12e7a826-7174-4bc7-8570-eadd7030cb85 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-430-965/2016Proceso Nr. 2-06-3-10555-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.8.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.1.18.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 30 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės G. T. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V.

J., trečiojo asmens KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č., atsakovių pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. J., C. Ž. ir V. S. atstovui advokatui V. J., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui VÄ® „Registrų centras“ dėl įsakymo, atsakymo bei sprendimo panaikinimo, ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G.

T., atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VÄ® Turto bankui dėl statinių iÅ¡keldinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® „Registrų centras“, Neringos miesto savivaldybė, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė G. T. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti: 1) 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymÄ Nr. 13VÄ®-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“;

2) panaikinti 2015-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atsakymÄ Nr. 1SS-2075-(7.5);

3) panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡formavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro);

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2004 m. spalio 4 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0490, kurios pagrindu iÅ¡sinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo dalį, sudarančiÄ 0,0403 ha.

IeÅ¡kovė gavo 2015-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus praneÅ¡imÄ Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo MiÅ¡ko g., Neringa“, kuriuo ieÅ¡kovė buvo informuota, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004 m. spalio 4 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta.

IeÅ¡kovė su Å¡iuo PraneÅ¡imu nesutiko, todėl kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybÄ . 2015-08-03 gavo 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymÄ Nr. 13VÄ®-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ ir 2015-07-30 Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atsakymÄ Nr. 1SS-2075-(7.5). IeÅ¡kovės nuomone, tiek Ä®sakymas, tiek Atsakymas yra neteisėti.

Grįsdama minėtų aktų neteisėtumÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad remiantis MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis, ieÅ¡kovės nuomojamas Žemės sklypas ribojasi su Neringos (Lapių) miÅ¡ko 49 kvartalu, tačiau nepatenka į Å¡io miÅ¡ko teritorijÄ . Tai patvirtina iÅ¡trauka iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir iÅ¡trauka iÅ¡ miÅ¡kų valstybės kadastro. Taigi, mano, jog atsakovės argumentas dėl to, kad žemės sklypas patenka į miÅ¡kų Å«kio žemę yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702, schemÄ , teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, nėra priskirta miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei. Mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Tvarkymo plano, o ne Bendrojo plano, sprendiniais, kuris yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir yra aukÅ¡tesnės teisinės galios nei Bendrasis planas. Pažymi, kad Bendruoju planu nėra nustatoma tiksli kiekvieno žemės sklypo galimo naudojimo paskirtis, o kiekvienu atveju yra bÅ«tina atsižvelgti į kitus kriterijus (esamÄ faktinę situacijÄ , nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Â Å½emės sklypo paskirtį ir pan.).

IeÅ¡kovė, vadovaujantis II tomo Gyvenviečių teritorijų vystymas aiÅ¡kinamojo raÅ¡to reglamentais, daro iÅ¡vadÄ , kad teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, priskirtina „Rekreacinei teritorijai prie MiÅ¡ko gatvės“, o remiantis to paties tomo 2b reglamentu „KultÅ«ros paveldo apsauga“, teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, pažymėta kaip „naujos statybos morfotipai“. Taigi, Å¡ie Bendrojo plano sprendiniai akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginį, kad žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra miÅ¡ko parkas su poilsio aikÅ¡telėmis.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis, žemės sklypo paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo bÅ«das: rekreacinės teritorijos. Pastatas, esantis žemės sklype, yra poilsio pastatas, todėl jo paskirtis visiÅ¡kai atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį bei bÅ«dÄ . Tokia žemės sklypo paskirtis buvo ir Pastatų įsigijimo metu, todėl Sutarties nutraukimas neabejotinai pažeistų ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius, susiklosčiusių nuomos teisinių santykių stabilumÄ bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ .

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das buvo nustatyti 2004-07-15 apskrities virÅ¡ininko įsakymu, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, o jame įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, todėl PraneÅ¡imas apie Sutarties nutraukimÄ (taip pat atsakovės Ä®sakymas bei Atsakymas) yra neteisėtas ir privalo bÅ«ti panaikinti.

IeÅ¡kovė nepažeidė nuomos sutarties, nes žemės sklypas yra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke nurodytÄ Å¾emės sklypo paskirtį, jokie neigiami padariniai (žala) nuomotojui neatsirado, todėl nėra teisinio pagrindo sutarties nutraukimui. Nurodo, jog ieÅ¡kovė pastatus įgijo notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. Nuosavybės teisė į Pastatus įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra galiojanti ir neginčijama. LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis numato, kad „Valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais“, todėl ieÅ¡kovė turi įstatyminę teisę į žemės sklypo nuomÄ , kuri negali bÅ«ti paneigta nesant jokio pažeidimo iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės. Ginčijamame Sprendime yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu NŽT turi teisę atlikti valstybinio žemės sklypo formavimo funkcijÄ apskritai, tačiau nėra nurodytas materialinis teisinis pagrindas, suteikiantis NŽT teisę iÅ¡formuoti žemės sklypÄ .

Kitaip tariant, Sprendime nėra nurodytas joks žemės sklypo iÅ¡formavimo teisinis pagrindas, o nurodytosios teisės normos nesuteikia NŽT teisinio pagrindo iÅ¡formuoti žemės sklypo, dėl kurio yra sudarytos nuomos sutartys bei kuriame yra tretiesiems asmenims priklausantys statiniai. Laikosi pozicijos, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009 negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡registruoti žemės sklypÄ , kadangi Å¡ioje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų ar galimybės žemės sklypui bÅ«ti įregistruotu kaip atskiru objektu.

Å ioje byloje prokuroras ginčijo detaliojo plano sprendinius, tačiau ne žemės sklypo įregistravimÄ ar jo ribas. Nusprendus iÅ¡formuoti žemės sklypÄ , turėjo bÅ«ti priimti atitinkami teisėti, teisingi ir sÄ Å¾iningi sprendimai dėl pastatų, esančių žemės sklype, savininkų teisių. Sprendimas pažeidė ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių principÄ , kadangi juo buvo sudarytos kliÅ«tys Nuomos sutarties tolesniam vykdymui ne tik nesant ieÅ¡kovės valios, tačiau net jai nepraneÅ¡us.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintÄ detalųjį planÄ . Teismas nustatė, kad žemės sklypai, kurie buvo patvirtinti detaliuoju planu, yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso Å¡io parko rekreacinei zonai, tarp minimų žemės sklypų yra ir ieÅ¡kovės nuomojamas iÅ¡ Valstybės žemės sklypas.

Panaikintu detaliuoju planu taipogi buvo panaikintas anksčiau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Šioje administracinėje byloje dalyvavo ir ieškovė, todėl jai galioja ir yra žinomi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai. Pažymėjo, jog remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas - ekosistemų apsaugos miškų sklypai.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013 m. vasario 28 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 13ZN-(14.13.73.)-3, kuriuo konstatavo, kad „Žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, kaip manome pastatai yra sugriuvę arba sugriauti“. Vėliau, po Patikrinimo akto sudarymo, apžiÅ«rėjus žemės sklypÄ buvo nustatyta, kad žemės sklype ant sugriuvusio statinio pamatų pastatytas statinys. Nors Å¡ioje teritorijoje bet kokia statyba draudžiama, iÅ¡skyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.

Negalima nei nauja statyba, nei esamų statinių rekonstrukcija, o pastatytus statinius reikia likviduoti. Be to, nesant pagrindinio statinio, valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma dėl statinio priklausinių. Taigi Sutarties vykdymo metu išnyko aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas tęsti nuomos teisinius santykius. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė įsigijo statinį (namelį), esantį Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje. Buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas numatytas dar 1994 m.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t. y. prieÅ¡ privatizuojant poilsio namelius. Patvirtinus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planÄ ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrÄ jį planÄ , reikalavimai pastatų iÅ¡kėlimui nesugriežtinti. Tad asmenys, tame tarpe ir ieÅ¡kovė, įsigydami Å¡ios stovyklos pastatus, turėjo susipažinti su galiojančiu teisės aktu ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis.

Kadangi žemės sklype statiniai, buvę Sutarties sudarymo metu, Å¡iuo metu yra sunykę - likę tik pamatai, t. y. nevykdoma Sutartyje numatyta veikla, todėl yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nenaudojo žemės sklypo pagal Sutartį, t.y. iÅ¡ esmės pažeidė nuomos sutarties sÄ lygas ir atsakovė turėjo pagrįstÄ pagrindÄ Sutarties nutraukimui.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę G.

T. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ ; įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VÄ® Turto bankÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti kiemo aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ ; jeigu Å¡ių įpareigojimų atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, iÅ¡siieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

T. ir atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodo, kad KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendinius tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miÅ¡kų veikla. Nagrinėjamu atveju į teritorijÄ , kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka du ieÅ¡kovei priklausantys statiniai, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismui pripažinus, kad Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai nutraukė nuomos sutartį, atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį turėtų sutvarkyti teritorijÄ , kurioje buvo jiems priklausę statiniai.

VieÅ¡ajame registre nurodoma, kad inžinerinis statinys kiemo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso dalinės nuosavybės teise ir kitiems asmenims, t.y. atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovė G. T. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omus nugriauti statinius ieÅ¡kovė įsigijo 2000-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir yra teisėta Å¡ių pastatų savininkė, todėl tokio atsakovės reikalavimo patenkinimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo prezumpcijÄ .

Savo pozicijÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo ieÅ¡kovė iÅ¡dėstė patikslintame ieÅ¡kinyje, tačiau net gi tuo atveju, jeigu nuomos sutarties nutraukimas bÅ«tų pripažintas teisėtu, ieÅ¡kovė turėtų teisę naudotis žemės sklypu nustačius jai servitutÄ , todėl atsakovės reikalavimas paÅ¡alinti poilsio namelį ir 1/21 kitų statinių yra nepagrįstas. Be to, ieÅ¡kovė turi teisę atstatyti poilsio namelį ir Å¡iÄ teisę ketina įgyvendinti.Atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį VÄ® Turto bankas atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, kadangi inžineriniu statiniu - kiemo aikÅ¡tele, VÄ® Turto bankas niekada nedisponavo bei Å¡is statinys nebuvo perduotas jam patikėjimo teise. KurÅ¡ių Nerijos nacionalinio parko direkcija, įgyvendindama nacionalinio parko tvarkymo planÄ , atsakingai valstybės institucijai turėjo duoti nurodymÄ minėtÄ statinį iÅ¡ardyti ir sutvarkyti teritorijÄ . VÄ® Turto bankas jokių pavedimų dėl kiemo aikÅ¡telės iÅ¡ardymo ir teritorijos sutvarkymo iÅ¡ minėtos direkcijos nėra gavęs. Be to, nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad kiemo aikÅ¡telė yra sunaikinta, tokio statinio nėra, o byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog Å¡iuo metu yra likę kokių nors kiemo aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fragmentų.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta, statinių nugriovimas galėtų bÅ«ti taikomas kaip CK 4.104 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, ir tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bÅ«tų atmestas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nebuvo panaikinti administraciniai aktai, įsakymai, tai, kad buvo panaikintas detalusis planas, dar nereiÅ¡kia, kad pasinaikino ir visi kiti administraciniai aktai, susiję su Å¡iuo planu ir jo įgyvendinimo procedÅ«romis. Valstybė ir toliau ėmė nuomos mokestį iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad žemė nebeatitiko paskirties ir dėl to, kad žemės nuomininkai naudojo žemę ne pagal paskirtį.

IeÅ¡kovė nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo 2000 metais. Å iuo metu ten yra pamatai, panaÅ¡ios bÅ«klės jį ir įsigijo, iÅ¡ dalies juos tvarkė, bet jokios savavaliÅ¡kos statybos nevykdė. Nurodė, jog ieÅ¡kovė ketina atstatyti namelį, iki Å¡iol tas nebuvo daroma, kadangi vyko daug ginčų. Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagristai, nes ant Å¡ios žemės nėra statinio, valstybinė žemė buvo naudojama ne pagal paskirtį, be to, ieÅ¡kovė nemokėjo nuomos mokesčio.

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu nutarė panaikinti detalųjį planÄ , jame konstatavo, kad pastatai buvo numatyti likviduoti, todėl to ginčyti nebėra jokios prasmės. Pažymėjo, kad draudžiama statyti statinius buvo nuo 1994 metų, todėl ieÅ¡kovė, įsigydama nekilnojamÄ jį turtÄ privalėjo tuo pasidomėti. Nesutinka su ieÅ¡kovės atstovo pozicija, kadangi panaikinus detalųjį planÄ , teritorija nebėra suplanuota, todėl kitų įsakymų ar administracinių aktų naikinti ir nereikia, kartu yra panaikinami visi sprendimai, kurie buvo priimti remiantis detaliuoju planu.

PaaiÅ¡kino, kad valstybinę žemę galima nuomoti tik tada, kai Å¡iame žemės sklype yra statinys, nagrinėjamu atveju, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad jokio pastato, jokio objekto nėra, yra tik pamatai, todėl nuomos sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta. Kitas pagrindas nuomos sutarties nutraukimui – valstybinės žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, kadangi Å¡is sklypas turi miÅ¡ko paskirtį. Be to, sklypas pagal nuomos sutartį turėjo bÅ«ti naudojamas rekreacijai, tačiau ieÅ¡kovė rekreacinės veiklos nevykdė, reiÅ¡kia ir pagal sutartį sklypÄ naudojo netinkamai.

Be to, nutraukiant sutartį, ieÅ¡kovė nebuvo sumokėjusi nuomos mokesčio už 3 mėnesius, o tai laikytina savarankiÅ¡ku pagrindu sutarties nutraukimui pagal sutarties nuostatas. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2004 metais. ReikalavimÄ dėl kiemo aikÅ¡telės reiÅ¡kė ir kitose civilinėse bylose, jau yra priimtas sprendimas dėl Å¡io reikalavimo. Nurodė, kad 2012-06-02 Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas KurÅ¡ių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris numato objektų likvidavimÄ , draudžia statybas miÅ¡ko paskirties teritorijoje, o ginčo objektai ir yra miÅ¡ko paskirties teritorijoje.

Be to, privalo bÅ«ti fiziÅ¡kas statinys ir turi bÅ«ti faktiÅ¡kai naudojamas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota dėl suinteresuotų asmenų sÄ Å¾iningumo, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, kuri įsigydama nuosavybę 2000 metais, turėjo pareigÄ pasidomėti aplinkybe, jog nuo 1994 metų galiojo generalinis planas, kuris numatė likviduojamus objektus. Teismo posėdžio metu atsakovių pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. J., C. Ž. ir V. S. atstovas advokatas V. J. nurodė, kad atsakovės niekada neįsigijo kiemo aikÅ¡telės, įsigijo tik atskirus namelius.

Vėliau kažkokiu bÅ«du VÄ® Registrų centras užregistravo kiemo aikÅ¡telę kaip priklausinius nameliams visiems namelių savininkams. Be to, nurodė, kad tos kiemo aikÅ¡telės jau seniai nebėra, jos niekas neeksploatavo, todėl ji apaugo medžiais, krÅ«mais, nėra kÄ Å¡alinti.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė G. Č. paaiÅ¡kino, kad ginčo nameliai 1965 metais buvo pasatyti jau saugomoje teritorijoje. 1994 metais Vyriausybė nutarė likviduoti visus objektus ir renatÅ«ralizuoti teritorijÄ , o sklypai aplink namelius suformuoti nebuvo, tai buvo padaryta tik 2002 metais detaliuoju planu, kuris buvo panaikintas 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu.

Šiuo metu galioja bendrojo plano sprendiniai ir atstatyti namelių nėra galimybės. Mano, kad priešieškinis turėtų būti patenkintas. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. T. nuosavybės teise nuo 2000-01-29 priklauso pastatas – poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė 2004-10-04 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0490, pagal kuriÄ dvylikos metų laikotarpiui iÅ¡sinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo dalį, sudarančiÄ 0,0403 ha. 2015-05-07 praneÅ¡imu Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2004-10-04 sudaryta nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VÄ®-310-(14.13.2.) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0490 nutraukimo“ nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ su ieÅ¡kove sudarytÄ valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡formavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta iÅ¡formuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, bei kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu paminėtus iÅ¡formuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti įsakymÄ , kuriuo nutraukta nuomos sutartisIÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovės sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukta ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VÄ®-310-(14.13.2.) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0490 nutraukimo“.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad ginčijamÄ Ä¯sakymÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieÅ¡kove priėmė esant kelioms priežastims: ieÅ¡kovė naudojo žemės sklypÄ ne pagal paskirtį; nuomojamame valstybinės žemės sklype faktiÅ¡kai nėra jokio statinio, o likę tik jo pamatų fragmentai; ieÅ¡kovė vėlavo mokėti nuomos mokestį tris mėnesius.CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ teminÄ nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį.Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso Å¡ios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sÄ lygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). 2004-10-04 ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė iÅ¡nuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – rekreacinė teritorija, t. y. tokie paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypÄ bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, kaip prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukÅ¡tesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo bÅ«das – miÅ¡ko parkas su poilsio aikÅ¡telėmis: 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, šį dokumentÄ pakeitusiame 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje, t. y. 2004-10-04 nuomos sutartyje nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta tik panaikintame Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane.

Minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintÄ ginčo teritorijos detalųjį planÄ , ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«das grÄ Å¾intas į prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį: MiÅ¡kų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miÅ¡kų Å«kio žemė, bendrajame plane ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai. Taigi įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu pasisakyta bÅ«tent dėl ginčo teritorijos, ieÅ¡kovė dalyvavo nagrinėjant bylÄ , todėl ieÅ¡kovės pozicija, kad jos nuomotas valstybinės žemės sklypas nepatenka į miÅ¡kų Å«kio paskirties teritorijÄ atmestina.Žemė privalo bÅ«ti naudojama racionaliai, jÄ tausojant, pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 1, 21 straipsniai).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 punkto nuostatomis, valstybinė miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik MiÅ¡kų įstatymo numatytai veiklai. Be to, Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punkte įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek) be kitų reikalavimų, įtvirtinta, kad draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktÅ«rÄ , paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingÄ sias iÅ¡kasenas (14.1.9. punktas).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013-02-28 priėmė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 13ŽN-(14.13.73)-3, kuriame konstatuota, kad apžiÅ«rėjus vietoje žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti.

IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-01-19 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13ŽN-5-(14.13.73) matyti, kad atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ , 2016-01-15 nustatyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausiusio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra likę tik pamatų fragmentai, namelio nėra. Taigi nustačius, kad ieÅ¡kovės nuomotame valstybinės žemės sklype įregistruoti statiniai ir jų paskirtis neatitinka žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties, spręstina, kad ieÅ¡kovė naudodama žemės sklypÄ ne pagal paskirtį, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimÄ , todėl atsakovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ Å¡iÄ sutartį nutraukti.Be to, iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų spręstina, kad iÅ¡ žemės sklype esančių statinių yra likę tik pamatų fragmentai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu ten yra pamatai, panaÅ¡ios bÅ«klės ieÅ¡kovė jį ir įsigijo, iÅ¡ dalies juos tvarkė, bet jokios savavaliÅ¡kos statybos nevykdė, nieko nestatė. Tai yra taip pat pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nenaudojo valstybinės žemės sklypo pagal sutartį, neeksploatavo sklypo naudingų savybių sutartyje nustatytu bÅ«du pakankamai ilgÄ laikÄ â€“ daugiau nei deÅ¡imt metų (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal CK 6.546 straipsnį žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai yra imperatyvioji įstatymo norma. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (3, 31 punktai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nesant suformuotos ir viešame registre įregistruotos žemės sklypo dalies, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006; 2007-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2007; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010; kt.).

Å iuo atveju rekreacinės paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, remiantis Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ patvirtintu teritorijos detaliuoju planu. Panaikinus minėtÄ detalųjį planÄ , kilo bÅ«tinybė atstatyti buvusiÄ padėtį – iÅ¡formuoti neteisėtai suformuotus sklypus ir juos iÅ¡registruoti, kÄ atsakovė ir padarė.

Kadangi žemės dalis, kurioje yra ieÅ¡kovei priklausantis statinys, t. y. jo fragmentai, yra laisvos valstybinės žemės fondo dalis, kurioje nesuformuotas joks sklypas, darytina iÅ¡vada, kad pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas Å¡i žemė negali bÅ«ti civilinių teisių objektu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad Å¡alims nėra galimybės tęsti nuomos teisinių santykių, nes neliko žemės nuomos objekto.IÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymÄ Nr. 13VÄ®-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti 2015-07-30 atsakymÄ IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti 2015-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsakymÄ Nr. 1SS-2075-(7.5).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-05-07 praneÅ¡imu Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d. po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2004-10-04 sudaryta nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta.

Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės skundÄ dėl 2015-05-07 praneÅ¡imo, 2015-07-30 priėmė atsakymÄ â€žDėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2075-(7.5), kuriuo netenkino ieÅ¡kovės skundo.Vientisos (vienos) administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas, toks kaip tarnybinis praneÅ¡imas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė iÅ¡vada ar kitas.

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji, galutiniai kompetentingų (įgaliotų) asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-782/2014; 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-270/2011; 2011-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A26-3478/2011).Nagrinėjamu atveju įvertinus prašomo panaikinti administracinio akto turinį bei pobūdį, konstatuotina, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes jis nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ieškovei, kuris būtų pagrindas teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti, todėl negali būti ginčo objektu teisme.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti sprendimÄ dėl žemės sklypų iÅ¡formavimo ir iÅ¡registravimoIeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡formavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro).IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad analogiÅ¡kas reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo buvo reiÅ¡kiamas ir kitose civilinėse bylose (kitų ieÅ¡kovų), kuriose jau yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai (2016-05-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-428-323/2016; 2016-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-348-323/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigÄ laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau iÅ¡nagrinėtoje analogiÅ¡koje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatÅ«s. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014).

Ä®vertinus tai, kad tiek anksčiau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, tiek Å¡ioje civilinėje byloje yra ginčijamas tas pats Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, jį ginčija valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomininkai, teismas remiasi anksčiau priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais kaip turinčiais precedentÄ Å¡iai bylai.Kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, žemė sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuris panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009.

IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad Å¡is teismo sprendimas negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡registruoti žemės sklypÄ , kadangi su statinių savininkais nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl tolesnio statinių naudojimo, be to, minėtoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų ar galimybės įregistruoti žemės sklypÄ atskiru objektu. Su tokia ieÅ¡kovės pozicija sutikti negalima, kadangi, pirmiausia, panaikinus paminėtÄ detalųjį planÄ tapo reikalinga atstatyti padėtį, buvusiÄ iki panaikinto sprendimo priėmimo, t. y. iÅ¡formuoti rekreacinės paskirties sklypus ((duomenys neskelbtini)), kurių iki panaikinto detaliojo plano patvirtinimo teritorijoje nebuvo, bei juos iÅ¡registruoti iÅ¡ viešųjų registrų.

LR Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas numato, kad praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti ar iÅ¡registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Aukščiau paminėtų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra atsakovė. Tų pačių nuostatų 26 punktas numato, kad praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti ar iÅ¡registruoti kitas daiktines teises, Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡e pateikia Å¡ių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar iÅ¡registravimu.

PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti ar iÅ¡registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises, Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡e gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis (Nuostatų 28 punktas).

Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , atsakovė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekiant iÅ¡formuoti ir iÅ¡registruoti inter alia valstybinės žemės sklypÄ , esantį MiÅ¡ko g. 10, Neringa, todėl ir Å¡ioje dalyje tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovės interesus liečia tik valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieÅ¡kovė reikalavimus reiÅ¡kia ir dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iÅ¡formavimo ir iÅ¡registravimo teisėtumo.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – poilsio namelioAtsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo įpareigoti ieÅ¡kovę G.

T. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendinius tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miÅ¡kų veikla.

Nagrinėjamu atveju į teritorijÄ , kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka du ieÅ¡kovei priklausantys statiniai, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatÅ«ralizavimas ir pastatų iÅ¡kėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iÅ¡kelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį takÄ nuo marių pusės link jÅ«ros, iÅ¡laisvintÄ teritorijÄ paversti miÅ¡ko parko poilsio aikÅ¡telių zona ir atkurti prarastus želdinius.

Taigi jau ieškovei įsigyjant poilsio namelį 2000 metais, buvo žinoma, jog nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra skirti laikinam naudojimui, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Be to, kaip jau nustatyta, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba.

Ä®statymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali bÅ«ti ant miÅ¡ko (miÅ¡kų Å«kio paskirties) žemės. Taigi poilsio pastatų statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje neleidžiama. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose sprendžiami statybų miÅ¡ko žemėje teisėtumo klausimai, formuoja vienodÄ praktikÄ , jog, vadovaujantis Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu bei MiÅ¡kų ir Žemės įstatymų nuostatomis, tokios paskirties žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad teismui pripažinus, jog Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teisėtai nutraukė su ieÅ¡kove sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį, ieÅ¡kovė įpareigotina per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ , jeigu Å¡ių įpareigojimų ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritorijÄ , iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

T..Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – kiemo aikÅ¡telėsAtsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VÄ® Turto bankÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti kiemo aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad analogiÅ¡kas reikalavimas yra pareikÅ¡tas ir kitose civilinėse bylose. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad analogiÅ¡kas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos reikalavimas buvo pareikÅ¡tas civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 ir iÅ¡spręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimu. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas.CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Įstatyme ieškinio (priešieškinio) reikalavimų tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek Å¡ioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba reiÅ¡kia identiÅ¡kus reikalavimus - įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VÄ® Turto bankÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti kiemo aikÅ¡telės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ , atitinkančius visus tris aukščiaus iÅ¡vardytus požymius.

Taigi įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybės, teismas konstatuoja, jog teisme jau esant iÅ¡keltai civilinei bylai ir priimtam, tačiau dar neįsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, Å¡is atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nėra pagrindo atlyginti ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tuo tarpu atsakovė, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi nepateikė, todėl jos taip pat nepriteistinos. Atsakovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.).Dėl laikinųjų apsaugos priemonių2015-08-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.2015-12-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti ieÅ¡kovę G. T. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritorijÄ . Jei per nustatytÄ terminÄ Å¡is reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos paÅ¡alinti nurodytÄ objektÄ , visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės G. T..Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

T. 31,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä VÄ® Registrų centras Klaipėdos filialui.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                               Erika Tamošaitienė