai ir pagrįstai gali būti atsisakyta ginti.

19.7. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai), netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjos atstovui suteiktas pavedimas veikti Lietuvos Respublikos teismuose galimai yra patvirtintas su pareiškėja nesusijusio asmens vardu, be to, pareiškėjos teisinis statusas kelia abejonių.

20. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Suinteresuotas asmuo neteisingai nurodo, kad Kanados teismas sprendimu nustatė Arbitražo sprendimu priteistų palūkanų dydį. Kaip matyti iš Kanados teismo sprendimo turinio, palūkanos nuo visos Arbitražo sprendimu priteistos sumos buvo priteistos iš suinteresuoto asmens už vengimą vykdyti Arbitražo sprendimą. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai tapatina palūkanas, priteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (12 proc.), su palūkanomis, kurias priteisė Kanados teismas (5 proc., 385 712,79 JAV dolerio), t. y. skirtingai nei Lietuvos teismas, Kanados teismas priteisė ikiteismines palūkanas (angl. pre-judgment interest). Tikėtina, kad šis teismas taikė piniginę sankciją suinteresuotam asmeniui už vengimą vykdyti Arbitražo sprendimą Kanadoje. Suinteresuotas asmuo, tapatindamas Kanados teismo ir Lietuvos teismų sprendimus, siekia suklaidinti kasacinį skundą nagrinėjantį teismą.

20.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo proceso šalims sukuria teises ir pareigas, todėl gali būti pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 52 punktas).

20.3. Kanados teismas iš suinteresuoto asmens priteisė palūkanų sumą JAV doleriais (385 712,79 JAV dolerio) ir nustatė, kad jis turi sumokėti pareiškėjai atitinkamą sumą Kanados doleriais atitinkamą mokėjimo dieną.

20.4. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis), todėl Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo ir neturėjo teisės tikrinti Kanados teismo sprendimo. Pareiškėja siekia įgyvendinti ir apginti savo teisėtus interesus, nes suinteresuotas asmuo atsisakė vykdyti Kanados teismo sprendimą dešimt metų.

20.5. Pareiškėja yra veikianti, neišregistruota įmonė, niekam nepardavusi savo turtinių teisių. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, viešai prieinamas verslo socialinis tinklas „Linkedln“ (https://www.linkedin.com/in/rich-schuelke-a721202b/) rodo, kad R. Schuelke yra bendrovės „Suraleb, Inc.“ prezidentas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

21. Byloje dalyvaujantys asmenys 2020 m. balandžio 29 d. taikos sutartimi, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gauta 2020 m. gegužės 5 d., tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė byloje kilusį ginčą. Byloje dalyvaujantys asmenys 2020 m. balandžio 29 d. prašymu (Taikos sutarties 4.2, 4.3 punktais) prašė teismo patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 3K-3-130-611/2020 nutraukti. Prašymą pasirašė atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (j. a. k. 100316761) ir bendrovės „Suraleb, Inc.“ atstovai.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

23. Iš kasaciniam teismui pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą ar taikos sutarties prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Tiek prašyme tvirtinti taikos sutartį, tiek taikos sutarties 2.4 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi teismo galutinio sprendimo (lot. res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens 2020 m. balandžio 29 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina. Patvirtinus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sudarytą taikos sutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis panaikintina ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.

25. Suinteresuotam asmeniui atstovaujanti Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Raidla Lejins Norcous“ (dabar – Advokatų kontora Norkus ir partneriai COBALT) 2018 m. gegužės 25 d. buvo sumokėjusi 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors tokio prašymo pateikta nebuvo ir laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje netaikytos. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens atstovams grąžintinas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį.

Patvirtinti atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (j. a. k. 100316761) ir bendrovės „Suraleb, Inc.“ (j. a. k. 60909695) 2020 m. balandžio 29 d. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:

1. „Šalių įsipareigojimai

1.1. Šalys tarpusavio nuolaidų būdu susitaria, kad bendrovė „Suraleb, Inc.“ atsisako visų savo reikalavimų, susijusių su Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo byloje Nr. 08-CV-349415 PD1 priimto 2008 m. liepos 9 d. sprendimo pripažinimu ir vykdymu Lietuvos Respublikoje atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos atžvilgiu.

1.2. Šalys taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-40-823/2018.

1.3. Šalys, be kita ko, pareiškia, kad šia taikos sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp jų kilęs ginčas, nagrinėjamas civilinėje byloje.

2. Šalių pareiškimai ir garantijos

2.1. Šalys patvirtina, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešųjų interesų.

2.2. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus taikos sutarties tinkamam sudarymui, jos galiojimui, taikos sutarties sąlygų vykdymui. Šalys ir jų atstovai pasirašo šią taikos sutartį visiškai pasikliaudami taikos sutartyje nurodytomis garantijomis.

2.3. Atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla ir bendrovė „Suraleb, Inc.“ pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprastos šios taikos sutarties sudarymo pasekmės, nustatytos CPK 293 straipsnio 5 punkte, t. y. kad teismas nutraukia civilinę bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino.

2.4. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad joms yra žinomos ir suprantamos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad, civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2.5. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinoma ir suprantama, kad pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalims yra suprantama, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo, taikos sutartis tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

2.6. Šalys pareiškia, kad taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka šalių tikrąją valią. Šalys patvirtina, jog, prieš sudarydamos šią taikos sutartį, būdamos rūpestingos ir apdairios, atliko visus veiksmus ir ėmėsi visų priemonių neaiškioms taikos sutarties sąlygoms išsiaiškinti ir abipusių derybų keliu taikos sutarties sąlygas suformulavo taip, kad sutarties sąlygos atitiktų šalių tikslus, valią (ketinimus) bei interesus.

3. Taikos sutarties galiojimas

3.1. Šalys susitaria, kad taikos sutartis šalims įgauna teisinę galią nuo jos sudarymo. Nuo taikos sutarties patvirtinimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme momento ši taikos sutartis tampa privaloma šalims visa apimtimi ir turi būti vykdoma.

3.2. Jeigu kuri nors taikos sutarties nuostata prieštarauja teisės aktams arba dėl kokios nors priežasties tampa iš dalies arba visai negaliojančia, ji nedaro negaliojančių likusių taikos sutarties nuostatų. Tokiu atveju šalys susitaria pakeisti negaliojančią nuostatą teisiškai veiksminga nuostata, kuri, kiek tai įmanoma, turėtų tą patį teisinį ir ekonominį rezultatą kaip ir pakeistoji nuostata.

4. Kitos sąlygos

4.1. Šalys susitaria, kad viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Tuo atveju, jeigu civilinėje byloje patirta išlaidų, kurios turėtų būti priteistos valstybės naudai, šias išlaidas atlygina bendrovė „Suraleb, Inc.“.

4.2. Šalys šia taikos sutartimi prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

4.3. Šia taikos sutartimi šalys prašo taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo ir kitus su tuo susijusius procesinius klausimus išspręsti rašytinio proceso tvarka.

4.4. Taikos sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Bet kuris iš pasirašytų taikos sutarties egzempliorių pateikiamas teismui per EPP sistemą spręsti taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo ir kitus su tuo susijusius procesinius klausimus.

Šalys, jų atstovai, prieš pasirašydami taikos sutartį, perskaitė taikos sutarties tekstą, suprato taikos sutarties turinį ir taikos sutartimi atsirandančias pasekmes. Šalys ir jų atstovai pasirašė taikos sutartį, kaip jų valią ir tikruosius ketinimus atitinkantį dokumentą.“

Civilinę bylą Nr. e3K-3-130-611/2020 nutraukti.

Grąžinti Advokatų kontorai Norkus ir partneriai COBALT (kodas 37205130118) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė